išmokos

Seime prieš galutinai priimant kitų metų valstybės biudžetą ir jį lydinčius kitus teisės aktus, registruotas pasiūlymas vaikus prižiūrintiems tėvams, kurie negali dirbti nuotoliniu būdu, mokėti ligos išmokas. Penktadienį tokį pasiūlymą keičiamam Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms registravo Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijai Seime atstovaujantys parlamentarai Linas Kukuraitis ir Tomas Tomilinas.

Ketvirtadienį vakare Seimas po antrojo svarstymo pritarė atnaujintam kitų metų valstybės biudžeto projektui, taip pat kitiems įstatymų projektams dėl mokesčių ir išmokų kitais metais. Tačiau žadėtoms naujosios vienišų asmenų išmokoms lėšų juose nenumatyta.

Trečiadienį kartu su naujausiu kitų metų valstybės biudžeto projektu Vyriausybė tvirtina ir daugelį kitų įstatymų pataisų. Jose numatyta, kad palyginti su dabartinėmis, gerokai išaugs darbdaviams mokamos subsidijos į prastovas išleistų darbuotojų algoms kompensuoti. Taip pat kiek pasikeis išmokos tiems, kas darbo neteko dėl karantino. Jų negaus ilgalaikiai bedarbiai ir studentai. Šiuo metu subsidijos siekia 70 proc. arba 90 proc.

Kaip tarė, taip padarė – Seimo narys Antanas Guoga Seime ieško paramos savo žadėtam įstatymui, kuriuo už kiekvieną gimusį vaiką Lietuvoje šeimai būtų mokama po 10 tūkst. eurų. Savo ruožtu ekonomikos profesorius Romas Lazutka A. Guogos idėją tiesiai šviesiai vadina idiotiška. Dar lapkritį Darbo partijos frakcijos narys A. Guoga piktinosi neišgirdęs konkrečių premjerės Ingridos Šimonytės pasiūlymų, kaip Vyriausybė planuoja skatinti gimstamumą Lietuvoje.

Naujajai centro-dešiniųjų Vyriausybei žadant našlių pensijas keisti vienišų žmonių pensijomis, paskirtoji socialinės apsaugos ir darbo ministrė sako, kad iki 30 eurų siekianti išmoka gali būti pradėta mokėti nuo 2021-ųjų liepos.  Pasak Monikos Navickienės, dabar biudžete ieškoma lėšų. Jeigu jų nebus rasta, išmoka bus nukelta į 2022 metus.  Ji teigė, kad nauja pensija 2021 metais galėtų siekti maždaug 28 eurus – tokia dabar yra vidutinė našlio pensija.

Gerais darbais ir ūkiškumu pagarsėjęs Panevėžio klebonas paskelbė karą prie bažnyčios elgetaujantiems varguoliams. Vietoj to, pasiūlė jiems karštos sriubos ir maisto davinį. Bet ne visoms elgetoms tai patinka. Pasirodo didžioji dalis su ištiesta ranka ant laiptų klūpi toli gražu ne dėl tuščio pilvo, jiems reikia pinigų velnio lašams pirkti.

Kadenciją baigiantis premjeras Saulius Skvernelis pripažino kad jo Vyriausybės paskirta 200 eurų darbo paieškos išmoka nebuvo tinkama priemonė. Ši išmoka mokama iki šių metų pabaigos, siekiant paremti per koronaviruso krizę darbo netekusius žmones.

