išmokos

Po Užimtumo tarnybos pasiūlytų 200 eurų siekiančių išmokų bedarbiams darbo paieškoms, seniūnijos neteko viso būrio pagalbininkų, nudirbdavusių svarbiausius aplinkos tvarkymo darbus už pašalpas. Mat jei ieškaisi darbo pusę metų, atidirbinėti nebereikia. Seniūnijoms pritrūkus darbo rankų ministras siūlo kurti laikinas darbo vietas. Kiemsargė Irena su šluota ir grėbliu prižiūri nemažą Panevėžio rajono savivaldybės teritoriją.

Dėl šalyje įsisiautėjančio koronaviruso saviizoliacijoje atsiduriant tūkstančiams suaugusių ir vaikų Seimas skubos tvarka vėl grąžino ligos išmokas tėvams už nesergančius, bet saviizoliacijoje atsidūrusius vaikus. Be to, išmokų galės tikėtis ir ir negalintis dirbti nuotoliniu būdu. Penkiamečiai darželinukai smagiai leidžia laiką darželyje „Šermukšniukas“. Tačiau mažieji panevėžiečiai puikiai žino, kaip saugoti save ir kitus, kad neapsikrėstų.

Seimas antradienį planuoja balsuoti dėl siūlymo, kad privalomai izoliuotus darželinukus ir pradinukus namie prižiūrintys tėvai gautų ligos išmokas. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisos taip pat nustatytų išmokų sąlygas esantiems izoliacijoje po kelionės į užsienį. Pagal pataisas, išmokos būtų mokamos už izoliacijoje esančius vaikus iki 8 metų, pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Norėdami gauti 200 eurų darbo paieškos išmoką Užimtumo tarnyboje užsiregistravo apie 40 tūkst. naujų bedarbių, sako socialinės apsaugos ir darbo ministras. Kita vertus, maždaug tiek pat sumažėjo socialinių pašalpų gavėjų.  Pasak Lino Kukuraičio, 200 eurų išmoka paskatino registruotis netgi tuos, kurie dirbo šešėlyje, namų šeimininkes ar grįžusius iš emigracijos.  „Mes skaičiuojame, kad tokių (žmonių – BNS) yra papildomai apie 40 tūkst.

Vis garsiau įvairiai linksniuojamos nuo birželio įvestos 200 eurų darbo paieškos išmokos, skiriamos beveik visiems užsiregistravusiems Užimtumo tarnyboje. Verslo organizacijų atstovai verkšlena, kad jos esą skatina nedirbti, dėl to neprisikviesi darbuotojų. Akademinio sluoksnio atstovai pabrėžia, kad naujos išmokos buvo neišvengiama būtinybė, ypač šalyje, kur skurdas ir pajamų nelygybė vienos didžiausių ES, o socialinis draudimas pilnas spragų.

Vyriausybė pritarė siūlymui mokėti ligos išmokas už mažų vaikų ar vaikų su negalia priežiūrą, kai jiems paskiriama privaloma izoliacija dėl lankymosi koronaviruso paveiktoje šalyje arba tiesioginio sąlyčio su sergančiuoju. Tokios išmokos būtų mokamos už vaikus iki 8 metų, pirmų-ketvirtų klasių pradinukus ir vaikus su negalia iki 21 metų, kai jie mokosi pagal bendrojo ar specialiojo ugdymo programą.

