ingrida šimonyte

Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis tikina, kad Baltarusijoje yra dešimtys tūkstančių nelegalių migrantų, kurie yra pasiruošę užplūsti Lietuvą ir Lenkiją. Pasak jo, tai yra iš Kremliaus diriguojama hibridinė ataka. „Mūsų duomenimis, Baltarusijoje yra daugiau nei 10 tūkst., galbūt ir daug daugiau asmenų, kurie yra perkelti iš Artimųjų Rytų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors galėjome tikėtis išaugusių užsikrėtimų koronavirusu ir mirčių nuo ligos skaičių, jie vis tiek kelia nerimą, nes po jų seka ligoninių užpildymas. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad ligoninėms vėl tekus didesnį dėmesį skirti koronaviruso gydymui, nukentės kitų paslaugų teikimas. I. Šimonytė tikino, kad neatmeta galimybės, kad ateityje gali būti įvesti nauji ribojimai, bet pripažįsta, kad norėtų to išvengti.

Premjerė Ingrida Šimonytė nesutinka su Šeimų sąjūdžio reikalavimais atšaukti ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims. Vyriausybės vadovė teigė, kad žmonės turi teisę ne tik nesiskiepyti, bet ir būti neužkrėsti ar gauti visas sveikatos paslaugas, kurios, anot premjerės, dėl blogėjančios pandeminės situacijos gali būti ribojamos. Lietuvos šeimų sąjūdis penktadienį prie Vilniaus arkikatedros rengia mitingą prieš ribojimus galimybių paso neturintiems asmenims.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad penktadienio mitingo dalyviai turi teisę reikalauti ministrų atsistatydinimo, tačiau ji pati Arūno Dulkio ir Agnės Bilotaitės darbu yra patenkinta ir nemato pagrindo, kodėl dvi pagrindines krizes – koronaviruso ir migrantų – bandantys suvaldyti ministrai turėtų pasitraukti.

Europarlamentarei Vilijai Blinkevičiūtei tapus Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pirmininke, ši politinė jėga per keletą mėnesių daugiau nei du kartus išaugino savo populiarumą. Ekspertai tikina, kad ne tik naujoji lyderė yra socialdemokratų sėkmės priežastis, tačiau jei artimiausiais metais pavyks šią populiarumo bangą išlaikyti, socialdemokratai rimtai kėsinsis ne tik į Seimą, bet ir į prezidento postą.

Premjerė Ingrida Šimonytė susitiko su Europos Parlamento pirmininku Davidu Sassoliu (Davidu Sasoliu) ir aptarė padėtį Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje. Jie pasmerkė pasienyje įvykdytą Baltarusijos provokaciją, kai valstybės sieną neteisėtai kirto ir į Lietuvos teritoriją pateko 12 baltarusių pareigūnų. Apie tai antradienį pranešė Vidaus reikalų ministerija, kad Baltarusija įvykdė provokaciją, kai valstybės sieną neteisėtai kirto ir į Lietuvos teritoriją pateko 12 baltarusių pareigūnų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad po to, kai Talibanas užėmė valdžią Afganistane, Europos Sąjunga susidurs su rimtais migracijos iššūkiais. Visgi Vyriausybės vadovė abejojo, ar dėl šios situacijos gali atsirasti reisų iš Kabulo į Minską, kuriais Minsko režimas bandytų gilinti migrantų krizę Lietuvoje. „Pasakysiu labai atvirai: situacija Afganistane gali sukelti rimtų migracijos problemų Europos Sąjungai. Kuriuo keliu žmonės judės, čia yra kitas klausimas.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi išaugusiai skiepijimosi tempais, tačiau, kad Vyriausybė pakeistų arba visiškai atsisakytų ribojimų, vakcinacijos tempas turi būti itin didelis. „Esu minėjusi, kad jei skiepijimo tempai išsilaikys aukšti, tuomet Vyriausybė yra pasirengusi persvarstyti siūlomus apribojimus ir juos galimai modifikuoti, galbūt jų visiškai atsisakyti. Bet tam skiepijmosi tempai turi būti labai dideli. Mes per likusį mėnesį turėtume paskiepyti apie 400 tūkst.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors daugelis įsivaizduoja, kad visos sveikatos paslaugos turi būti arti žmogaus, tokia sveikatos sistema yra ir brangi, ir neefektyvi. Vyriausybės vadovė tikino, kad šio ministrų kabineto tikslas – kuo labiau įgalinti šeimos gydytojus. Premjerė antradienį lankėsi Akmenės rajone, kur domėjosi sveikatos apsaugos paslaugomis ir verslo sąlygomis. I. Šimonytė vizito metu susitikimo su rajono vadovais.

