investicijos

Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių pasitikėjimas šalies ūkio perspektyvomis paskutinįjį šių metų ketvirtį susvyravo ir yra žemiausias per pastaruosius tris metus. Tai atskleidė asociacijos „Investors‘ Forum“ atliktas Lietuvos investuotojų pasitikėjimo indekso tyrimas. Neigiamai investuotojų nuotaikai didžiausios įtakos turėjo politinio stabilumo stoka ir toliau augantis atotrūkis tarp atlyginimų bei darbo našumo.

„Barclays“ operacijų centras Lietuvoje (BGOL) stabdo veiklą ir ketina perkelti apie 460 darbo vietų į pasaulinę technologijų bendrovę „HCL Technologies“ (HCL). Likę BGOL darbuotojai bus atleisti.  „Barclays“ pranešė plečianti strateginį bendradarbiavimą su pirmaujančia pasauline technologijų bendrove „HCL Technologies“ (HCL). Ši bendrovė visame pasaulyje tapo „Barclays“ IT infrastruktūros paslaugų partnere.

Valstybės investicijų programa, kuriai Lietuva kasmet skiria apie 1,3 mlrd. eurų, veikia nepakankamai skaidriai ir skelbia tik du trečdalius (68 proc.) galimos informacijos apie remiamus infrastruktūros projektus. Tokius rezultatus rodo „Transparency International“ Lietuvos skyriaus (TILS) ir organizacijos „CoST – the Infrastructure Transparency Initiative (CoST)“ atlikta studija. Anot tyrimo dalyvių, VIP taip pat neturi aiškių tikslų ir prioritetų, rašome pranešime.

Islandijos kelionių organizatorė „Arctic Adventures“ pirmąjį užsienio padalinį ketina atidaryti Lietuvoje. Įmonė per trejus metus Vilniuje ruošiasi įdarbinti apie 75 darbuotojus, pranešė agentūra „Investuok Lietuvoje“. Pasak agentūros, Vilnius pasirinktas dėl patyrusių, anglų kalbą mokančių darbuotojų. „Domėjomės, kaip Vilniuje sekasi tarptautinėms įmonėms, ir pastebėjome, kad čia dirbantys žmonės yra profesionalūs ir išsilavinę (...) Reikjavike mūsų įmonė yra patraukli darbo vieta.

Kainų komisija ketvirtadienį suderino centralizuotai šilumą tiekiančių Vilniaus šilumos tinklų (VŠT) investicijų projektus, kurių bendra vertė – 3,1 mln. eurų. Bendrovė 2018-2019 metais planuoja daugiabučių prijungimą prie tinklų bei papildomos šilumos trasos į Pilaitę statybą.

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovės kreipia investicijas į Latvijos sostinę Rygą, kur jau suplanavo daugiau nei 600 mln. eurų vertės projektų. Rygoje jau ne vienerius metus projektus plėtoja bendrovė „Hanner“, prekybos centrą „Akropolis“ stato viena didžiausių verslo grupių „Vilniaus prekyba“, planuojanti dar vieną projektą. Teritorijų plėtrai įsigijo ir investicijų bendrovių „Lords LB Asset Management“ bei „Capitalica Asset Management“ fondai.

Susisiekimo ministras Rokas Masiulis trečiadienį Seimo Ekonomikos komitetui aiškinosi, kodėl realios investicijos į kelius yra mažesnės, negu suplanuotos. Komiteto pirmininko Rimanto Sinkevičiaus teigimu, blogiausiai įsisavinamos žvyrkelių asfaltavimui, gatvių remontui numatytos lėšos. Jis abejoja, ar kelių remontui skirti pinigai apskritai bus įsisavinti. „Daug buvo kalbų dėl kelių, lėšų įsisavinimo. Įprasta, kad yra teigiamų, neigiamų dalykų.

20 metų NBA pirmenybėse žaidęs Kobe Bryantas per savo krepšininko karjerą uždirbo 328 mln. JAV dolerių. Jis visus metus žaidė Los Andželo „Lakers“ komandoje, o karjerą baigė 2016 metais. Šią savaitę NBA legenda sulaukė neįtikėtinų naujienų – „Coca-Cola“ paskelbė, kad įsigijo sporto gėrimą „BodyArmor“. 2014 metais K.Bryantas investavo į šį prekinį ženklą, sumokėdamas 6 mln. JAV dolerių bei taip įsigydamas 10 procentų akcijų.