Pagal naujausią ekonominės raidos scenarijų apskaičiavus pensijų indeksavimo koeficientą, senatvės ir netekto darbingumo pensijos 2021 metais galėtų augti 7,17 proc. Tai reiškia, kad vidutinė senatvės pensija padidėtų nuo 377 eurų šiais metais iki 404 eurų kitąmet, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 399 iki 428 eurų, portalą tv3.lt informavo Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Taigi vidutinė pensija, ministerijos skaičiavimais, galėtų didėti 27–29 eurais.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siūlo ligos išmoką tėvams už izoliacijoje esančius kontaktą su sergančiuoju turėjusius vaikus mokėti ir tais atvejais, kai mokykloje nėra paskelbtas infekcijų plitimą ribojantis režimas. Kaip BNS penktadienį sakė socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio patarėja Eglė Samoškaitė, šiuo metu ir nedarbingumą, ir ligos išmoką už izoliacijoje esantį vaiką tėvai gali gauti tik tuomet, kai ugdymo įstaigoje paskelbiamas toks režimas.

Daliai gyventojų netekus pajamų dėl koronaviruso, buvo įvestos darbo paieškos išmokos. Kai kurie darbdaviai teigia, kad dėl to kai kurie darbuotojai net nenori dirbti. Tačiau su tuo sutinka ne visi. Trečiadienį apie tai buvo diskutuojama Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitete. Pristatydama su darbo paieškos išmokomis susijusias problemas, socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Eglė Radišauskienė pripažino, kad nedarbo lygis padidėjo nuo 9,5 proc. iki 14 proc.

Pastarąsias kelias savaites užsikrėtusių koronavirusu kasdien skaičiuojama jau dešimtimis. Dar daugiau žmonių, turėjusių kontaktą su sergančiais ar grįžusių iš užsienio, turi priverstinai izoliuotis. Neatmetama, kad rudeniui įsibėgėjus susirgimų dar padaugės.

Šimtams tūkstančių gyventojų pensijos ir kitos „Sodros“ išmokos yra vienintelis pastovių pajamų šaltinis. Taigi jų mokėjimo grafikas yra svarbus, norint planuoti būsimas šio mėnesio išlaidas. Rugsėjį jos veikiausiai bus mažesnės, nes ir pinigų gyventojai gaus mažiau. Kaip ir kiekvieną mėnesį, „Sodra“ šią savaitę paskelbė, kada tiksliai mokės įvairias išmokas ir pensijas.

Seimo rudens seijai prezidentas Gitanas Nausėdas teikia devynias teisėkūros iniciatyvas, tarp jų – siūlymas metais ankstinti vaikų ugdymą, koreguoti nedarbo išmokų tvarką, supaprastinti teisėjų atranką. Kaip pranešė Prezidentūra, G. Nausėda žada teikti kartu su socialiniais partneriais parengtas  Švietimo įstatymo pataisas, kurių tikslas – sudaryti palankesnes ikimokyklinio, priešmokyklinio ir pradinio ugdymo sąlygas ir galimybes.

Lietuvos darbo rinkoje – neregėti paradoksai. Nors nedarbo lygis rekordinis, bet kartu darbdaviai neranda norinčių dirbti. Aiškėja, kad dešimtys tūkstančių tariamų bedarbių tokiais tik skelbiasi, kad ištisą pusmetį kas mėnesį gautų po 200 € išmokas esą darbo paieškai. Aiškėjant galimam dešimčių milijonų eurų švaistymui, ministras Kukuraitis jau grasina tikrinti apsimetėlius bedarbius ir išmokų nebemokėti. Vilniaus viešajame transporte trūksta vairuotojų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad be pateisinamos priežasties atsisakius Užimtumo tarnybos pateikto darbo pasiūlymo, bedarbis asmuo gali prarasti ir bedarbio statusą, ir laikinąją darbo paieškos išmoką. Per pastaruosius du mėnesius išmokas prarado ir ne vienas Tauragės rajono gyventojas. Pranešime spaudai skelbiama, kad birželio mėnesį 362 žmonės prarado bedarbio statusą atsisakę darbo pasiūlymo be rimtos priežasties.

