infliacija

Lietuvos ketinimą 2015 metais įsivesti eurą privalo lydėti sėkmė, ir valdžia imsis visų būtinų veiksmų šiam tikslui įgyvendinti, interviu Vokietijos „Deutsche Boerse Group“ leidiniui MNI teigia Lietuvos banko vadovas Vitas Vasiliauskas. Pasak jo, Vyriausybė, Finansų ministerija ir centrinis bankas neabejoja, kad 2015 metų sausio 1 diena yra reali data, kai Lietuva taps euro zonos nare.

Įvertinusi teigiamas Lietuvos ūkio raidos tendencijas, Finansų ministerija (FM) pagerino 2013 metų BVP ir vidutinio darbo užmokesčio augimo bei infliacijos projekcijas. Patikslintame Lietuvos ekonominės raidos scenarijuje numatoma, kad BVP palyginamosiomis kainomis 2013 metais išaugs 3,7 proc., 2014 m. – 3,4 proc., 2015 m. – 4,3 proc., 2016 m. – 4 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 metų rugpjūčio mėnesį vidutinė metinė infliacija sudarė 2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Toliau išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Metinė infliacija (2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2012 m. rugpjūčio mėn.) sudarė 0,5 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. rugpjūčio mėn.

Liepą vartojimo prekių kainos Japonijoje augo greičiausiai per penkerius metus, rašoma BBC. Šios prekės, išskyrus maistą, per metus brango 0,7 procento. Labiausiai infliaciją iššaukė auganti importuojamo kuro kaina dėl pingančios jenos, bet ne dėl padidėjusios paklausos. Japonija jau keletą metų stengiasi kovoti su mažėjančiomis kainomis – pagrindinių ekonominės plėtros stabžiu.

Penktadienį euro zonoje bus paskelbti rugpjūčio mėnesio infliacijos ir liepos mėnesio nedarbo rodikliai. Nuo metų pradžios infliacija regione laikėsi žemiau 2 proc. Nedarbo lygis naujų rekordų taip pat neturėtų demonstruoti. Nedarbo lygis euro zonoje turėtų išsilaikyti ties 12,1 proc. riba. Dėl aukšto nedarbo lygio bendros valiutos sąjungoje nėra spaudimo ir atlyginimų augimui. Taigi, bendras kainų lygis per šiuos metus galėjo pademonstruoti apie 1,4 proc.

Mažesnė, nei tikėtasi, pastarųjų mėnesių infliacija, taip pat ribotas vienetinių darbo sąnaudų augimas ir palankios pasaulinių žaliavų kainų tendencijos skatina reikšmingai mažinti infliacijos prognozę. Bendra šalies ūkio plėtra iš esmės atitinka ankstesnius vertinimus, todėl realiojo BVP augimo perspektyva tebėra nepakeista.

Edvardas Špokas, LRT radijas, LRT.lt Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje liepą tenkino Mastrichto kriterijų. „Eurostat“ duomenimis, ji siekė 2,3 proc. Liepą, palyginti su birželiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje sumažėjo daugiau nei 0,5 proc. Liepą metinė infliacija buvo 0,6 proc. ir tai gerokai mažiau nei ES vidurkis – 1,7 proc. Graikijoje skaičiuojama defliacija, tuo metu Bulgarijoje ir Danijoje kainos išliko stabilios.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2013 m. rugpjūčio mėn., palyginti su 2013 m. liepos mėn., gali sudaryti 0,0 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas (žr. 1 pav.).  Metinė infliacija rugpjūčio mėn., tikėtina, gali siekti 0,4, o vidutinė metinė – 2 procentus (liepos mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 0,6, o vidutinė metinė – 2,3 proc.

Statistikos departamento duomenimis, vartotojų kainų lygis liepą buvo 0,5 proc. didesnis nei prieš metus ir 0,7 proc. mažesnis, palyginti su ankstesniu mėnesiu. Metinė infliacija buvo mažiausia nuo 2010 m. pradžios, tuo tarpu mėnesinis kainų kritimas buvo tradiciškai lemtas sezoninių veiksnių, tačiau smarkiai didesnis nei tikėtasi. Staigų sezoninį vartojimo kainų niurktelėjimą lėmė drabužių ir avalynės atpigimas (7,0 proc.

