išmokos

Vaikus auginančios šeimos trečiąjį šių metrų ketvirtį gavo vidutiniškai dešimtadaliu didesnes motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokas palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, taip pat beveik 5 proc. padaugėjo tėvystės išmokas gaunančių tėčių. Vidutinė vaiko priežiūros išmoka šiemet trečiąjį ketvirtį už pirmus vaiko metus siekė beveik 548 eurus, ir buvo 50 eurų didesnė nei tuo pat metu pernai.

Seimas  pritarė Išmokų vaikams įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo 2020 m. sausio 1 d. nustatyti ilgesnį išmokos vaiko priežiūrai mokėjimo laikotarpį besimokančiam ar studijuojančiam asmeniui. Už tai vienbalsiai pasisakė visi balsavusieji 107 parlamentarai. Nuo kitų metų besimokantiems ir studijuojantiems asmenims vaiko priežiūros išmoka bus mokama iki vaikui sueis dveji metai.

Ketvirtadienį Seimas palaimino Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas, kurios pagerins sąlygas daliai nėščiųjų ir kai kuriais atvejais garantuos didesnes ligos išmokas. Tam vienbalsiai pritarė visi balsavę 101 Seimo nariai. Parlamentarai pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministro Lino Kukuraičio inicijuotoms pataisoms, kad nuo šiol motinystės socialinio draudimo išmoka būtų mokama ir toms moterims, kurios nėštumo laikotarpiu tapo neapdraustu asmeniu.

Trečiadienį Vyriausybė vienbalsiai pritarė kitų metų valstybės, „Sodros“ ir kitiems biudžetams. Nuo jų priklausys, kiek didės įvairios išmokos ir kiek joms finansuoti turėsime sumokėti mokesčių. Finansų ministerija skaičiuoja, kad 2020 m. į valstybės, savivaldybių, „Sodros“ ir privalomojo sveikatos draudimo biudžetus bus surinkta daugiau kaip 22 mlrd. eurų. Planuojamos bendros jų išlaidos – 22,5 mlrd. eurų.

Kitais metais socialinės apsaugos ir darbo srityje kitąmet planuojamos permainos. Norima didinti vaiko pinigus, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijas, pradėti nemokamą priešmokyklinukų ir pirmokų maitinimą, didinti minimalią mėnesio algą ir bazinį pareiginės algos dydį, kuris lemia valstybės tarnautojų, pareigūnų, valstybės ir savivaldybių biudžetinių įstaigų darbuotojų darbo užmokestį.

Susirgai, nesvarbu, ar pasigavai virusą, ar ranką susilaužei, ir gavai „biuletenį“? Sėdėk sau liūdnas namuose negalvodamas nė apie menkiausius malonumus. Kitaip budrioji „Sodros“ tikrintojų akis gali nuspręsti, kad dėl elgesio taisyklių nedarbingumo metu pažeidimų ligos išmokos nesate vertas. Negana to, gydytojai pastebi, kad kitą kartą už „nesužiūrėtus“ pacientus tenka atsakyti jiems patiems.

Nuo našlaičių ir mamų iki šeimų ir pensininkų – daugeliui vargingiau gyvenančių lietuvių išmokos iš valstybės ir savivaldybių kitąmet turėtų didėti. Iš viso gyventojams papildomai būtų išmokėta beveik 30 mln. eurų.

Seimas antradienį nesutiko leisti mamoms dirbti pirmaisiais vaiko priežiūros metais, išsaugant išmoką. Už tai balsavo 55 parlamentarai, prieš buvo 31, susilaikė 17. Konservatoriai Monika Navickienė ir Laurynas Kasčiūnas siūlė, kad motinystės išmokos būtų mokamos nepriklausomai nuo vaiko priežiūros atostogų metu gaunamų pajamų, tik siūlyta nustatyti, kad tos pajamos turėtų būti gaunamos už darbą, kurio laiko režimas neviršija pusės darbo laiko normos, tai yra 20 valandų per savaitę, arba u...

Seimas po svarstymo pritarė Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma motinystės išmokas mokėti ir moterims, kurios turi reikiamą socialinio draudimo stažą, tačiau nėštumo metu išėjo iš darbo, buvo atleistos iš tarnybos ar nutraukė sportinę veiklą ir tapo neapdraustos. Iki šiol ši spraga užkirsdavo kelią kai kurioms moterims gauti motinystės išmoką, kuri įprastai mokama būsimai mamai išėjus nėštumo ir gimdymo atostogų.