Pasiūlymo dirbti be pateisinamos priežasties atsisakę bedarbiai gali prarasti bedarbio statusą. Tokiu atveju asmeniui nėra mokama laikinoji darbo paieškos išmoka ar nedarbo socialinio draudimo išmoka. Birželio mėnesį bedarbio statusą dėl darbo pasiūlymo nepriėmimo be pateisinamos priežasties prarado 362 žmonės, liepos mėnesį – 815, rugpjūtį iki 24 mėnesio dienos – 674 asmenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Tris mėnesius trukęs karantinas apkarpė gyventojų pajamas. „Sodros" skaičiavimais, lėčiausiai atsigauna didžiausią koronaviruso smūgį patyrę viešbučių, turizmo ir maitinimo sektoriai, čia ir atlyginimai apkarpyti daugiausiai. Ekonomistų teigimu, Lietuva su koronaviruso pandemija susitvarkė bene geriausiai visoje Europos Sąjungoje ir tai vadinama kone stebuklu. Tačiau verslininkai stebuklu netiki ir jau baiminasi artėjančios antrosios koronaviruso bangos.

Užimtumo tarnyba skelbė, kad šiuo metu Lietuvoje yra rekordinis nedarbas, kai darbo neturi daugiau negu 200 tūkst. tautiečių, tačiau ekonomistai tikina – šis skaičius ne visai atspindi realią situaciją. Anot jų, tautiečiai neskuba ieškotis darbo dėl mokamų išmokų, todėl tikėtina, kad pasibaigus išmokoms, bedarbių irgi sumažės.

Žemės ūkio ministras žada rugsėjį pateikti galutinę viziją, kaip Lietuvos ūkininkams 2021-2027 metais bus mokamos Europos Sąjungos (ES) tiesioginės išmokos – iš viso 4,1 mlrd. eurų.   Andrius Palionis sako, kad šis perskirstymas gali duoti didesnį efektą, negu išmokų lubos, nes ES valstybėms narėms paliko daug manevro laisvės.  „Dėl pačio (tiesioginių išmokų – BNS) perskirstymo nėra priimtas galutinis sprendimas, todėl negali priimti sprendimo ir dėl lubų.

„Sodra“ rugpjūčio mėnesį pradeda mokėti pensijų anuitetų išmokas pirmiesiems 26 pensijų anuitetų gavėjams. Pensijų anuitetas yra paslauga, kai sumokėjus vienkartinę įmoką iš pensijų fonde sukauptų pinigų, visą likusį gyvenimą „Sodra“ moka mėnesio išmokas. „Sodra“ garantuoja, kad mėnesio išmokos nemažės visą mokėjimo laikotarpį. Šią paslaugą „Sodroje“ gali įsigyti gyventojai dalyvavę II pakopos pensijų kaupime.

Lietuvos žemdirbių atstovai turi pastabų valdžios koridoriuose brandinamiems planams nustatyti lubas iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto gaunamoms tiesioginėms išmokoms ir įvesti progresinį jų apmokestinimą. Stambieji ūkininkai sako, kad apribojimai dar labiau sumažins Lietuvos ūkininkų konkurencingumą Europoje, nes kitų šalių ūkininkai gauna didesnę paramą. Smulkieji ūkininkai luboms pritaria, tačiau nori kartelę nuleisti dar žemiau – nuo siūlomų 100 tūkst. iki 60 tūkst. eurų.

Rugpjūčio pradžioje „Sodra“ pradėjo mokėti vienkartines 200 eurų išmokas, kurias turėtų gauti pensininkai, neįgalieji ir šalpos išmokų gavėjai. Visgi kai kurie tikina, kad žadėtos išmokos negavo. „Sodros“ puslapyje nurodyta – jei gavėjas yra pasirinkęs gauti pensiją į banko sąskaitą, pensijos bei vienkartinių 200 eurų išmokėjimo terminas priklausys nuo to, kurio banko paslaugomis žmogus naudojasi ir kokiame regione gyvena.