Pirmadienį Seime oficialiai registruota paskirtosios premjerės Ingridos Šimonytės būsimos Vyriausybės programa. Be kita ko, joje numatyta keisti dabartinę našlių pensijų sistemą, tačiau taip pat atsisakyti kai kurių lengvatų. „Mažinsime pajamų nelygybę ir skurdą, numatydami atitinkamas kompleksines mokestines ir finansines priemones.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokia valstybės parama dar gali pasinaudoti darbuotojai, darbdaviai, dirbantys savarankiškai, šeimos, auginančios vaikus, senjorai ir nepasiturintys žmonės iki 2020 metų pabaigos. Dalis pagalbos priemonių, skirtų sumažinti COVID-19 pasekmes šalies gyventojams, galios ir kitais metais, tačiau dalies jų galiojimas jau artėja į pabaigą, rašo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Gruodį „Sodra“ baigs mokėti 200 eurų dydžio vienkartines išmokas senatvės ir kitų socialinio draudimo pensijų bei šalpos išmokų gavėjams. Nuo rugpjūčio išmokų sulaukė beveik 900 tūkstančių gyventojų. 200 eurų išmokai gauti nereikia atskiro prašymo, tačiau gyventojai, kurie išeina į pensiją gruodžio mėnesį, turėtų nedelsdami kreiptis dėl pensijos skyrimo. Didžiąją dalį gavėjų, turinčių teisę gauti vienkartinę 200 eurų išmoką, valstybės parama pasiekė iki rugpjūčio pabaigos.

Vyriausybė trečiadienį toliau svarstys dėl naujų subsidijų nuo karantino apribojimų nukentėjusiems verslams. Ekonomikos ir inovacijų ministerija Vyriausybės pasitarime siūlo pritarti kriterijams, kuriuos atitinkančios įmonės galės pretenduoti į paramą, bei dėl karantino ribojamų veiklų sąrašui.

Gruodžio mėnesį beveik visas išmokas ir pensijas gyventojams planuojama išmokėti iki Kalėdų, o kai kurie gavėjai šį mėnesį gaus netgi po dvi išmokas, praneša „Sodra“. Įprastai pirmiausia pradedamos mokėti pensijos. Pirmieji gavėjai banko sąskaitose jas ras jau kitą savaitę – gruodžio 9–12 dienomis. Gyventojai, kurie pensijas įprastai gauna vėliau – antroje mėnesio pusėje, bei tie, kuriems pensijos pristatomos į namus – jų sulauks iki Kalėdų.

Nors dėl COVID-19 pandemijos ir karantino augo išlaidos kai kurioms išmokoms, „Sodra“ toliau laiku vykdo visus savo įsipareigojimus. Lapkričio išmokos pasiekė gyventojus nevėluodamos. Lėšų pensijoms, nedarbo, ligos ir kitoms išmokoms nepritrūks taip pat ir ateityje. „Sodros“ biudžetas yra tvarus, sukauptų lėšų pakanka pensijoms, ligos, nedarbo ir kitoms išmokoms mokėti.

Rugsėjį pritarusi planui nuo gruodžio skirti 100 eurų išmokas švietimo įstaigų darbuotojų atostogoms, darbą baigianti Vyriausybė galutinai atsisakė šios idėjos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija teigia, kad ministro Algirdo Monkevičiaus iniciatyva, kuriai iš esmės rugsėjį pritarė Vyriausybė, nukelta dėl karantino ribojimų ir dėl to, jog analogiška priemone nespėjo pasinaudoti medikai.

Telšiuose gimusi, filosofiją ir mokesčių administravimą studijavusi Monika Navickienė įvardijama kaip Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų kandidatė į socialinės apsaugos ir darbo ministres. Koks jos požiūris į aktualiausias šios srities problemas ir galimus sprendimus? 39 metų politikė buvo išrinkta Seimo nare antrą kartą iš eilės – parlamente ji dirbo Socialinių reikalų ir darbo komitete, tad šiais reikalais, panašu, yra pasidomėjusi.

„Sodra“ jau moka specialias vienkartines ir periodines išmokas smulkiesiems ūkininkams, tačiau dėl šių išmokų prašymus kol kas pateikė tik kiek daugiau nei trečdalis pretendentų jas gauti, o terminas ribotas – liko mažiau nei mėnuo prašymui pateikti. „Sodrai“ prašymus mokėti išmoką yra pateikę apie 33 tūkst. smulkiųjų ūkininkų, nors, Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro duomenimis, pretendentų ją gauti yra per 80 tūkst.

