infliacija

Po spartesnio nei manyta ekonomikos augimo šių metų pirmąjį ketvirtį Lietuvos bankas gerina šių ir kitų metų ekonomikos augimo prognozes. Pagal jas, 2012 m. šalies bendrasis vidaus produktas išaugs 3,0 proc., 2013 m. - 3,5 proc., arba atitinkamai 0,8 ir 0,2 proc. p. daugiau nei prognozuota metų pradžioje.

  Šiandien Lietuvos statistikos departamentas paskelbė balandžio mėnesio Vartotojų kainų indeksą (VKI). Buvo prognozuojama, kad Lietuvoje infliacija toliau mažės nuo 3,6 proc. kovo mėn. iki 3,1 proc. Tokį patį lygį rodė ir „Reuters“ agentūros apklaustų ekonomistų prognozių vidurkis. Lietuvos statistikos departamentas patvirtino prognozes pranešdamas, jog balandžio mėnesio metinė infliacija sudarė 3,2 proc.

Balandį fiksuota 0,6 proc. infliacija - tiek pabrango vartojimo prekės ir paslaugos. Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį padidėjo 0,8 proc., paslaugų kainos - 0,1 proc. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo drabužių ir avalynės, transporto prekių ir paslaugų, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų pabrangimas. Balandžio mėn. metinė infliacija - 2012 m. balandžio mėn. palyginti su 2011-ųjų balandžiu - sudarė 3,2 proc.

Nuo praėjusio šimtmečio pradžios iki šių dienų JAV doleris prarado 90 proc. savo vertės. Pinigų nuvertėjimas skaudžiai atsiliepia santaupų savininkams. Be to, dėl infliacijos kenčia tie darbuotojai, kurių atlyginimai nekyla tokiu pat tempu kaip ir kainų lygis, rašo „Business Insider“. Kita vertus dalis JAV gyventojų vis dar pamena laikus, kai „Coca Cola“ buteliukas kainavo tik penkis amerikietiškus centus, todėl pažvelgus į parduotuvių lentynas juos nenoromis apima nerimas.

Šiuo metu įvairūs makroekonominiai rodikliai euro zonos ekonomikos situaciją apibūdina skirtingai, tačiau nė vienas iš jų nėra toks blogas, kad Europos centrinis bankas (ECB) ryžtųsi mažinti bazinę palūkanų normą. Po ketvirtadienį įvykusio susirinkimo ECB nusprendė likti stebėtojo pozicijoje ir įvertinti ilgalaikio refinansavimo priemonių poveikį (LTRO). „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad ECB bazinės palūkanų normos nekeis iki 2014 m. vidurio.

Kokia centrinių bankų ateitis? Ji bus užimta, nes dabar iš bankų tikimasi tiek monetarinio, tiek finansinio stabilumo užtikrinimo, rašo „Financial Times“. Ji bus kontroversiška, nes jų sprendimai turi didelę įtaką pajamų pasiskirstymui, žmonių prieigai prie finansų, finansinės sistemos veiklai bei valstybių mokumui. Prieš krizę atrodė, kad iškilus moderniems sofistikuotiems finansams, centrinių bankų, kaip finansinio stabilumo sergėtojų, vaidmuo tapo nereikalingu.

Pirmininkavimo laikotarpiu Vladimiras Putinas žadėjo daugiau lėšų skirti socialinėms išmokoms. Pasak Pasaulio banko, Vladimiro Putino priešrinkiminiai pažadai padidinti išlaidas gynybai, renovuoti kelių infrastruktūrą, didinti socialinių išlaidų dalį Rusijos ekonomikai artimiausius šešerius metus kainuos 1,5 proc. metinio BVP. Rinkiminis laikotarpis Rusijoje baigėsi. Kaip ir buvo tikėtasi, pakankamai greitai nutilo protestai, susiskaldžiusi opozicija liko be aiškaus lyderio.

Balandžio mėnesio infliacija, palyginti su kovo,  gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Kovą fiksuota infliacija siekė 1 proc., vasarį ir sausį po 0,4 proc. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 2,9, o vidutinė metinė – 4,1 procento. (Kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 3,7, o vidutinė metinė – 4,2 procento.