Valdantieji susirėmė, kiek kitąmet didinti išmokas skurstantiesiems. Vyriausybė yra suskaičiavusi, kad norint Lietuvoje išgyventi, žmogui reikia mažiausiai 250 eurų per mėnesį. Tačiau, kai reikia mokėti pašalpas, išmokos siekia vos pusę šios sumos. Tad socialdarbiečiai jau reikalauja, kad galo su galu nesuduriantys per mėnesį gautų bent tuos 250 eurų. Tačiau ministras Linas Kukuraitis gąsdina, kad tai būtų smūgis biudžetui, o ir žmonėms esą nebeapsimokėtų dirbti.

Valdančiajai koalicijai priklausantys socialdarbiečiai ir Lenkų rinkimų akcija priešinasi Vyriausybės planams mažiau didinti vaiko pinigus, koalicijos atstovai kol kas skeptiškai vertina ir prezidento mokestinius siūlymus perskirstant pinigus skurdo mažinimui.

 Finansų ministras Vilius Šapoka mano, kad vaiko pinigai didės, tačiau kol kas nėra aišku, kiek tiksliai. „Aš manau, kad vaiko pinigai didės, dėl paties dydžio dar nėra galutinai apsispręsta. Tai priklausys nemaža dalimi ir nuo realybės testo, kuris bus ateinančią savaitę – atnaujintos ekonomikos prognozės“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministras.

Vyriausybės siūlymas nuosaikiau kitąmet didinti vaiko pinigus visoms šeimoms, o išmokas didinti nepasiturinčioms ir neįgalius vaikus auginančioms šeimoms sulaukė ekonomistų nuostabos. Kol vieni baiminasi, kad tai užaugins išlaikytinių valstybę, kiti siūlo mažų pajamų šeimose problemą spręsti grąžinant jau panaikintas mokesčių lengvatas. Vyriausybė įregistravo siūlymą kitąmet vaiko pinigus didinti iki 60, o ne iki 70 eurų, kaip planuota anksčiau.

Artėjantis jubiliejus – gera proga džiaugtis, bet „Sodros“ darbuotojai nori, kad juos pradžiugintų ne tik kolegos, bet ir darbdavys. Šiaip darbdaviai gali, bet neprivalo skirti piniginį ar kitokį paskatinimą darbuotojui minint jubiliejų. Tačiau „Sodroje“ triūsiantys žmonės siekia, kad ne už gerus rezultatus, o tiesiog sulaukus apvalaus amžiaus, iš mokesčių mokėtojų kišenės jiems privalomai būtų mokama atlyginimo dydžio premija.

Vyriausybė pritarė siūlymui nustatyti 1,5 šalpos pensijų bazių dydžio šalpos senatvės pensiją motinoms, išauginusioms penkis ar daugiau vaikų, ir tėvams, globėjams ar rūpintojams, kurie ne mažiau kaip 15 metų slaugė namuose neįgaliuosius, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Tai reiškia, kad šie asmenys, sukakus senatvės pensijos amžiui, gautų 198 eurų šalpos senatvės pensiją. Dabar tokių žmonių gaunamos šalpos senatvės pensijos dydis yra 132 eurai.

Tiesioginės metinės išmokos vienam ūkininkui nuo šiol bus ribojamos iki 150 tūkst. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Ministras Giedrius Surplys penktadienį pasirašė įsakymą, nuo šių metų apribojantį ES išmokų lubas. Ministro įsakymas taikomas šiemet pateiktoms paraiškoms. „Tikimės, kad tai paskatins atlyginimų kilimą dideliuose ūkiuose. Sutaupytos ES lėšos galės būti skirtos smulkių ir vidutinių ūkių našumui didinti“, – pranešime teigė G. Surplys.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis bei jo šeimos nariai 25 kartus pasinaudojo galimybe kartą per metus gali gauti išmoką už pirmuosius 30 hektarų žemės. Kaip skelbia portalas 15min.lt, R. Karbauskis šią išmoką ėmė pats, ėmė jo sūnus ir tėvas, dvylika „Agrokoncerno“ bendrovių, viena politiko kontroliuojama bendrovė ir 9 giminaičių kontroliuojamos bendrovės. Taip iš viso įsisavinta 42,3 tūkst. eurų ES lėšų. Atitinkamai 40,1 tūkst. ir 37,7 tūkst.

