ingrida šimonyte

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jos nenustebins, jei Seimas atmes prezidento Gitano Nausėdos veto dėl vadinamojo nacionalinių sankcijų įstatymo. Vyriausybės vadovės teigimu, Seimas neturi teisės palikti įstatymo apskritai nepriimto. „Seimas svarstys [veto], manau, kad bus priimtas sprendimas svarstyti iš naujo, nes laikyti įstatymą nepriimtu nėra variantas tokiomis aplinkybėmis. To įstatymo reikia, tai reiškia, kad jis grįš į svarstymą šiandien po pietų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad daugelis diskutuojančių apie mokesčių reformą atkreipia dėmesį į įvairių lengvatų mažinimą, tačiau nekoncentruoja dėmesio į teigiamus pokyčių paketo aspektus. Premjerė sakė, kad neskaitė savo kabineto narės Aušrinės Armonaitės pasiūlymų mokesčių reformai, kuriuos ji pristatė pirmadienį. „Dabar tas laikas, kai pasiūlymus teikia visi“, – tvirtino I. Šimonytė.

Seimui antradienį vėl bus teikiamas siūlymas aiškintis, kas galėjo buvusiam parlamentarui Kristijonui Bartoševičiui nutekinti žinią apie jo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį dėl galimo nepilnamečių tvirkinimo ir prievartavimo. Premjerė Ingrida Šimonytė nemato reikalo kurti laikinosios tyrimo komisijos šiuo klausimu. „Neatsimenu, kas paskutiniu metu parašė tekstą, kad kas tik negalėjo informacijos pranešti. Pasirodo, ir tas galėjo, ir anas galėjo. Ten žinojo, šen žinojo.

Premjerės Ingridos Šimonytės retorika socialiniuose tinkluose sukėlė nemenką diskusiją. Vyriausybės vadovė rašė, kad „šūde maudytis“ yra asmeninis parlamentarės Agnės Širinskienės pasirinkimas. Premjerė antradienį vakare kreipėsi į Seimo etikos sargus dėl A. Širinskienės pareiškimo, kai ji Seime apsilankiusį komiką Olegą Šurajevą pavadino I. Šimonės patarėju.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius su premjere Ingrida Šimonyte ketvirtadienį tikisi aptarti Baltijos šalių valdžios ir verslo bei asocijuotų struktūrų bendradarbiavimą.  „ Anksčiau būdavo labai, sakyčiau, pozityvus (bendradarbiavimas – BNS), kai Baltijos šalių premjerai susitikdavo, būdavo ir didžiausių verslo struktūrų susitikimai tarp Estijos, Latvijos ir Lietuvos“, – BNS teigė V. Janulevičius.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad neketina užleisti vietos Europos Vadovų Taryboje (EVT) premjerei Ingridai Šimonytei. Pasak jo, Lietuvoje susiklostė tokia tradicija, kad šaliai atstovauja prezidentas ir G. Nausėda tikisi, kad tokią pačią teisę paliks savo įpėdiniui, kuris jį pakeis Daukanto aikštės rūmuose. Kas atstovaus Lietuvai Europos Vadovų Taryboje – vienas iš klausimų, dėl kurių pastaraisiais metais kilo ne viena kaktomuša tarp valdančiųjų konservatorių ir prezidentūros.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tikisi sulaukti Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio vizito Lietuvoje. Ji neatmeta, kad tai gali įvykti ir per NATO viršūnių susitikimą Vilniuje. „Aš tikrai manau, kad anksčiau ar vėliau sulauksime [Zelenskio vizito]. Jis juk lankėsi Valstybės dienos proga 2021 metais ir buvo vienas svarbiausių svečių. Ta draugystė tarp Lietuvos ir Ukrainos visais lygiais, tiek valdžios institucijų, tiek žmonių, yra tokio nuoširdumo.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad opozicijos keliama versija, jog kariuomenė atitraukė karius nuo pasienio dėl to, kad kariuomenės vadas konfliktuoja su Vyriausybės vadove, yra kliedesys. Krašto apsaugos ir vidaus reikalų ministrai Arvydas Anušauskas bei Agnė Bilotaitė ketvirtadienį kviečiami į Seimą paaiškinti, kodėl iš Baltarusijos pasienio buvo atšaukti pasieniečiams talkinę kariai. Ministrų paaiškinimo per Seimo posėdį paprašė grupė opozicijos parlamentarų.

