infliacija

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ pirminiais duomenimis, trečiąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) susitraukė 0,1 proc., o visos ES ūgtelėjo 0,1 proc. Antrąjį 2012 m. ketvirtį BVP susitraukė po 0,2 proc. abiejose zonose. Trečiąjį 2012 metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. laikotarpiu ir atsižvelgus į sezoninius pokyčius, euro zonos ekonomika susitraukė 0,6 proc., o ES – 0,4 proc.

Dauguma ekonomikų, kurias palietė Arabų pavasario sukilimai, kitais metais patirs lėtą atsigavimą, grumsis su didele infliacija ir augančiu nedarbo lygiu, teigiama sekmadienį išplatintoje Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ataskaitoje. Du kartus per metus pateikiamoje Vidurio Rytų ir Šiaurės Afrikos apžvalgoje tarptautinis kreditorius teigia, kad politinio stabilumo sugrįžimas galėtų paskatinti spartesnį ekonomikos augimą Egipte, Jordanijoje, Markoje, Libijoje, Tunise ir Jemene.

Žmonėms labiausiai rūpi kas bus su kainomis, ypač per šildymo sezoną. Tai, kad už dujas ir šildymą teks ir vėl daugiau mokėti, jau pranešė Valstybinė kainų ir energetikos komisija. Tai ji apskaičiuoja ir patvirtina kainas. Rinkos kainodaros, pagrįstos pasiūla, paklausa, derybomis ir konkurencija, energetikos sektoriuje apskritai nėra, tik buhalterija. Valdžia siekia įtvirtinti valstybinį monopolį energetikos sektoriuje ir jai tai gerai sekasi.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugsėjį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,6 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus, 2011 m. rugsėjį, metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,7 proc. Visoje ES metinė infliacija šių metų rugsėjį siekė 2,7 proc., kaip ir rugpjūtį. Prieš metus metinė infliacija sudarė 3,3 proc. Rugsėjį mėnesinė infliacija ES siekė 0,6 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija šių metų spalio mėnesį, palyginti su rugsėju, gali sudaryti 0,2 proc., prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas Metinė infliacija spalį, tikėtina, gali siekti 3,6, o vidutinė metinė - 3,4 proc. (rugsėjo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,3, o vidutinė metinė - 3,4 proc.

Kinijoje toliau lėtėja vartotojų kainų indekso augimo tempai. Rugsėjį infliacija siekė 1,9 proc., rodo šalies Statistikos biuro duomenys. Pastaruosius kelis mėnesius vartotojų kainų indekso augimo tempai lėtėja. Birželį šis rodiklis siekė 2,2 proc., liepą - 1,8 proc., rugpjūtį jis buvo nežymiai didesnis ir siekė 2,0 proc.

Infliacija Bulgarijoje šių metų rugsėjį buvo didžiausia per metus, penktadienį paskelbė šalies vyriausybė. Bulgarai, nerimaujantys dėl brangstančių maisto prekių, skuba prieš žiemą konservuoti vaisius ir daržoves. Šių metų rugsėjį, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos pakilo 4,9 proc., pranešė Bulgarijos nacionalinis statistikos institutas (NSI), o palyginus su rugpjūčiu, kainos šalyje išaugo 1,1 proc.

Rusijoje bedarbių skaičius, 2012 m. spalio 10 d. oficialiais duomenimis, siekė 1 mln. 2 tūkst. žmonių - tai žemiausias rodiklis nuo 2001 metų, pranešė Rusijos federalinės darbo ir užimtumo tarnybos vadovas Jurijus Gercas. Pastarąją savaitę oficialiai užregistruotų bedarbių skaičius sumažėjo 13 tūkst. žmonių. J. Gercas pastebėjo, kad per savaitę nedarbo lygis sumažėjo 72 šalies regionuose, o septyniuose regionuose situacija nepasikeitė.

„Ober-Haus“ Lietuvos butų kainų indekso (OHBI), fiksuojančio butų kainų pokyčius penkiuose didžiausiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje), reikšmė šių metų rugsėjo mėnesį smuktelėjo 0,3%. Rugpjūtį buvo užfiksuotas 0,1% sumažėjimas.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota rugsėjo mėnesio vidutinė metinė infliacija sudarė 3,4 proc. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija, šiemetinį rugsėjį palyginti su pernykščiu rugsėju, sudarė 3,3 proc. ir buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė negu apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn.) vartojimo prekių ir paslaugų kainų padidėjimas sudarė 0,7 proc.