Besivystančiose rinkose ekonomika auga daug sparčiau nei Vakarų pasaulyje, labiausiai nuo jų atsilieka Europa. Centrinių bankų palūkanų normos besivystančiose šalyse yra pakankamai aukštos – jas sumažinusios, besivystančios rinkos gali kur kas labiau paskatinti ekonomikos augimą, nei tai gali padaryti Vakarų šalys. Žvelgiant į besivystančias šalis labiausiai išsiskiria Rusija ir Indija. Rusija pelnosi iš labai aukštų naftos kainų.

Kovą fiksuota 1 proc. infliacija. Per mėnesį daugiausia - 5,4 proc. - pabrango drabužiai ir avalynė.Statistikos departamento duomenimis, vartojimo prekių kainos per minėtą laikotarpį padidėjo 1,1 proc., paslaugų kainos - 0,5 proc. 2012 m. kovo mėn. metinė infliacija (2012 m. kovo mėn., palyginti su 2011 m. kovo mėn.) sudarė 3,6 proc., kovo mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 4,2 proc. (2011 m. kovo mėn. - 2,2 proc.

Ketvirtus metus ekonomikos sunkmečio sąlygomis gyvenantys krašto žmonės priversti spaustis dar labiau. Dauguma būtiniausių maisto produktų toliau brangs, rašo „Lietuvos žinios“. Valdžios atstovai realiai lengvinti infliacijos naštos neskuba. Tikėtina, kad didžiausią įtaką jai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos. Prognozuojamas ir tolesnis maisto produktų bei nealkoholinių gėrimų kainų kilimas.

Didžiosios Britanijos nacionalinis statistikos departamentas (ONS) paskelbė prekių ir paslaugų sąrašą, kuris naudojamas infliacijos lygio šalyje nustatymui. Pranešama, jog į infliacinį krepšelį tarp visų kitų prekių įtraukta fantastinė literatūra paaugliams ir… planšetiniai kompiuteriai. Iš viso sąraše yra apie 700 pozicijų, pagal kurias renkama detali informacija apie kainų pokyčius. Šių duomenų pagrindu skaičiuojamas prekių ir paslaugų kainų pokytis, parodantis infliacijos lygį.

Vasario mėnesį metinė Lietuvos infliacija atitiko prognozes ir sudarė 3,7 proc. Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią poveikį vartojimo kainoms darė dėl augusių pasaulinių naftos kainų brangusios transporto paslaugos, kilę būsto išlaikymo kaštai ir brangesni maisto produktai. Dėl besitęsiančio žiemos sezono prekių išpardavimo pigo drabužiai ir avalynė. Panašios prekių ir paslaugų kainų pokyčių tendencijos buvo stebimos ir Latvijoje.

Lietuvos ekonomika žengia į lėtesnės plėtros tarpsnį. Iki šiol šalies ekonomika augo labai sparčiai, tačiau daugėja ženklų, rodančių ne tokias palankias perspektyvas. Dėl lėtėjančios pasaulio ūkinės raidos, numatoma mažesnė ekonomikos plėtra pagrindinėse Lietuvos prekybos partnerėse, pasitikėjimo rodikliai Lietuvoje ir užsienio šalyse taip pat prastėja esant neapibrėžtumui dėl įsiskolinimo problemų kai kuriose euro zonos valstybėse.

Prieš metus įsivedusi eurą kaimynė Estija visai Europai demonstruoja įspūdingus augimo rodiklius. Vis dėlto ir šalies politikai, ir verslininkai sutinka, kad kol kas Estijos atsigavimas daugiau popierinis: nedarbo ir infliacijos suvaldyti vis dar nepavyksta. Estijos ūkis praėjusiais metais augo sparčiau nei Lietuvos ir Latvijos: šalies BVP pašoko 7,5 proc. – tiek pat, kiek ir pakilimo metais. Lietuvos ūkis pernai augo 5,8 proc., Latvijos – prognozuojama 5,2–5,3 proc.

Kinija užėmė antrą vietą pagal perkamo aukso kiekius. 2011 metais šalis įsigijo 770 tonų tauriojo metalo, nusileisdama vien Indijai (993 t), rašo „Telegraph“. Pasaulio aukso tarybos ekspertų nuomone, jau šiais metais Kinija gali tapti didžiausia aukso vartotoja pasaulyje. Pasak ekspertų, šalyje auga ne tik aukso papuošalų paklausa, bet didėja ir investicijos į taurųjį metalą. Tai ypač aktualu Kinijoje, kurios nekilnojamojo turto sektorius gana silpnas, pastebi ekspertai.

