investicijos

 2018 metų biudžetas yra išskirtinis, jame pagrindinis dėmesys skiriamas skurdo mažinimui, šalies saugumo užtikrinimui, sveikatos apsaugos stiprinimui, verslumo ir investicijų skatinimui bei savivaldybių finansiniam savarankiškumui, teigia finansų ministras. „Svarbus faktas, kad tai pirmas nedeficitinis biudžetas po Nepriklausomybės atkūrimo, o socialinei atskirčiai mažinti skiriama papildomai 600 mln.

Reikia pinigų – pinigų yra: kol vieni lietuviai vos suduria galą su galu, kiti dešimt tūkstantines sumas investuoja į įvairius fondus susigundę milžinišku pelnu. Tačiau tokius Lietuvoje vilioja ir sukčiai. Į finansinę piramidę primanančią aferą įsivėlė keli šimtai lietuvių, spėjama, kad nukentėjusiųjų galimai prarasta suma siekia 25 mln. eurų. Skuodiškis – kaip spėjama – vienas iš kelių šimtų įžūlios aferos nukentėjusiųjų.

Klaipėdoje baiginėjama 7 mln. Eur kainuojanti „Švyturio“ daryklos rekonstrukcija – naujai iškilusiame korpuse, po vienu stogu telpa nauja kraft alaus linija, gastrobaras, parduotuvė, konferencijų bei degustacijų salės. Naujasis kompleksas turėtų tapti šalies ir viso regiono alaus kultūros centru.

Jungtinių Amerikos Valstijų žemės ūkio įrengimų gamintoja „Kinze“ plečia veiklą Lietuvoje ir kuria elektronikos produktų vystymo centrą Vilniuje. Per ateinančius trejus metus naujajame centre bendrovė planuoja įdarbinti 25 aukštos kvalifikacijos elektronikos specialistus ir programų sistemų inžinierius. „Sprendimą vieną svarbiausių savo centrų kurti Vilniuje priėmėme labai greitai.

Kinijos premjeras Li Keqiangas pirmadienį aiškiai pareiškė, kad Kinija ir toliau investuos milijardus eurų Vidurio ir Rytų Europoje, nepaisant Europos Sąjungos nuogąstavimų. Tai jis pareiškė dalyvaudamas Vengrijoje vykstančiame regioniniame viršūnių susitikime. Anot Li Keqiango, Kinijos plėtros bankas suteiks du milijardus eurų lėšų naujai tarpbankinei asociacijai, jungsiančiai Vidurio ir Rytų Europą bei Kiniją. Asociacija oficialiai bus įsteigta vėliau pirmadienį.

Vieno didžiausių pasaulyje maisto koncernų „Mars“ valdoma Gargždų maisto gyvūnams gamybos bendrovė „Mars Lietuva“ į plėtrą investuoja daugiau kaip 30 mln. eurų ir tikisi beveik trečdaliu padidinti gamybos pajėgumus. Bendrovė į naują gamybos cechą bei įrenginių modernizavimą šiemet jau investavo daugiau kaip 15 mln. eurų, dar 15 mln.

Šiandien iškilmingos ceremonijos metu tarptautinė medicinos produktų gamintoja „Hollister Incorporated“ pradėjo naujos, 50 mln. eurų kainuosiančios gamyklos statybas Kaune. Naują gamybos padalinį planuojama užbaigti 2019 metais ir sukurti apie 300 naujų darbo vietų.

Turtingiausias šalies verslininkas Nerijus Numavičius Lietuvoje įsteigė naują investicijų bendrovę „Agile Finance Lietuva“. Jos vadovas Gytis Malinauskas sako, kad bendrovė ieškos investicijų Europoje galimybių. „Šiuo tikslu ji ir įsteigta. „Agile Finance Lietuvos“ veikla su Ispanija bus susijusi tik tiek, kad investicijų ieškosime ir šioje šalyje, kaip ir kitose Europos valstybėse“, - BNS teigė G. Malinauskas.