Nelegalų antplūdis, koronaviruso pandemija ir nepopuliarūs sprendimai dėl skiepų kaip reikiant kirto per valdžios reitingus. Smuko premjerės Ingridos Šimonytės ir visos Vyriausybės populiarumas – 14 ministrų vertinami neigiamai. Naujausia „Vilmorus“ atlikta apklausa rodo, kad žemyn nusirito ir prezidento Gitano Nausėdos reitingas. Sociologai ir politikos apžvalgininkai tokią Vyriausybės politinę duobę sieja su kriziniu laikotarpiu ir nepopuliariais sprendimais.

Penktadienį į Lietuvą atvyksta Vatikano valstybės sekretorius kardinolas Pietras Parolinas. Jis susitiks su aukščiausiais šalies pareigūnais, dalyvaus naujo vyskupo įšventinimo iškilmėse. Penktadienį svečias susitiks su prezidentu Gitanu Nausėda, Seimo pirmininke Viktorija Čmilytė-Nielsen, premjere Ingrida Šimonyte, užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.  P. Parolinas taip pat aplankys Vilniaus Dievo Gailestingumo šventovę.

Vyriausybė iš pradžių svarstė uždrausti viešuoju transportu važiuoti galimybių paso neturintiems gyventojams, tačiau dabar nuo šios idėjos atsitraukė. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad šios sprendimo įgyvendinimas būtų per daug sudėtingas, ypač rudenį piko valandų metu. „Dėl to, kad buvo įvertintos administracinės galimybės viešojo transporto.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kultūringos protesto formos yra skatinamos, tačiau, to, kas antradienio vakarą vyko prie parlamento, pavadinti taikiu mitingu – neįmanoma. „Pirmiausia aš turėčiau reflektuoti tuos įvykius, kurie buvo vakar. Norėčiau pažymėti, kad demokratinėje valstybėje žmonių teisė reikšti savo nuomonę civilizuotais būdais yra absoliučiai nekvestionuojama ir neginčijama. Tai yra demokratinio proceso sudėtinė dalis.

Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad dauguma į ligoninę atsigulusių sunkių koronaviruso pacientų nebuvo pilnai vakcinuoti. Vyriausybės vadovė tikino, kad prievartinio skiepijimo Lietuvoje nebus, tačiau pažymėjo, kad žmonės, kurie sąmoningai atsisako skiepytis, pajus patuštėjusias pinigines. „Vakar mirė dar du žmonės. Iš keliolikos žmonių, kurie mirė per rugpjūčio mėnesį, paskiepytas buvo tik tai vienas ir tik viena doze. Žmonės į ligoninę gulasi dešimtimis kiekvieną dieną.

Penktadienį Vyriausybė pritarė teisės aktų projektams, turintiems sudaryti galimybę per kuo trumpesnį laiką pasienyje su Baltarusija pastatyti tvorą, skirtą stabdyti neteisėtų migrantų antplūdį. Vyriausybė pritarė įstatymų projektams, kurie įpareigos ne tik statyti „fizinį barjerą“ pasienyje su Baltarusija. Jie numato ir itin plačius įgaliojimus kariams, jeigu šalyje paskelbiama ekstremali situacija. Jie ypatingos skubos tvarka antradienį bus svarstomi Seime.

Premjerė Ingrida Šimonytė pabrėžė, kad dauguma šią vasarą į ligoninės patekusių gyventojų buvo nepasiskiepiję nuo koronaviruso, tad būtų nesąžininga naujus pandemijos valdymo ribojimus taikyti vakciną gavusius asmenis. Vyriausybės vadovė teigė, kad iki griežčiausių ribojimų įsigaliojimo bus duotos penkios savaitės, per kurias tikrai įmanoma gauti dvi vakcinos dozes ir pasidaryti galimybių pasą.