Kaip ir buvo tikėtasi, didžiausią įtaką sausio mėnesį infliacijai turėjo maisto produktų kainų kilimas, dėl brangstančių degalų didėjusios transporto kainos bei dėl išaugusio vartojimo brangusi elektra. Sezoninis žiemos drabužių ir avalynės išpardavimas šiek tiek mažino bendro vartojimo kainų indekso kilimą. 2012 m. sausio mėnesį, lyginant su gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos išaugo 0,4 proc. Per metus kainos išaugo 3,4 proc. ir atitiko „Danske“ banko prognozes.

Ką bendro turi gyvūnų oda, tabakas, netikras vampumas (kriauklelių vėrinys, indėnų vartotas kaip papuošalas ir pinigas), auksas ir medvilnės popieriaus banknotai? Tam tikru metu visi jie reiškė vieną ir tą patį dalyką – JAV valiutą, rašo portalas „The Atltantic“. Dar prieš JAV nepriklausomybę, atskirų Amerikos kolonijų ekonomikos turėjo vieną bendrą finansinę problemą – pinigų trūkumą.

Pirmadienį Europoje savaitė prasidėjo  Europos Sąjungos vadovų susirinkimu. Jame aptariami fiskalinės politikos griežtinimo planai bei situacija Graikijoje. Rinkos šią savaitę sužinos vienos iš svarbiausių Lietuvos prekybos partnerės Vokietijos infliacijos, nedarbo ir mažmeninės prekybos rodiklius. Metinė infliacija šalyje sausį galėjo sumažėti iki 2 proc. Antradienį paaiškės visos euro zonos nedarbo lygis, kuris gruodį galėjo pakilti 0,1 proc. – iki 10,4 proc.

Šiais metais turėtume gerokai priartėti prie galimybės įsivesti vieningą Europos Sąjungos (ES) valiutą. Europos Komisija ir Europos centrinis bankas šiemet vertins Lietuvos atitiktį Mastrichto kriterijams, rašo „Lietuvos žinios“. Kai kurių ekonomistų vertinimu, realu, kad Lietuva juos atitiks dar šiemet, taigi jau 2014-aisiais galėtume įsilieti į euro zoną. Neviršijus reikiamo biudžeto deficito lygio ir aprimus infliacijai formalių kliūčių tam gali nebelikti.

Pernai infliacija Rusijoje siekė 6,1 proc. – žemiausią lygį per visą posovietinį laikotarpį, remdamasi federalinės statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis praneša „RIA Novosti“. „Vartotojų kainų indeksas pernai gruodį siekė 100,4 proc., o visų metų indeksas – 106,1 proc. Tai žemiausias rodiklis nuo 1991-ųjų“, - teigiama „Rosstat“ pranešime. Rusijos vyriausybė ne vienus metus kovojo su infliacija, kad sukurtų palankų investicinį klimatą ir pritrauktų užsienio investicijas.

2011 m. gruodžio mėnesį, palyginti su lapkričiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos (VKI) sumažėjo 0,2 proc. Iš viso per praėjusius metus kainos išaugo šiek tiek mažiau nei prognozavo „Danske“ bankas. Vietoje prognozuotų 3,6 proc., kainos kilo 3,4 proc. VKI sumažėjimą gruodžio mėnesį lėmė mažėjusios drabužių ir avalynės kainos (sezoninis poveikis) bei dėl neįprastai šiltos žiemos sumažėjęs šilumos suvartojimas. Vidutinė metinė infliacija 2011 m. sudarė 4,1 proc.

Praėjusiais metais Estijoje vartotojų kainos (VKI) vidutiniškai augo 5,0 proc. ir buvo vienos didžiausių Europos Sąjungoje (ES). Didžiausią poveikį vartojimo kainoms praėjusiais metais darė 9,7 proc. brangę maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai, 6,2 proc. – elektra, šildymas ir 12,2 proc. brangesnis kuras.

