išmokos

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Per nepilną mėnesį nuo subsidijų skirstymo pradžios daugiausiai paramos gavo prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo bei apdirbamosios gamybos sektoriaus įmonės – jos sudarė daugiau kaip pusę (55 proc.) visų paramos gavėjų, o šių sektorių įmonėms išmokėta 61 proc. visos paramos. Duomenų analizė rodo, kad pagal gautų subsidijų sumą pirmoje vietoje yra didmeninės ir mažmeninės prekybos sektoriaus įmonės: per nepilną mėnesį 2 875 bendrovėms paskirstyta 5,2 mln. eurų paramos.

Artimo žmogaus netektis – skaudus išgyvenimas. Žmogus ne tik jaučia didelį dvasinį netekties skausmą, bet ir patiria neplanuotų išlaidų. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios išmokos gali būti skiriamos mirus artimam žmogui. Laidojimo pašalpa Netekus artimo žmogaus, skiriama vienkartinė 320 eurų laidojimo pašalpa. Dėl šios vienkartinės pašalpos faktiškai mirusįjį palaidojęs asmuo turi kreiptis per 12 mėn. nuo teisės į laidojimo pašalpą atsiradimo dienos.

Siūloma palankiau skaičiuoti išmokas tėvams, kurių pajamos sumažėjo per pandemiją, sako socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė. „Kalbant apie motinystės išmokas, jau pavasario sesijoje teiksime įstatymo projektą, kad mokestinis laikotarpis, pagal kurį yra skaičiuojamos išmokos, būtų imamas palankesnis.

Lietuvoje nedarbo lygis yra vienas didžiausių iš visų ES šalių. Išmokas gauna gana nedidelė dalis bedarbių, o jų dydis yra nepakankamas. Kaip spręsti šias problemas trečiadienį, kalbėjosi šalies prezidentas Gitanas Nausėda kartu su socialinės apsaugos ir darbo ministre Monika Navickiene. Pasak prezidento patarėjo Simono Krėpštos, buvo aptarta daugybė priemonių, kurios mažintų nedarbą, kuris Lietuvoje išaugo gerokai labiau nei kitose ES šalyse.

Pirmadienį vykusiame pasitarime Vyriausybė nusprendė skirti papildomas subsidijas savarankiškai dirbantiems ir dėl Covid-19 nukentėjusiems asmenims. Naujų išmokų dydis priklausys nuo savarankiškai dirbančių asmenų 2019 m. sumokėto gyventojų pajamų mokesčio (GPM). Ekonomikos ir inovacijų ministrės Aušrinės Armonaitės teigimu, išmokų dydis bus 100 proc. sumokėto mokesčio. Tačiau bus numatyta ir minimali ir maksimali suma.

Socialdemokratai išmoką dirbantiems savarankiškai siūlo didinti iki 390 eurų. Socialdemokratai savarankiškai dirbantiems asmenims karantino metu skiriamą išmoką, kuri dabar siekia 260 eurų per mėnesį, Seimui siūlo didinti iki 390 eurų. Tai numatančias Užimtumo įstatymo pataisas registravo Seimo Socialdemokratų partijos frakcijos nariai Gintautas Paluckas ir Tomas Bičiūnas.

Kada Lietuvos gyventojams yra skiriama socialinė parama skirtingais gyvenimo atvejais: auginant vaiką, nusprendus įvaikinti ar globoti, norint įsigyti ar išsinuomoti pirmą būstą, netekus darbo ir patiriant finansinių sunkumų, susirgus ar slaugant šeimos narį, tapus neįgaliu ar sulaukus senatvės arba netekus artimo žmogaus? Ši informacija nuo šiol pristatoma vienoje vietoje. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija pristato naują informacinę svetainę www.kasmanpriklauso.

Smulkieji verslininkai ir grožio specialistai neapsikentė – laidoja savo darbus. Perkeltine prasme – įvairiuose miestuose jie surengė protesto akciją, kurioje degė žvakeles, prie valdžios įstaigų nešė laidotuvių vainikus ir net kryžių. Taip verslininkai protestuoja prieš valdžios sprendimą ir toliau neleisti veikti kirpykloms ir smulkioms parduotuvėms. Kai kurie su ašaromis pasakoja, kad už 260 eurų išmoką neišgyvena. Visgi ekspertai atremia, kad pirmiausia reikia galvoti apie žmonių gyvybes.