Ieškant išeities dėl „Vilniaus viešojo transporto“ (VVT) darbuotojų streiko sostinės meras Remigijus Šimašius žada konsultuotis su Lietuvos premjere ir socialinės apsaugos ir darbo ministre. Anot jo, VVT streikas tampa išbandymu visai Lietuvai.

Premjerė Ingrida Šimonytė juokavo, kad per šventes „plaukų nepasileis“, o Lietuvos gyventojus paragino per Kalėdas prisiminti Ukrainos žmones. „Mano plaukai labai trumpi, nelabai ką ten ir bepasileisi“, – paklausta, ar per šventes, liaudiškai tariant, „pasileis plaukus“, atsakė I. Šimonytė. „Aš, panašiai kaip popiežius Pranciškus, visiems siūlau per šventes prisiminti Ukrainos žmones ir pagalvoti, kuo galime jiems padėti. Aš ta dvasia ir vadovausiuosi“, – pridūrė ji.

Vyriausybės Strateginės komunikacijos skyriaus vadovas Marius Gurskas ketvirtadienio rytą LRT radijo laidoje „Aktualijų studija“ laidos vedėją patikino, kad premjerė Ingrida Šimonytė nebuvo informuota apie tai, kad duoda iš anksto apmokėtą interviu prestižiniam Didžiosios Britanijos verslo, finansų, ekonomikos ir politikos dienraščiui „Financial Times“. Laidoje dalyvauti nesutikęs Vyriausybės atstovas vis tik vėliau asmeniškai laidos vedėjai Liepai Želnienei atsiuntė žinutę, kurioje teigia...

Seimo narys Dainius Kepenis palygino mokytojos Astros ir Živilės Diawaros sulaikymo atvejus ir klausė Vyriausybės narių, kodėl mokytoja yra niekinama, o galimai su narkotinėmis medžiagomis sulaikyta verslininkė – sudievinama. Politikui pasiryžo atsakyti premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės valandoje valstiečių ir žaliųjų sąjungos narys Dainius Kepenis palygino mokytojas Astros Genovaitės Astrauskaitės ir verslininkės Živilės Diawaros sulaikymo atvejus.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimui pateikė projektą, kuriame siūloma skirti 37 mln. eurų kompensacijų už XX a. per Holokaustą nusavintą asmeninį žydų turtą. Jos teigimu, priėmus šį projektą, leistų uždaryti kompensacijų žydams klausimą. Po pateikimo už projektą balsavo 85 Seimo nariai, prieš – 2, 9 parlamentarai susilaikė. Vyriausybė pasiūlė šį projektą svarstyti skubos tvarka. „Tikiuosi, kad niekas iš kolegų nesipiktins, kad aš teikiu šį įstatymo projektą.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad jai nesmagu, kad už PVM lengvatos maitinimo sektorių pratęsimą, nors tam prieštaravo Vyriausybė, balsavo Laisvės partija ir ministrų kabinetui priklausanti Aušrinė Armonaitė. Visgi Vyriausybės vadovė tikina, kad kerštaujama Laisvės partijai nebus. TS-LKD prezidiumas trečiadienį konstatavo koalicijos sutarties ir pasitikėjimo pažeidimą, kadangi Laisvės partijos nariai balsavo už PVM lengvatą maitinimo paslaugoms metams.