„Sodra“ ragina gyventojus nedelsti pateikti prašymus ligos išmokai gauti, kad galėtų išmokėti išmokas už laikotarpius, kai gyventojai sirgo. Per pastaruosius metus tokių prašymų nėra pateikę 45 tūkst. gyventojų – tai sudaro 4 proc. visų ligos atvejų, rašoma pranešime spaudai. „Norime priminti ir paraginti gyventojus pateikti neterminuotus prašymus ligos išmokoms gauti. Tuomet ateityje jokių prašymų teikti nereikės.

Pensijų kaupimo tikslas – užsitikrinti papildomas pajamas senatvėje. Tačiau kaip tiksliai yra arba bus apskaičiuojamos būsimos išmokos gyventojams, negali pasakyti net valdžios institucijos. Tai yra paslaptis. Vis dėlto aišku, kad viena pusė kaupiančių gaus kur kas mažesnes išmokas nei kita. Iki liepos 1 d. būtina nuspręsti, kaip pensiją kaupsite ateityje. Kuo daugiau turto sukaupsite pensijų fonde, tuo didesnė tikimybė, kad viso jo neatgausite.

Demencija sergantiems žmonėms, autizmo spektro sutrikimą turintiems vaikams, kurtiems ar vidutinių ir stiprių klausos, kalbos sutrikimų turintiems mažiesiems, taip pat vaikams su cukriniu diabetu ar turintiems žymių šlapinimosi sutrikimų nuo šių metų gegužės mėnesio pabaigos jau galima lengviau ir paprasčiau gauti tikslines kompensacijas, rašoma pranešime.

Kur palikti mažamečius moksleivius, jei darželyje ar mokykloje dėl epidemijos paskelbtas karantinas? Iki šiol tėvai laužydavo galvas, spręsdami, ką daryti su į mokyklą negalinčiais eiti pradinukais, rizikuodavo palikti juos vienus ar net vesdavosi į savo darbus. Nuo naujųjų metų gera žinia mažųjų tėvams. Jei mokykla uždaryta dėl karantino, visi tėvai gaus išmokas. Tam iš valstybės biudžeto planuojama atseikėti beveik penkis milijonus eurų. Praėjusi žiema kaip reikiant parodė savo nasrus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokias išmokas už savo atžalas gali gauti tėvai. Išmokos priklauso tėvams per motinystės ar tėvystės atostogas, už vaiko priežiūrą iki vaikui sukanka vieneri ir dveji metai. Taip pat tėvai gauna vienkartines išmokas gimus kūdikiui bei papildomas išmokas, jei susilaukia daugiau nei vieno vaiko. Be to, tėvams kas mėnesį skiriami vadinamieji vaiko pinigai, kurie gausioms ar nepasiturinčioms šeimoms didesni 20 eurų.

Mokyklose dėl epidemijos paskelbus karantiną tėvai galės namuose prižiūrėti pradinukus gaudami išmokas. Seimas ketvirtadienį priėmė tokias Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo pataisas. Numatyta, kad jos įsigalios nuo 2020 metų sausio. Kaip ir už ikimokyklinio vaiko priežiūrą, įstaigai paskelbus karantiną, ar vaiko slaugymą, nedarbingumo išmokas tėvai galės gauti iki 14 dienų. Pataisas inicijavo opozicinės Socialdemokratų partijos nariai Juozas Olekas ir Julius Sabatauskas.

Vilniuje gyvenanti Ivanenkovų šeima iš tiesų yra patyrę ne vieną sunkų išbandymą, su kuriais kitiems susidurti netenka. Poros sūnus Devidas dar prieš dvejus metus susirgo kojos ilgųjų kaulų vėžiu, ilgus metus kentė sunkų gydymą, o dabar nuolatos lankosi ir reabilitacijose. Vienuolikmečio Devido vaikystė bėga kitaip nei jo bendraamžių vaikų. Anksčiau sirgęs kaulų vėžiu, dabar berniukas nuolatos lankosi reabilitacijose. Čia jį nuolatos lydi jo mama Viktorija Ivanenkova.

