ingrida šimonyte

Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ (LTG) valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas teigia, kad įmonė laukia konkrečių vyriausybinės strateginių įmonių sandorius tikrinančios komisijos išvadų bei Vyriausybės sprendimo – tuomet bendrovė paskelbs planą, kaip bus nutraukta sutartis su JAV sankcionuota Baltarusijos trąšų gamintoja ir eksportuotoja „Belaruskalij“.  „Mes scenarijus jau turime, dabar, kurį aktyvuosime, priklausys nuo komisijos išvados, nes, mūsų žiniomis, jos yra daug apimančio...

Prezidentas Gitanas Nausėda svarsto galimybę kreiptis į Konstitucinį Teismą dėl galimybių paso vaikams nuo 12 metų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad bandė prezidentui išaiškinti, kad Vyriausybės nustatyta tvarka nėra noras privestinai paskiepyti vaikus, o praktiką vaikams taikyti galimybių pasus taiko ir kitos valstybės. Antradienį prie Prezidentūros – dar vienas „Basų mamų“ protestas.

Opozicija siekia sudaryti tyrimo komisija, kuri tirtų situaciją dėl baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą. Seimo nariai taip pat nori išsiaiškinti, ar aukšti Užsienio reikalų ministerijos pareigūnai susitikinėjo ir derėjosi su įmonės „Belaruskalij“ atstovais. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad jei komisija bus sudaryta, ji yra pasiruošusi atsakyti į visus rūpimus klausimus.

Po prezidento Gitano Nausėdos susitikimo su susisiekimo ministru Mariumi Skuodžiu Prezidentūra pareiškė pasigedusi dialogo iš Vyriausybės pusės sprendžiant baltarusiškų trąšų klausimą. Apie tai po prezidento ir M. Skuodžio susitikimo pareiškė prezidento vyriausiasis patarėjas Jaroslavas Neverovičius.

Po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda susisiekimo ministras Marius Skuodis paskelbė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas turi mandatą toliau eiti pareigas. Prezidentas G. Nausėda antradienį susitiko su susisiekimo ministru M. Skuodžiu. Po susitikimo surengta spaudos konferencija. Klaipėdos uosto vadovas gali toliau eiti pareigas Po susitikimo su G. Nausėda ministras M. Skuodis pranešė, kad Klaipėdos jūrų uosto vadovas Algis Latakas gali dirbti toliau.

JAV Iždo departamento Užsienio aktyvų kontrolės biuras (OFAC) pirmadienį laišku patvirtino, kad sankcijos „Belaruskalij“ tiesiogiai „Lietuvos geležinkelių“ neliečia. Visgi premjerė Ingrida Šimonytė nepuola džiaugtis ir tikina, kad laiškas iš Vašingtono tik patvirtina apie reputacinę žalą, kurią gali patirti Lietuva, jei per šalį toliau keliaus trąšų tranzitas. „Aš nežinau, ką jūs tame laiške perskaitėte. Aš tame laiške perskaičiau du dalykus.

Seimo narys Andrius Mazuronis iškėlė klausimą, kur antradienį, Seimui balsuojant dėl kitų metų valstybės biudžeto patvirtinimo, buvo užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. Jis nedalyvavo balsavime. A. Mazuronis G. Landsbergiui sakė girdėjęs gandą, kad šis kaip tik balsavimo metu lankėsi prezidentūroje. „Nė kartą nesu matęs, kad didžiausios frakcijos ir partijos pirmininkas leistų sau tokią prabangą nesudalyvauti valstybės biudžeto priėmime. Tai tikrai nėra įprastas atvejis.