Premjerė Ingrida Šimonytė nekomentuoja pasirodžiusios informacijos, kad valdantieji ją gali siūlyti į NATO generalinio sekretoriaus postą. „Be komentarų“, – taip ketvirtadienį atsakė I. Šimonytė paprašyta pakomentuoti pasirodžiusius gandus. „Financial Times“ rašo, kad kitų metų NATO viršūnių susitikimo šeimininkė Lietuva, pasak šaltinių, stumia savo ministrę pirmininkę Ingridą Šimonytę tapti naująja Vakarų karinio aljanso vadove.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nesutarimai dėl PVM lengvatų nesugriaus valdančiosios koalicijos. Vyriausybės vadovė tvirtina, kad „vienas akmuo neišvers vežimo“, tačiau pripažįsta, kad dėl PVM lengvatų nesugebėtų perkalbėti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko Mykolo Majausko ir jo palaikančių politikų. Pasiūlymai dėl PVM lengvatų svarstant kitų metų biudžetą tapo nesutarimų valdančiojoje koalicijoje ašimi.

Antradienį paskelbus, kad Lenkijos teritorijoje nukrito Rusijos raketos ir dėl to žuvo du žmonės Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė į tai reagavo socialiniame tinkle „Twitter“. „Atidžiai seku labai aktualias naujienas iš Lenkijos. Konsultuosimės su Lenkija ir su visais sąjungininkais. Lietuva reiškia visišką solidarumą su Lenkija ir siunčia nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų artimiesiems“, – parašė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį švenčia 48-ąjį gimtadienį. Vyriausybės vadovė juokauja, kad tikėjosi „dovanos“ iš opozicijos – interpeliacijos. Visgi I. Šimonytė pripažįsta, kad savo gimtadienio nesureikšmina. Pati I. Šimonytė į klausimus apie savo gimtadienį atsakė su šypsena. „Galvojau, gal opozicija bus įregistravusi man interpeliaciją. Bet ne“, – juokėsi I.Šimonytė. „Neįdomi man ta gimimo diena, Kovo 11-oji yra svarbiau“, – pridūrė ji.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kompensacijos žydams už XX a. nusavintą turtą yra senas klausimas, kurį Lietuvai būtina išspręsti. Jos teigimu, tai ir tam tikrą moralinė skola, kurią Lietuva turi. „Tai labai senas klausimas, keletas vyriausybių šitą klausimą svarstė. Turiu pasakyti, kad šią problemą, premjeras Skvernelis neleis pameluoti, kėlė ir ankstesnėms vyriausybėms tiek žydų bendruomenė, tiek tarptautinė bendruomenė.

Baigiantis trečiajai mero kadencijai, Vilniaus miesto vadovas Remigijus Šimašius pranešė, kad išleidžia knygą. Politiko teigimu, tai bus pokalbiai su žinomais žmonėmis apie Vilnių, vadovavimą ir užkulisius. „Tai jau vieša – pusantro mėnesio trukęs šios vasaros kūrybinis projektas keliauja į kitą etapą – spaustuvę. Knyga „Miestas ir meras.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad nenori klijuoti etikečių, kad balsavimas dėl kitų metų biudžeto yra ir balsavimas dėl pasitikėjimo Vyriausybe. Visgi ministrė pirmininkė teigia, kad balsavimas dėl biudžeto parodys, ar ministrų kabinetas turi pasitikėjimą Seime. „Ne, taip nežiūriu. Aš į tai žiūriu, kaip į balsavimą dėl biudžeto. Bet balsavimas dėl biudžeto man labai aiškiai atsako į klausimą, ar Vyriausybė turi Seimo paramą. Tai nėra pasitikėjimo balsavimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė skeptiškai vertina opozicijos norą ištirti vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės veiklą. Pasak premjerės, jei turėtų abejonių A. Bilotaite, ji nedirbtų Vyriausybėje. Opozicija antradienį planuoja pateikti Seimui siūlymą atlikti parlamentinį tyrimą dėl pernai prie Seimo vykusių riaušių valdymo ir Viešojo saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus atleidimo priežasčių.

Ketvirtadienį 96-ąįį gimtadienį švenčia prezidentas Valdas Adamkus. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad V. Adamkus dažnai diskusijas ir ginčus Lietuvos politikos arenoje sugrąžina į vakarietiškos kultūros ribas. „Palinkėčiau to, kas yra svarbiausia – sveikatos. Man atrodo, labai svarbu ir labai džiugu, kad prezidentas yra su mumis ir gali mus dažnai pradžiuginti, kartais sudrausminti, kartais sugrąžinti diskursą į etikos ir vakarietiškos kultūros ribas.