Pasibaigus laikui, kai gyventojai turėjo deklaruoti pajamas ir sumokėti mokesčius, „Sodra“ jau imasi priemonių prieš skolininkus. Ir nesvarbu, kad visai neseniai dauguma mokesčių mokėtojų skolininkais buvo išvadinti be jokios priežasties. Apie menamus ir tikrus skolininkus, „Sodros“ klaidas, pensijų ir kitų išmokų naujoves pasakojo naujienų portale tv3.lt apsilankiusi naujoji jos vadovė Julita Varanauskienė.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis naujienų portalui tv3.lt teigė, kad jau po metų didės vaiko pinigų išmokos ir pridūrė, kad dabartinė 50 eurų suma šeimoms, auginančioms vaikus, yra per maža. Jis taip pat tikino, kad ieško būdų, kaip padidinti pensijas bei pristatė, kuo skiriasi naujas vaiko teisių apsaugos įstatymas nuo dabar galiojančio. Vaiko teisių apsaugos įstatymas.

Kitąmet Vyriausybė svarsto ne tik didinti vadinamuosius vaiko pinigus, bet ir skurdžiai gyvenančioms šeimoms mokėti papildomas pašalpas, teigia premjeras Saulius Skvernelis. „Be abejo, mes nuosekliai didinsime, kas susiję su vaiko pinigais.

Keturiolikmetis klaipėdietis Timotis savo energija ir optimizmu stebina visus aplinkinius, deja, jis vienintelis Lietuvoje sergantis klastinga adrenoleukodistrofijos liga. Tačiau, kaip tikina viena neįgalų vaiką auginanti jo mama Sandra, valstybė į tokius vaikus žiūri abejingai. Dar Kūčių vakarą tv3.lt portalas pasidalijo jautria keturiolikmečio Timočio istorija. Berniukas jau kuris laikas kenčia sunkią ir itin klastingą ligą, pavadinimu adrenoleukodistrofija.

Individualią veiklą vykdantiems asmenims ir pajamas deklaruojantiems ūkininkams nuo 2019 metų priklausys didesnės ligos, motinystės, tėvystės ir vaiko priežiūros išmokos, bus greičiau kaupiamas pensijų socialinio draudimo stažas. To priežastis – šiais metais individualią veiklą vykdantys žmonės ir pajamas deklaruojantys ūkininkai įmokas „Sodrai“ moka nuo 90 proc. apmokestinamųjų pajamų. Praėjusiais metais šie savarankiškai dirbantys asmenys mokėjo įmokas nuo 50 proc. apmokestinamųjų pajamų.

Nors daug kas net nepajustų, jeigu per mėnesį gautų 8 eurais mažiau, daliai lietuvių tai reikštų dar skurdesnę ir sunkesnę buitį. Viena į tv3.lt besikreipusi skaitytoja skundžiasi, kad būtent tiek eurų sumažintą motinystės išmoką gavo už sausio mėnesį, o to priežasčių esą nežinanti. „Sodra“ tikina, kad tai lėmė pakitęs NPD taikymas, apie kurį komunikuota ne kartą. „Anksčiau gaudavau 403,43 euro, bet sausį gavau 394,63 eurų dydžio motinystės išmoką. Skirtumas – 8,8 euro.

Pernai sparčiai didėjusios gyventojų darbo pajamos užtikrino dosnesnes socialinio draudimo išmokas ne tik pensininkams, bet ir dirbantiems žmonėms, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai. Metinis pajamų augimas paskutinįjį 2018 m. ketvirtį sumažino pagreitį, tačiau tempas vis tiek išliko aukštas. Vidutinės visą mėnesį dirbusių gyventojų draudžiamosios pajamos, nuo kurių sumokėtos socialinio draudimo įmokos, ketvirtą praėjusių metų ketvirtį siekė 934 eurus. Tai yra 101 euru, arba 12 proc.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pranešė teiksianti Ligos ir motinystės įstatymo pataisas dėl pirmaisiais vaiko priežiūros metais išmokas gaunančių, bet kartu ir dirbančių tėvų. Teigiama, kad pataisos būtinos norint pagerinti situaciją tiems tėvams, kurie 2019 metais išeis vaiko priežiūros atostogų ir pirmaisiais mažylio priežiūros metais norės darbuotis.

Vadinamųjų vaiko pinigų rūšių Lietuvoje yra ne viena, todėl dažnas jose pasimeta. Tam, kad orientuotis išmokų vaikams dydžiuose būtų patogiau, pirmadienį Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paskelbė specialią išmokų lentelę. Joje matomi patys naujausi, nuo šių metų pradžios įsigalioję vaiko pinigų dydžiai: pradedant įprastiniais vaiko pinigais, baigiant išmokos karo prievolininkui dydžiu ir išmoka įvaikinus vaiką.