2012 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainų padidėjimas bei poilsio ir kultūros, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų kainų sumažėjimas.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Praeitame amžiuje pasitaikė keli hiperinfliacijos atvejai – tiksliau sakant, 55. Tai vyko šalims eksperimentuojant su dekretine valiuta, kurią rėmė ją leidusios vyriausybės. Tuo metu, tikėjimo neužteko ir nestabilių valiutų turėtojai liko tuščiomis rankomis visame pasaulyje. Dažnai tokie įvykiai gali pasikartoti besivystančiose šalyse, kaip Lotynų Amerikoje skolų krizės metu devintajame dešimtmetyje.

Ilgą laiką Australijos ekonomikos istoriją lydėjo išteklių gausos paskatinti klestėjimo ir nuosmukio periodai. Ar šį kartą istorija vėl pasikartos, klausia „Reuters“. XIX a. viduryje šalį sukrėtė aukso karštligė, Pirmojo pasaulinio karo ir Korėjos karo metu šalies ekonomiką skatino išaugusi vilnos paklausa. Visi šie ekonominio pakilimo laikotarpiai baigdavosi recesija.

Rugpjūtį per mėnesį vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departa-mentas. Birželio mėnesį Lietuvoje buvo užfiksuota 0,1 proc. defliacija, o liepą infliacija Lietuvoje buvo lygi nuliui.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Lietuvos ekonomikos augimas sulėtės, tačiau recesijos turėtume išvengti, prognozuoja „Nordea" banko ekonomistai. Jie sako, kad Lietuvos  bendrasis vidaus produktas (BVP) šįmet augs 2,7 proc., nedarbas sieks 14 proc., o infliacija sudarys 3 proc. Būtent pastarasis rodiklis gali tapti svarbiausia kliūtimi link euro įsivedimo.

Aukso kaina pirmadienį pasiekė aukščiausią lygį nuo balandžio vidurio, nes investuotojai tikisi, kad JAV federalinis atsargų bankas (FED) imsis tolesnių ekonomikos skatinimo priemonių. Banko vadovo Beno Bernanke  teigimu, FED turi erdvės imtis papildomų ekonomikos augimo skatinimo priemonių. Investuotojų susidomėjimas auksu tokiu atveju išaugtų, nes jis vertinamas kaip apsauga nuo infliacijos, kylančios dėl pinigų spausdinimo.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Šiuo metu auksas kainuoja nuo 1 550 iki 1 620 JAV dolerių už unciją, tačiau rinkos stebėtojai nesutaria, kas vyks toliau. Tiek aukso kainos buliai, tiek meškos turi pakankamai argumentų savo prognozėms pagrįsti, rašo „The Telegraph“. „Bloomberg“ atlikta aukso analitikų apklausa parodė, kad jie optimistiškai vertina ateinančias šešias savaites. 14 iš 26 apklaustų analitikių tikisi, kad aukso kaina pakils šią savaitę, o šeši teigia, kad ji kris.

Pasitvirtinus prognozėms dėl lėtėsiančios šalies užsienio prekybos plėtros, o vartotojams ir gamintojams toliau stokojant optimizmo, Lietuvos bankas iš esmės nekeičia 2012 m. ir 2013 m. numatomo bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo rodiklio. Banko ekspertai prognozuoja, kad realusis BVP šiemet padidės 3,0 %, kitąmet – 3,4 % (gegužės mėn.

Keliuose Maroko miestuose šeštadienį šimtai žmonių išėjo į gatves, protestuodami prieš korupciją ir didėjančias maisto produktų kainas, praneša agentūra AFP. Kasablankoje, liudininkų duomenimis, į demonstraciją susirinko apie 1 000 žmonių, sostinėje Rabate – 300. Marakeše ir Tangero uostamiestyje protestavo apie 200 gyventojų. Žmonės, be kita ko, reikalavo paleisti politinius aktyvistus, kurie buvo suimti per nesankcionuotus protestus ir nuteisti ilgomis kalinimo bausmėmis.

Kinijos ekonomikos augimo lėtėjimas, nežadantis nieko gero viso pasaulio ekonomikai, tampa vis ryškiau pastebimas. Statistika rodo, kad Kinijos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2012 m. II ketvirtį augo tik 7,6 proc. Tai mažiausias rodiklis nuo 2009 m., kai siautėjo pasaulinės finansų krizės pirmoji banga. Todėl Tarptautinis valiutos fondas (TVF) sumažino Kinijos BVP augimo prognozę iki 8 proc. Nuo išorės į vidų Ekonomikos ekspertų nuomone, lėtėjimas susijęs su vidaus vartojimu.