Jungtiniuose Arabų Emyratuose viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad Lietuvos verslininkai, aukštųjų technologijų specialistai ir ūkininkai turi galimybių įsitvirtinti šios Persijos įlankos šalies rinkoje. Prezidentės teigimu, Lietuvos mokslininkai gali būti naudingi vystant lazerių technologijų centrą naujai įkurtame Masdaro mokslo ir technologijų universitete Abu Dabyje, verslininkai gali pasiūlyti saulės elementus.

Apie ketinimus investuoti į naują gamyklą Kaune paskelbusi Vokietijos automobilių dalių pramonės milžinės „Continental“ atstovai domėjosi kauniečių tolerancija užsieniečiams bei vaikų darželių situacija regione, sako buvęs ūkio ministras Mindaugas Sinkevičius, dalyvavęs derybose su Vokietijos investuotojais.

Stiprindama pajėgumus Europoje Vokietijos automobilių komponentų pramonės milžinė „Continental“ naują gamyklą statys Kauno regione. Per ateinančius penkerius metus į naują elektronikos komponentų gamybos padalinį bendrovė planuoja investuoti 95 mln. eurų ir sukurti 1000 naujų darbo vietų. „Pirmosios „Continental“ gamyklos statybos Lietuvoje yra svarbi mūsų strategijos Europoje dalis.

Lietuvos banko inicijuotame seminare Pekine Valdybos narys Marius Jurgilas Kinijos mokėjimų, el. prekybos ir kitų sektorių lyderiams pristato finansinių technologijų (FinTech) galimybes Lietuvoje. „Kinijos el. prekybos, mokėjimų ir finansinių technologijų sektoriai sparčiai auga ir ieško plėtros galimybių visame pasaulyje. Šį dėmesį jaučiame ir mes, nes turime ką pasiūlyti.

Sudarytas savivaldybių indeksas dar kartą parodė, kad ekonominė atskirtis tarp regionų gilėja. Kol vieni juda į priekį, kiti stovi vietoje. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) sudarė Lietuvos savivaldybių 2017 metų indeksą. Bendrai vertinant situacija šalyje gerėjo, tačiau tikrai ne visose savivaldybėse. Tik 6 savivaldybės nepajuto emigracijos LLRI nurodo, kad svarbiausi žmonių gerbūviui rodikliai pernai gerėjo ir didžiosiose, ir mažosiose savivaldybėse. 9 proc.

Lietuva Europos Sąjungoje (ES) išsiskiria ne tik sparčių kainų augimu, bet ir sparčių darbo užmokesčio augimu. Pastarasis auga beveik 5 kartus sparčiau nei ES. Ekonomistas sako, kad seniai nebesame pigios darbo jėgos šalis, o tokiais ir turėtume nenorėti būti. Eurostato duomenimis, šių metų antrąjį ketvirtį darbo jėgos kaina daugiau nei 10 proc. per metus augo penkiose šalyse – Rumunijoje (18,6 proc.), Vengrijoje (13 proc.), Čekijoje (11,1 proc.), Bulgarijoje (11 proc.) ir Lietuvoje (10,4 proc.

Dirbtiniu intelektu grįstą žmonių įpročių tyrimo technologiją vystanti Belgijos bendrovė „Sentiance“ kuriasi Lietuvoje. Per artimiausius trejus metus naujajame tyrimų ir vystymo padalinyje Vilniuje bendrovė planuoja įdarbinti apie 30 duomenų mokslininkų ir aukštos kvalifikacijos programų sistemų specialistų. „Sprendimą kurtis Lietuvoje priėmėme pamatę, kokių kompetencijų ir sugebėjimų turi Lietuvoje dirbantys profesionalai.

Geidžiamiausiu pastarųjų metų investuotoju laikomą Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovę „Tesla“ bandanti prisivilioti Lietuva turėtų paskubėti gerindama investicinę aplinką.

„IKEA Industry“ priėmė sprendimą investuoti į baldų gamybą Kazlų Rūdoje. Teigiama, kad investicijos į pažangias technologijas suteiks galimybę padvigubinti gamybos pajėgumus. Statybas planuojama pradėti dar šių metų rudenį. „IKEA Industry“ Kazlų Rūdoje mato didelį potencialą. Vertinant veiklos patirtį, darbuotojų kompetencijas, galimybes pritraukti naujų darbuotojų, žaliavų prieinamumą, Lietuva išties konkurencinga“, – teigia „IKEA Industry Lietuva“ generalinė direktorė Inga Urbonavičiūtė.