Ketvirtadienį Vyriausybėje parlamentinių frakcijų lyderiams pristatytas fizinės tvoros, numatomos statyti Lietuvos ir Baltarusijos pasienyje, projektas. Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad tvora yra brangus projektas, tad būtinas pritarimas tų žmonių, kurie sprendžia dėl valstybės biudžeto – Seimo narių. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad nors tvoros statybų procesas turi būti maksimaliai skaidrus, fizinis barjeras pasienyje su Baltarusija turi iškilti maksimaliai greitai.

Lietuva svarsto prašyti pagalbos apgyvendinant migrantus, neteisėtai kirtusius Baltarusijos ir Lietuvos sieną, kitose Europos Sąjungos šalyse. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad su tokiu prašymu į Bendrijos valstybes ketinama kreiptis, jeigu situacija dėl migrantų taptų sunkiai valdoma. „Svarstoma, bet kol kas negaliu pasakyti, kada valstybė kreipsis su šiuo prašymu. Bet jeigu situacija taps sunkiai valdoma, žinoma, kad prašysime“, – žurnalistams pirmadienį sakė Vyriausybės vadovė.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi Europos institucijų pagalba sprendžiant nelegalių migrantų antplūdį Lietuvoje. Vyriausybės vadovė pažymėjo, kad tai nėra vien tik Lietuvos, o visos Europos Sąjungos problema. I. Šimonytė taip pat pažymėjo, kad Lietuva yra pasirengusi statyti fizinį barjerą pasienyje su Baltarusija, nepriklausomai nuo to, ar jį finansiškai rems Europos Sąjunga. Premjerė pirmadienį susitiko su už vidaus reikalus atsakinga Europos Komisijos nare Ylva Johansson.

Trečiadienį Vyriausybės posėdžio metu premjerė Ingrida Šimonytė pasiūlė pasekti Latvijos pavyzdžiu ir suteikti darbdaviams galimybę nuo darbo pašalinti skiepytis atsisakančius darbuotojus. Kokios bus tokio sprendimo pasekmės? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja Seimo vicepirmininkas, Laisvės partijos atstovas Vytautas Mitalas ir Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė.

Prezidentas Gitanas Nausėda su premjere Ingrida Šimonyte bei parlamentinių partijų lyderiais ketvirtadienį aptarė migracijos krizės valdymą bei užsienio politikos principus. Prezidentas džiaugėsi vieningu požiūriu į problemos rimtumą ir neatmetė galimybės, kad pasienio šalies regionuose gali būti įvesta nepaprastoji padėtis. Visgi šalies vadovas pažymėjo, kad prieš tai turi būti įvertintas ne vienas aspektas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kritika užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui yra nesusipratimas ir jis nėra kaltas dėl Lietuvą užtvindžiusių nelegalių migrantų. „Priekaištauti ministrui Landsbergiui dėl to, kas yra Lietuvos Respublikos užsienio politika pastaruosius dvidešimt keletą metų yra, mano supratimu, kažkoks nesusipratimas“, – tvirtino ministrė pirmininkė.

Premjerė Ingrida Šimonytė siūlo įvesti galimybę darbdaviams nušalinti darbuotojus, kurie nesutinka skiepytis. Ministrė pirmininkė taip pat kalba, kad dalis veiklų gali būti apribotos, tačiau tai paliestų būtent tuos gyventojus, kurie dar neturi imuniteto. I. Šimonytė taip pat prabilo, kada reikėtų įvesti karantino režimą šalyje.

Trečiadienį Vyriausybė nubrėžė, kada būtų priimti nauji ribojimai, kai šalyje blogėje koronaviruso situaciją. Vienas iš siūlymų, kuris gali būti priimtas artimiausiu metu – galimybė darbdaviui nušalinti darbuotoją, kuris atsisako skiepytis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad aistros dėl migrantų apgyvendinimo Šalčininkų rajone kurstomos sąmoningai, o dialogui su vietos bendruomene trukdo europarlamentaro Valdemaro Tomaševskio elgesys. Interviu 15min.lt ministrė pirmininkė taip pat papasakojo, kokias paskatas centrinė valdžia siūlys vietos bendruomenei, siekdama įtikinti netrukdyti jos planams.