Lapkričio 10-ąją prasideda socialinių išmokų mokėjimo laikotarpis. Siekdamas jas priimančių gyventojų ir pristatančių laiškininkų saugumą, Lietuvos paštas nežymiai keičia išmokų įteikimo procesą: išmokos bus įteikiamos gyventojams į rankas per saugų atstumą, pinigai dedami į voką kartu su kvitu arba perlaidos blanku, ant kurio, vietoje parašo planšetėje, gyventojai turėtų pasirašyti savo rašikliu.  „Šiuo metu klientų bei darbuotojų saugumas yra mūsų prioritetas.

Per Lietuvą ritantis antrajai koronaviruso bangai, vis daugiau žmonių prireikia nedarbingumo pažymos – tiek sveikti, tiek prižiūrėti užsikrėtusius ar į saviizoliaciją patekusius vaikus. Tokių pažymų per mėnesį padaugėjo beveik 5000, tad „Sodra“ neatmeta, kad išmokoms mokėti teks tuštinti rezervus. Vyriausybė per antrą karantiną žada mažinti paramą verslui. Viena priemonių – naikinamos subsidijos patalpų nuomai. Kai kurie sostinės barų atstovai sako, kad tai – mirties nuosprendis.

Lietuvoje paskelbus karantiną, savarankiškai dirbantys asmenys vėl gali pasinaudoti proga gauti 257 eurų išmoką.  Dalis asmenų, kurių gyvenamoji teritorija buvo laikytina epidemiologiškai pavojinga, jau anksčiau galėjo pretenduoti gauti piniginę išmoką. Tačiau nuo šeštadienio įsigaliojus karantinui visoje Lietuvoje, tai padaryti galės ne tik atskirų savivaldybių gyventojai.

Lietuvoje įvedant visuotinį karantiną, „Sodra“ žada laiku mokėti išmokas ir pensijas bei planuoja imtis papildomų saugumo priemonių bendraudama su gavėjais, nurodoma pranešime žiniasklaidai. Daugėjant patvirtintų COVID-19 atvejų, pastarąjį mėnesį didėja ir išduodamų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Šie pažymėjimai gyventojams išduodami tiek dėl ligos ar saviizoliacijos, tiek dėl kitų asmenų slaugymo ar priežiūros.

Pandemijai nesiliaujant ir visai šaliai grįžtant prie griežtesnių apribojimų, dirbantys gyventojai kai kuriais atvejais turi galimybę kreiptis į asmens sveikatos įstaigą dėl laikino nedarbingumo suteikimo ir ligos išmokos mokėjimo. Kaip ir anksčiau, dėl nedarbingumo, susijusio su koronavirusu, į asmens sveikatos priežiūros įstaigą reikia kreiptis nuotoliniu būdu.

Nepaisant naujų apribojimų, susijusių su koronaviruso plitimu, pensijos ir kitos išmokos gyventojus turėtų pasiekti kaip įprasta. Tiesa, gyventojai, gaunantys išmokas į namus, raginami atsidaryti sąskaitas ir pinigus gauti į korteles. Per spalį gerokai išaugo išduotų nedarbingumo pažymėjimų skaičius. Vien praėjusią savaitę jų buvo išduota daugiau kaip 50 tūkst. Šiems gyventojams aktualios ligos išmokos lapkritį bus išmokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo.

Liberalų siūlymai keisti vaiko pinigų skyrimo sistemą ir skirstyti šeimas į „turtingąsias“ ir „vargingąsias“ sukėlė pasipiktinimo bangą. Vaikus auginančios mamos tikina, kad jei jau taip, tai geriau gautų pinigų vokelyje, nes negauna neva nemokamų paslaugų vaikams arba jos yra abejotinos kokybės. O ekonomistai liberalų siūlymus įvardijo kaip komunistines idėjas, kurios sukurtų išlaikytinių visuomenę.

Po Seimo rinkimų naują valdančiąją daugumą formuoti ketina Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai kartu su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės sąjunga. Šios dvi neslepia planų peržiūrėti dabartinę išmokų vaikams tvarką. Ekonomistas Žygimantas Mauricas kritikuoja tokius užmojus. Kaip žinoma, šiuo metu už kiekvieną vaiką kas mėnesį mokama po 60 eurų. Nuo kitų metų šias išmokas planuojama didinti iki 70 eurų.