Ketvirtadienį Brazilijos centrinio banko darbuotojai pradėjo streiką. Reikalaudami padidinti atlyginimus 23 procentais, banko darbuotojai prisijungė prie analogiškų protesto akcijų, kurias rengia valstybinės struktūros. Apie tai informuoja „The Financial Times“. Kaip pabrėžė Centrinio banko darbuotojų profsąjungos atstovai, jie tik nori, kad būtų indeksuoti jų atlyginimai iki ankstesnio perkamosios galios lygio. Mat infliacija šalyje "prarijo" didelę dalį banko darbuotojų atlygio.

Liepą metinė infliacija siekė 2,8 procento ir padidėjo 0,3 proc. lyginant su praėjusiu mėnesiu, praneša Statistikos departamentas. Metinės infliacijos didėjimas fiksuotas po keturių mėnesių pertraukos. Per mėnesį labiausiai brango būsto, vandens, elektros, dujų prekės ir paslaugos, o prasidėjus sezoninėms nuolaidoms atpigo – drabužiai ir avalynė. Žymiai padidėjo valstybės institucijų reguliuojamos kainos.

Siaučiant euro zonos skolų krizei blokui nepriklausančios Europos Sąjungos šalys euro įsivedimą vertina vis atsargiau, informuoja „EUobserver“. Bulgarijos finansų ministras Simeonas Djankovas „The Financial Times Deutschlan“" sakė, kad, nors jo šalis ir atitinka narystei euro zonoje keliamus reikalavimus, reikia palaukti ir įsitikinti dėl bloko taisyklių veiksmingumo ir ateities. „Mes nusprendėme palaukti“, – sakė S. Djankovas.

Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV)  vidurio vakaruose  mėnesį besitęsiantys  karščiai į rekordines aukštumas kelia kukurūzų ir sojos pupelių kainas. Kviečių kainos taip pat pasiekė tokias aukštumas, kokiose buvo tik 2008 m. per maisto krizę. Didžiausia sausra nuo 1956 m. niokojanti svarbiausią Amerikos žemės ūkio regioną sužlugdė  dar prieš porą mėnesių rusenusias viltis, kad šiemet bus sulaukta gausaus derliaus.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija liepos mėn., palyginti su birželiu, gali sudaryti –0,2 procento. Statistikos departamento duomenimis, metinė infliacija liepos mėn., tikėtina, gali siekti 2,7, o vidutinė metinė – 3,6 proc. (Birželio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,6, o vidutinė metinė – 3,7 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką liepos mėn.

Pasaulio ekonomikos atsigavimas vis dar yra pavojuje, o euro zonos ekonomikos išlieka „rizikingoje“ situacijoje, teigia Tarptautinis valiutos fondas (TVF). Pavėluotas ar nepakankamas Europos lyderių atsakas į krizę dar labiau pakenktų atsigavimui, teigia jis. TVF savo pasaulio ūkio augimo prognozes 2013 metams sumažino nuo 4,1 proc. iki 3,9 proc. Fondo prognozės pasaulio ūkio našumui šiais metais, matuojamą bendruoju vidaus produktu, išlieka beveik nepakitusios – 3,5 proc., praneša BBC.

Vilniaus miesto savivaldybėje penktadienį pristatyti strateginiai tikslai, kaip padidinti gyventojų pajamas, kad vidutinis atlyginimas siektų 6400 litų. Tyrimą atlikusios bendrovės „Ernst & Young“ partneris  Linas Dičpetris teigė, kad tyrime prognozuojamas laikotarpis nuo 2012 metų pradžios iki 2020 pabaigos.

Birželį fiksuota 0,1 proc. defliacija – tiek palyginti su gegužės mėn., sumažėjo vartojimo prekių ir paslaugų kainos. Buvo prognozuota 0.2 proc. defliacija. Gegužč buvo fiksuota 0,6 proc. infliacija. Per mėnesį daugiausia atpigo transporto prekės ir paslaugos - 1,7 proc., pabrango alkoholiniai gėrimai ir tabako gaminiai - 1,2 proc.