Prezidentas Gitanas Nausėda bei žemės ūkio ministras Andrius Palionis ketvirtadienį sutarė dėl 100 tūkst. eurų tiesioginių Europos Sąjungos išmokų žemdirbiams lubų. Tikimasi, kad įvedus lubas žemės ūkio verslas taps skaidresnis, be to, smulkūs ir vidutiniai ūkiai gaus maždaug 25 proc. didesnes nei vidurkis išmokas.  Po susitikimo taip pat pranešta, kad svarstoma išmokoms pritaikyti progresinį mokestį bei taip sukaupti fondą remti smulkesnius ūkius bei inovacijas.

Antstolių akiratyje esantys gyventojai, besitikintys laikinos darbo paieškos išmokos, gali likti be šių lėšų. Nepateikus pažymos antstoliams, iš valstybės gauta parama gali būti nuskaityta neįspėjus. „Kadangi antstolis neturi informacijos, kokia yra į sąskaitą pervestų pajamų kilmė, jam būtina pranešti, kad tai yra darbo paieškos išmoka, kurią pervedė Užimtumo tarnyba“, – delfi.

 Tiesioginių Europos Sąjungos (ES) išmokų lubos Lietuvos žemdirbiams 2021-2027 metais turėtų siekti 100 tūkst. eurų, sako žemės ūkio ministras. Pasak Andriaus Palionio, jos bus 50 tūkst. eurų mažesnės nei šioje finansinėje perspektyvoje. „Jeigu šitam finansiniam laikotarpyje lubos siekė 150 tūkst. eurų, tai naujame laikotarpyje sieks 100 tūkst. eurų.

„Sodra” ligos išmokoms šiemet jau išmokėjo 325 mln. eurų – 129 mln. eurų daugiau nei planuota. Pirmąjį pusmetį išduota 1,49 mln. nedarbingumo pažymėjimų, pranešė „Sodra“. Jos duomenimis, šiuo metu dar yra apie 600 žmonių, sergančių koronavirusu, privalančių izoliuotis arba slaugančių senjorus namuose ir dėl to turinčių nedarbingumo pažymėjimus.  Iš viso nuo karantino pradžios išduota per 342 tūkst. pažymėjimų dėl epideminės situacijos, iš jų vaiko priežiūrai – beveik 289 tūkst.

„Sodra“ ketvirtadienį pradeda mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems. Pinigai iki mėnesio pabaigos pasieks apie 900 tūkst. žmonių, kuriems bus išmokėta 182 mln. eurų.  Kaip BNS sakė „Sodros“ Komunikacijos skyriaus atstovė Malgožata Kozič, lėšos bus mokamos kartu su įprastomis pensijomis, tačiau nebūtinai tą pačią dieną, kaip iki šiol.    „Išmokos gavėjus gali pasiekti kitomis nei įprasta dienomis.

Šią savaitę, kaip ir buvo žadėta, „Sodra“ pradės mokėti valdžios pavasarį pažadėtas 200 eurų vienkartines išmokas pensininkams ir neįgaliesiems.  Pirmosios išmokos gavėjus pasieks šį ketvirtadienį.   „Pradėsime šią savaitę. Paprastai išmokos pradedamos mokėti apie aštuntą (mėnesio – BNS) dieną, tai šį mėnesį, turbūt, pradėsime šeštą dieną.

BNS pateikia svarbiausių antradienio naujienų Lietuvoje ir užsienyje apžvalgą: Viruso plitimas. Per parą patvirtinti aštuoni nauji užsikrėtimo koronavirusu atvejai. Du iš jų yra įvežtiniai, trys – susiję su infekcijos protrūkiu Kaune, dar du asmenys užsikrėtė po kontakto su sergančiaisiais. Vieno panevėžiečio užsikrėtimo aplinkybės neaiškios. Sveikatos specialistams kelia nerimą tai, jog daugėja atvejų, kurių užsikrėtimo aplinkybių nustatyti nepavyksta. E-sveikata.