Pirmadienį į posėdį rinkosi Valstybės gynimo taryba (VGT), ją prezidentas Gitanas Nausėda šaukė dėl sienos saugumo klausimų. Prezidentūros atstovai teigė, kad praleista per daug laiko ruošiantis statyti fizinį barjerą. Vidaus reikalų ministrė patvirtino, kad pasienyje bus sutelkta didesnės karių pajėgos.

Lietuvoje viešinti Europos Komisijos (EK) pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad nelegalūs migrantai iš Baltarusijos nėra tik Lietuvos problema. EK pirmininkė žadėjo, kad Europa nepaliks Lietuvos ir svarsto finansinę paramą. Penktadienį Lietuvoje vieši EK pirmininkė U. von der Leyen. Čia ji susitiko su prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte. Susitikimo metu daug dėmesio skirta ir nelegalių migrantų iš Baltarusijos problemai aptarti.

Europos Komisija patvirtino Lietuvos ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo planą, finansuojamą iš europinių lėšų, penktadienį pranešė Vilniuje viešinti komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. „Europos Komisija uždegė žalią šviesą Lietuvos ekonomikos ir atsparumo didinimo planui“, – žurnalistams penktadienį sakė U. von der Leyen bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos prezidentu Gitanu Nausėda ir premjere Ingrida Šimonyte.

Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad Lietuva įžengė į „žaliąją“ zoną ir paragino gyventoju toliau skiepytis, kad pandeminė situacija negrįžtų į ankstesnę padėtį. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad daugiausiai nerimo kelia ruduo, kai į mokyklas turėtų sugrįžti vaikai. Pagal sergamumo rodiklius koronavirusu Lietuva pagaliau įžengė į „žaliąją“ zoną. Naujausiais statistikos departamento duomenimis, šiuo metu 14 d. sergamumas 100 tūkst.

Seimas trečiadienį spręs dėl valstybės vadovo statuso suteikimo Vytautui Landsbergiui. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad dalis žmonių, kalbėdami apie šį klausimą, ginčijasi su faktais, kad V. Landsbergis nepriklausomybės pradžioje vadovavo valstybei ir buvo pripažintas pasaulyje kaip šalies lyderis. „Man atrodo, kad būtų labai gerai, jeigu vertindami faktus, mes atsiribotume nuo savo asmeninio požiūrio į asmenį.

Naujausi reitingai rodo, kad populiariausiu šalies politiku išliekantis prezidentas Gitanas Nausėda po truputį augina savo populiarumą, o premjerė Ingrida Šimonytė barsto reitingo taškus. Ekspertų nuomone, populiarumo taškų prezidentas galėjo sulaukti ir flirtuodamas su Šeimų maršu, o premjerė gyventojų akyse atsakinga už visos Vyriausybės ir valdančiosios koalicijos darbą, tad ir bet kokia valdančiųjų klaida kerta per premjerės populiarumo sąskaitą.

Prezidento Gitano Nausėdos ir premjerės Ingridos Šimonytės darbotvarkės rodo, kad valstybės vadovai jau beveik du mėnesius neturi tiesioginio kontakto, nerengia darbinių susitikimų, nekalba telefonu. Prezidentūra tvirtina, kad susitikimai vyksta tada, kai yra klausimų, kuriuos reikia aptarti. Ekspertai svarsto, kad taip galėjo atsitikti ir dėl įtemptų šalies vadovų darbotvarkių, ir dėl tvyrančios įtampos bei bręstančio konflikto.

Nors vasara atėjo, kaip ir kasmet, taip ir šiemet Seimo nariai oficialų atostogų neturės. Teigiama, kad dėl to nėra sutarimo parlamente, o ir pats Seimo nario darbas nelabai dera su atostogų režimu. Parlamentarai taip pat planuoja atsisakyti ir vienos iš savo privilegijų – Seimo viešbučio. Seimo nariai antradienį po ketverių metų pertraukos planuoja svarstyti jų pačių veiklą, darbo užmokestį, socialines garantijas nustatantį įstatymo projektą.