Seimo nariai ėmė teikti siūlymus kitų metų biudžetui, aktyviausi šioje srityje – opozicijos atstovai. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad daugelio pasiūlymų rimtai nesvarstys, kadangi kolegos parlamentarai prašo pinigų savo idėjoms, tačiau nenurodo, iš kur tų pinigų ištraukti. Seimo komitetams ir komisijoms analizuojant Vyriausybės Seimui pateiktą 2023 metų valstybės biudžeto projektą, parlamentarai savo ruožtu įvairioms reikmėms siūlo rasti dar daugiau kaip 1,033 mlrd. eurų.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigė, kad Lietuva ne kartą įspėjo savo partnerius, kad Rusija gali bet ką panaudoti kaip ginklą. Anot jos, taip atsitiko karo Ukrainoje kontekste, kai Kremlius ėmėsi šantažo ir manipuliacijų energetikos sektoriuje. Visgi, anot I. Šimonytės, Europos Komisijos siūlomos priemonės yra geras žingsnis norint sustiprinti Europos energetikos sistemą ir apsaugoti ES šalių visuomenes nuo Maskvos manipuliacijų.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad karas Ukrainoje parodė, kad Lietuva ir kitos regiono šalys teisingai nuo seno įvardijo Rusijos keliamą grėsmę. Ministrės pirmininkės teigimu, vis dar reikia spausti kai kuriuos partnerius, kad šie pasirinktų teisingą pusę. Taip premjerė kalbėjo Lenkijoje vykstančiame Varšuvos saugumo forume.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad dėl Kaliningrado lietuvių situacija yra gana paprasta – turintys pilietybę yra įleidžiami į Lietuvą, o norintys ją atsistatyti, gali tą padaryti. Tačiau, anot ministro, pastarųjų yra vienetai.

Vyriausybė pritarė valstybės tarnybos reformai, spalį ji turėtų pasiekti ir Seimą. Premjerė Ingrida Šimonytė atmeta kritiką, kad reforma reikalinga tik tam, kad ji ir Seimo pirmininkė pasikeltų atlyginimus ir tikino, kad naujoji reforma pakels kokybės lygį valstybės tarnyboje. Premjerė teigė, kad pritarimas valstybės tarnybos reformai yra svarbiausias Vyriausybės trečiadienį priimtas sprendimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė ironizuoja, kad opozicijos kolegoms norint interpeliuoti vos ne kas antrą jos kabineto narį, būtų verčiau interpeliaciją kelti visai Vyriausybei. Visgi ministrė pirmininkė patikino, kad nebijotų pasitikrinti pasitikėjimą Seime, o pati pasitiki visais ministrais. „Nematau jokios problemos. Jei kolegoms kyla noras interpeliuoti vos ne kas antrą ministrą, tai gal paprasčiau būtų interpeliuoti Vyriausybę.

Ketvirtadienį Seimo posėdžio metu tvirtinant darbotvarkę replikomis apsikeitė parlamentaras Petras Gražulis ir premjerė Ingrida Šimonytė. Vyriausybės vadovė pripažino, kad pirmą kartą sutiko su skandalinguoju Seimo nariu.

Prezidentūra siūlo įšaldyti elektros kainą ties 24 centų riba, tačiau premjerė Ingrida Šimonytė šiuose pasisakymuose nemato didelės vertės. Pasak jos, biudžeto rengimas yra Vyriausybės atsakomybė, ministrų kabinetas jį ruošia atsakingai, o kai jis paruoštas, tada ir bus atsakyta į klausimus, kokios priemonės bus pasiūlytos kainų šoką patiriantiems gyventojams.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, jog būtina užtikrinti teisinį liberalios elektros rinkos tvarumą. Anot jo, energetikos ministro atsistatydinimas situacijos nepakeistų.  G. Nausėda teigia laukiantis, kada atostogaujanti premjerė Ingrida Šimonytė grįš į darbą, kad galėtų aptarti situaciją, kai nepriklausoma elektros tiekėja „Perlas energija“ nutraukė sutartis su beveik 180 tūkst. ją pasirinkusių gyventojų.