Remiantis naujausia vėžio statistika, kurią paskelbė Nacionalinis vėžio institutas, Lietuvoje su vėžio diagnoze gyvena apie 110 tūkstančių žmonių, net trečdalis su šia diagnoze išgyvena 10 metų ir ilgiau. Paminėjus Pasaulinę kovos su vėžiu dieną, Lietuvos gyvybės draudimo įmonių asociacija (LGDĮA) kviečia pakalbėti apie lėšas, reikalingas gydantis vėžį. Susirgus vėžiu, gaunamos pajamos paprastai sumažėja, nes kol žmogus gydosi ir vėl gali dirbti, praeina nemažai laiko.

„Sodros“ duomenimis, nuo pandemijos pradžios iš daugiau nei 7000 gyventojų, kuriems susirgus Covid-19 liga nedarbingumo pažymėjimai buvo išduoti dėl susirgimo vykdant profesinės veiklos funkcijas, beveik trečdalis – apie 2200 – gavo padidintą ligos išmoką, o likusiems skirtos įprasto dydžio ligos išmokos.

Šių metų vasario mėnesį tėvai gaus pirmąją padidintą universalią išmoką vaikui, vadinamuosius vaiko pinigus, kurie didėja nuo 60,06 iki 70 eurų. Atžalas auginantys gyventojai pripažįsta, kad mėnesiui tokios sumos vaikui išlaikyti tikrai nepakanka, tad tenka rinktis, kaip šią papildomą paramą panaudoti efektyviausiai.  Visų pirma, reiktų atsispirti nuo bendrų šeimos pajamų. Jei lėšų vaiko išlaikymui kas mėnesį stinga, tuomet išmoka yra puiki parama įsigyti to, ko gali prireikti vaikams.

Nuo karantino suvaržymų nukentėjusioms daugiau kaip tūkstančiui įmonių jau išmokėta 2,1 mln. eurų subsidijų iš 150 mln. eurų vertės paramos paketo, nurodo Ekonomikos ir inovacijų ministerija.  Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informavo BNS, kad dar 4695 mokesčių mokėtojų netrukus gaus 9,9 mln. eurų subsidijų.  Sausio 20 dieną pradėjo veikti naujas pagalbos verslui paketas: 150 mln. eurų numatyta subsidijomis, 30 mln. eurų – lengvatinėmis paskolomis.

Atsižvelgdama į besitęsiančius ūkinės veiklos ribojimus ir siekdama paremti dėl COVID-19 protrūkio nukentėjusią ekonomiką, Europos Komisija (EK) iki 2021 m. gruodžio 31 d. pratęsė valstybės pagalbos laikinąjį komunikatą ir padidino paramos priemonėms taikomas ribas.  Įmonėms, vykdančioms pirminę žemės ūkio produktų gamybą, didžiausią gautinos valstybės pagalbos ribą EK padidino nuo 100 tūkst. iki 225 tūkst. eurų, žuvininkystės ir akvakultūros sektoriaus įmonėms – nuo 120 tūkst.

Pasitaiko situacijų, kai anksčiau nedirbę asmenys gauna tokias pat ar didesnes išmokas nei tie, kurie dirbo ir mokėjo mokesčius. Socialinės apsaugos ir darbo ministrės teigimu, tai yra nedarbo išmokos problemos esmė, dėl kurios šią išmoką planuojama peržiūrėti. Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ Monika Navickienė teigė, kad peržvelgus statistiką galima rasti neatitikimų.

Iki kovo Vyriausybė turi patvirtinti planą, kaip įgyvendins savo programą. Priemonių plane numatoma daug pakeitimų pensijų ir išmokų srityje. Pavyzdžiui, didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Ir tai – dar ne viskas.