Premjerė Ingrida Šimonytė sureagavo į prezidento žodžius, kad jos sprendimas dėl dviejų ministrų yra pralaimėjimas. Vyriausybės vadovė siūlė Prezidentūrai pastebėjimus apie dvigubus standartus taikyti ir sau. Premjerė taip pat nemato reikalo kurti specialią Seimo komisiją tyrimui dėl baltarusiškų trąšų. Prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį sakė, kad premjerės Ingridos Šimonytės sprendimą dėl užsienio reikalų ir susisiekimo ministrų vertinantis kaip pralaimėjimą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesiima prognozuoti, kas laukia baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, bet pažymi, kad tolesnį sprendimą priims Nacionalinio saugumo komisija. Ji sako, kad Lietuvai iki sausio 31-osios turi turėti visus reikalingus sprendimus. „Tą dieną mes turime turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus. Nes yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė paaiškino, kodėl jos sprendimas dėl ministrų kabineto ateities užtruko iki vėlyvo antradienio vakaro. Jos teigimu, galutinis sprendimas buvo susijęs ir su tuo, kaip pasibaigė „Lietuvos geležinkelių“ valdybos posėdis. Savo sprendimą dėl užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio ateities ministrų kabinete premjerė paviešino antradienį 22 val.

Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako, kad nebūtinai tikėjosi tokio sprendimo, kokį vėlyvą antradienio vakarą dėl jo ateities priėmė ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė nesutiko priimti užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio prašymų atsistatydinti. „Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti.

Premjerė Ingrida Šimonytė neatskleidžia, ar apsisprendė dėl savo ir dviejų ministrų likimo. Vyriausybės vadovė pakartojo, kad sprendimą paskelbs antradienio vakarą. „Šiandien yra sudėtinga diena, šiandien yra daug sudėtingų balsavimų Seime, tai leiskite tą darbo dieną pabaigti. Turbūt jus yra informavusi Rasa Jakilaitienė, kad sprendimą paskelbsiu šiandien vakare, o komentarai bus rytoj po Vyriausybės posėdžio“, – Seime susirinkusiems žurnalistams antradienį sakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Premjerei Ingrida Šimonytei paskelbus, kad neatmeta galimybės atsistatydinti, Seimo narei į tokius pareiškimus reaguoja skirtingai. Parlamento vadovė tiki Vyriausybės vadovės žodžių nuoširdumu, opozicija kalba apie dirbtinai keliamas įtampas, o socialdemokratas Gintautas Paluckas įsitikinęs, kad šioje situacijoje turėtų pasitraukti tik užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen mano, kad susidariusią krizę reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesudarytų papildomų problemų. Parlamento vadovės teigimu, atskirų ministrų ar visos Vyriausybės atsistatydinimas situacijos tikrai nepagerintų. „Turėjome ne vieną pasitarimą, tai nieko naujo neturiu ką pasakyti. Šią problemą reikia spręsti tokiais sprendimais, kurie nesukelia didesnių problemų.

Sukanka lygiai metai, kai dirba ši, konservatorių ir liberalų, Vyriausybė. Neeiliniai pandemijos, neteisėtų migrantų pasienyje, vertybinių karų ir kainų augimo metai žmonių nepalieka abejingų – vieni Ingridos Šimonytės ministrų kabinetą keikia, kiti giria.  Kalbinti ekspertai aiškina – esą ilgai netruko suprasti, kad lūkesčiai šiai Vyriausybei tiesiog buvo per aukšti. Ir, nors valdantieji giriasi gerinantys žmonių pajamas, kai kurie sprendimai ekonomistus verčia gūžčioti pečiais.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė patvirtino sulaukusi ne tik užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio, bet ir susisiekimo ministro Mariaus Skuodžio pareiškimo, kad jis yra pasiruošęs trauktis. Sprendimą dėl ministrų ateities premjerė žada kitą savaitę. „Taip, esu gavusi“, – į klausimą, ar yra sulaukusi kitų pareigūnų pareiškimų, kad yra pasiruošę palikti pareigas, ketvirtadienį žurnalistams sakė I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė dar neapsisprendė, ar patraukti iš pareigų užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį. Šis ketvirtadienį pareiškė esantis pasiruošęs pasitraukti, jei tik taip nuspręs I. Šimonytė. „Kai nuspręsiu, tada ir informuosiu“, – lakoniškai į Seime valstiečio Dainiaus Gaižausko užduotą klausimą, ar ketina patraukti G. Landsbergį, atsakė I. Šimonytė.