Žadėtasis biudžeto pinigų lietus jau pasiekė dalies žmonių sąskaitas. Į jas jau pradėjo kapsėti vienkartinės – 120 arba 200 eurų – išmokos už vaiką. Rugpjūtį po 200 eurų gaus ir kiekvienas šalies pensininkas. Valdžia aiškina, kad po koronaviruso krizės tai ženkliai prisidės prie žmonių finansinės gerovės, visgi, tuo tiki ne visi gyventojai. O ekonomistai tikina, kad šaukštai apskritai jau po pietų. Pagalbos verslui jeigu ir reikėjo, tai gerokai anksčiau nei dabar.

„Sodra“ rugpjūtį išmokės likusias maždaug 10 mln. eurų kompensacijų už per 2009 metų krizę sumažintas įvairias pensijas, kompensacijas bei rentas.  Kaip  pranešė „Sodra“, gyventojai gaus 10 proc. netektos pensijos dalies dydžio sumas. Iš dalies kompensuotos bus tik valstybinės pirmo ir antro laipsnio, pareigūnų ir karių, mokslininkų, nukentėjusių asmenų, našlių ir našlaičių, maitintojo netekimo, ištarnauto laiko pensijos.

Iki šio mėnesio pabaigos turėtų būti išmokėtos vienkartinės papildomos išmokos tiems, kas gauna vaiko pinigus. Tiesa, kol kas bent jau didžiosios miestų savivaldybės negali pasakyti tikslios dienos, kada perves pinigus gyventojams. Dar birželio pradžioje Seimas priėmė įstatymą, pagal kurį siekiant sumažinti neigiamus ekonominius ir socialinius COVID-19 pandemijos padarinius, visi vaikai, gaunantys vaiko pinigus, gautų papildomą vienkartinę išmoką. Ji sieks 120 arba 200 eurų.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristatė siūlomas naujas vaiko priežiūros atostogų tvarkas. Iš dviejų siūlomų variantų visuomenei siūloma pasirinkti vieną. Šiais pokyčiais ministerija siekia mamas greičiau grąžinti į darbo rinką ir suteikti tėvams du mėnesius neperleidžiamų vaiko priežiūros atostogų. Naujienų portalas tv3.lt domisi, ką apie siūlomą tvarką mano psichologai.  „Sodros“ duomenimis šiuo metu Lietuvoje vaiko priežiūros išmokas gauna beveik 40 tūkst. gyventojų.

Šiemet darbus mokyklose mesti sugalvoję pedagogai susidūrė su neplanuota dilema. Pasirodė, kad valstybei išmokėti išeitines išmokas mokytojams prireiks penkiskart daugiau lėšų, nei numatyta valstybės biudžete. Tiesa, ir pedagogų profsąjungos, ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) pedagogus ramina, teigdami, kad lėšų trūkumas jau išspręstas, o išeitinės išmokos bus išmokėtos iki liepos pabaigos. 2017 m. Lietuvos švietimo ir mokslo šakos darbuotojai pasirašė kolektyvinę sutartį.

Pirmąjį mėnesį po karantino nedarbo išmokų gavėjų skaičius vis dar žymiai didesnis, nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Tėvams grįžus į darbus, o vaikams – į darželius, pastebimai sumažėjo ligos išmokas dėl ekstremaliosios situacijos gaunančiųjų skaičius. Pasibaigus ugdymo procesui mokyklose, baigtas ligos išmokų mokėjimas tėvams, kurie karantino metu prižiūrėjo pradinukus namuose. Ligos išmokos už nesergančius vaikus nebemokamos ir darželinukų tėvams, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Pandemijos sunkmetis jau grasina ir pensijoms. Nors Lietuvoje pensijos vienos mažiausių visoje Europos Sąjungoje, gali būti, kad kitąmet, kaip žadėta, jos nebedidės. Įstatymas draudžia jas kelti šalį užklupus sunkmečiui. Prezidentas Gitanas Nausėda su ministru Linu Kukuraičiu jau svarsto, kaip bėdą spręsti – pensijas įšaldyti ar taisyti įstatymą ir visgi jas didinti. Tačiau iš kokio katilo paimtų pinigų joms kelti, neaišku. Dėl koronaviruso Lietuvą užklupęs sunkmetis jau grasina ir pensijoms.