Švedijos kapitalo keičiamo aukščio stalų gamintoja „ROL/Statga“ plečia gamybinius pajėgumus Šiauliuose. Bendrovė pabaigė naujos gamyklos statybas ir pradėjo montuoti robotizuotą stalų gamybos įrangą. Investicijos į išmanią gamyklą iki 2018 metų sieks 11,9 mln. eurų. „Rinkdamiesi investicijų lokaciją naujos kartos robotizuotai gamyklai „ROL Group“ akcininkai svarstė apie galimybes Lenkijoje ir Slovakijoje.

 Į bendrą trijų Baltijos šalių projektą - europinės vėžės geležinkelį „Rail Baltica“ Lietuva investuoja daugiausiai, sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis. „Lietuva daugiausia investuoja lėšų, palyginus su Estija ir Latvija“, - antradienį Seime pareiškė ministras, pateikdamas ratifikuoti Estijos, Latvijos ir Lietuvos vyriausybių susitarimą, kuriuo siekiama „Rail Baltica“ statybą užbaigti iki 2025 metų.

Lietuvos politikai labai mėgsta kalbėti apie šalies pasiekimus įvairiuose sąlygas verslui atspindinčiuose reitinguose. Tačiau į Seimo rudens sesiją keliaujantys planai ir vėl keisti žaidimo taisykles, įvedant naują mokestį valstybinėje žemėje veikiančiam verslui, gali ne tik sutrukdyti palypėti konkurencingumo laipteliais į viršų, bet ir priversti verslo įmones stabdyti stambius investicinius projektus visoje Lietuvoje.

Jungtinių Amerikos Valstijų bendrovė „Trackforce“, vystanti apsaugos darbų valdymo programinę įrangą kuria produkto vystymo padalinį Vilniuje. Per šiuos metus bendrovė planuoja suburti 15 programuotojų ir programinės įrangos testuotojų komandą. „Mes vystome sprendimus, kuriais konkuruojame visame pasaulyje, todėl ieškome talentingų žmonių, galinčių prisidėtų prie produkto vystymo ne tik technine prasme.

Lietuvių tarptautinių finansinių perlaidų startuolis „TransferGo“ gavo naują investiciją. 2.9 mln. USD siekiančias investicijas įmonė naudos augdama turimose ir naujose rinkose. Į bendrovę antrąsyk investavo Švedijos rizikos kapitalo fondų valdytoja „Vostok Emerging Finance“. „TransferGo“, vienas didžiausių Lietuvos startuolių, iki šios dienos viso pritraukė apie 10.55 mln. dolerių rizikos kapitalo investicijų.

Vykstant per Lietuvą keičiasi ne tik kraštovaizdis, bet ir statistika. Štai viename rajone nedarbo lygis gali būti 3 kartus didesnis nei kitame. Analitikai įvardiją receptą, kuris leistų pakelti gyvenimo kokybę net ir labiausiai problemų kamuojamame regione. Nors nedarbas Lietuvoje mažėja, skirtumai tarp rajonų vis dar nemaži, o kai kuriuose savivaldybė tai itin aštri problema. Štai mažiausias nedarbas praeitais metais fiksuotas Elektrėnų sav. – 4,8 proc., tačiau Ignalijos r. sav. – 15,4 proc.

Kultūros ministerija siūlo Vyriausybei atnaujinti finansavimą Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro (LNOBT) investicijoms skiriant 1 mln. 762 tūkst. eurų. Ministerija siūlo skirti šią sumą iš Valstybės investicijų programos. Kaip BNS sakė laikinasis teatro vadovas Sigitas Žutautas, jei tam pritars Vyriausybė, pinigai bus skirti teatro scenos įrangos, transformatorinės pastotės rekonstrukcijai ir susijusiems darbams, įskaitant ir einamosioms skoloms už jau atliktus darbus.

