išmokos

Seimui ketvirtadienį nusprendus pensininkams ir kitų socialinių išmokų gavėjams bei ieškantiems darbo žmonėms rugpjūtį skirti vienkartines 200 eurų išmokas, socialinės apsaugos ir darbo ministras sako, kad pinigų mokėjimas anksčiau yra neįmanomas, nebent būtų peržiūrimi visų išmokų prioritetai. Tačiau tai, anot jo, būtų socialiai neteisinga.

Netylant diskusijoms dėl galimybės išmokėti vienkartinę 200 eurų išmoką pensininkams ir kitiems pašalpų gavėjams anksčiau nei rugpjūtį, „Sodros“ vadovė sako, jog tai padaryti būtų galima tik atsisakius kai kurių kitų įstatymais nustatytų išmokų mokėjimo.  Pasak Jolitos Varanauskienės, papildomam darbui dabar neužtenka resursų, todėl prioritetus turėtų sudėlioti politikai.  „Šį kartą ne pinigų klausimas, turime žmogaus darbo valandų klausimą. Turime tiek valandų ir tiek darbų.

Prezidentūra teigia, kad jos neįtikina valdančiųjų argumentai, jog vienkartinės 200 eurų išmokos pensininkams ir kai kurioms kitoms socialinėms grupėms negalima išmokėti anksčiau nei rugpjūtį dėl techninių priežasčių. „Natūralu, kad kyla klausimas dėl išmokėjiimo laiko. Šokas ekonomikoje vyksta šiuo metu, karantino laikotarpiu, ir būtent to pozityvo ir lėšų ekonomikai įpūsti labiausiai reikia šuo metu.

Ketvirtadienį ypatingos skubos tvarka Seime priimti įstatymų projektai, kuriuos įgyvendinus, šimtams tūkstančių šalies gyventojų būtų skirtos didesnės ar mažesnės išmokos dėl šiuo metu susidariusios padėties. Naujas išmokas gaus ir darbuotojai, ir studentai, dirbantys savarankiškai, taip pat pensininkai.

Kam Seimo nariui pensininkui, uždirbančiam porą tūkstančių eurų, reikalinga dviejų šimtų eurų išmoka gelbėtis nuo koronaviruso krizės? Toks ir daug kitų klausimų virė Seimo salėje svarstant vienkartinės išmokos senjorams planą. Visgi per pirmąjį balsavimą opozicija nedrįso smarkiau pasipriešinti valdantiesiems, nors ir toliau kartoja, kad šie išmokomis tiesiog bando papirkti rinkėjus. Tuo metu valdantieji ir toliau tikina, kad pinigai pensininkus pasieks tik rugpjūtį.

Gegužę pirmosios nedarbo išmokos pasieks tuos bedarbius, kurie dėl epideminės situacijos buvo atleisti ir Užimtumo tarnyboje registravosi balandį. Nedarbo išmokos bus pradėtos mokėti nuo gegužės 20 dienos ir visus jų gavėjus pasieks iki mėnesio pabaigos, rašoma pranešime spaudai. Kitos – ligos, motinystės socialinio draudimo išmokos bei pensijos gyventojams gegužę taip pat mokamos pagal nustatytą grafiką.

Esant galimybei, pensininkai gaus ne šiuo metu žadamas vienkartines, o pakartotines 200 eurų išmokas, teigia Valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis. Jis teigia, kad iki šiol tai buvo neįmanoma, mat buvo privaloma kaupti „Sodros“ rezervą. „Galbūt tai jus šokiruos arba opoziciją ypatingai šokiruos – jeigu bus įmanoma, tokia išmoka bus daroma dar sykį ir dar sykį.

Valdantieji antrą kartą per savo kadenciją skelbia akciją „milijardas – milijonui“. Vyriausybė laukia Seimo palaiminimo naujoms išmokoms gyventojams, nukentėjusiems per karantiną: žadama ir vienkartinė šimtų eurų parama pensininkams, ir didesni vaiko pinigai daliai šeimų visą pusmetį, ir didesnės išmokos bedarbiams. Daliai tokio dosnumo ekspertai pritaria. Tačiau paramos planas iš skolintų pinigų papiktino net skurdo mažinimo organizacijas.