Paprastai į sausio pabaigą nemažai daliai gyventojų ima baigtis pinigai. Taigi, pravartu žinoti, kada galima tikėtis artimiausiu metu gauti jų iš „Sodros“. Ji skelbia, kad vaiko priežiūros išmokas mokės nuo vasario 15 d., o vaiko išlaikymo išmokas – nuo vasario 24 d. Ligos, taip pat ir motinystės išmokos kaip paprastai mokamos per 17 darbo dienų nuo visų dokumentų ir duomenų pateikimo. Tuo metu tėvystės – per 5 darbo dienas nuo tėvystės atostogų pabaigos.

Medikai, pedagogai ir pareigūnai pasipiktinę. Net jei koronavirusu užsikrėtė darbe, nereiškia, kad gaus 100 procentų siekiančią profesinės ligos išmoką. Štai, pavyzdžiui, medikai tokią išmoką gauna, tik jei užsikrečia nuo sergančio paciento, bet ne, jei, pavyzdžiui, nuo kolegos. Šių profesijų atstovai sako, kad tokio skirstymo apskritai neturėtų būti, mat dabar neįmanoma atsekti, kas nuo ko užsikrečia. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija žada profesinės ligos išmokos skyrimą paprastinti.

Dabar mokama 260 eurų išmoka, kurią kas mėnesį gali gauti nuo koronaviruso ir karantino nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys, yra nepakankama. Todėl jau vasarį bus įvesta nauja išmoka šiems gyventojams. Tiesa, kol kas neaišku, kokio dydžio bus naujos išmokos. Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė naują išmoką dirbantiems savarankiškai pažadėjo nuotoliniame susitikime su Seimo Darbo frakcijos nariais.

Pernai į prastovas išleistiems ir po karantino iš jų grįžusiems darbuotojams valstybė išmokės 820 mln. eurų subsidijų. Didžioji jų dalis – 630 mln. eurų – bus išmokėta darbuotojams, grįžusiems iš prastovų, o dar 190 mln. eurų – buvusiems prastovose per karantiną. Subsidijos buvo mokamos, kad įmonės išsaugotų darbo vietas. Šiemet joms numatyta kur kas mažiau – 180 mln. eurų.

Didesnė minimali alga, į prieškrizinį lygį sugrąžintos biudžetininkų algos, lankstesnis darbas kūdikių susilaukusiems tėvams, nemokamas maitinimas pradinukams – tokius ir kitus darbus per šią kadenciją planuoja įgyvendinti Socialinės apsaugos ir darbo ministerija.  Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) parengtus preliminarius pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Didesnės išmokos susirgus, netekus darbo ar numirus, kitoks jų indeksavimas, valstybinių pensijų peržiūra ir besidubliuojančių išmokų atsisakymas, tačiau ir didesnės įmokos. Tai tik keli pakeitimai, kuriuos jau šiemet ketina pradėti įgyvendinti Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas. Portalui tv3.lt iš patikimų šaltinių pavyko gauti Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos parengtus pasiūlymus, kaip jos kuruojamoje srityje įgyvendinti dabartinės Vyriausybės programą.

Nyderlandų premjero Marko Rutte vyriausybė penktadienį atsistatydino dėl vaiko išmokų skandalo, kai tūkstančiai tėvų buvo klaidingai apkaltinti sukčiavimu, pranešė vietos žiniasklaida. M. Rutte kabinetas nusprendė trauktis likus vos dviem mėnesiams iki kitų rinkimų. Atskirą pranešimą apie vyriausybės atsistatydinimą premjeras turėtų padaryti 14 val. 15 min. vietos ( 15 val. 15 min. Lietuvos) laiku, skelbia šalies žiniasklaida.

Lietuvos verslo paramos agentūrai (LVPA) ir „Invegai“ kitos savaitės pradžioje planuojant pradėti priimti nuo krizės nukentėjusių įmonių paraiškas naujoms subsidijoms, Vyriausybė penktadienį posėdyje turėtų spręsti dėl 150 mln. eurų subsidijų mokėjimo tvarkos.  Trečiadienį šis klausimas nesvarstytas, nes dar nebuvo gautas Europos Komisijos (EK) suderinimas dėl pakoreguoto apyvartos kritimo termino.