Gerėjant tarptautinei aplinkai, spartėja ir Lietuvos ekonomikos augimas. Atsižvelgdamas į tai, Lietuvos bankas šalies BVP metinį augimą, pavasarį prognozuotą kaip 2,6 proc., dabar prognozuoja didesnį – sudarantį 3,3 proc. Be greitai augančio eksporto, ekonomiką skatina ir vidaus vartojimas, kurį didina kylantis darbo užmokestis. „Šiuo metu stebime situaciją, kai kyla visų darbuotojų grupių darbo užmokestis, kad ir kokio dydžio atlyginimą darbuotojai gautų.

Birželio pradžioje įspėję apie galimą šalies nekilnojamojo turto rinkos perkaitimą, Lietuvos banko atstovai įvardija, kad pagrindines grėsmes rinkai kelia augančios turto kainos, aktyvus investavimas į būstą nuomai, demografinės tendencijos, didelis bankų finansavimas, nukreiptas į statybų ir nekilnojamojo turto sektorius bei galimas palūkanų šokas.

Vyriausybei svarstant panaikinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) lengvatą viešbučiams, viešbučių asociacijos vadovė teigia, kad tai gali stabdyti tarptautinių tinklų investicijas, o viešbučiai gali tapti nekonkurencingi. Analitikas prognozuoja, kad dėl lengvatos panaikinimo dar bus daug ginčų.

Lietuva pagal konkurencingumą per metus nukrito trimis pozicijomis žemyn ir yra 33-oje vietoje tarp 63 pasaulio valstybių, rodo naujausias Šveicarijos Tarptautinio vadybos instituto (International Institute for Management Development - IMD) reitingas. Aukščiausius įvertinimus Lietuva šiemet gavo kainų (12-ta vieta), valdymo praktikos (21) ir švietimo srityse (22), o blogiausiai įvertintos tarptautinių investicijų (56) ir vidaus ekonomikos bei institucinės struktūros (47-a vieta) kategorijos.

Augti eksponentiniu, staigiu, tempu – veikiausiai kiekvieno jauno ambicijų turinčio verslininko svajonė, kurią įgyvendinus pavyktų uždirbti didelius pinigus. Lietuvoje gana daug įmonių vadovų suvokia inovacijų svarbą tolesnei verslo plėtrai ir beveik du trečdaliai visų įmonių šiais metais planuoja diegti inovacijas. Tokias inovacijas ketinančių diegti Lietuvos įmonių dalis yra netgi didesnė negu Latvijoje ar Estijoje, nors pagal bendrovių skiriamas investicijas nusileidžiame kaimynėms.

Pertekliniai arba subalansuoti biudžetai, auganti ekonomika, atlyginimai, kainos – ar tai reiškia, kad Baltijos šalys, kadaise vadintos Baltijos tigrais, vėl pramerkia akis? Lietuva, Latvija ir Estija Baltijos tigrų vardą buvo pelniusios iki 2006 m., kuomet itin sparčiai augo ekonomika. Tačiau jau kurį laiką šis tigras miega. Dabar Eurostat statiska rodo vieną po kito gerėjančius rodiklius. Pavyzdžiui, tiek Lietuva, tiek Estija turėjo perteklinį (+0,3 proc.

4,1 proc. – tiek, remiantis Statistikos departamento duomenimis, augo Lietuvos ekonomika pirmąjį šių metų ketvirtį. Tai yra sparčiausias ekonomikos augimo tempas per pastaruosius trejus metus. Pagal šį rodiklį Lietuva ne tik tampa vienvalde lydere Baltijos šalyse, bet ir viena iš greičiausiai augančių ekonomikų visoje Europos Sąjungoje. Metų pradžioje susidarė sąlygos Lietuvos ūkiui šiemet augti sparčiau nei pernai, o teigiamam gamybos atotrūkiui pamažu didėti.

Į Balandžio 19 dieną Čikagoje vykusį paskutinį „Motorolos“ gamybos partnerių konkurso„Transform the Smartphone Challenge“ finalą buvo pakviestos 13 kompanijų iš viso pasaulio. Nugalėtojais paskelbtos dvi kompanijos – lietuvių startuolis „Digiframe“– gaminantis elektroninio popieriaus papildomą ekraną išmaniajam telefonui ir egiptiečių „Macay TrueSound Hifi“– itin aukštos kokybės garso priedas telefonui.