Kai kurie ekonomistai sako, kad Vyriausybės planą skirti papildomas išmokas koronaviruso krizės metu gali veikti politiniai interesai artėjant Seimo rinkimams. Taip analitikai komentuoja Vyriausybės sprendimą senyvo amžiaus gyventojams, neįgaliesiems, našliams, našlaičiams rugpjūtį skirti vienkartinę 200 eurų dydžio išmoką.

Politologai įvertino premjero Sauliaus Skvernelio ir Vyriausybės žingsnį, kai trečiadienį nuspręsta skirti vienkartines 200 eurų išmokas senatvės ir šalpos pensijas gaunantiems asmenims. Taip pat žadama netekusiems darbo pusę metų mokėti 200 eurų darbo paieškos išmoką. Tam dar turi pritarti Seimas. Pasak politologų, toks žingsnis kelia daug abejonių, nes pinigai žmones galėtų pasiekti rugpjūtį, kai rudenį Lietuvoje vyks rinkimai į Seimą.

Trečiadienį premjeras Saulius Skvernelis savo „Facebook“ paskyroje paskelbė, kad kartu su profesinių sąjungų atstovais parengė socialinių priemonių paketą, kuris padės darbdaviams atsitiesti greičiau po karantino. „Paketo vertė – kone 1 milijardas eurų. Per įvairias priemones planuojame pasiekti maždaug 1,4 milijono gyventojų. Pagrindinis tikslas – išlaikyti darbo rinkoje maksimalų įmanomą žmonių skaičių. Esamų darbo vietų išsaugojimas ir naujų kūrimas šiandien yra svarbiausia.

Seimas nei mažins darbdavių įmokas į Ilgalaikio darbo išmokų bei Garantinį fondus, nei didins išmokas darbuotojams.  Parlamentarai antradienį nepriėmė svarstyti socialdemokrato Algirdo Syso parengtų Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo pataisų, kuriomis siūlyta šešiomis šimtosiomis punkto – nuo 0,16 proc. iki 0,1 proc. –  į šiuos fondus sumažinti įmokas, kurias moka darbdavys nuo darbuotojams priskaičiuoto atlyginimo.

„Sodra“ balandžio mėnesį nevėluodama išmokėjo pensijas senjorams. Kitos socialinio draudimo išmokos – ligos, vaiko priežiūros bei vaiko išlaikymo, nedarbo – taip pat laiku nukeliavo į gyventojų sąskaitas, rašoma pranešime spaudai. „Nors, atsižvelgiant į karantiną ir ekstremalią situaciją, pensijas į namus pristatančios bendrovės turėjo imtis griežčiausių apsaugos priemonių, didesnių rūpesčių neiškilo. Dėkojame ir senjorams, kad jie, atsiimdami pensiją, saugojosi.

Nėščios moterys ir vaikų jau turinčios šeimos turi teisę gauti įvairias išmokas, kurias moka „Sodra“ ir savivaldybių administracijos. Nėščiosioms ir vaikų tėvams tereikia jomis pasidomėti bei pateikti reikiamus prašymus. „Tėvų darželis“ parengė naudingą suvestinę apie šias išmokas, jų mokėjimo tvarką ir ką reikia padaryti, norint jas gauti.  „Sodros“ mokamos išmokos nėščiosioms ir tėvams: · Nėštumo ir gimdymo atostogos (dekretinės) ir motinystės išmokos.

Dar didesnės ir ilgiau mokamos subsidijos darbo užmokesčiui, negrąžintina finansinė parama dirbantiems individualiai, šimtaprocentinės garantijos verslui, didžiulės papildomos išlaidos valstybiniams pirkimams, pridėtinės vertės mokesčio mažinimas. Dėl šių ir daugelio kitų priemonių trečiadienį bus tariamasi Trišalėje taryboje, kurią sudaro darbuotojų, darbdavių ir Vyriausybės atstovai.