2013 metų liepos mėnesį, palyginti su birželio mėnesiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios drabužių, daržovių ir bulvių, avalynės kainos bei padidėjusios keleivinio oro transporto paslaugų ir kietojo kuro kainos. Vartojimo prekių kainos 2013 m. liepos mėn., palyginti su birželio mėn., sumažėjo 1 procentu, o paslaugų kainos padidėjo 0,3 procento. 2013 m. liepos mėn.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. birželio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,5 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Metinė infliacija (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2012 m. birželio mėn.) sudarė 1,3 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn.

Lietuvoje stebima išskirtinai žema infliacija, o siekiamus Mastrichto rodiklius galėtų sugadinti tik valdžios planai kelti akcizus, sako didžiausio Lietuvos komercinio SEB banko analitikė Vilija Tauraitė. "Apskritai, pirmąjį šių metų pusmetį infliacija buvo labai maža - jei išimtume to baisaus nuosmukio periodą 2009 metais (per finansų krizę - BNS), reikėtų žiūrėti dar kokį dešimtmetį atgal, kad rastume tokią mažą infliaciją.

2013 m. birželio mėn., palyginti su gegužės mėn., vartojimo prekių ir paslaugų kainos sumažėjo 0,2 procento praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo sumažėjusios degalų, daržovių, drabužių ir avalynės kainos bei padidėjusios atostogų išvykų ir keleivinio oro transporto kainos. 2013 m. birželio mėn. metinė (2013 m. birželio mėn., palyginti su 2012 m. birželio mėn.) infliacija sudarė 1,2 procento ir buvo 1,3 procentinio punkto mažesnė nei 2012 m. birželio mėn.

„Swedbank“ atliktas tyrimas apie infliaciją Baltijos šalyse parodė, ko galima tikėtis ateityje. Ekonomistai teigia, kad kainų augimas dėl produktyvumo bei pajamų artėjimo prie ES vidurkio bus jaučiamas ir toliau, tačiau prieš krizę įsisukusi kainų ir atlyginimų augimo spiralė pasikartoti neturėtų. Dėl greitesnio nei ES vidurkis produktyvumo augimo Lietuvoje vyksta greitesnis pajamų augimas, lydimas greitesnio kainų augimo. 1995–2012 m. BVP gyventojui išaugo nuo 35 proc. iki 70 proc.

„Ernst & Young”: skausmingam euro zonos atsigavimui vėluojant, Lietuvoje prognozuojamas nuoseklus ūkio augimas. Nepalanki pasaulio ekonomikos rekordinė pagal ilgumą padėtis tarptautinėse rinkose ir vis didėjantis nedarbas toliau slopins euro zonos šalių ekonomikos plėtrą, o recesija truks ilgiau nei buvo prognozuojama iki šiol. Euro zonos BVP šiemet trauksis 0,6 proc., teigiama „Ernst & Young“ vasaros euro zonos ketvirtinėje ekonomikos prognozėje.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2013 m. birželio mėn., palyginti su 2013 m. gegužės mėn., gali sudaryti −0,2 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija birželio mėn., tikėtina, gali siekti 1,4, o vidutinė metinė – 2,5 procento (gegužės mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 1,5, o vidutinė metinė – 2,6 proc.

Pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. gegužės mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 2,6 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Išlieka vidutinės metinės infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. gegužės mėn., palyginti su balandžio mėn.

Sakoma, kad naujovės ne visada suteikia teigiamų rezultatų. Kaip ir kiekvieną kartą po Seimo rinkimų, Vyriausybė užsimojo dar per savo kadenciją įvesti eurą, tačiau vis dar neaišku, ar nepasiteisins didžiausia visuomenės baimė – augančios kainos.

Vilmantė Lokcikaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Indijos bendrojo vidaus produkto augimas (BVP) – silpniausias per 10 metų. Viena to priežasčių – išsekusios užsienio investicijos. Indijos, trečios pagal dydį Azijos ekonomikos, BVP augimas praėjusių finansinių metų ketvirtį smuko iki 4,8 proc. Prieš porą metų jis siekė 9 proc. Sulėtėjo gamybos ir paslaugų sektoriai, išseko užsienio investicijos.