Pasaulinė medicininės įrangos gamintoja ir paslaugų teikėja „Hollister“ steigs gamybos kompleksą Kauno regione. Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė į naują gamyklą per ketverius metus planuoja investuoti apie 50 mln. eurų ir sukurti apie 300 darbo vietų. Naujoji gamykla padės patenkinti augančią bendrovės produkcijos paklausą Europoje.

Nors visų Baltijos šalių įmonių plėtros lūkesčiai yra atsargūs, Lietuvoje mažos ir vidutinės įmonės daugiausia dėmesio skiria savo konkurenciniams pranašumams — išlaiko investicijų stabilumą, planuoja atnaujinti savo verslo modelį ir tobulinti prekes bei paslaugas, rodo SEB banko atlikta Baltijos šalių mažų ir vidutinių įmonių apklausa.

Internetinės prekybos srityje veikianti Indijos kompanija „Flipkart Group“ pritraukė 1,4 mlrd. JAV dolerių vertės kapitalo iš grupės investuotojų, įskaitant „Microsoft“, „eBay“ ir „Tencent“, skelbia „The Wall Street Journal“. Kapitalo pritraukimo metu Indijos bendrovė buvo vertinama 11,6 mlrd. JAV dolerių. Palyginimui, 2015 metais jos vertė siekė 15 mlrd. JAV dolerių. Tiesa, ši kompanija išlieka brangiausiu Indijos startuoliu.

Vidaus vartojimas – vienas pagrindinių šalies variklių. Tačiau nebe taip sparčiai augantys atlyginimai ir smarkiai augančios kainos po truputį ekonomikos veidą gali ir pakeisti. Vyriausiojo „Nordea“ ekonomisto Žygimanto Maurico duomenimis, Lietuvos namų ūkių vartojimas praeitais metais buvo sparčiausias Visoje Europoje. Jis siekė 4,7 proc., tačiau šių metų prognozėmis augimas teturėtų būti 3–4 proc.

Sukauptosios tiesioginės investicijos Lietuvoje praėjusių metų pabaigoje buvo 13,066 mlrd. eurų - 430,6 mln. eurų (3,2 proc.) mažiau nei 2015 metų pabaigoje. Vidutiniškai vienam šalies gyventojui šių metų pradžioje teko 4586 eurai tiesioginių užsienio investicijų (2016-ųjų pradžioje - 4 673 eurai), teigiama Lietuvos banko ir Statistikos departamento pranešime. Preliminariais duomenimis, 2016 metais TUI srautas Lietuvoje buvo neigiamas ir sudarė 187,9 mln. eurų. Tai lėmė 392,1 mln.

Kai kuriems interesų Trakuose turintiems verslininkams pareiškus, jog Trakų istorinio nacionalinio parko direktorius dirbtinai stabdo plėtros projektus, Gintaras Abaravičius sako, kad verslininkai manipuliuoja viešąja opinija ir interesu, siekdami naudos sau. Miesto valdžia tvirtina jiems niekuo negalinti padėti, nes direkcija pavaldi Kultūros ministerijai.

Premjeras Saulius Skvernelis sako, jog naujo Darbo kodekso įsigaliojimas dar kartą nebus atidėtas - dokumentas įsigalios nuo liepos. „Yra sutarta dėl esmės (Trišalėje taryboje - BNS). Nėra taip, kad abi pusės būtų patenkintos, bet tai yra kompromisas. Kažkas turėjo nusileisti. Jis (Darbo kodeksas - BNS) privalo įsigalioti liepos 1 dieną. Alternatyvos nėra“, - spaudos konferencijoje pirmadienį kalbėjo S.Skvernelis. Anot jo, naujas Darbo kodeksas yra svarbus investicinei Lietuvos aplinkai.

Verslininko Arvydo Avulio valdomą Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros bendrovę „Hanner“ keičia informuotiems investuotojams skirta atviro tipo investicinė įmonė „Prime Location Property Fund“. 1995-aisiais įsteigta „Hanner“ buvo prijungta prie „Prime Location Property Fund“ ir kovo pradžioje išregistruota iš Juridinių asmenų registro.