Dėl koronaviruso krizės mokama darbo paieškos išmoka ir toliau bus įskaičiuojama į žmogaus gaunamas pajamas. Tai gali sumažinti įvairias socialines pašalpas, pavyzdžiui, būsto šildymo, vandens išlaidų kompensacijas, arba žmogus gali visai jų negauti.   Tai reiškia, kad jeigu žmogus prašys socialinės paramos, bus vertinamos visos jo pajamos, įskaitant ir valstybės jam mokamą darbo paieškos išmoką. Tokia pat tvarka galiojo ir iki šių metų.

Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas dar kartą nepritarė valstiečių siūlymui ir toliau mokėti subsidijas už prastovas Baltarusijai priklausančios Druskininkų sanatorijos „Belorus“, kuriai pritaikytos Europos Sąjungos (ES) sankcijos, darbuotojams.

Svarstantiems apie šeimos pagausėjimą šiemet teks gerokai pagalvoti, kuris laikas tam bus pats naudingiausias. Nuo to, kada bus priimti ir įsigalios jau rengiami įstatymai, priklausys, kokio dydžio ir kiek laiko vaiko priežiūros išmokas gaus mamos, tėčiai ar seneliai. Specialistai siūlo radikaliai keisti dabartinę išmokų tvarką. Pavyzdžiui, mokėti skirtingą sumą pinigų neatsižvelgiant į sukauptą stažą, kaip reikalaujama dabar, arba iš viso – visiems skirti fiksuoto dydžio išmoką.

2020 metai įsimins ne tik kaip pandeminiai metai. Praėjusiais metais siautusios gamtos stichijos sukėlė tris kartus daugiau įvykių nei 2019-asiais: vasarą nuo ledukų krušos kentėjo žmonių automobiliai, vėjas plėšė stogus, lietūs užpylė namų rūsius. Draudikams teko išmokėti dvigubai daugiau žalų nei užpernai. Ypač vėjuotas, audringas ir daugiausia nuostolių atnešęs buvo pernai metų birželis.

Pandemijai skaudžiai palietus darbo rinką, dalis įmonių bankrotus skelbia pačios ar yra likviduojamos, nes tapo nemokiomis. Abiem atvejais darbuotojai lieka su daugybe neatsakytų klausimų: ar atgaus jiems priklausantį darbo užmokestį, kokios išmokos priklauso, kur reikia kreiptis.  Garantijos bankrutuojant darbdaviui priklauso darbuotojams, kurių darbdaviams iškelta bankroto byla ar įmonė yra likviduojama, nes tapo nemoki.

Daugiausiai darbuotojų į prastovas pernai buvo išleidęs maitinimo tinklas „Delano” ir elektronikos gamintoja „PKC Group Lithuania“, o didžiausią valstybės finansinę paramą už juos gavo sanatorijos „Eglė“ ir „Belorus“ bei „Delano“, pranešė Užimtumo tarnyba.  Ji BNS patikslino, kad abi sanatorijos gavo po 1,1 mln. eurų, o „Delano“ – 804,5 tūkst. eurų subsidijų.  Didžiausią valstybės finansinę paramą, be to, gavo „Amber Food” (776,2 tūkst.

Vyriausybei paskelbus karantiną, dalis savarankiškai dirbančių asmenų buvo priversti nutraukti arba iš dalies apriboti savo veiklą. Nuo pandemijos nukentėję savarankiškai dirbantys asmenys gali gauti fiksuoto dydžio išmoką, atidėti „Sodros“ įmokų mokėjimą, jie taip pat laikinai atleisti nuo PSD mokėjimo, gali gauti ligos išmokas nesergančio vaiko priežiūrai, dalis jų turi teisę į nedarbo išmokas.

Nuo šių metų pradžios buvo indeksuotos pensijos, perskaičiuotos kai kurios kitos išmokos. Planuojama, kad jau nuo šios savaitės gyventojai gaus jas į bankų sąskaitas, galės pasiimti patys ar sulaukti namuose.

Nuo išmokų žmogui gimus ar mirus, atlyginimų ar mokesčių – pradėjus šiuos metus įsigalioja daugybė naujovių, nuo kurių priklausys daugelio gyventojų pajamos ir išlaidos. Tikėtina, kad pinigų į rankas šiemet nemažai lietuvių gaus daugiau. Kita vertus, kai kurios išlaidos privers labiau patuštinti kišenes. Naujienų portalas tv3.lt primena svarbiausius pokyčius, susijusius su atlyginimais, pensijomis, kitomis išmokomis, taip pat mokesčiais ir būtinomis išlaidomis.