Užbaigus pensijų kaupimo reformą, „Sodra“ nuo liepos pradeda mokėti privačiuose pensijų fonduose sukauptų pensijų anuitetus.  Pensijų anuitetus iš „Sodros“ turės įsigyti tie antros pakopos pensijų kaupimo dalyviai, kurie bus sukaupę 10 tūkst. ir daugiau eurų. Ši riba kas penkerius metus bus indeksuojama.

Apie 40 tūkstančių nuo koronaviruso pandemijos nukentėjusių smulkių ūkininkų gaus 200 eurų išmokas. Laisvosios rinkos instituto ekspertai tokias paramos dalybas vadina priešrinkiminiu pasitaškymu pinigais – esą paramą gaus ir tie ūkininkai, kuriems jos išvis nereikia. Ekologiškas braškes Vilkaviškio rajone Gižų kaime auginantis Evaldas Samuolis džiaugiasi, kad smulkūs ūkininkai galės pretenduoti į 200 eurų išmoką.

Nuo liepos 1 d. keičiasi maksimalių ir minimalių ligos, maksimalių tėvystės, vaiko priežiūros, nedarbo išmokų dydžiai. Išmokos, kaip ir anksčiau, priklausys nuo gyventojų draudžiamųjų pajamų, tačiau paauga kai kurių išmokų „grindys“ ir „lubos“, rašoma pranešime spaudai. Minimalus ir maksimalus kai kurių socialinio draudimo išmokų dydis keičiasi dėl to, kad jis priklauso nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio, o šis yra perskaičiuojamas kiekvieną ketvirtį.

Seimas galiausiai priėmė Užimtumo įstatymo pataisas, kuriomis nutarta skirti vienkartinę arba periodinę 200 eurų išmoką smulkią žemės ūkio veiklą vykdantiems asmenims, jeigu jie Vyriausybės paskelbtos ekstremaliosios situacijos ir karantino laikotarpiu atitiks nustatytas sąlygas.

Seimas apsispręs dėl paramos nuo koronaviruso krizės nukentėjusiems smulkiems ūkininkams.   Maždaug 30 tūkst. ūkininkų, kurie neturi pajamų iš darbo santykių arba yra užregistravę bedarbiais, siūloma mokėti vienkartinę 200 eurų išmoką. Už visus tris karantino mėnesius po 200 eurų subsidijas siūloma skirti 9 tūkst. ūkininkų, kurie turi darbą ir gauna pajamų, bet ne daugiau kaip minimalią algą.

Lietuvos kultūros taryba skyrė dar 103 vienkartines kompensacines išmokas savarankiškai dirbantiems kūrėjams, tai yra ketvirtadalis per antrąjį etapą išmokų prašiusių kūrėjų. Antrasis etapas priimant savarankiškai dirbančių kūrėjų, nukentėjusių nuo koronaviruso sukeltos krizės, paraiškas vyko gegužės 28 dieną. Paraiškų priėmimas netruko nė dienos, jis sustabdytas sulaukus 422 prašymų.

Karantinas baigėsi, tačiau paliko savo pėdas daugelio mūsų gyvenimuose. Kas neteko darbo, kam sumažėjo atlyginimas ir tuo pačiu padaugėjo rūpesčių. Kaip išgyventi visiems, o ypač – auginantiems vaikus? Valstybė tėveliams tiesia pagalbos ranką.