Lietuvos investicinių komercinio nekilnojamojo turto sandorių rinkai ekspertai šiemet vis dar žada nemenką aktyvumą vien todėl, kad dalis 2016-aisiais pradėtų sandorių nebuvo užbaigti. Vis dėlto jie taip pat pastebi patrauklių objektų pasiūlos trūkumą rinkoje, o tai lemia, kad investuotojai pradeda žvalgytis netradicinio turto – nuo viešbučių iki infrastruktūros objektų.

Atsiskaitymo sprendimus prekybos taškuose vystanti Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) bendrovė „Harbortouch“ Vilniuje įkurdins produkto kūrimo ir vystymo padalinį. Pirmajame bendrovės padalinyje ne namų rinkoje planuojama įdarbinti apie 60 informacinių technologijų specialistų. „Lietuvą pasirinkome dėl čia esančių talentingų informacinių technologijų specialistų ir puikios infrastruktūros.

Nepaisant praėjusiais metais matytų netikėtumų tarptautinės politikos scenoje, Lietuvos ekonomikos ir verslo plėtra vyko įprastu ritmu – fiksavome ekonomikos augimą ir pozityvius verslo rezultatus. Kokias verslo nuotaikas ir perspektyvas matome žvelgdami į šiuos metus? „Swedbank“ šįmet tikisi spartesnio šalies ekonomikos augimo – Lietuvos bendrasis vidaus produktas per 2017 m. turėtų padidėti 2,8 procento.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas teigia, kad finansinių paslaugų rinka šiuo metu sparčiai transformuojasi - daugėja alternatyvių paslaugų teikėjų, pamažu didinančių spaudimą komerciniams bankams, kurie taip pat bando plačiau atsiverti naujovėms.

Praeitą savaitę Lietuvą apskriejo žinia, kad 200 mln. eurų vertės investicijos buvusiame „Žalgirio“ stadione gali ir neįvykti, nes Vilniaus apygardos prokuratūra Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) nurodė nutraukti nuomos sutartį su „Hanner“. Įmonė išplatinusį pranešimą spaudai ilgai tylėjo, tačiau pagaliau prabilo jos įkūrėjas Arvydas Avulis.

Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT) pranešus, jog prokurorų sprendimu bus nutrauktos buvusio „Žalgirio“ stadiono sklypų nuomos sutartys su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „Hanner“, ekspertai tvirtina, kad tai rinkai atneš neigiamų padarinių, siųs neigiamus signalus investuotojams. Anot jų, sandorio šalims teks ieškoti kompromiso, o susitarimas lems, kaip ateityje bus sprendžiami tokie ginčai.

200 milijonų eurų. Tiek turėjo siekti „Hanner“ bendrosios investicijos į dabar jau griuvėsiais belikusio „Žalgirio“ stadiono plotą bei gretimus sklypus. Tačiau prokuratūra pripažino – nuomos sutartyje yra pažeidimų. Tad situacija tampa valstybinės reikšmės klausimu.

Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) nutraukia valstybinės žemės sklypo, kuriame buvo griaunamas Vilniaus „Žalgirio“ stadionas, nuomos sutartį su verslininko Arvydo Avulio valdoma įmone „Hanner“, kuri šioje teritorijoje stato 20 mln. eurų vertės 4 žvaigždučių „Marriott“ viešbutį bei šiemet planuoja pradėti verslo centro statybą. Visos investicijos į 8 hektarų teritoriją, iš kurių 6 ha sklypo nuomos sutartis nutraukta, turėjo siekti apie 200 mln. eurų.

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad už šiemet Lietuvos nacionaliniam operos ir baleto teatrui (LNOBT) skirtas lėšas tęsiami anksčiau suplanuoti darbai. Ministerija patvirtina, kad, kaip skelbta žiniasklaidoje, šiemet investicijoms į LNOBT skiriami 1,76 mln. eurų. Pernai tam buvo skirta mažiau - beveik 1,4 mln. eurų. „Projekto sąmata patvirtinta dar 2008 metais, ją sudaro 22 mln. eurų. Iš jų iki 2017 metų panaudota 15 mln. eurų.