Vos baigėsi naujo Seimo rinkimai, jau pirmame posėdyje po jų Vyriausybė nusprendė pritarti įstatymo projektui, kuriuo siūloma sumažinti su koronavirusu susijusias išmokas savarankiškai dirbantiems asmenims. 257 eurai per mėnesį bus mokami trumpiau ir tik atsidūrus nukentėjusių sąraše. Pagal dabar galiojantį įstatymą, paskelbus ekstremalią padėtį ar karantiną, dėl pandemijos nukentėjusiems savarankiškai dirbantiems asmenims iki jų pabaigos ir dar du mėnesius po to mokama 257 eurų dydžio išmoka.

Po antrojo Seimo rinkimų turo jau aišku, kad valdančiąją koaliciją sudarys Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija su Liberalų sąjūdžiu ir Laisvės partija. Ekonomistai pastebi, kad naujoji valdžia atneš pokyčių ir ekonominėje politikoje. Tačiau būtina, kad šie būtų ilgalaikiai ir skaidrūs. Portalo tv3.lt kalbinti ekonomistai teigė, kad daugiausiai pokyčių galime tikėtis mokestinėje sistemoje. Tačiau apie juos išgirsime ne iš karto, greičiausiai kitais ar dar kitais metais.

Prasidedant antrai koronaviruso bangai pagalbos netrukus sulauks ir dirbantys žemės ūkio srityje. Jie jau gali teikti paraiškas tūkstantinėms išmokos. Nukentėję nuo koronaviruso žemės ūkio subjektai, mažos ir labai mažos įmonės, fiziniai asmenys kviečiami teikti paraiškas gauti paramą pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos priemonę „Išimtinė laikina parama ūkininkams ir MVĮ, kuriuos ypač paveikė COVID-19 krizė“. Šiam paraiškų rinkimo etapui iš viso skirta 33,1 mln.

Naujų susirgimų Covid-19 Lietuvoje jau fiksuojama šimtais, ir tūkstančiai gyventojų turi izoliuotis ar sukti galvą dėl vaikų priežiūros. Kokios finansinės pagalbos būtų galima sulaukti susirgus patiems, atsidūrus saviizoliacijoje arba prižiūrint vaikus? Šią savaitę bene kiekvieną dieną buvo skelbiama apie naujus susirgimų Covid-19 rekordus. Dar daugiau, dalyje savivaldybių vėl buvo įvestas karantinas. Papildomi ribojimai numatyti ir prekybos, viešojo maitinimo ir pramogų vietose.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija projektuoja, kad šiemet Lietuvoje pajamų nelygybės lygis sieks seniai neregėtas žemumas. Jei išsipildys ministerijos prognozė, šis rodiklis sieks 5,8 karto ir bus toks pat, kaip 2011-aisiais. Tai reiškia, kad daugiausiai uždirbantys pajamų gaus 5,8 karto daugiau nei vargingiausi. Tam, kaip teigia ministras Linas Kukuraitis, labiausiai padėjo darbinių pajamų augimas. Palyginimui, prognozuojama, kad 2019 m. pajamų nelygybė sieks 6,2 karto.

Antradienį Seimas pradėjo svarstyti Vyriausybės patvirtintą kitų metų valstybės biudžeto, taip pat kitų su juo susijusių įstatymų projektus. Planuojama, kad bendros biudžeto pajamos viršys 11,3 mlrd. eurų, o išlaidos – 15,4 mlrd. eurų. Taigi, daugiau kaip 4 mlrd. eurų Lietuvai teks pasiskolinti. 2021 m. Daugiausia lėšų planuojama skirti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos valdomai sričiai – iš viso per 4 mlrd. eurų.

Antradienį Seimas pradeda svarstyti kitų metų valstybės biudžetą ir su juo susijusius kitus teisės aktus, nuo kurių priklausys būsimos pensijos ir kitos išmokos, mokėtini mokesčiai. Galutinį žodį dėl įstatymų tars jau nauja valdančioji koalicija, tačiau ar jai pavyks suderinti akivaizdžiai skirtingas rinkimines nuostatas dėl mokesčių ir išmokų? Daugeliui gyventojų aktualiausi yra sprendimai, susiję su pensijų indeksavimu (kitais metais jos turėtų didėti 7,17 proc.