 Praėjusį savaitgalį Rotušės aikštę papuošė originali meno instaliacija – dviračių medis. Nenaudojamus dviračius šiam kūriniui padovanojo Kaune gyvenantys dviračių entuziastai. „Įvairių apklausų duomenimis, dviratį turi net kas antras kaunietis. Todėl Kauną galima vadinti tikru dviratininkų miestu. Tai simbolizuoja ir Rotušės aikštėje išdygęs dviračių medis“, – pasakojo šios idėjos įgyvendinimą iniciavęs Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas.

 Balandžio mėnesį metinė Lietuvos infliacija siekė 1,2 proc. ir buvo 2 proc. punktais mažesnė. Per mėnesį, palyginti su kovu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos didėjo 0,3 procento, skelbia Lietuvos statistikos departamentas. Metinės infliacijos lygį daugiausia lėmė maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, alkoholinių gėrimų ir tabako gaminių, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro, sveikatos priežiūros prekių ir paslaugų pabrangimas bei ryšių prekių ir paslaugų atpigimas.

Šiandien euro zona paskelbė mažmeninės prekybos statistiką. Kaip ir prognozavo analitikai, mažmeninės prekybos apimtys euro zonoje ir toliau mažėjo – per metus prekyba susitraukė 2,4 proc. Euro zonoje kritusios mažmeninės prekybos apimtys patvirtina nuogąstavimus, kad šiemet euro zonos BVP ir toliau kris, o nedarbo lygis išliks rekordinėse aukštumose. Dėl šių priežasčių dar praėjusią savaitę Europos centrinis bankas nurėžė bazinę palūkanų normą.

DNB banko vyriausioji ekonomistės Baltijos šalims Jekaterina Rojaka žurnalistams pasakojo, kad smagu stebėti, jog Lietuva ir Baltijos šalys demonstruoja spartesnį augimą nei ES vidurkis. Ekonomistė pastebėjo, kad šių metų gale nedarbo vidurkis šalyje jau bus mažesnis už ES vidurkį. Priduriama, kad iš dalies tai lems augantis nedarbas Pietų Europoje, kur bedarbių daugiau nei 20 proc.

Sunku tikėti tuo, kad Europos centrinis bankas (ECB) ketvirtadienį nesumažins bazinės palūkanų normos. Nuo paskutiniojo ECB valdybos narių susitikimo balandžio pradžioje euro zonos nedarbo lygis kilo, o infliacija sumažėjo daugiausiai per trejus metus – 1,2 procento. Tai yra aiškiai žemiau nei ECB užsibrėžtas 2 proc. tikslas, rašoma „The Financial Times“. Visgi ECB neturi iliuzijų, kad palūkanų normos sumažinimas paskatins gerus pokyčius.

Smunkančios naftos kainos leidžia mažinti infliacijos lūkesčius, o tai, anot „Credit Suisse“, leis Europos institucijoms imtis aktyvesnių monetarinio skatinimo priemonių, nesibaiminant kainų šuolio, rašo CNBC. Pingantys energijos ištekliai leidžia tikėtis, kad euro zonos suderintas kainų indeksas šiemet sumažės 1 proc. „Credit Suisse“ teigimu, tokie pokyčiai suteikia Europos centriniam bankui (ECB) ir Anglijos bankui vykdyti aktyvesnę monetarinę politiką.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija 2013 m. balandžio mėn., palyginti su 2013 m. kovo mėn., gali sudaryti 0,1 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija balandžio mėn., tikėtina, gali siekti 1,1, o vidutinė metinė – 2,6 procento (kovo mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 1,6, o vidutinė metinė – 2,8 proc.). Daugelio metų patirtis rodo, kad infliaciją balandžio mėn. gali didinti kovo–balandžio mėn.