Po skandalo dėl „Belaruskalij“ ministrams Gabrieliui Landsbergiui ir Mariui Skuodžiui prabilus apie pasitraukimą, Seimo opozicinės frakcijos ragina premjerę Ingridą Šimonytę priimti sprendimą atleisti šiuos ministrus. Pasak opozicijos, Lietuva apsijuokė prieš visą pasaulį. Seimo opozicija ketvirtadienį rengia spaudos konferenciją situacijai aptarti.

Užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, kad yra pasiruošęs pasitraukti dėl Baltarusijos trąšų tranzito per Lietuvą skandalo, politologai tokį jo žingsnį vertina nevienareikšmiškai. Viena vertus, svarsto ekspertai, G. Landsbergio pasitraukimas parodytų aukštą politinės moralės lygį, kita vertus, atsakomybę tokiu atveju tektų prisiimti ir premjerei Ingridai Šimonytei.

Seimui atmetinėjant vieną Laisvės partijos pasiūlymą po kito, pastaroji teigia pasigendanti koalicijos partnerių solidarumo. Narkotikų dekriminalizavimo projektas – paskutinis klausimas, kuriam nepritarus mažoji koalicijos partnerė garsiai prakalbo apie galimas diskusijas dėl būvio valdančiojoje daugumoje. Regis, gąsdinimai ir maištinga jos pozicija veikia – konservatoriai jau moka kainą už tolesnį koalicijos veikimą.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė sako, kad įsigaliojus Jungtinių Valstijų sankcijoms vienai didžiausių pasaulio kalio trąšų gamintojų ir eksportuotojų „Belaruskalij“, įmonės produktų tranzitas per Lietuvą neturėtų tęstis ilgai. „Tikrai be kažkokių konkrečių datų, be konkrečių mėnesių galiu pasakyti, kad nematau galimybės, kad šitas tranzitas galėtų ilgai tęstis“, – bendroje spaudos konferencijoje su kitų Baltijos šalių premjerais Vilniuje trečiadienį sakė I. Šimonytė.

Trečiadienį Vilniuje surengtas Baltijos Ministrų Tarybos posėdis – Lietuvos, Latvijos ir Estijos premjerai aptarė saugumo ir gynybos klausimus. Premjerė Ingrida Šimonytė džiaugėsi, kad tiek Latvija, tiek Estija į saugumo rūpesčius žiūri taip pat, kaip ir Lietuva. Vyriausybės vadovė tikino, kad visos Baltijos šalys siekia, kad Europos Sąjunga ir NATO taptų praktiniais saugumo ramsčiais.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad vaikai nuo 5 metų bus skiepijami nuo koronaviruso iš karto, kai tik Lietuva gaus tam tinkamų vakcinų. „Kai tik gausime vakcinas. Informacija, kurią paskutinę turime, kad turėtume gauti kažkur gruodžio antroje pusėje. Bet kada tiksliai, negaliu pasakyti. Iš karto ir pradėsime“, – paklausta, kada nuo koronaviruso bus pradėti skiepyti vaikai nuo 5 metų, atsakė premjerė Ingrida Šimonytė.

Visuomenėje kilus pasipriešinimui, kad Lietuvoje vaikams nuo 12 metų būtų išduodamas galimybių pasas, apie tai kalbėjo Prezidentas Gitanas Nausėda ir premjerė Ingrida Šimonytė.  Prezidentas pirmadienio susitikime su Ministre Pirmininke, be kita ko, aptarė ir galimybių paso taikymą vaikams nuo 12 metų, skelbiama prezidentūros pranešime.