Mažmeninės prekybos įmonių vadovų apklausos duomenimis, prekių apyvarta per praėjusius 2-3 mėnesius sumažėjo: 46 proc. apklaustų įmonių vadovų teigė, kad prekių apyvarta sumažėjo, 25 proc. - kad padidėjo. Statistikos departamento duomenimis, įmonių ekonominės būklės vertinimas gruodžio mėn., palyginti su lapkričio mėn., beveik nesikeitė: pagerėjimą nurodė 10 proc., pablogėjimą - 32 proc. apklaustųjų (lapkričio mėn. - atitinkamai 8 ir 29 proc.

Premjeras Andrius Kubilius prognozuoja, kad 2012-aisiais darbo užmokestis augs, bet ne tiek, kiek buvo manyta anksčiau. Anot jo, neženklų atlyginimų augimą lems situacija euro zonoje. „Kaip rodo mūsų prognozės, atlyginimai kitais metais augs, bet augs ne tiek, kiek prognozavome dar rugsėjo mėnesį. Visų tų peržiūrėtų prognozių priežastis yra ta pati – euro zonos krizės. Turime atsiminti, kad esame labai atvira ekonomika, 60 proc. mūsų bendrojo vidaus produkto yra gaminama eksportui, 65 proc.

Rusija yra šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje, ketvirtadienį kreipdamasis į tautą pareiškė šalies prezidentas Dmitrijus Medvedevas. „Mes sėkmingai įveikėme labai sudėtingą ekonominių sukrėtimų laikotarpį ir sugrįžimo į ikikrizinius vystymosi tempus. Rusija tapo šešta pagal dydį ekonomika pasaulyje“, – Rusijos parlamente kalbėjo D. Medvedevas. „Ekonomika auga geru tempu, beveik 4 proc. per metus, o tai viršija daugelio išsivysčiusių ekonomikų atsigavimo tempus“, – sakė jis.

Palyginti su 2008 metais, vidutinis darbo užmokestis, taigi ir disponuojamos pajamos, yra kuklesnės, o vartojimo mažinimo rezervai seklesni. Pagrindo spartesniam ekonominiam augimui nėra, todėl kiti metai finansinio palengvėjimo neatneš, teigia „Swedbank“ Asmeninių finansų instituto ekspertai. „Į 2012 metus žengiame panašiai nusiteikę, kaip ir prieš trejus metus. Vis tik namų ūkių finansinė padėtis yra šiek tiek geresnė.

Šalių, kurios paliktų euro zoną, ekonominė situacija taptų dar sunkesnė ir neįmanoma prognozuoti, kuo tai gali baigtis kitoms Europos Sąjungos (ES) narėms, laikraščiui „The Financial Times“ pareiškė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi, komentuodamas ES perspektyvas tuo atveju, jeigu euro zona subyrėtų. M. Draghi  pirmtakas ECB vadovo poste Jeanas Claude Trichet euro zonos iširimo tikimybę pavadino „absurdiška“ prielaida.

Lapkritį infliacija Didžiojoje Britanijoje mažėjo antrą mėnesį iš eilės, tačiau naujos recesijos grėsmė vis dar slegia šalies ekonomiką. Nacionalinis statistikos biuras pranešė, kad lapkritį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, vartotojų kainos išaugo 4,8 proc. Spalį jos padidėjo 5 proc. Didžiosios Britanijos centrinio banko atstovai tikisi, kad kitąmet infliacija smarkiai sumažės ir nukris iki planinio 2 proc. rodiklio.

Brazilijos ekonomikos augimas trečiąjį 2011 m. ketvirtį, palyginti su ankstesniu ketvirčiu, buvo nulinis. Dabartinėmis vyriausybės prognozėmis, šalies BVP per visus 2011 m. augs 3,5 proc., tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis ūgtelėjo 7,5 proc., skelbia BBC. Brazilijos bazinė palūkanų norma nuo rugpjūčio mėnesio sumažinta nuo 12,5 iki 11 proc., bet vis dar yra didžiausia tarp Didžiojo dvidešimtuko (G20) grupės šalių.

Europoje visų akys ir toliau bus nukreiptos į Italiją. Po parlamento balsavimo už taupymo priemonių planą atsistatydino ilgametis Italijos premjeras Silvio Berlusconi. Šia savaitę naują vyriausybę turėtų formuoti buvęs ES komisaras Mario Monti. Investuotojus tai džiugina, tačiau šią savaitę jie, susirūpinę dėl galimos euro zonos recesijos, lauks III ketvirčio preliminarių BVP rezultatų.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka nurodė savo vyriausybei iki 2012 metų gegužės suvaldyti didžiulę ekonominę krizę šalyje, praneša agentūra AP. Per ateinančius šešis mėnesius padėtis turi iš esmės pasikeisti, pareiškė A. Lukašenka ir vyriausybės adresu pridūrė: „Tai yra terminas jums“. Baltarusiją krečia dramatiška ekonominė ir finansų krizė. Nuo metų pradžios infliacija viršija daugiau kaip 100 proc. Šalyje trūksta vartojimo prekių, valstybė stovi ant bankroto slenksčio.