„Sodra“ pradėjo mokėti ligos išmokas gyventojams, kuriems nedarbingumo pažymėjimai išduoti dėl ekstremaliosios situacijos ar karantino. Iki Velykų išmokėjo ligos išmokas maždaug 30 tūkst. gavėjų (beveik pusei) ir toliau jas nuosekliai mokės nevėluodama, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Penktadienį dalį savarankiškai dirbančių asmenų turėtų pasiekti fiksuoto dydžio išmokos, skiriamos karantino laikotarpiu. Į savo sąskaitas išmoką penktadienį turėtų gauti banko „Luminor DNB“ klientai, kitų Lietuvoje veikiančių bankų, taip pat „Luminor Nordea“ klientai išmokų sulauks po šv. Velykų, rašoma pranešime žiniasklaidai.  Bankai pranešė, kad pervedimai tarp bankų nebus vykdomi balandžio 10-13 dienomis, išskyrus tarp sąskaitų tame pačiame banke.

Karantino dėl koronaviruso metu visuomenėje kilo nerimas dėl neva mažėsiančių pensijų, vaiko pinigų ir kitų išmokų. Tačiau socialinės apsaugos ir darbo ministras pabrėžia, kad išmokų  mažinimas nėra svarstomas, o vaiko pinigai, senatvės, netekto darbingumo ir šalpos pensijos karantino metu tikrai nemažės, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos puslapyje.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė pakeitimus, skirtus išsaugoti darbo vietas ir padėti gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis, vaikais, senoliais. Šie pakeitimai įsigalios juos pasirašius valstybės prezidentui.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija apibendrino priimtus pakeitimus.

Socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis teigė, kad Seime priimtos įstatymų pataisos leis karantino atveju darbdaviams išlaikyti darbuotojus. Ministro nuomone, dėl naujų priemonių, darbuotojai nebebus atleidžiami, skatinami išeiti atostogų ar pasiimti nedarbingumą.

Valstybėje paskelbus ekstremalią situaciją ir karantiną, Vyriausybė siūlo ypatingai skubius pakeitimus, kurie prisidėtų prie darbuotojų darbo vietų išsaugojimo ir padėtų gyventojams, kurie užvėrus dienos centrus turi rūpintis negalią turinčiais žmonėmis. Šie pakeitimai bus antradienį svarstomi ypatingos skubos tvarka Seime.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokie svarbiausi pokyčiai numatomi gyventojams.

Socialinės apsaugos ir darbo ministerija užsimojo į darbo rinką pritraukti vyresnius nei 45 metų amžiaus žmones. O darbdaviams, įdarbinusiems tokius darbuotojus, būtų mokamos piniginės išmokos. Darbuotojų profsąjungos piktinasi, kad darbdaviai piktnaudžiauja iš valstybės gaunama parama ir darbuotoją laiko tik tą laikotarpį, kol mokami pinigai. Darbdavių atstovai pripažįsta, kad kol kas verslininkai linkę įdarbinti jaunus žmones.

Visame pasaulyje plintantis koronavirusas kelia vis daugiau nerimo dėl naujos ekonominės krizės. Siekiant išvengti jos padarinių kai kuriose šalyse gyventojams skiriamos vienkartinės 1 tūkst. eurų viršijančios išmokos. Kada ir kokių priemonių gali imtis Europos centrinis bankas? Ar jos padės išgyventi sunkmetį verslui ir gyventojams? Kiek gali tęstis mažų palūkanų ir pinigų spausdinimo politika? Diskusijoje apie tai – Lietuvos banko Pinigų politikos skyriaus vadovas Sigitas Šiaudinis.