Seimas ketvirtadienį ėmėsi pirmojo 2022 metų valstybės biudžeto projekto svarstymo. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kovai su pandemija bus skiriama mažiau pinigų dėl to, kad nenumatyta lėšų prastovų mokėjimui ir kompensacijoms verslui. Taip yra dėl to, kad, anot I. Šimonytės, Vyriausybė nėra numačiusi įvesti tokius ribojimus, dėl kurių reikėtų verslininkams mokėti tokias išmokas.

Po idėjos privalomai vakcinuoti trijų sričių – medicinos, švietimo ir socialinės apsaugos – darbuotojus pristatymo, tarp profsąjungų kilo pasipiktinimas. Darbuotojai nesupranta nei kodėl ši idėja atsirado būtent dabar, nei ką apskritai reiškia sąvoka „privalomas vakcinavimas“. Pasak profsąjungų atstovų, susidaro įspūdis, kad Vyriausybė pamiršta nukelti koją nuo akceleratoriaus pedalo ir toliau drumsčia vandenis.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienį surinko reikiamą parašų skaičių Seime inicijuoti interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Interpeliaciją palaiko visos opozicinės frakcijos, tačiau socialdemokratai sako netikintys jos sėkme. Inicijuoti interpeliaciją Seime būtina surinkti bent 29 Seimo narių parašus LVŽS frakcija vienija 22 parlamentarus.

Valdžia grįžta prie idėjos įvesti privalomus skiepus kai kuriems darbuotojams. Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad tokia priemonė gali būti skirta ateities pandemijos bangoms valdyti. Profsąjungos į privalomus skiepus žiūri skeptiškai, kadangi, pavyzdžiui, medicinos sektoriuje dauguma darbuotojų ir taip pasiskiepiję. „Šiuo metu išties, ypač sveikatos srityje, aukštajame moksle galima pasidžiaugti, kad imunizacijos lygis yra labai aukštas.

Opozicija kelia interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad interpeliacija – normalus politinis žanras, o ministru, kaip tikino Vyriausybės vadovė, ji pasitiki. „Interpeliacija vyksta vienam ar kitam ministrui kiekvienoje Seimo kadencijoje. Jeigu dėl to, kad yra surinkti parašai interpeliacijai, kiekvienas ministras turėtų trauktis, tai, man atrodo, čia kažkoks įdomesnis supratimas apie interpeliaciją.

Interpeliaciją sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui palaiko visų Seimo opozicinių frakcijų seniūnai, išskyrus Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos seniūną. Interpeliacijos rengėja Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga antradienio rytą tikisi surinkti reikiamus parašus. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija jau baigė rengti klausimus sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui ir suderino juos su opozicinėmis frakcijomis.

Šeimos gydytojams ir jų komandoms, įtikinusioms nuo COVID-19 pasiskiepyti gyventojus yra skiriami priedai. Įtikinus pasiskiepyti 75 m. amžiaus ar vyresnį senjorą šeimos gydytojo komanda gauna 15 eurų priedą. Įtikinus jaunesnį – 5 eurus. Mėnesį už paskiepytus 75 m. ir vyresnius senjorus medikai gavo 30 eurų priedą. Tačiau opozicija sako, kad priedus šeimos gydytojams reikėtų kelti iki 100 eurų.

Prezidentūra sako poziciją dėl Vokietijos kanclerės Angelos Merkel skambučio Aliaksandrui Lukašenkai derinusi su Vyriausybe, o užsienio reikalų ministrą Gabrielių Landsbergį kviečia komunikavimo klausimus spręsti tiesiogiai – ne per žiniasklaidą. „Prezidentas vykdydamas Konstituciją sprendžia pagrindinius užsienio politikos klausimus ir kartu su Vyriausybe formuoja Lietuvos užsienio politikos pozicijas.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad Baltarusijos autoritarinis vadovas Aliaksandras Lukašenka tarptautinės žiniasklaidos rodomą dėmesį pasienyje įstrigusiems migrantams, išnaudoja propagandai savo naudai. Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Eugenijus Gentvilas ketvirtadienį Seime I. Šimonytės teiravosi, kokią atsvarą Lietuva gali padaryti Baltarusijos skleidžiamai propagandai tarptautinėje žiniasklaidoje dėl migrantų situacijos.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kada pasienio ruože bus įvesta nepaprastoji padėtis, priklausys nuo to, kaip greitai klausimą apsvarstys Seimas. Vyriausybės vadovė taip pat paaiškino, kodėl nepaprastoji padėtis turėtų būti įvesta platesnėje teritorijoje.