Pandemijai  tęsiantis darbdaviai, darbuotojai, nepasiturintys gyventojai, būtinybei atsiradus mažus ar negalią turinčius vaikus namuose prižiūrintys tėvai ir kitais metais galės naudotis valstybės pagalbos priemonėmis. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokios valstybės paramos nuo pandemijos nukentėję šalies gyventojai sulauks kitąmet. „Vos pradėjusi darbą naujoji Vyriausybė iš karto ieškojo galimybių ir išteklių paremti pandemijos paliestus žmones.

Nuo sausio padidės nedarbo išmoka, apdraustieji gaus didesnes ligos išmokas, mažės socialinio draudimo įmokų „lubos“. „Sodra“ primena, kokių pokyčių 2021 metais sulauks dirbantieji.  Dėl minimalios mėnesinės algos (MMA) augimo kitais metais augs nedarbo išmokos. Nedarbo išmoką sudaro dvi dalys – kintama ir pastovioji, kurios dydis priklauso nuo MMA. Pastovi nedarbo išmokos dalis lygi 23,27 proc. mėnesį, už kurį mokama išmoka, galiojančios MMA.

Pandemijai tebesitęsiant, kitų metų pradžioje ir toliau galios karantino apribojimai.  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija primena, kokiais atvejais išduodamas nedarbingumo pažymėjimas nesergančio vaiko priežiūrai ir kada skiriama didesnė ligos išmoka susirgus COVID-19 vykdant profesinę veiklą.

Ekonomikos profesorius Romas Lazutka siūlo reformuoti vaiko priežiūros išmokas ir steigti universalią išmoką šeimoms už vaikų priežiūrą. Ji, profesoriaus siūlymu, kiekvienam tėvui ar motinai būtų mokama vienoda iš valstybės biudžeto, iki vaikui sueis treji metai. Taip pat išmoka nepriklausytų nuo tėvų užimtumo ar uždarbio. Tokias rekomendacijas Vilniaus universiteto ekonomikos profesorius R. Lazutka antradienį teikia valdžios atstovams.

Gruodį mokamos pensijos visus gavėjus pasiekė iki Kalėdų, o nuo sausio „Sodra“ pradės mokėti vidutiniškai 38 eurais didesnes senatvės pensijas. Didesnių sumų sulauks ir netekto darbingumo, našlių ir našlaičių pensijų bei šalpos išmokų gavėjai. Gyventojai, gaunantys išankstines senatvės pensijas ir šalpos išmokas, padidėjimą pajus nuo vasario, kadangi šios išmokos mokamos už praėjusį, o ne už einamąjį mėnesį, rašoma „Sodros“ pranešime spaudai.

Jeigu netekote darbo ir pajamų, tapo sunku išlaikyti šeimą, galite pasinaudoti valstybės teikiama parama: darbo paieškos išmoka, nedarbo socialinio draudimo išmoka, ilgalaikio darbo išmoka ar pinigine socialine parama nepasiturintiems. DARBO PAIEŠKOS IŠMOKA. Į darbo paieškos išmoką gali pretenduoti asmenys, kurie neteko darbo ne anksčiau kaip 3 mėn. iki ekstremalios situacijos ar karantino paskelbimo.

Kiekvienam gimusiam vaikui ar įvaikintam vaikui, neatsižvelgiant į tai, ar jam gimus vienkartinė išmoka jau buvo išmokėta, būtų skiriama 250 bazinių socialinių išmokų dydžio (10 tūkst. eurų) vienkartinė išmoka. Tokia pat išmoka būtų skiriama ir vaikui, kuriam globa nustatyta šeimoje ar šeimynoje, iki jam sukaks pusantrų metų, jeigu ši išmoka nebuvo išmokėta jam gimus ar pirmą kartą nustačius globą.