JAV gamintojas „INTUS Windows“ paskelbė apie savo planus atidaryti gamybos centrą ir įdarbinti iki 600 darbuotojų Šiauliuose. 50 000 m2 ploto gamyklos statybos, kurios kelerius ateinančius metus bus vykdomos etapais, bus pradėtos 2018 m. pabaigoje. Naujoji INTUS gamykla Šiaulių laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) gamins gaminius eksportui į JAV.

Lietuvos banko nurodymu interneto svetainė www.globalfxm.com (AllProTech OÜ), nelegaliai siūliusi ir teikusi investicines paslaugas, lankytojams jau nepasiekiama. Iki metų pabaigos siekiama blokuoti apie 70 panašių interneto svetainių, dėl kurių neteisėtos veiklos gyventojai praranda pinigus. „Nelegaliai internetu teikiamų finansinių paslaugų apimtis ir klientų patiriama žala sparčiai augo.

Danijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Asgaard Property“ įsigijusi Vilniaus senamiestyje esančią buvusią bendrovės „Vilniaus vandenys“ centrinę būstinę čia ketina įrengti turgų ir biurus. Pasak „Asgaard Property“ vadovo Pero Skisakerio, svarstoma pastato Domininkonų gatvėje pirmajame aukšte įrengti maisto turgų, kitų aukštų koncepcija dar kuriama.

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars Lietuva“ į plėtrą planuoja investuoti 18 mln. eurų. Liepą bendrovė planuoja pradėti 2,2 tūkst. kv. metrų ploto priestato statybas. Greta jo ketinama įrengti ir sunkvežimių stovėjimo aikštelę, BNS sakė bendrovės Korporacinių reikalų vadovas regionui Mindaugas Rupšys.

Žinia iš Estijos privertė nuoširdžiai paploti estams. Tokią emociją sukėlė pranešimas, kad 13,7 tūkst. šios šalies gyventojų nusprendė įsigyti Estijos jūrų uostus valdančios valstybės įmonės „Tallinna Sadam“ akcijų per jų pirminį viešą platinimą. Iš viso išplatinus akcijas pritraukta 147 mln. eurų, kurių didžiausia dalis pateks tiesiai į valstybės biudžetą įmonei išmokėjus dividendus ir pelno mokestį, apskaičiuotą nuo jų. Beje, valstybė bus didžiausia įmonės akcininkė ir valdys 67 proc.

Latvijos oro linijų bendrovė „airBaltic“ pranešė planuojanti įsigyti net tik keliasdešimt naujų orlaivių, bet ir atverti dar daugiau naujų krypčių.  Bendrovės „airBaltic“ ir „Bombardier Commercial Aircraft“ paskelbė, kad yra sudariusios tvirtą pirkimo sutartį dėl 30 „Bombardier“ CS300 orlaivių pardavimo ir pirkimo su galimybe įsigyti dar 30 tokio paties tipo orlaivių.

Vaizdo paieškos ir identifikavimo sprendimų kūrėjas iš Islandijos „Videntifier“ paskelbė atidarantis tyrimų ir plėtros centrą Vilniuje. Tai bus pirmasis bendrovės padalinys žemyninėje Europoje. „Videntifier“ planuoja perkelti keletą darbuotojų iš Reikjaviko, o taip pat samdyti aukštos kvalifikacijos vietos programinės įrangos kūrėjus.

Lietuvoje plėtojama dirbtiniu intelektu grįsta kibernetinio saugumo platforma „CUJO AI“ per antrąjį investicijų pritraukimo etapą (Series B) dar kartą sustiprino savo pozicijas technologijų sektoriuje ir pritraukė aštuonženklę sumą iš vienos didžiausių JAV telekomunikacijų bendrovių – „Charter Communications“. Lietuvių sukurta platforma padeda JAV telekomunikacijų bendrovėms apsaugoti savo klientus nuo programišių atakų ar kitų su kibernetiniu saugumu susijusių incidentų.