Valdančiosios koalicijos ir prezidento Gitano Nausėdos įtemptų santykių istorijos epicentre – mokamas darbuotojų testavimas. Prezidentas vetavo pataisas, kuriomis finansinė testavimo našta būtų permesta ant skiepytis atsisakančių dirbančiųjų, tačiau valdantieji telkia balsus, kad pasipriešintų G. Nausėdos valiai. Valdantiesiems šalies vadovo argumentai kelia klausimą, o štai opozicija stoja į G. Nausėdos pusę.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė teigia, kad nepaisant Seimo sprendimo dėl prezidento veto, Vyriausybė, valdydama COVID-19 pandemiją, ir toliau teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus. „Nepriklausomai nuo to, ką Seimas nuspręs dėl prezidento veto, Vyriausybė teiks tokius pasiūlymus, kokius matys esant reikalingus teikti tokiomis sąlygomis, kai sveikatos sistema jau patiria milžiniškas perkrovas ir mirčių skaičius yra per didelis“, – Seime ketvirtadienį kalbėjo I. Šimonytė.

Ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė prieš ilgąjį Vėlinių savaitgalį kreipėsi į žmones ir ragino juos vakcinuotis, kad „ per kitas Vėlines būtų mažiau naujų per metus supiltų kauburių“. Pasak premjerės, jei toliau vyraus šis scenarijus, neišvengsime ribojimų. Pateikiame kreipimosi tekstą: Mielieji, lapkričio pradžioje tradiciškai prisimename tuos, kurių jau nėra su mumis, lankome jų amžino poilsio vietas.

Naujienų agentūros ELTA užsakymu rugsėjo 17 – spalio 3 dienomis atlikta „Baltijos tyrimų“ apklausa parodė gerokai šoktelėjusį prezidento Gitano Nausėdos populiarumą. Tiesa, tokiu populiarumu džiaugtis negali dauguma valdančiosios koalicijos atstovų. Vyriausybę nepalankiai vertina net 67 procentai apklaustųjų. Naujausios apklausos duomenis TV3 žinių „Dienos komentare“ aptarė „Baltijos tyrimų“ vadovė, sociologė Rasa Ališauskienė.

Šalyje augant užsikrėtimų koronavirusu skaičiams, vieni pagrindinių židinių yra mokymo įstaigos. Ministerija svarsto prailginti mokinių rudens atostogas ir taip bandyti stabilizuoti padėtį. Tiek dabartinė premjerė, tiek buvęs Vyriausybės vadovas sutartinai teigia, kad šioje situacijoje nuotolinis mokymas nėra išeitis. Premjerės Ingridos Šimonytės teigimu, trečdalis naujų atvejų kiekvieną dieną yra vaikai ir paaugliai iki 18 metų.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad trečia vakcinos dozė nebus privaloma, kaip ir pirmosios dvi dozės nėra. Vyriausybės vadovė akcentavo, kad išaugusį atvejų skaičių lėmė viruso plitimas tarp vaikų ir paauglių. I. Šimonytės teigimu, riziką kelia tai, jei užsikrėtę vaikai lanko nepasiskiepijusius artimuosius.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad kylančios degalų kainos – visiškai normalus dalykas atsigaunant pasaulio ekonomikai ir augant naftos kainai. Vyriausybės vadovė taip pat ramino, kad Finansų ministerijos parengti akcizų pakeitimai laukia tikrai ne nuo sausio 1-osios. „Turbūt reikia mažiau „nervuotis“, nes reikia suprasti, kokios yra fundamentalios priežastys. Naftos kainos kritimas ar augimas paprastai visada seka pasaulio ekonomikos konjunktūrą.