 Kinija pirmadienį paskelbė kovo mėnesio pramonės ir pirmojo metų ketvirčio BVP rodiklius. Užfiksuotas 9,5 proc. pramonės ir 7,7 proc. ekonomikos metinis augimas, nors analitikai prognozavo 10,1 proc. pramonės ir 8 proc. BVP augimą. Tokį rezultatą lėmė kuklesni nei tikėtasi pagamintos produkcijos bei vartojimo duomenys. Panašu, kad lauktas svarus Kinijos ekonomikos augimas gali būti lėtesnis ir ne toks sklandus kaip tikėtasi, rašoma „Danske Bank" pranešime spaudai.

 2013 m. kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,3 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Tam daugiausia įtakos turėjo 6,1 proc. padidėjusios drabužių, 5,9 – daržovių ir bulvių, 3,8 proc. – avalynės kainos bei 1,2 proc. sumažėjusios degalų ir tepalų, 1,9 – šilumos energijos kainos. 2013 m. kovo mėn. metinė (2013 m. kovo mėn., palyginti su 2012 m. kovo mėn.) infliacija sudarė 1,5 proc. ir buvo 2,1 proc. punkto mažesnė nei 2012 m. kovo mėn.

Japonijos centrinis bankas ketvirtadienį pranešė, kad drastiškai padidins pinigų kiekį šalyje siekiant išjudinti trečią pagal dydį pasaulio ekonomiką, praneša BBC. Naujasis Japonijos centrinio banko vadovas Haruhiko Kuroda pareiškė, kad pradės turto supirkimo programą ir per dvejus metus padidins infliaciją iki 2 proc. Japonijos ekonomika jau dešimtmetį kovoja su krentančiomis kainomis. „Japonijos bankas sieks paditinti šalies monetarinę bazę 645-755 mlrd.

Būsto įperkamumo indeksas praėjusį ketvirtį iš Baltijos šalių sostinių labiausiai augo Vilniuje, tačiau jis dar gerokai atsilieka nuo Rygos ir Talino, rodo „Swedbank“ atliktas būsto įperkamumo tyrimas. „Daugiausiai būsto įperkamumas augo Vilniuje, čia jis padidėjo net 14,7 procentinio punkto, Taline – 8,6, Rygoje – 5 piunktais.

Hiperinfliaciją – visišką pinigų nuvertėjimą – gali sukelti ne tik neatsakinga vyriausybių veikla, bet ir tulpių svogūnėliai ar nevykę kortų lošėjo pasiūlymai. JAV ekonomistas Michael Maloney sako, jog istoriniai įvykiai atskleidžia ir ateities krizių ženklus. „Per pastaruosius 2400 metų nuolat kartojosi toks modelis, kai vyriausybė nuvertindavo savo pinigus ir didindavo jų kiekį, kol šalies gyventojai ir jų kolektyvinis protas pradėdavo jausti, kad kažkas sutriko”, - sako ekonomistas.

Algirdo Butkevičiaus Ministrų kabinetas džiūgauja patvirtinęs euro įvedimo planą, o tautininkai reikalauja dėl lito atsisakymo surengti referendumą. Praėjusią savaitę kai kurie valdantieji politikai džiūgavo, kad Vyriausybė patvirtino euro įvedimo planą, tačiau aiškėja, kad jokio plano kol kas nėra. Eurą šalis planuoja įsivesti 2015 m., bet šis tikslas, pasak oponentų, gali būti ir nepasiektas, jei gyventojams bus per menkai išaiškinta euro įsivedimo nauda.

Haruhikas Kuroda (Haruhiko Kuroda), išrinktas naujuoju Japonijos centrinio banko (BOJ) vadovu, pažadėjo imtis agresyvių veiksmų ir pasiekti 2 proc. infliaciją. Apie tai praneša BBC. Japonijos ministro pirmininko Šindzo Abės (Shinzo Abe) pasiūlytą H. Kurodos kandidatūrą į šalies centrinio banko pirmininkus dar turi patvirtinti parlamentas. H. Kurodos teigimu, Japonijos bankas neturi pakankamai aktyvų ir turėtų pirkti ilgalaikes vyriausybines obligacijas.

Ryškėjant pramonės poreikiui investuoti ir neslopstant eksporto plėtrai, Lietuvos bankas prognozuoja spartesnį nei šiemet 2014 m. bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą ir nekeičia šių metų prognozės.