Valdantiesiems siūlant įteisinti 200 eurų vadinamąją tryliktąją pensiją, prezidento patarėjas sako, kad pensijos turi didėti nuosekliai, o ne vienkartinėmis išmokomis. Simonas Krėpšta tikina, kad vidutinė pensija šalyje turėtų pasiekti 50-60 proc. vidutinio atlyginimo.  „Prezidentas pasisako, kad pensijos turėtų tam tikrą laikotarpį, kol vadinama pakeitimo norma, santykis tarp vidutinės pensijos ir vidutinio atlyginimo, kuris užtikrina orų gyvenimą senatvėje augtų, pasiektų 50-60 proc.

Likus kelioms dienoms iki rinkimų, oficialiai paskelbta, kiek valdžia siūlys didinti pensijas ir kitas išmokas. Kitąmet joms žadama išleisti šimtais milijonų eurų daugiau nei planuojama šiemet. Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) biudžeto rodiklių įstatyme numatoma, kiek dirbantys žmonės mokės įmokų ir kiek išėję į pensiją ar tik dėl ligos ir kitų priežasčių laikinai nedirbantys gyventojai gaus išmokų.

Artėjant Seimo rinkimams viešoje erdvėje netrūko diskusijų apie pensijų didinimą, tryliktą pensiją, apskritai įvairias išmokas. Nepaisant diskusijų, šį mėnesį „Sodra“ išmokas mokės gana įprastai, o nemaža dalis pensijų gyventojus pasieks dar iki rinkimų. Vaiko priežiūros gyventojams bus mokamos nuo spalio 15 d., o vaiko išlaikymo – spalio 23–31 d. Nedarbo išmokų jų gavėjai sulauks spalio 20–31 d., o ilgalaikio darbo – per 10 darbo dienų nuo sprendimo priėmimo dienos.

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Dėl šalyje įsisiautėjančio koronaviruso saviizoliacijoje atsiduriant tūkstančiams suaugusių ir vaikų Seimas skubos tvarka vėl grąžino ligos išmokas tėvams už nesergančius, bet saviizoliacijoje atsidūrusius vaikus. Be to, išmokų galės tikėtis ir ir negalintis dirbti nuotoliniu būdu. Penkiamečiai darželinukai smagiai leidžia laiką darželyje „Šermukšniukas“. Tačiau mažieji panevėžiečiai puikiai žino, kaip saugoti save ir kitus, kad neapsikrėstų.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl siūlymo, kad privalomai izoliuotus darželinukus ir pradinukus namie prižiūrintys tėvai gautų ligos išmokas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatytų išmokų sąlygas esantiems izoliacijoje po kelionės į užsienį. Pagal pataisas, išmokos būtų mokamos už izoliacijoje esančius vaikus iki 8 metų, pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Tokios išmokos būtų mokamos už vaikus iki 8 metų, pirmų-ketvirtų klasių pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo ligos išmoką tėvams už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus mokėti ir tais atvejais, kai mokykloje nėra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Kaip BNS penktadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė, šiuo metu ir nedarbingumą, ir ligos išmoką už izoliacijoje esantį vaiką tėvai gali gauti tik tuomet, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas toks režimas.

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.

Pastarąsias kelias savaites užsikrėtusių koronavirusu kasdien skaičiuojama jau dešimtimis. Dar daugiau žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiais ar grįžusių iš užsienio, turi priverstinai izoliuotis. Neatmetama, kad rudeniui įsibėgėjus susirgimų dar padaugės.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

Seimo rudens seijai prezidentas Gitanas Nausėdas teikia devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – siūlymas metais ankstinti vaikų ugdymą, koreguoti nedarbo išmokų tvarką, supaprastinti teisėjų atranką. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda žada teikti kartu su socialiniais partneriais parengtas  Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – sudaryti palankesnes ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo sąlygas ir galimybes.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.