Vis garsiau kalbama apie revakcinaciją arba trečiąją vakcinos nuo koronaviruso dozę. Vyriausybės sveikatos ekspertų taryba ir Europos vaistų agentūra (EVA) rekomenduoja visuotinę revakcinaciją. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad kol kas trečiąja doze skiepijami anksčiausiai skiepą gavę gyventojai, o jaunesnius gyventojus Vyriausybės vadovė ragina neskubėti. „Logika yra tokia, kad vis tiek turi praeiti tam tikras laikas.

Vaikams grįžus į mokyklas, koronaviruso židiniais neretai tampa klasės arba ištisos mokyklos. Visgi vaikų tėvai nėra linkę skiepyti savo atžalų. Premjerė Ingrida Šimonytė teigia, kad persirgusių koronavirusu vaikų sparčiai daugėja, tad jų neskiepijant, jauniausių šalies gyventojų imunizacija įvyks sunkiuoju būdu – persirgus koronavirusu. „Už vaikus iki 16 metų sprendimus priima tėvai ir čia yra tam tikras tėvų požiūrio klausimas. Aš siūlyčiau pasižiūrėti į statistiką.

Seimas antradienį spręs dėl 100 eurų išmokos nepasiskiepijusiems senjorams, taip norint juos paskatinti vakcinuotis. Išmoka būtų skiriama 75 metų ir vyresniems gyventojams. Premjerė tikina, kad ši grupė pasirinkta neatsitiktinai – paskiepytųjų skaičius šioje grupėje mažiausias, o mirtingumas bene didžiausias.  Seimui siūloma svarstyti įstatymo projektą, kuriuo iki gruodžio suskubsiantiems pasiskiepyti nuo COVID-19 vyresniems nei 75 metų žmonėms būtų skiriama 100 eurų išmoka.

Vyriausybė neatmeta galimybės grįžti prie privalomo dalies darbuotojų skiepijimo nuo COVID-19, pasitelkiant Darbo kodekso pakeitimus. Anot darbdavių atstovų, su premjere Ingrida Šimonyte kalbėta apie privalomą medicinos, švietimo ir socialinių paslaugų sektorių darbuotojų skiepijimą. Tiesa, nei darbdaviai, nei darbuotojai nesutinka, kad šis žingsnis būtų pasiektas keičiant Darbo kodeksą.

Vyriausybė trečiadienį nusprendė, kad veido kaukės nuo spalio 1 d. teikiant kontaktines paslaugas ir renginiuose, nepriklausomai, ar žmogus turi galimybių pasą, ar ne. Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad papildomų ribojimų Vyriausybė šiuo metu nėra nusiteikusi priimti, o pagrindine kovos su pandemija priemone išlieka vakcinacija. Vyriausybės vadovė taip pat pabrėžė, kad rekomendacija dirbti iš namų – primygtinė.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigė, kad karantino Vyriausybė įvesti neplanuoja ir šalyje liks galioti ekstremali situacija. Toks sprendimas priimtas gavus teisininkų išvadas. „Iš paskutinių teisininkų išvadų panašu, kad apsieisime su ekstremaliąja padėtimi“, – antradienį Seime susirinkusiems žurnalistams sakė premjerė Ingrida Šimonytė. Pasak Vyriausybės vadovės, ministrų kabinetas nepersigalvojo, o tiesiog sulaukė teisininkų išvadų.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) generalinis sekretorius Mathias Cormannas pirmadienį Vilniuje pristatė pirmąją Lietuvos aplinkosaugos apžvalgą. Nors Lietuva giriama už pažangą, tačiau pabrėžiama, kad transporto tarša yra didžiulė bėda, dyzelino akcizas yra per mažas, o Lietuva turėtų skirti daugiau lėšų aplinkosaugai.