Besikeičiantiems premjerams populiaru įvardyti euro įvedimo Lietuvoje datą, tačiau ar Vyriausybės planai Lietuvai įstoti į euro zoną 2015 metais įgyvendinami ir kaip kelią į euro zoną paveiks dviejų lietuviško kapitalo bankų bankrotas? Tokiais klausimais, belaukiant kitą savaitę numatyto pristatyti euro įvedimo priemonių plano, diskutavo buvusi finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir SEB banko prezidento patarėjas finansų analitikas Gitanas Nausėda klubo „Politika gyvai“ surengtoje diskusijoje.

Lietuvos statistikos departamento pagal su kitomis Europos Sąjungos (ES) valstybėmis narėmis metodologiškai suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota 2013 m. sausio mėn. vidutinė metinė infliacija sudarė 3,1 procento. Nuo 2012 m. balandžio mėn. pastebima infliacijos lygio mažėjimo tendencija. Metinė infliacija (2013 m. sausio mėn., palyginti su 2012 m. sausio mėn.) sudarė 2,7 procento. Pagal SVKI apskaičiuotas mėnesinis (2013 m. sausio mėn., palyginti su 2012 m. gruodžio mėn.

Sausio mėnesį, palyginti su praėjusių metų gruodžiu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos statistikos departamentas. Bendrajam vartotojų kainų pokyčiui daugiausia įtakos turėjo elektros energijos, vaisių ir uogų, degalų ir tepalų kainų padidėjimas ir drabužių ir avalynės kainų sumažėjimas. Vartojimo prekių kainos per šį laikotarpį padidėjo 0,3 proc.. Paslaugų kainos sumažėjo. Valstybės ir savivaldybių institucijų reguliuojamos kainos padidėjo 1,5 proc.

Vidutinės realios gyventojų pajamos Jungtinėje Karalystėje šiuo metu yra 2003 metų lygyje, nes darbuotojų atlyginimai jau kurį laiką yra įšaldyti, o pragyvenimas ir toliau nenumaldomai brangsta, rodo trečiadienį paskelbti oficialūs duomenys, kuriais remiasi šalies spauda. Realios pajamos aukščiausią lygį pasiekė 2009 metais, kuomet už valandą buvo mokama vidutiniškai 12,25 svaro sterlingų.

Japonijoje infliacijos lygis 2012 metais, palyginti su 2011 metais, sumažėjo 0,1 proc. Taigi jau ketvirti metai, kai infliacijos lygis Japonijoje mažėja, teigiama Japonijos vyriausybės ataskaitoje. 2012 m. gruodį vartojimo kainų indeksas Japonijoje sumažėjo 0,2 proc., palyginti su 2011 m. gruodžiu. Apie tai informuoja rbc naujienų tarnyba.

Šių metų infliacija Rusijoje gali siekti 6,3 proc. Tokią prognozę žurnalistams paskelbė TVF atstovybės Rusijoje vadovas Antonijus Spilimbergas (Antonio Spilimbergo). Vis dėlto, jei nebus imtasi papildomų priemonių, 2013 m. infliacijos lygis bus šiek tiek didesnis, nei skaičiuotas pagal rodiklius. Sulaikyti infliaciją, pasak TVF atstovybės vadovo, padėtų griežta fiskalinė politika, taip pat pensijų ir sveikatos apsaugos reformos.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, praėjusių metų gruodį metinė infliacija euro zonoje sudarė 2,2 proc., t.y. tiek pat, kiek ir lapkritį. Prieš metus, 2011 m. gruodį, metinė infliacija sudarė 2,7 proc. Gruodį mėnesinė infliacija euro zonoje siekė 0,4 proc. Visoje ES metinė infliacija praėjusių metų gruodį buvo 2,3 proc., lapkritį ji sudarė 2,4 proc. Prieš metus gruodžio metinė infliacija sudarė 3,0 proc. Gruodį mėnesinė infliacija ES siekė 0,3 proc.