Seimo nariai pirmąjį šių metų pusmetį išleido per 894 tūkst. eurų parlamentinei veiklai skirtų lėšų. Tradiciškai Seimo nariai didžiausias sumas skiria transporto priemonės eksploatacijai, viešosios informacijos rengėjų paslaugoms apmokėti, maždaug pusė jų lėšų limitą išnaudojo maksimaliai. Iš viso per šių metų sausį–birželį vienas Seimo narys galėjo parlamentinei veiklai išleisti 7,9 tūkst. eurų. Kaip rodo Etikos ir procedūrų komisijos paskelbta ataskaita, daugiau kaip 7 tūkst.

Demokratijos pasaulyje ateitis priklauso ne tik nuo didžiųjų ir galingųjų valstybių, bet ir nuo mažųjų, kurias autokratiniai režimai siekia vaizduoti bejėgėmis, todėl reikalinga pastumti į šalį skirtumus ir sutelkti pastangas ginant mus vienijantį pasitikėjimą demokratija, sakė Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė, penktadienį dalyvavusi „Frontline Democracies“ diskusijoje Vilniuje.

Pirmadienį Ukrainos atstatymo konferencijoje Lugane dalyvaujanti Lietuvos Ministrė Pirmininkė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Komisijos pirmininke Ursula von der Leyen.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Premjerė teigia, kad pagal šiuo metu reglamentuotą tvarką tokia apsauga yra perteklinė, o net ir pakeitus įstatymą, apsauga toliau galėtų užtikrinti tinkamą valstybės vadovų apsaugą.  „Gyvenime yra labai daug praktinių situacijų, kai mano ir Seimo pirmininkės vertinimu, tos režimas, koks dabar numatytas – 24/7 – yra galbūt perteklinis ir neracionalus.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen ir premjerė Ingrida Šimonytė nori atsisakyti visą parą trunkančios apsaugos. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis nesupranta tokios valstybės vadovių užgaidos. Politiko teigimu, šioje srityje negalima priimti dalinių sprendimų, o apsauga palieka pakankamai asmeninės erdvės valstybės vadovų gyvenime. „Nei premjeras, nei Seimo pirmininkas neturi laisvo nuo darbo meto.

Dainius Kepenis premjerės Ingridos Šimonytės klausė, kodėl Lietuvoje pastaruoju metu yra engiami žmonės, kurie turi kitą nuomonę. Vyriausybės vadovė parlamentarui priminė, kad prieš pusmetį jo palaikomi protestuotojai ragino susidoroti su valdančiaisiais ir siūlė pagarbos ir kultūringos diskusijos standartus taikyti ne tik kitiems, bet ir sau. „Pastaruoju metu matome tendenciją, kada žmonės, turintys kitą nuomonę, kai net nesvarbu, kam ji naudinga ar nenaudinga, tampa ostrakizuojami.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Suomijos ir Švedijos ketinimais tapti narėmis. Rusija pagrasino, kad šioms Šiaurės šalims tapus Aljanso dalimi, dislokuotų branduolinį ginklą Baltijos jūros regione, tačiau I. Šimonytė teigia, kad šiuose Kremliaus grasinimuose nieko naujo nėra. „Game changeris, yra toks žodis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis. Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.

Vyriausybė trečiadienį pritarė šių metų valstybės biudžeto pataisoms, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą bei šalies saugumą. Premjerė Ingrida Šimonytė pripažino, kad koreguoti biudžetą teko dėl neišsipildžiusių prognozių, kurias koregavo ir karas Ukrainoje.