Rusijos Kamčiatkos „Vesti“ žinių vedėja negalėjo sulaikyti juoko, kuomet skaitė tekstą apie išmokų didinimą pensininkams ir pašalpų gavėjams. Žurnalistei isterinį juoko priepuolį sukėlė išmokų dydis ir jų paskirstymas. Nepavykęs laidos įrašas atsidūrė „YouTube“ tinkle, o pačiai jos vedėjai dabar gresia atleidimas iš darbo. „Vesti“ laidos vedėja Aleksandra Novikova nesuvaldė emocijų skaitydama žinių tekstą apie socialinių išmokų pokyčius Rusijoje nuo vasario 1 dienos.

Lietuvoje skurdo riziką patiriančių pensininkų skaičius yra vienas iš didžiausių visoje ES. Siūlymui jį mažinti įvedant naują išmoką vienišiems asmenims paprieštaravo Vyriausybė ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Ministras Linas Kukuraitis tokį pasiūlymą viešai kritikavo sakydamas, kad jį įgyvendinus būtų nuskriausti neįgalieji.

Nuo šių metų padidėjo vaiko pinigai ir papildoma išmoka, mokama neįgaliems, gausių bei nepasiturinčių šeimų vaikams. Taip pat išsiplėtė papildomos prie vaiko pinigų mokamos išmokos gavėjų ratas, nes buvo padidinta vertinamų pajamų riba. Tai reiškia, kad po 100 eurų sumą, kurią sudaro 60 eurų vaiko pinigai ir 40 eurų papildoma išmoka, kas mėnesį gauna daugiau vaikų nei iki šiol, rašoma Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pranešime spaudai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė įsaką dėl vienkartinių išmokų tam tikroms piliečių grupėms pergalės Antrajame pasauliniame kare 75-ųjų metinių proga, įskaitant kriterijus atitinkančius Rusijos piliečius, nuolat gyvenančius Latvijoje, Lietuvoje ir Estijoje.

Jungtinės Karalystės (JK) pasitraukimas iš ES įvyks sausio 31-ąją. Kadangi šalis išstoja su Išstojimo sutartimi, tai JK gyvenančių ES piliečių ir bet kurioje ES šalyje gyvenančių britų teisės yra apsaugomos pagal europinę teisę visą jų gyvenimo laikotarpį, praneša Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.

Sprendimus dėl motinystės išmokų, kurios daliai besilaukiančių mamų nebuvo skirtos dėl pasikeitusių teisės aktų, „Sodra“ peržiūrės ir išmokas paskirs bei išmokės iki sausio 20 dienos, rašoma pranešime žiniasklaidai.

Naujieji metai atneša daug finansinių pokyčių į socialinės apsaugos ir darbo sritį – auga vaiko pinigai, senatvės ir šalpos pensijos, įvairios išmokos. Vaiko pinigai Patvirtintame 2020 m. valstybės biudžete numatyta, kad nuo sausio 1 dienos vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų.

Nuo alimentų sprunkantys tėvai valstybei vidutiniškai skolingi po 4,3 tūkst. eurų, o didžiausios vieno asmens skolos už nemokėtus alimentus siekia ir 30–41,5 tūkst. eurų. Nors skolininkų pamažu mažėja, jų skola atžaloms tik auga. Pernai „Sodrai“ perėmus administruoti Vaikų išlaikymo fondą, šis per dešimt metų jau buvo sukaupęs 144 mln. eurų skolą iš 38 tūkst. alimentų piktybiškai nemokėjusių skolininkų. Skola asmeniui – iki 41,5 tūkst.

Kitąmet didės vaiko pinigai ir pensijos. Tačiau viena ranka didindami išmokas, kita ranka valdantieji kėsinasi papildomai patuštinti gyventojų pinigines. Štai metų viduryje jau grės su tarša siejamas automobilių registracijos mokestis, o nuo sausio įsigalios nauji NT mokesčiai. Priimtas ir padidintas bankų pelno mokestis, kuris, jei nebus sustabdytas, esą guls ant bankų klientų pečių. Vilkaviškiečiai Inga ir Rimvydas augina du pradinukus.