Vokietijos vyriausybė nėra užsibrėžusi tikslo mažinti euro zonos narių-šalių skaičių, jos politika siekiama vien tik stabilizuoti valiutų sąjungą apskritai, ketvirtadienį sakė Vokietijos kanclerės Angelos Merkel atstovas Steffenas Seibertas. Pasak jo, Vokietijos politikos tikslas - šalinti problemas, trukdančias stabilizuoti bloką.

Drebant euro pamatams, vis garsiau skamba diskusijos, kam Lietuvai tas euras apskritai reikalingas. Gal nebeverta minti takų jo link. Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) surengtoje diskusijoje „Kas vyksta euro zonoje ir ką tai reiškia Lietuvai“ dalyvavę pašnekovai vieningai sutarė, kad euras Lietuvai ne siekiamybė, o būtinybė.

Pasaulio ekonomika vis labiau skyla – JAV atsigauna, tikimasi, kad Kinija taip pat atsigaus, o euro zonoje laukiama recesijos paskutinįjį šių metų ir pirmąjį 2012 m. ketvirtį. Nors dėmesys sutelktas į euro zonos nestabilumą, tikima, kad stiprėjanti JAV ir Kinijos galia sumažins rizikos tikimybę per ateinančius ketvirčius. Pagrindinė nežinomybė – euro zonos krizės plėtra. Kinija per artimiausius ketvirčius turi galimybę tapti varomąja pasaulio ekonomikos jėga.

Vairuotojai turėtų pasirengti - per ateinančius ketverius metus kuro kainos pasieks rekordines sumas, rašo „The Daily Mail.“ Labai tikėtina, kad ateis diena, kai užpildyti automobilio baką kainuos daugiau kaip 100 svarų sterlingų (400 Lt). Po neilgai trukusio atokvėpio, greitai augant Azijos rinkoms ir infliacijai įgaunant pagreitį, degalų kainos vėl šoktelės, tai matysime jau nuo kitų metų pradžios.

Aukšta infliacija yra absoliutus blogis, ji ne tik pakerta gyventojų perkamąją galią, bet ir smukdo potencialių ilgalaikių investicijų srautą, rašo „Business Insider“. Naujausioje savo ataskaitoje reitingų agentūra „Morgan Stanley“ įvertino pasaulio valstybių BVP augimą, infliaciją ir šių dviejų veiksnių įtaką tarptautinei monetarinei politikai. Gera naujiena yra ta, kad vyriausybės ir toliau visais įmanomais būdais bandys skatinti ekonominį atsigavimą.

Prognozuojama, kad Kinijos ekonomikos augimas trečiąjį šių metų ketvirtį sulėtėjo, nes jam pakenkė vyriausybės taikytos kovos su infliacija priemonės, informuoja BBC. Antradienį bus paskelbti oficialūs duomenys, kurie, kaip manoma, parodys, kad trečiąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų laikotarpiu, Kinijos ekonomika išaugo 9,3 proc. Tai aukštas augimo rodiklis, tačiau per ankstesnius tris mėnesius Kinijos ekonomika išaugo 9,5 proc.

Kad gautų paskolą iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Baltarusija turi laikytis įsipareigojimo įgyvendinti reformas ir imtis konkrečių veiksmų, teigia TVF delegacijos Baltarusijoje vadovas Christopheris Jarvis, informuoja „RIA Novosti“. Baltarusija TVF pagalbos paprašė birželį po to, kai jai teko devalvuoti rublį dėl didelio prekybos deficito, atlyginimų didinimo ir vyriausybės išduotų paskolų prieš gruodį vykusius prezidento rinkimus.

Lietuvos statistikos departamentas praneša, kad 2011 m. rugsėjo mėn., palyginti su rugpjūčio mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,7 procento. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui didžiausią įtaką turėjo pabrangę drabužiai ir avalynė, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro grupės prekės ir paslaugos, maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai ir atpigusios sveikatos priežiūros prekės ir paslaugos.