Trečiadienį Vilniuje vykusio ir šalies tech bendruomenę subūrusio „Startup Fair“ kontaktų vakarėlio metu Lietuvių įkurta tarptautinių finansinių perlaidų bendrovė „TransferGo“ paskelbė pritraukusi naujas milijonines investicijas. Iki šiol didžiausią – 10 mln. JAV dolerių – finansinę injekciją bendrovei skyrė Švedijos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Vostok Emerging Finance“, Lietuvos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Practica Capital“ ir nauji investuotojai iš Turkijos Revo Capital.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Vokietijos vyriausybei pataria daugiau investuoti, padidinti darbo užmokestį ir nustatyti tam tikras mokesčių lengvatas. Fondo ekspertų kasmet rengiamose rekomendacijose pažymima, kad šios priemonės padės padidinti Vokietijos ekonomikos augimo potencialą ir spręsti gresiančio darbo jėgos deficito problemą.

Medienos apdirbimo įmonė „Juodeliai“ Molėtų rajone į naują gamyklą ketina investuoti apie 50 mln. eurų. Apie įmonės planus iki 2021 metų Molėtų rajone esančiame Videniškių miestelyje pastatyti naują gamybinį pastatą pranešė Molėtų rajono savivaldybė. Anot savivaldybės, naujame įmonės padalinyje planuojama sukurti apie 150 darbo vietų. „Juodelių“ generalinis direktorius Andrius Zimnickas BNS patvirtino savivaldybės išplatintą informaciją, tačiau plačiau investicijų nedetalizavo.

Šiandien finansų ministras Vilius Šapoka ir Norvegijos Užsienio reikalų ministerijos valstybės sekretorius Audun Halvorsen pasirašė Susitarimo memorandumus, kuriais remiantis Norvegija, Islandija ir Lichtenšteinas Lietuvai skirs 117.6 mln. eurų, beveik 98 proc. šios sumos yra Norvegijos Karalystės investicijos. Pagal Europos ekonominės erdvės (EEE) ir Norvegijos finansinius mechanizmus Lietuvai skiriamos lėšos bus panaudotos socialinei ir ekonominei atskirčiai Lietuvoje mažinti.

„Barclays“ atėjimas į Lietuvą buvo reikšmingas žingsnis ir signalas investuotojams. Tačiau dabar, pranešus apie maždaug trečdalio darbuotojų atleidimą, kyla paprastas klausimas – kodėl? Analitikų nuomonės išsiskiria, tačiau tikinama, kad jei nerasime atsakymo, tokiu keliu gali pasukti ir kitos įmonės. „Barclays“ išplatintame pranešime konkrečių priežasčių, kodėl mažinami veiklos mastai Lietuvoje, nenurodyta. Kalbama tiesiog apie struktūrinius pokyčius optimizuojant veiklą.

Viena didžiausių pieno perdirbimo bendrovių šalyje Vilkyškių pieninė ketina plėstis šalia jau veikiančio jos sūrių gamybos ir išrūgų perdirbimo komplekso Tauragėje. Rajono meras sako, jog investicijos į naują pieno perdirbimo gamyklą sieks iki 40 mln. eurų, bus sukurta 50 naujų darbo vietų. Tauragės rajono meras Sigitas Mičiulis BNS pranešė, kad Vilkyškių pieninė, pateikusi prašymą rajono tarybai išsinuomoti sklypą, nurodė, jog planuoja 30–40 mln. eurų investicijas.

Klaipėdos laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) kuriasi nauja Rusijos kapitalo bendrovė „Nanopowder plant“ – ji ketina gaminti metalų ir metalo oksidų nanomiltelius, naudojamus ir erdviniam objektų spausdinimui. Bendrovė, kurios akcininkai yra keturi Rusijos piliečiai, tikisi pradžioje pritraukti iki 5 mln. eurų investicijų. Tačiau jų pritraukimo būdas kelia klausimų ekspertams, kol kas neaiški ir Rusijos kapitalo kilmė bei įmonės akcininkų interesai.

Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos teritorijoje netrukus iškils universalus gamybai pagal investuotojų poreikius pritaikytas pastatas „FlexStart“. „Klaipėdos LEZ valdymo bendrovės“ valdyba patvirtino sprendimą į šio pastato statybas investuoti 3,3 mln. eurų. Klaipėdos LEZ statomas 7440 kv. m ploto gamybos ir biurų paskirties „FlexStart“ pastatas investuotojams pasiūlys galimybę nuomotis išskirtinai jų poreikiams pritaikytas patalpas.

Lietuvos bankas (LB) 2017 metais iš investicijų patyrė 29,8 mln. eurų nuostolių, o juos lėmė JAV dolerio kurso euro atžvilgiu nuosmukis. LB valdybos narys Tomas Garbaravičius teigė, kad per 2015–2017 metais bankas iš investicijų uždirbo daugiau nei 50 mln. eurų pelno. „Per praėjusius tris metus uždirbome 54,5 mln. eurų, kas sudarė 2,2 proc.

Lietuvos Respublikos Vyriausybės įsteigta garantijų institucija UAB „Investicijų ir verslo garantijos“ („Invega“) pranešė, kad kartu su privačių investuotojų grupe investuos į bendrovę, kuri gamina užkandžius.

2017 metais Lietuva pakilo į 4 vietą Europos Sąjungoje pagal tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų suplanuotas kurti darbo vietas, tenkančias milijonui gyventojų. Pagal šį rodiklį Lietuvą aplenkė tik Liuksemburgas, Airija ir Rumunija. Užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ analitikų parengtoje ataskaitoje nurodoma, kad pernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 3066 darbo vietos, suplanuotos TUI projektų.

Valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ iki 2030 metų ketina investuoti beveik 7 mlrd. eurų. Didžiausia investicija – europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“. Įmonės valdyba patvirtino ilgalaikių investicijų planą į geležinkelių plėtrą, modernizavimą ir pajėgumų didinimą, pranešė bendrovė. „Tai esminis visos įmonių grupės valdymo pokytis. Investicijos, jų valdymas ir prioritetų nustatymas iki šiol grupėje nebuvo vykdytas nuosekliai.

Praėjusiais metais Baltijos šalyse įvyko 32 investiciniai nekilnojamojo turto (NT) sandoriai, kurių bendra vertė siekė 663 mln. Eur. Beveik pusę šios sumos sudarė investiciniai sandoriai Lietuvoje – jų vertė pasiekė 315 mln Eur, Latvijoje ši suma siekė 160 mln. Eur, Estijoje – 188 mln. Eur.

Įvertinęs teigiamus tarptautinės aplinkos pokyčius ir atsigaunančias investicijas, Lietuvos bankas didina šalies ūkio augimo prognozes. „Dabar palankus metas Lietuvos verslui stiprinti raumenis – investuoti į priemones, kurios didintų veiklos efektyvumą ir stiprintų konkurencingumą. O mažesnė nei pernykštė infliacija ir vis dar sparčiai kilsiantys atlyginimai didins gyventojų perkamąją galią ir vartojimą“, – sako Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis.

Užsienio investuotojams Lietuvoje kiek trukdo biurokratija, tačiau bendros sąlygos jiems – geros, sako prezidentė Dalia Grybauskaitė. „Reikalingos kortelės, elektroninis parašas, per daug popierių dar reikia nešiotis su savimi, kad įrodytum, kad tu iš tiesų čia investuotojas“, – žurnalistams teigė D. Grybauskaitė, penktadienį Vilniuje susitikusi su šalyje gyvenančiais užsieniečiais.

Lietuvos bankas įspėjo Didžiosios Britanijos kapitalo gyvybės draudimo ir pensijų bendrovę „Aviva Lietuva“. Įmonė ne geriausiai užtikrino savo klientų interesus investuodama jų lėšas pagal investicinio gyvybės draudimo sutartis. „Aviva Lietuva“ įsipareigojo kompensuoti daugiau kaip 50 tūkst. investicinio gyvybės draudimo klientų patirtą žalą – esamiems klientams kompensuos jų turto vertę suma, kuria ji sumažėjo dėl brangiau kainavusių investicijų.

Olandijos kompanijos „Inter Ikea“ valdoma nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Vastint Lithuania“ Vilniuje, šalia parodų ir kongresų rūmų „Litexpo“, planuoja pastatyti 100 mln. eurų vertės verslo parką. Vilniaus savivaldybė ir „Vastint Lithuania“ antradienį Kanuose, kur vyksta nekilnojamojo turto ir investicijų paroda „MIPIM 2018“, pasirašė ketinimų protokolą.