Mažus vaikus auginantiems tėvams „Sodra“ nusprendė anksčiau išmokėti vaiko priežiūros išmokas už gruodį, todėl šį mėnesį šeimos išmokų sulaukė du kartus. Vaiko priežiūros išmokos mokamos auginantiems vaikus iki vienų arba iki dvejų metų – priklausomai nuo to, koks laikotarpis pasirinktas. Jos su vaiko pinigais nesusiję. Įprastai vaiko priežiūros išmoka už gruodį mokama sausį. Tačiau dėl to būdavo nepritaikomas NPD (neapmokestinamų pajamų dydis) ir auginantieji vaikus gaudavo mažesnę išmoką.

Ar jau pasiskaičiavote, koks bus jūsų atlyginimas nuo kitų metų, kai įsigalios mokesčių reforma? O kokius mokesčius mokėsite, kai bus sujungti darbdavio ir darbuotojo mokesčiai? Jei iki šiol neprisiruošėte įsigilinti, kaip visa tai paveiks jūsų piniginę bei atsispindės jūsų darbo sutartyse, dabar pats laikas tai padaryti.

Michelle ir Rodas visada žinojo, kad nori didelės šeimos. Per 29-erius santuokos metus jie tokią ir sukūrė, rašoma littlethings.com. Pora šiuo metu turi dvylika vaikų nuo 6 iki 28 metų amžiaus. Aštuoni iš jų dar vis gyvena su tėvais keturių miegamųjų šeimos namuose. Michelle sako kad jų gausi šeima per mėnesį maisto produktams išleidžia iki 1 800 dolerių – tiek pat jie sumoka ir už būstą! Ir dar vienas dalykas: Michelle laukiasi trylikto vaiko.

Jau kitąmet tėvai sulauks didesnių išmokų už vaikus, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms išmokos auga dar labiau – tokį sprendimą ketvirtadienį galutinai palaimino Seimas. Šiuo metu vadinamieji vaiko pinigai kiekvienai šeimai siekia 30 eurų. Nuo Naujųjų metų ši suma didėja iki 50 eurų už vaiką. Taip Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) siekia sumažinti vaikų skurdą ir socialinę atskirtį.

Valdžia žada stoti į kovą su apsimetėliais neįgaliaisiais. Esą mūsų šalyje negalią turi daugiau žmonių nei vidutiniškai kitose Europos Sąjungos šalyse, tad reikia pradėti tikrinti, ar gydytojai neįgalumo pažymėjimus išrašo pagrįstai. Jei įstatymui bus pritarta, naujo – neįgaliųjų tikrintojo vaidmens imsis „Sodra“. Bus buriamos komisijos, kurios kviesis nedarbingu pripažintą asmenį ir tikrins. Jei paaiškės, kad jis sveikesnis nei nurodyta, žmogus neteks pašalpos.

Kitąmet tėvai gali sulaukti didesnių išmokų už vaikus, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms išmokos augtų dar labiau – toks Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymas nugulė kitų metų valstybės biudžete. Nors Vyriausybė kitų metų valstybės biudžeto projektą su šiuo siūlymu patvirtino, jį dar turi palaiminti Seimas.

Seimui pristatomas 2019 m. „Sodros“ biudžeto projektas, kuriame nurodomi valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo įmokų tarifai dirbantiems pagal darbo sutartis ir savarankiškai dirbantiems asmenims, rašoma pranešime spaudai.  Įmokų tarifai nuo 2019 m. keičiasi, nes sujungiamos darbdavio ir darbuotojo mokamos įmokos, todėl darbo užmokestis dirbantiems pagal darbo sutartis „ant popieriaus“ paaugs 1,289 karto.

Už šiemet deklaruotus žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus ūkininkams pradedami mokėti tiesioginių išmokų avansai – iš viso 241,2 mln. eurų, pranešė Žemės ūkio ministerija. Avansai ūkininkus pasieks iki lapkričio 30 dienos. Likusi išmokų dalis bus pervesta po gruodžio 1 dienos. Iš viso šiemet tiesioginėms išmokoms skirta 475 mln. eurų, pernai – 467 mln. eurų.