Premjerė Ingrida Šimonytė Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė darė spaudimą STT vadino absurdu ir tikino, kad gali imtis veiksmų dėl M. Puidoko šmeižto. Premjerė I. Šimonytė antradienį Seime iš žurnalistų sulaukė klausimo, kaip ji vertina Seimo nario Mindaugo Puidoko kaltinimą, kad Vyriausybės vadovė daro spaudimą STT dėl su darbiečiu susijusio tyrimo. „Aš?!“ – nustebo premjerė. Prieš atsakymą į klausimą stojo ilgoka pauzė. „Čia turbūt Sirijaus naujienų agentūra.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nors dalis karantino suvaržymų šventinį Joninių savaitgalį yra atlaisvinti, galiojančių saugumo reikalavimų reikia laikytis, jeigu nenorima, kad išplistų klastingoji Delta koronaviruso atmaina. Vyriausybė antradienio rytą posėdyje atlaisvino karantino reikalavimus Joninių šventėms. „Pasiūlymas buvo, kad šventinių renginių organizatoriams sudėtinga užtikrinti registraciją elektroniniu būdu išankstinę, suprantame, daug žmonių, sudėtingas procesas.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nėra iki galo susipažinusi su situacija, kai jos pirmtakui Saulius Skvernelis sulaukė grasinimų nužudyti, tačiau tikino, kad nemalonių žinučių sulaukia ir pati, o tarnybos tokias žinutes turėtų vertinti rimtai, nes kaimyninių valstybių patirtis rodo, kad tai gali baigtis ir politikų mirtimis.

Premjerė Ingrida Šimonytė su oficialiu vizitu vieši Latvijoje. Tai pirmasis premjerės vizitas į Latviją, einant šias pareigas. Premjerė tikino, kad daug diskusijų keliantis Astravo AE pagamintos elektros klausimas bus išspręstas, o Baltijos šalių lyderiai situaciją mato vienodai. Latvijos premjeras tikino, kad baltarusiškos elektros Latvijoje nėra, tad ir į Lietuvą per Latviją ji patekti negali.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad nežino, kuo konkrečiai neįtinka opozicijos lyderiui Sauliui Skverneliui jos Vyriausybės darbas. Premjerės teigimu, buvo akivaizdu, kad naujasis ministrų kabinetas pirmiausia imsis koronaviruso valdymo, o didžiosios reformos laukia ateityje. „Nežinau konkrečiai, kas opozicijos lyderiui neįtiko. Man atrodo, mes šitą diskusiją turėjome tvirtindami šios sesijos darbų programą.

Premjerė Ingrida Šimonytė Briuselyje susitiko su NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu. Prieš artėjantį NATO viršūnių susitikimą įvykęs premjerės pokalbis su J. Stoltenbergu neapsiėjo be situacijos Baltarusijoje aptarimo. I Šimonytė pabrėžė, kad spaudimas Minsko režimui turi tęstis ir tvirtino, kad saugumo situacija regione prastėja.

Premjerė Ingrida Šimonytė pirmadienį su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu aptarė Lietuvos galimybes prisidėti prie vakcinos nuo koronaviruso gamybos. Eurokomisaras teigė, kad liko sužavėtas Lietuvos mokslo galimybės ir tikino, kad mūsų šalyje būtų galima gaminti vakcinas nuo koronaviruso. Susitikimo metu aptartos ir sankcijos Baltarusijai, kurios, anot I. Šimonytės, turi būti kompleksinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda pirmadienį susitiko su Vilniuje viešinčiu Europos Komisijos nariu Thierry Bretonu. Po susitikimo šalies vadovas tikino, kad žiemą užsibrėžtas tikslas iki vasaros vidurio paskiepyti 70 proc. šalies suaugusių gyventojų bus pasiektas, kadangi Lietuva iki metų vidurio sulauks 3 mln. vakcinos dozių. Šalies vadovas turėjo priekaištų pirmadienį prasidėjusiam masinės vakcinacijos procesui.