  Europos Komisija (EK) tarp didžiausių Lietuvos iššūkių įvardija būtinybę didinti investicijas į žmogiškąjį kapitalą, našumą bei darbo jėgos pasiūlą.   Naujausioje Lietuvos ataskaitoje pažymima, kad nepaisant teigiamo ekonomikos augimo, didelė pajamų nelygybė ir skurdas tebėra didelis iššūkis. Stipri darbo rinka skatina vartojimą bei ekonomikos augimą, tačiau darbo jėgos trūkumas verčia susirūpinti viešųjų finansų ir ekonomikos augimo ilgalaikiu tvarumu.

JAV prezidento Donaldo Trumpo planai įvesti importo muitus plienui ir aliuminiui Lietuvos ekonomikai didelės tiesioginės įtakos neturės, bet galimi prekybos karai gali pristabdyti eksportą ir kilstelti kainas, sako ekonomistai. Kita vertus, analitikų teigimu, protekcionistinė JAV politika suteikia galimybių ES sustiprinti savo pozicijas pasaulinėje prekyboje, o Lietuva gali prisistatyti kaip saugi užuovėja investuotojams.

Lietuvos bankas skelbia šiemet planuojamų rengti teisės aktų ir rekomendacijų sąrašą. Jame – teisėkūros iniciatyvos pertekliniam reguliavimui mažinti, kitoms administracinėms kliūtims šalinti ir investuotojų apsaugai stiprinti. „Pernai apklausėme finansų rinkos dalyvius ir kitus suinteresuotuosius asmenis, siekdami sužinoti, kokie, jų vertinimu, reikalavimai yra pertekliniai, sunkina veiklą, ką ir kaip reikėtų keisti.

Tarptautinė kabelių gamybos pionierė NKT pasirinko Kauną pirmajam grupės paslaugų centrui. Bendrovė planuoja per artimiausius trejus metus įdarbinti 30 finansų specialistų. „Optimizuodami veiklą nusprendėme įsteigti finansinių paslaugų centrą. Po nuodugnios analizės ir konsultacijų su „Investuok Lietuvoje“ pasirinkome Kauną.

Užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ praneša, kad 2017 metais pasiekė geriausią rezultatą veiklos istorijoje, pritraukusi 39 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektus, planuojančius sukurti 5060 naujų darbo vietų. Apskritai skaičiuojant, pirmą kartą per pastaruosius metus regionuose sukurta daugiau darbo vietų nei Vilniuje. Nors daugiausia darbo vietų – 2195 – užsienio bendrovės planuoja sukurti Vilniuje, sostinei ant kulnų lipa naujos investicijų lokacijos.

Pernai sparčiai augęs Lietuvos ūkis įgautą pagreitį išlaikys ir šiais metais. Gerus rezultatus demonstruojant eksportui, nesustojant vidaus vartojimui bei augant investicijoms, ne tik išliksime tarp sparčiausiai augančių ES ekonomikų, bet ir pralenksime kitas Baltijos šalis. Naujausiais Statistikos departamento duomenimis, per paskutinį 2017 m. metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2016 m. laikotarpiu, Lietuvos ekonomika ūgtelėjo 3,6 proc.

Gavus informacijos, kad nuo finansinės piramidės „MMM-2011“ nukentėjusiems, į ją investavusiems ir pinigus praradusiems asmenims siūloma lėšas susigrąžinti toliau „investuojant“ į abejotinas finansines sistemas, Generalinė prokuratūra perspėja nepakliūti į galimai nusikalstamos veikos pinkles.

Palankios sąlygos finansinių technologijų (FinTech) veiklai Lietuvoje jau pritraukė gausų šalies ir užsienio bendrovių būrį. Įgyvendinus numatomas FinTech plėtrą skatinančias iniciatyvas, sektorius gali sulaukti daugiau investicijų ir darbo vietų, o vartotojai – gausesnio finansinių paslaugų pasirinkimo. „Jaučiame didžiulį susidomėjimą plėtoti FinTech veiklą Lietuvoje.