Nuo kitų metų pradžios ūgtels minimalios motinystės, tėvystės, vaiko priežiūros, ligos, nedarbo išmokos, padidės ir socialinio draudimo išmokų „lubos“, o motinystės išmokas vėl gaus tos mamos, kurios nėštumo metu nedirbo ir nebuvo apdraustos, rašoma „Sodros“ pranešime.

Seimas nemaža balsų persvara patvirtino, kiek kitais metais į bendrą katilą sumokėsime mokesčių ir kam kiek pinigų bus skirta. Gyventojų pajamos bus apmokestintos labiau nei žadėta, įvesti nauji mokesčiai. Tačiau pensijos, vaiko pinigai, valdininkų atlyginimai didinami labiau. Viena vertus, valdantieji teigia, kad kitais metais ekonomika augs lėčiau. Taigi, reikia naujų ir didesnių mokesčių, kad pajamų biudžete nepritruktų.

Artėjant šventėms įvairių įstaigų ir įmonių darbuotojai susirenka į darbo vakarėlius. Ir nors tai įvardijama būtent darbiniu vakarėliu, jo metu patyrus traumą, ne visi tai laikys nelaimingu atsitikimu darbe. Jei žmonės draudžiasi privačiai – tokie atvejai vertinami individualiai pagal sutartyje nurodytas sąlygas, tačiau ir čia išmokos nėra garantuotos – jei traumos priežastis yra girtumas, kurį laiką gali tekti pagyventi iš santaupų.

Seimas ir prezidentas džiaugiasi, kad kitąmet keliasdešimčia eurų ūgtels vidutinė pensija, tačiau ekonomistai skurstantiems pensininkams siūlo neskubėti džiaugtis, mat čia pat išaugs ir skurdo rizikos riba. Tai reiškia, kad daugumos pensininkų piniginės pasunkės vos vienu kitu euru. Ekonomistai lėšų kelti pensijas siūlo ieškoti ne didinant mokesčius, o efektyviau valdant valstybės aparatą ir apkuopiant, pavyzdžiui, viešuosius pirkimus.

Tik štai ar didėsiančios pensijos yra valdžios nuopelnas? Biudžetą įvertinę ekonomistai tikina, kad anaiptol ne. O ir pats biudžeto tvirtinimas Seime kaip niekad apipintas protestų gausos ir spėlionių, ar išvis nesubyrės valdančioji koalicija.

Nuo kitų metų vadinamieji vaiko pinigai didinami nuo 50 iki 60 eurų, o gausioms, nepasiturinčioms ar neįgalių vaikų šeimoms – nuo 70 iki 100 eurų. Tokiam sprendimui galutiniu balsavimu antradienį pritarė Seimas. 111 Seimo nariai balsavo už, 3 – prieš, 6 susilaikė. Šiuo metu universali išmoka vaikui siekia 50 eurų, o gausios, nepasiturinčios ar neįgalių vaikų šeimos gauna po 70 eurų už atžalą.

Antradienį parlamente vyko antrasis kitų metų valstybės biudžeto projekto svarstymas. Nuo šio dokumento priklauso, kiek kitąmet mokėsime mokesčių ir kokios bus įvairios išmokos, viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimai. Po diskusijų parlamentarai nusprendė, kad galutinis balsavimas dėl projekto bus gruodžio 17 d. Už tai balsavo 70 Seimo narių, prieš buvo 11, o 27 susilaikė. Taigi, po savaitės šis svarbus dokumentas gali būti priimtas galutinai.

Ilgai dirbę, bet atleisti žmonės išmokas jau porą metų gali gauti iš valstybės – tam yra specialus fondas, kurį įmokomis pildo darbdaviai, tačiau iš jo ne visi išėję iš darbo gauna išmokas, pirmadienį pranešė lrt tv naujienų tarnyba.  Tačiau dabar fonde prisikaupė tiek pinigų, kad jų, politikai skaičiuoja, užtektų turbūt dešimčiai metų. Profsąjungų teigimu, pinigai lieka nepanaudojami, nes daugybė žmonių išeiti iš darbo priverčiami savo noru, o išmoka priklauso tik atleistiems.