Ingridos Šimonytės ministrų kabinetas skaičiuoja pirmąjį savo darbo pusmetį, per kurį daugiausiai dėmesio skyrė pandemijos suvaldymui šalyje. Premjerės pirmtakai gyrė I. Šimonytės lyderystę ir priimtus sudėtingus sprendimus, tačiau pabrėžė, kad ji neprivalo prisiimti visos atsakomybės, o turėtų paskatinti geriau ir daugiau dirbti kitus ministrų kabineto narius.

Premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad koronaviruso situacija šalyje gerėja, tačiau Vyriausybė vis tiek planuoja pratęsti karantiną iki birželio pabaigos. Vyriausybės vadovė taip pat pažymėjo, kad jau dabar reikia ruoštis rudeniui ir dėmesį kreipti į ugdymo įstaigų pasiruošimą. „Rytoj Vyriausybė spręs karantino nutarimo pratęsimą. Kadangi tas nutarimas daugybę kartų keistas, bus išdėstyta jo tam tikra nauja redakcija, kad visiems būtų lengviau orientuotis.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ėmėsi darbo prieš pusę metų ir jai teko dorotis su bene didžiausiu iššūkiu pastarąjį dešimtmetį – koronaviruso situacijos ir jos sukeltų padarinių valdymu.  Kaip su iššūkiais dorotis sekasi I. Šimonytės kabinetui ir ką jai būtų galima patarti? Apie tai naujienų portalo tv3.lt aktualių pokalbių laidoje „Dienos pjūvis“ diskutuoja buvę premjerai – Andrius Kubilius ir Gediminas Kirkilas.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia Seimui ministrų kabineto veiklos ataskaitą už 2020 metus. Dabartinė Vyriausybė darbą pradėjo likus kelioms savaitėms iki praėjusių metų pabaigos, tad ataskaitoje daugiau kalbama ką per pirmuosius penkis darbo mėnesius pavyko nuveikti I. Šimonytės kabinetui ir kas planuojama ateityje.

Ingridos Šimonytės Vyriausybė ketvirtadienį teikia ministrų kabineto veiklos ataskaitą. Buvęs premjeras ir dabartinis opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad daugelio ministrų darbą vertinti sunku, kadangi nesimato nei jų pačių, nei jų darbų. S. Skvernelis atskirai įvertino ir sveikatos apsaugos ministrą, kuris, anot opozicijos lyderio, bijo komunikuoti.  Ketvirtadienį Vyriausybė Seimui pateiks praėjusių metų veiklos ataskaitą. „Susipažinau.

Seimui antradienį teikiamas pakoreguotas šių metų biudžetas. Premjerė Ingrida Šimonytė tikina, kad atnaujinti biudžetą prireikė dėl papildomų išlaidų, susijusių su pandemine situacija. Buvęs premjeras Saulius Skvernelis valstybės skolos augimą pavadino nepadoriu, tačiau I. Šimonytė atkerta, kad praėjusi Vyriausybė buvo numačiusi dar didesnę skolą.

Šiauliuose į klases gali eiti visi pradinukai, o testavimas jiems nėra privalomas, nors Saulės miestas ir pateko į griežtesnio karantino zoną. Premjerė Ingrida Šimonytė Šiaulių merui Artūrui Visockui siūlė pasižiūrėti į situaciją regiono ligoninėse ir netikėti legendomis, kad vaikai neserga koronavirusu. Šiaulių savivaldybei nuo pirmadienio atsidūrus griežtesnio karantino režime, miesto mokyklose kol kas lieka visi pradinukai.

Premjerė Ingrida Šimonytė antradienį teigė, kad kol kas karantino režimo pakeitimų Vyriausybė neplanuoja. Nors užsikrėtimų koronavirusu atvejų skaičius kiekvieną dieną laikosi apie tūkstantį, Vyriausybės vadovė dabartinę epidemiologinę situaciją įvardijo kaip stabilią. Pirmadienį į posėdį rinkosi prie Vyriausybės suburta sveikatos ekspertų taryba.