Pagrindinė ekonomikos kuluarų pokalbių tema – artėjanti antroji krizė. Tačiau garsus Rusijos ekonomistas ir publicistas Michailas Chazinas  tvirtino, kad krizė, apie kurią kalbama, nėra nauja, tik tebetrunkanti senoji, iš peties kirsianti mažoms valstybėms. Vis daugiau ekonomistų pranašauja antrąją finansinę krizę. Koks tolesnis scenarijus laukia pasaulio? Iš tiesų naujoji krizė, apie kurią kalbama, yra senoji. Ji prasidėjo 2008 metais ir nesibaigia.

Didėja spaudimas Europos centriniam bankui (ECB) mažinti palūkanų normas, nes atsiranda vis daugiau ženklų, liudijančių, kad euro zoną gali ištikti recesija, informuoja „Associated Press“. Ekonomistai mano, kad sparčiai blogėjant ekonomikos perspektyvai ECB palūkanų normas gali sumažinti jau lapkritį. ECB šiemet jau du kartus padidino bazinę palūkanų normą iki 1,5 proc.

Nors pensijos kitąmet bus sugrąžintos į prieškrizinį lygį, įvertinus infliaciją, jos šiandien bus vertos 15 proc. mažiau. „Pensininkas, kuris gaus tą pačią pinigų sumą 2012 metais, kaip ir gavo prieš krizę, perkamosios galios prasme turės 15 proc. mažiau“, – spaudos konferencijoje aiškino SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Mat pastarąjį dešimtmetį pensijos didėjo sparčiau nei infliacija ir gana sparčiai, tačiau 2010–2011 metais realus pensijų dydis smuko apie 12 procentų.

Darbo paieškos ir karjeros portaluose, skirtingai negu pernai ar prieš dvejus metus, nuolat daugėja skelbimų pageidaujantiems įsidarbinti ar keisti darbą, tad  Lietuvos darbo biržoje (LDB) registruoti šimtai tūkstančių bedarbių turėtų džiūgauti – pagaliau jie galės atsikratyti slegiančio nereikalingo žmogaus ar tiesiog nevykėlio statuso.

Nuo to laiko, kai 2001 metais teroristai atakavo Niujorką, auksas, kaip priemonė kapitalui investuoti, padarė svaiginamą karjerą. Ja naudojasi politinio nestabilumo, karų ir finansinės krizės išgąsdinti investuotojai. Uncijos kaina išsipūtė tiek, kad burbulas gali bet kada sprogti Šių laikų finansų investuotojus, kaip ispanų konkistadorus – užkariautojus, yra apėmusi aukso karštligė.

Nuo 2010 m. gegužės iki 2011 mėn. gegužės mėnesio bazinius atlyginimus daliai darbuotojų didino 58 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. Šiais metais didinti atlyginimus ketina net 63 proc. įmonių. Tokius duomenis antradienį surengtoje konferencijoje pateikė tarptautinės vadybos konsultacijų bendrovės „Hay Group“ generalinė direktorė Baltijos šalims dr. Neda Songinaitė.

Būsto paskolų teikėjos „Nationwide Building Society“ duomenimis, rugpjūtį būsto kainos Didžiojoje Britanijoje sumažėjo labiausiai per 10 mėnesių. Vidutinė būsto kaina rugpjūtį, palyginti su liepa, sumažėjo 0,6 proc. ir siekė 165 tūkst. 914 svarų sterlingų. Palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, būsto kainos rugpjūtį krito 0,4 proc.

Žurnalas „Global Finance“ įvertino 36 įtakingiausius pasaulio centrinių bankų valdytojus pagal jų sugebėjimą suvaldyti infliaciją, skatinti ekonomikos augimą, išlaikyti stabilų valiutos kursą ir valdyti palūkanų normas.

Antradienį auksas pabrango po to, kai ankstesnės sesijos metu jo kaina krito daugiau nei 2 proc. Nepaisant to, aukso kainos augimą gali apriboti silpstantis nerimas dėl recesijos Jungtinėse Valstijose. Antradienį auksas pabrango 3,88 JAV dolerio, iki 1 tūkst. 791,13 JAV dolerio už unciją.