Po koronaviruso pandemijos Lietuva į šalį turistus vilios neįprastais būdais. Valdžia užsimojo turistams kompensuoti kas trečią Lietuvoje praleistą naktį – apgyvendinimo paslaugos su maitinimu užsienio svečiams nekainuos. Viešbučių ir restoranų asociacija tikina, kad vien tokių priemonių atgaivinti turizmą nepakanka. O kai kurie ekonomistai skeptiškai vertina ir tokias valdžios akcijas ir ragina nemėtyti šimtų tūkstančių eurų į balą.

Valdantieji jau ruošiasi didesnių pandeminių vaiko pinigų išmokėjimui. Prezidentui Gitanui Nausėdai pasiūlius, Seimas nusprendė liepą vaikams skirti trigubo dydžio išmokas. Tiesa, vyriausybė jau nuogąstauja, kas bus vėliau. Seimas dar pernai įstatymu pasižadėjo vaiko pinigus kitąmet toliau didinti bent 10 eurų. Tačiau, ar bus iš ko? Vaikai džiaugiasi vasariškais orais ir pramogomis, o tėvai jau skaičiuoja, kur išleis papildomus vaiko pinigus.

Prezidentas Gitanas Nausėda padėkomis apdovanojo 18 pavyzdingų tėvų iš visos Lietuvos, daugiausia tų, kurie užaugino būrius savų ir svetimų vaikų. Prezidentas ceremonijos metu pasidalijo istorija, kaip daugiau nei prieš 40-imt metų tėtis jį slaugė po vos tragiškai nesibaigusios dviračio avarijos. Tiesa, medalių „Už nuopelnus Lietuvai“, kokius gauna moterys, vyrai negavo. Mat, pagal galiojančius įstatymus tokius medalius už puoselėjamą šeimos gali gauti tik mamos.

Artėjant rinkimams Seimas trykšta dosnumu. Vaikams jau ruošiamos išmokos po 120 ir 200 eurų. Priešpensinio amžiaus dirbantiesiems, atsidūrusiems prastovose algas žada apmokėti valstybė. Bet tuo gerumas nesibaigia – rudeniui ruošiama ir dar viena kalendorinė šventė – senelių diena, kuriai seimūnai trokšta tokios pačios svarbos kaip ir neseniai minėtai motinos dienai bei savaitgalį artėjančiai tėvo dienai. Sutuoktiniai Neringa ir Romas džiaugiasi šylančiais orais ir augančiomis dukromis.

Seimas ketvirtadienį priėmė pataisas, kuriomis baigiamas ligos išmokų mokėjimas už nesergančius vaikus, kuriuos per karantiną tėvai prižiūrėjo namie. Už pradinių klasių mokinius išmokos nebebus mokamos nuo birželio 8 dienos, nes baigiasi jų mokslo metai, o už darželinukus, priešmokyklinukus ir specialiąsias mokyklas lankančius mokinius su negalia – nuo pataisos įsigaliojimo. Įstatymo pataisa įsigalios kitą dieną po prezidento pasirašymo.

Ketvirtadienį Seimas turėtų galutinai balsuoti už įstatymą, kuriuo būtų padidintos subsidijos prastovose esančių 60 metų ir vyresnių darbuotojų darbo užmokesčiui. Jos kompensuotų vyresnių darbuotojų algas pusmetį po to, kai baigsis karantinas. Už įstatymo projektą balsavo 107 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė – 6. Kad įstatymas įsigaliotų, jį dar turi pasirašyti prezidentas.

Seime toliau skinasi kelią subsidijos priešpensinio amžiaus darbuotojams. 60-mečiams ir vyresniems valdantieji žada dešimtadaliu didesnes subsidijas nei kitiems darbuotojams. Vyriausiems darbuotojams per sunkmetį esą labiausiai gresia atleidimas, tad valdantieji pinigais viliasi suminkštinti darbdavių širdis. Opozicija tai vadina rinkėjų papirkinėjimu ir gresiančios atleidimų bangos vilkinimu iki rinkimų.