Krizės metais Lietuvoje darbo našumas augo stipriau nei vadinamaisiais auksiniais metais. Tai yra nemaža dalis paaiškinimo, kodėl Lietuvos įmonėms dar sekasi pakankamai sėkmingai konkuruoti tarptautinėse rinkose. Tačiau nuo 2008 metų iki 2012 metų minimali mėnesinė alga (MMA) dėl infliacijos nuvertėjo 16 proc. Apie tai žurnalo „Valstybė“ surengtoje metinėje konferencijoje kalbėjo SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda.

Nekonvertuojami popieriniai pinigai yra nuostabus dalykas, vienas nuostabiausių išradimų nuo to laiko, kai žmonija išmoko kalbėti. Pinigai leidžia atlygį už visos dienos darbą sudėti į vieną popierėlį, kuris vėliau gali būti iškeistas į braškinį kokteilį, koncertą ar gausybę kitų dalykų, CNBC rašo Mooradas Choudhry'us iš „Royal Bank of Scotland“. Viskas atrodo taip paprasta.

Indijoje sausai prasidėjęs lietų sezonas iš pradžių sukėlė nerimo – ar užteks drėgmės išauginti pakankamą ryžių, grūdų, medvilnės derlių. Indija – antroji pasaulyje šių žemės ūkio kultūrų augintoja, taip ir viena didžiausių vartotojų, todėl jeigu jai pritrūktų kurio nors produkto, tai pajustų ne tik šios šalies, kurios ekonomika trečia Azijoje, gyventojai.

Geriausi aukso laikai baigėsi, euras turėtų toliau silpnėti prieš dolerį, o naftos kainos šiandien yra ekonomikos plėtrai priimtinesniame lygyje, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. „Auksas pradeda savo kelią žemyn. Padėtis ne tokia paprasta – aukso kaina truputį sumažėjo, bet atsiranda trumpalaikių veiksnių, kurie gali kilstelėti jo kainą“, – pristatydamas ekonomikos apžvalgė sakė ekonomistas.

SEB bankas prognozuoja, kad šiemet Lietuvos ekonomika kils iki 3,5 proc., 2013 metų – iki 4 proc.  Infliacija turėtų siekti 2,5 proc., nedarbo lygis – 14 proc. Pasak SEB banko prezidento patarėjo Gitano Nausėdos, pagrindinė ekonomikos stabilumo priežastis bus vadinamasis nematomas darbas įmonių lygiu, kai yra keliamas gamybos efektyvumas ir mažinamos sąnaudos produkcijos vienetui.

Susirūpinimas dėl ES ir jos bendros valiutos jau daugiau nei metus purto finansų rinkas. Valiutų krizės pajėgios tai daryti, ypač turint omeny užsienio valiutų rinkos dydį, greitų ir dramatiškų svyravimų galimybę bei prekybos jėgą ir pagreitį. Pastaruosius tris dešimtmečius, kai dauguma valiutų pradėjo plaukioti paklusdamos rinkos jėgoms, pasaulis sulaukė kelių dramatiškų įvykių, kurie supurtė rinkas kelioms savaitėms, mėnesiams, net metams.

Ketvirtadienį Seimo plenarinėje sesijoje numatytas Darbo kodekso 187 str. pakeitimo priėmimas. Priėmus šią pataisą, jei Trišalė taryba nepateikia siūlymo, tokiu atveju minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nustatytų Seimo nariai, atsižvelgdami į infliaciją. Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) perspėja, kad toks principas užprogramuos reguliarų MMA didėjimą ir  pareikalaus didinti MMA net ekonominio nuosmukio laikotarpiu.

Vidutines pajamas gaunanti amerikiečių šeima, susilaukusi naujagimio 2011 metais, jam užauginti iki 17 metų turės skirti 235 tūkst. JAV dolerių (apie 643,9 tūkst. litų). Tokius duomenis skelbia Žemės ūkio departamentas (USDA) JAV, atlikęs būtinų vaiko auginimui išlaidų tyrimą. Kaip rašo Money.cnn.com, ši suma apima maisto, sveikatos apsaugos ir kitų reikmių išlaidas, neįskaičiuojant infliacijos veiksnio. Tyrimas taip pat rodo, kad prieš metus vaiką auginti Amerikoje buvo 8 tūkst.