Pirmadienį Ukrainoje apsilankiusi premjerė Ingrida Šimonytė, antradienį Seime klausėsi Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kalbo. Vyriausybės vadovė pasidalino savo patirtimis iš vizito apgriautame Ukrainos mieste Borodiankoje. Premjerė Ingrida Šimonytė į Volodymyro Zelenskio kalbą Seime atvyko ką tik grįžusi iš vizito Kyjive. „Tiesiai iš Spartano“, – teigė I. Šimonytė.

Penktadienį Vyriausybė pristatė priemones, kuriomis siūlo mažinti rekordinę infliaciją. Siūloma kelti pensijas, didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, kompensacijas ir socialines išmokas. Seimo opozicijos atstovai sako, kad Vyriausybės pasiūlytą paketą ruošiasi palaikyti, tačiau neatmeta, kad dėl kai kurių pasiūlymų kils aštrios diskusijos.

Rusijos karo Ukrainoje simboliais „Z“ ir „V“ buvo išniekinti Panerių memorialiniai paminklai, pastatyti Holokausto aukoms. Apie tai BNS penktadienį informavo Vilniaus apskrities policijos atstovė spaudai Julija Samorokovskaja. Anksčiau penktadienį Policijos departamentas pranešė, kad pareigūnai informuoti apie Agrastų gatvėje išniekintus paminklus buvo ketvirtadienio vakarą, apie 18 val. Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

Kai kuriems parlamentarams išėlus abejones dėl į Lietuvą iš Rusijos ir Baltarusijos dirbti atvykstančių žmonių, ministrė Aušrinė Armonaitė tikina, kad Lietuva su rusiško kapitalo įmonėmis nedirba. Pasak jos, laukiamos yra dviejų tipų įmonės – aiškiai pasmerkusios Baltarusijos ir Rusijos režimą bei tarptautinės, dėl kurių nekyla abejonių. Ekonomikos ir inovacijų ministrė A. Armonaitė yra sakiusi, kad iš Rusijos ir Baltarusijos į Lietuvą atvyksta dirbti tūkstančiai profesionalų.

Iš Baltarusijos ir Rusijos į Lietuvą atvykstant vis daugiau žmonių, Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen šį procesą vadina natūraliu. Pasak jos, taip žmonės reiškia nepritarimą Vladimiro Putino ir Aleksandro Lukašenkos režimams, o Lietuvos prioritetas šiandien yra priimti karo pabėgėlius iš Ukrainos. Į Lietuvą iš Baltarusijos ir Rusijos bėga tūkstančiai darbuotojų.

Premjerė Ingrida Šimonytė, po susitikimo su Lietuvoje viešinčia Danijos ministre pirmininke Mette Frederiksen, teigė, kad nereikėtų aklai tikėti Kremliaus pažadais atitraukti pajėgas Ukrainoje. Vyriausybės vadovės tvirtinimu, nereikia pasiduoti ir Rusijos užsuktai propagandos mašinai, kuria stengiamasi suminkštinti vakariečių širdis dėl Rusijai taikomų sankcijų. I. Šimonytės nuomone, spaudimą ir sankcijas Rusijai dabar reikia ne švelninti, o dar labiau stiprinti.

Viešumoje pasirodžius kalboms, kad su į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais neva yra elgiamasi netinkamai, ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė įspėja saugotis propagandos. Viešumoje girdėti kalbų, kad su į Lietuvą atvykusiais ukrainiečiais neva yra elgiamasi netinkamai. Premjerė I. Šimonytė neatmeta galimybės, kad tai yra kiek pasikeitusi Kremliaus propaganda. „Propagandos bus.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad epidemiologinei situacijai Lietuvoje ir toliau gerėjant bus galima atšaukti šalyje galiojančią ekstremalią situaciją. Pasak jos, ekspertai pritarė dar platesniems ribojimų laisvinimams, pavyzdžiui, kaukių atsisakymui. Premjerė pabrėžia, kad ekstremaliosios situacijos šią savaitę atsisakyti dar neplanuojama, tačiau tai būtų padaryta epidemiologinei situacijai dar pagerėjus. „Tai tikrai nebus padaryta dar šią savaitę“, – aiškino I. Šimonytė.