Nepaisant to, kad per du dešimtmečius bazinė šalies pensija išaugo maždaug keturis kartus, kaip tada, taip ir dabar Lietuvos pensininkams iki geresnio gyvenimo pirmiausiai trūksta didesnių pensijų. Ekonomistai neskuba nei girti, nei kritikuoti pensininkų gyvenimo pokyčių, o patys pensininkai viliasi, kad buvusios valdžios atsakys už nurėžtas išmokas. Prieš du dešimtmečius Seimas susirūpino vis sparčiau augančiu 60 metų ir vyresnių šalies gyventojų skaičiumi.

Statistikos departamento naujausi duomenys parodė, kad praeitais metais apie 650 tūkst. šalies gyventojų gyveno žemiau skurdo rizikos ribos. Per metus tokių lietuvių skaičius net padidėjo, tačiau ekonomistai ragina atkreipti dėmesį, kad tai nereiškia, jog visi šie žmonės gyvena skurde. Paprasčiausiai dirbančiųjų pajamos auga, o išmokas gaunančiųjų – ne. Skurdo rizikos lygis 2017 m. šalyje pasiekė 22,9 proc. Tai vienu procentu daugiau nei 2016 metais.

Skamba tarsi tikra utopija – nesvarbu, dirbate ar ne, valstybė visiems šalies gyventojams kas mėnesį skiria fiksuotą išmoką. Būtent tokį kelią prieš pusantrų metų ėmėsi išbandyti Suomiją, o Lietuva, panašu, iš Skandinavijos šįkart nepasimokys. Parlamentarai ir ekonomistai abejoja, ar gaudami pinigų „už nieką“ lietuviai apskritai dar norėtų dirbti. Nuo 2017-ųjų sausio 2 tūkst. atsitiktine tvarka atrinkti bedarbiai 25–58 metų suomiai iš valstybės dvejus metus kas mėnesį gauna po 560 eurų.

Seimo „tvarkiečiai“, žadantys pasirašyti susitarimą su valdančiaisiais dėl bendradarbiavimo, siūlo keisti išmokas už vaiko iki dvejų metų priežiūrą – motinystės išmokas siekiama grąžinti į ikikrizinį lygį. Tačiau toks siūlymas sulaukė kitų parlamentarų kritikos. Jie pritaria idėjai, tačiau pabrėžia, kad didesniam tėvų rėmimui nėra lėšų.

„Ar sujungus darbdavio ir darbuotojo mokamus mokesčius nesumažės mano atlyginimas ir „Sodros“ išmokos? Kokią įtaką mokesčių pokyčiai turės man asmeniškai?“ – tokių ir panašių klausimų sulaukia „Sodros‘ konsultantai po to, kai buvo priimta mokesčių reforma. Norėdami išvengti neaiškumo, analitikai atsako į pagrindinius klausimus.  „Sodra“ pranešime spaudai pateikia paprastus ir aiškius atsakymus į penkis dažniausiai gyventojų pateikiamus klausimus, susijusius su mokesčių reforma.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, vaiko pinigai jau mokami didžiajai daliai vaikų, remdamasis LRT radiju pirmadienį rašo portalas lrt.lt. Iki praėjusios savaitės kreiptasi dėl daugiau kaip 463 tūkst. vaikų iš maždaug 500 tūkst., kuriems priklauso vaiko pinigai. Anot specialistų, pinigai žmones pasiekia laiku. Skaičiuojama, kad jau išmokėta beveik 27 mln. eurų. Nuo šių metų kiekvienam vaikui, nepriklausomai nuo jo šeimos finansinės situacijos, skiriama po 30 eurų kas mėnesį.

Dėl sausros ūkininkams patiriant nuostolių, žemės ūkio ministras toliau žada suteikti paramą, tačiau pripažįsta, kad pagalbos variantai yra riboti. Giedrius Surplys kartoja, kad valdžia gali paankstinti tiesiogines išmokas, netaikyti sankcijų už nepasiektus produktyvumo rodiklius, įkurti rizikų valdymo fondą. „Žiūrėsime, kaip šiais metais galėtume anksčiau išmokėti avansą, kad galėtų padengti savo nuostolius tais pinigėliais.

Staigus europinių tiesioginių išmokų suvienodinimas paveiktų visos Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio sektoriaus konkurencingumą, sako aukštas Europos Komisijos (EK) pareigūnas.