Vidutinis atlyginimas „į rankas“ praėjusiais metais siekė 1594 litus, o „popieriuje“ gaunamas mėnesinis darbo užmokestis padidėjo 58 litais. Nors vidutinis atlyginimas ir pakilo, jis nesiekia 2008 metais buvusios ribos, o realusis darbo užmokestis, atsižvelgiant į vartotojų kainų augimą, sumažėjo. Pernai daugiausiai uždirbo finansų ir draudimo srities atstovai. Atskaičius mokesčius, vidutinis atlyginimas per metus padėjo 2,7 procento.

Lietuva Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos kritikuojama dėl aukšto nedarbo lygio, ypač nerimą kelia jaunimo nedarbas, ir įspėjama, kad gali būti priklausoma nuo euro zonos krizės. TVF išvadose Lietuva įvertinama už tai, kad sumažino biudžeto deficitą, tačiau perspėjama, kad ūkio augimui riziką kelia išorės veiksniai, o ypač euro zonos krizė. Tai paveiktų Lietuvos skolinimosi kainą.

1992 metais tai buvo 15 valstybių valiutos sąjunga. Po dviejų metų, biudžeto deficitų augimas prarado kontrolę, įsiviešpatavo hiperinfliacija, o ekonomikos susitraukė. Sovietų Sąjungos rublio zonoje liko tik dvi narės.

Ekonomikos sulėtėjimas didžiausiame Europos ūkyje – Vokietijoje, skaudžiai atsilieptų Lietuvos verslui ir biudžetui, Lietuvos centrinio banko vadovas Vitas Vasiliauskas teigė interviu „Bloomberg“. Tokią priklausomybę lemia Lietuvos eksporto orientacija į Vakarų kaimynę. Per pastarąjį mėnesį Vokietijos verslo pasitikėjimo indeksas sumažėjo nuo 109,9 iki 106,9 punkto. Šiuo metu Lietuvos eksporto dalis į Vokietiją sudaro 8,5 proc. bendro kiekio.

Latvija, trejus metus dejavusi dėl finansų krizės naštos, pirmą sykį atleido diržus – sumažino pridėtinės vertės ir pajamų mokesčius. Latvijos gyventojai 2008-uosius prisimins kaip žlugusio banko „Parex“, nuosmukio metus. Krizė privertė skolintis iš Tarptautinio valiutos fondo ir vykdyti jo sąlygas. Nors girdisi vis daugiau balsų, kad dėl griežto taupymo Latvija atsigauna ne taip greitai kaip norėtųsi, dabar jos ekonomika auga greičiausiai Europos Sąjungoje, galima kiek atleisti diržus.

Graikijos skolų krizė ir lėtesnis pasaulio ekonomikos augimas gali pagerinti Lietuvos galimybes įsivesti eurą 2014 metais, mat mažėjančios prekių kainos mažina infliaciją, „Bloomberg“ teigė finansų ministrė Ingrida Šimonytė. „Kad ir kaip paradoksaliai tai skambėtų, bet kuo blogesnė padėtis pasaulyje, mažesnė naftos kaina, tuo tokia šalis kaip mūsų turi daugiau šansų atitikti infliacijos kriterijus“, – teigė I. Šimonytė. Pasak ministrės, euro įsivedimas 2014 metais – realus tikslas.

Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai ieško verslo ryšių su Vidurinės Azijos verslininkais. Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų (PPAR) verslo atstovai, vadovaujami generalinio direktoriaus Visvaldo Matkevičiaus, visą praėjusią savaitę praleido Azijos žemyne – lankėsi Uzbekistane ir bandė užmegzti kontaktus su vietos verslo atstovais.

Tarptautinė reitingų agentūra „Fitch“ dar labiau sumažino Graikijos reitingą, taigi padidėjo rizika, kad Graikija nebebus Europos monetarinės sąjungos narė. Bankas „Citi“ tikimybę, jog Graikija turėsianti pasitraukti iš euro zonos, vertina 50–75 proc. Galima pasvarstyti, kas atsitikų, jei Graikija paliktų euro zoną. Mintis, kuri anksčiau atrodė neįtikėtina, tapo realia galimybe.

Ketvirtadienį  Lietuvos statistikos departamentas paskelbė infliacijos prognozę gegužės mėnesiui. Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą apskaičiuota infliacija 2012 m. gegužės mėnesį, palyginti su balandžiu, gali sudaryti 0,0 proc. Metinė infliacija gegužę, tikėtina, gali siekti 2,5 proc. Pasak statistikų, bendrojo kainų lygio augimą pristabdys nustojusios didėti maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų prekių grupės kainos.