Seime registruotas projektas, kuriuo viso nėštumo metu nedirbusioms mamoms būtų grąžinama galimybė gauti motinystės išmoką, jeigu moteris turi 12 mėnesių motinystės socialinio draudimo stažą per pastaruosius dvejus metus.

Tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka sujaudino daugybę būsimų mamų. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia išmušė pagrindą iš po kojų mamoms, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Kai kurios šeimos atsidūrė desperatiškoje padėtyje, nes būsimą motinystės išmoką ketino skirti kūdikio kraiteliui ir kasdieniam pragyvenimui, o dabar liko su skyle biudžete.

Vyriausybė trečiadienį pritarė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymui didinti socialinių išmokų bazinius dydžius. Dėl šio sprendimo didės tikslinės kompensacijos neįgaliesiems su specialiaisiais poreikiais, piniginė socialinė parama nepasiturintiems žmonėms, daugelis socialinių išmokų bei šalpos pensijos, mokamos neįgaliesiems, našlaičiams ar minimalaus socialinio draudimo stažo nesukaupusiems senjorams.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino daug mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo. Teisininkai tikino, kad besilaukiančių moterų teisėti lūkesčiai nebuvo išpildyti, todėl moterys dėl naujosios įstatymo pataisos galėtų žygiuoti į teismą.

Priešpaskutinę spalio dieną tyliai pakeitus motinystės išmokų tvarką, kai kurios mamos, kurioms gresia negauti motinystės išmokų, pasijuto persekiojamos. Naujienų portalas tv3.lt sulaukė skaitytojų pranešimų, kad „Sodros“ darbuotojai tikrina asmenines moterų medicinines korteles ir jų gydytojų ginekologų klausinėja, kada moterys pastojo. Advokatai mano, kad „Sodra“ tikrindama žmonių asmeninius medicininius duomenis persistengia ir verčia jaustis itin nejaukiai.

Seimas po svarstymo pritarė Socialinės paramos išmokų atskaitos rodiklių ir bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio nustatymo įstatymo pataisų projektui, kuriuo siekiama tobulinti skurdo ir socialinės atskirties mažinimo priemones, didinant šalpos pensijų bazės (toliau – ŠPB) dydį, susiejant jį didesniu procentiniu santykiu su minimalių vartojimo poreikių dydžiu (toliau – MVPD), praneša Seimo Ryšių su visuomene skyrius.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Net tos moterys, kuris „į dekretą“ išėjo spalio 30 dieną išmokų, greičiausiai, negaus. Būsimos mamos piktinasi ne tik dėl to, kad negaus pinigų, bet ir todėl, kad apie įstatymo pakeitimą buvo tylima. Net jam įsigaliojus apie jį nebuvo paskelbta viešai, o nežinios prispaustos mamos informacijos turėjo ieškoti, kaip tikri detektyvai.

Priešpaskutinę spalio dieną buvo tyliai pakeista motinystės išmokų tvarka. Pagal naująją tvarką, moterys, kurios nėštumo metu nedirbo, išmokų negaus. Ši žinia sujaudino tūkstančius būsimų mamų, kurios dėl vienokių ar kitokių priežasčių besilaukdamos neturėjo darbo.

Jeigu bus įgyvendintas naujausias Vyriausybės planas, vaikus auginančių darbuotojų, emigrantų ir pensininkų lauks nemažai naujovių.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija registravo naują Demografijos, migracijos ir integracijos politikos 2018–2030 metų strategijos įgyvendinimo 2020–2022 metų tarpinstitucinį veiklos planą. Jį turėtų tvirtinti Vyriausybė. Kai kuriems plano sumanymams įgyvendinti prireiks ir įstatymų pakeitimų, kuriuos turės priimti Seimas.