Trečiadienį Seimas patvirtino kitų metų „Sodros“ biudžetą, o kartu ir indeksavimo koeficientą, kuriuo nuo 2021 m. bus padidintos senatvės ir kitos pensijos. Vis dėlto vieniems gyventojams pensijos augs dešimt kartų sparčiau nei kitiems. Kita vertus, pinigų naujos vienišų asmenų išmokoms nėra numatyta. Už biudžeto projektą balsavo 114 Seimo nariai, balsavusių prieš nebuvo, o 11 susilaikė.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė iš esmės teigiamai vertina Seimo patvirtintą 2021 metų biudžetą. Tuo metu Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis perspėja, kad biudžete numatyta parama verslui gali būti nepakankama. „Krizinis pandeminio karo biudžetas.

Trečiadienį Seimas sprendžia, ar galutinai pritarti patobulintiems Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) fondo ir Valstybinio socialinio draudimo („Sodros“) fondo kitų metų rodiklių ir su jais susijusiems įstatymų projektams. „Sodros“ biudžete siūloma patvirtinti apie 5,13 mlrd. eurų sieksiančias kitų metų Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto pajamas ir 4,99 mlrd. eurų išlaidas.

Seimo valdantieji ir opozicija siūlo kiek sumažinti Vyriausybės pasiūlytas maksimalias subsidijas už darbuotojų prastovas per karantiną.   Maksimalią subsidiją siūloma sumažinti nuo Ministrų kabineto numatytų dviejų minimalių mėnesio algų (1284 eurų) iki pusantros MMA (963 eurų).    Tokiai pataisai trečiadienį pritarė Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas.  Jo pirmininko konservatoriaus Mindaugo Lingės teigimu, tokį sprendimą lėmė finansinės valstybės galimybės.

Seimas antradienį priėmė 2021 metų biudžetą. BNS žurnalistų komanda įvertino, kaip naujas šalies iždas pakeis skirtingų žmonių pajamas. Pensininkai Dėl pensijų indeksavimo senatvės pensijos didės 9,58 procento. Tiek pat didės ir išankstinės pensijos, netekto darbingumo pensijos, našlių ir našlaičių pensijos. Skaičiuojama, kad vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu 2021 metais pasieks 440 eurus, o vidutinė pensija 413 eurus  –  atitinkamai 40 ir 36 eurais daugiau nei šiemet.

Seime į priekį juda buvusių valdančiųjų inicijuotas siūlymas kitąmet nuo 60 iki 70 eurų didinti universalią vaiko išmoką. Seimas antradienį apsvarstęs bendru sutarimu pritarė tokiai išmokų vaikams įstatymo pataisai. Dar liko vienas balsavimas dėl pataisos priėmimo. Pakoregavus universalios vaiko išmokos koeficientą, vaiko pinigai kitąmet augtų dešimčia eurų – iki 70 eurų už vaiką. Vaiko išmoka nustatoma pagal bazinės socialinės išmokos (BSI) dydį.

Antradienį posėdyje Seimas priėmė 2021 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą, kuriame įtvirtinta, kiek, kokioms reikmėms bus skirta lėšų ir kiek mokėsime mokesčių. Už biudžeto projektą balsavo 77 Seimo nariai, prieš buvo 2, o susilaikė 49. „Šiandien Seime priimtas 2021 m. biudžetas nėra tradicinis.

Nedarbingumo išmokas už kelis prižiūrimus nuotoliniu būdu besimokančius mažamečius vaikus galės gauti ir abu tėvai, išmokos bus numatytos ir už namuose likusius darželinukus, sako švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė. „Jeigu yra du-trys vaikai šeimoje ir tikrai sudėtinga vienam šeimos nariui pasirūpinti vaikais – apie tai kaip tik diskutuojame. Manome, kad tikrai turėtu būti galima nedarbingumą pasiimti ir abiem tėvams.

2020 metais įvesti mokesčiai ir valstybės siūlomos subsidijos sukėlė nemažai painiavos, todėl portalas Autoplius.lt apžvelgė ir susistemino pagrindines su automobilių pirkimu, pardavimu ir registravimu susijusias naujoves.  Pagrindinės temos – tai taršos mokestis ir galimybė gauti subsidiją utilizuojant seną, arba perkant naują automobilį.  Pradėkime nuo subsidijų.