Elektroninių mokėjimų sistemos įmonė „PayPal“ domisi investavimo galimybėmis Lietuvoje, sako prezidentės Dalios Grybauskaitės patarėjas, ketvirtadienį Davose susitikęs su kompanijos atstovu. Nerijus Aleksiejūnas sakė „PayPal“ viceprezidentui Richardui Nashui pristatęs Lietuvos pastangas tapti finansinių technologijų regioniniu centru. „PayPal“ viceprezidentas domėjosi investavimo ir bendradarbiavimos galimybėmis, verslo klimatu.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, kad Lietuva yra pasirengusi užsienio investuotojams siūlyti individualius pagalbos paketus. Tai jis pareiškė Vokietijos leidiniui „Bild“, komentuodamas Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinės „Continental“ atėjimą į Lietuvą. „Mums labai svarbu turėti daugiau tiesioginių užsienio investicijų. Ne tik dėl to, kad norime užsitikrinti ekonomikos augimą, bet ir dėl to, kad norime pažaboti emigraciją iš savo šalies.

Grynieji pinigai, atsiskaitomoji banko sąskaita ir indėliai išlieka populiariausios santaupų kaupimo priemonės Lietuvoje. Oficialiosios statistikos duomenimis, pernai metų antrą pusmetį šalies gyventojai bankų atsiskaitomosiose ir indėlių sąskaitose buvo sukaupę daugiau negu 12 mlrd. eurų ir dar bent 1,3 mlrd. eurų laikė grynaisiais pinigais.

Airių roko grupės U2 vokalistas Bono paskelbė atsisakantis investicijų į prekybos centrą Lietuvoje. Taip atlikėjas reagavo į informaciją, kad prekybos centrą „Aušra“ Utenoje valdanti įmonė atsižvelgusi į mokesčių administratoriaus rekomendacijas į biudžetą už 2012 metus sumokėjo apie 34 tūkst. eurų pelno mokesčio ir 19 tūkst. eurų delspinigių. „Visiškai palaikau mokesčių tarnybos patikrinimą ir esu dėkingas, kad jis dabar jau baigtas.

Nepaisant to, kaip dažnai ir skambiai aptariamos didžiausios Lietuvą kamuojančios problemos – skurdas, nelygybė, emigracija – veiksmingo sprendimo dar nematyti. Tačiau visai kitaip vietinės bėdos ir jų sprendimo būdai atrodo ilgus metus užsienyje praleidusiems lietuviams. Trys užsienyje dirbantys ir verslus kuriantys lietuviai forume „Global Lithuanian Leaders“ pažvelgė į svarbiausias Lietuvos problemas iš šalies ir patarė, kur galima tobulėti, bei ko Lietuvai trūksta iki sėkmės.

Šiemet didieji prekybos tinklai į parduotuvių plėtrą bei atnaujinimą investavo mažiausiai 48 mln. eurų. Daugiausiai lėšų plėtrai skyrė „Vilniaus prekybos“ grupės įmonė „Maxima LT“ ir verslininko Dainiaus Dundulio valdoma „Norfos mažmena“. Daugiausiai naujų parduotuvių atidarė Vokietijos kapitalo „Lidl Lietuva“, tačiau ji plėtros tempus, palyginti su 2016 metais, mažino daugiau nei perpus. 48 mln.

Verslininko Nerijaus Numavičiaus kontroliuojama nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ Latvijos sostinėje Rygoje planuojanti imtis komercinio ir gyvenamojo kvartalo plėtros, į kurią investuos daugiau nei 150 mln. eurų. „Rygoje kursime mišrios - komercinės ir gyvenamosios paskirties kvartalą“, - pranešime spaudai teigė „M.M.M. projektai“ direktorė Natalija Monkevičienė.

Į Lietuvą po truputį ateina suvokimas, kad bene didžiausia ir geriausia įmanoma investicija yra edukacija. Išsilavinęs žmogus darbo rinkoje yra kur kas patrauklesnis kandidatas, o mokytis – niekada ne vėlu. Anksčiau žmonės apsiribodavo baigtomis bakalauro studijomis universitete ar kolegijoje, tuo tarpu dabar retam riba tampa ir įgytas magistro laipsnis.