Infliacija Didžiojoje Britanijoje praėjusių metų gruodį, palyginti su analogišku ankstesnių metų laikotarpiu, išaugo 2,7 proc., teigiama šalies Nacionalinio statistikos biuro ataskaitoje. Apie tai informuoja naujienų tarnyba rbc. Infliacija Didžiojoje Britanijoje vis dar išlieka ties aukščiausiu lygiu nuo 2012 m. gegužės. Analitikai taip pat prognozavo, kad vartojimo kainos gruodį, palyginti su 2011 m. gruodžiu, išaugs 2,7 proc.

Pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI) apskaičiuota infliacija sausio mėnesį, palyginti su 2012-ųjų gruodžiu, gali sudaryti 0,3 procento, prognozuoja Lietuvos statistikos departamentas. Metinė infliacija sausio mėn., tikėtina, gali siekti 2,8, o vidutinė metinė - 3,1 proc. (gruodžio mėn. užfiksuota metinė infliacija buvo 2,9, o vidutinė metinė - 3,2 proc.). Tikėtina, kad didžiausią įtaką sausio mėn. infliacijai turės dėl brangstančių degalų didėjančios transporto prekių grupės kainos.

Tiek išsivysčiusios tiek besivystančios ekonomikos šiais metais augs lėčiau ir prie tokios tendencijos reikės priprasti, teigia provokatyviomis pažiūromis pagarsėjęs ekonomistas Andy Xi, rašo „Caixin“. Buvęs „Morgan Stanley“ Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono vyriausiasis ekonomistas aiškina, kad Indija bei Kinija baigia išnaudoti savo potencialą, o skolomis paremtas augimas miršta. Nuo 2009 iki 2011 metais besivystančios ekonomikos, ypač BRIC šalys, ir toliau augo.

2013-ieji, panašu, bus lėtėjančio augimo laikotarpis Rusijos ekonomikai. Pagrindinė to priežastis – neužtikrintumas ir nauja iššūkių banga pasaulio rinkose. Maža vilties, kad Rusijos ekonomikai nors kiek padės augančios kapitalo investicijos. Tačiau stabilios privataus vartojimo apimtys bei žemas nedarbo lygis ir toliau stiprins šią Rytų Europos valstybę. „Danske Bank Markets“ ekonomistai kitais metais nesitiki ryškaus naftos kainų kritimo ir palieka 2013 m. Rusijos BVP prognozę ties 3,5 proc.

2013 m sausį Tarptautinis valiutos fondas (TVF) gali paskelbti sankcijas Argentinai dėl duomenų apie šalies infliaciją iškreipimo, rašo laikraštis "The Guardian". Oficialiais statistiniais duomenimis, kainos Argentinoje per metus išauga 10 proc., tuo tarpu nepriklausomų ekspertų vertinimu, jos auga po 25 proc. per metus. Iki gruodžio 17 dienos Argentina turi pateikti TVF patikslintus duomenis apie infliaciją.

Indijos vyriausybė pirmadienį sumažino šių finansinių metų augimo prognozę, praneša "Dow Jones". Vyriausybė dabar numato, kad per finansinius metus, pasibaigsiančius kovą, bendrasis vidaus produktas išaugs 5,7-5,9 procento. Finansinių metų pradžioje, kovą, vyriausybė prognozavo 7,6 proc. augimą. Prognozuojama, kad infliacija nuo dabartinio lygio iki kovo vidurio sulėtės iki maždaug 6,8-7,0 proc.

Lietuvos vartotojų kainų indeksas lapkričio mėnesį sumažėjo 0,2 proc., o metinė infliacija – nuo 3,1 iki 2,8 proc., vidutinė metinė infliacija siekė 3,1 proc., lapkričio mėn. duomenis komentuoja AB banko „Finasta“ vyr. ekonomistė Rūta Medaiskytė. Lapkritį galėjome matyti reiškiantis sezoninius veiksnius – t. y. prasidėjus žiemai, ima brangti daržovės.

Vidutinis darbo užmokestis, atskaičius mokesčius, Lietuvoje trečiąjį ketvirtį siekė 1 686 litus ir per metus padidėjo 2,4 procento. Tačiau realus darbo užmokestis (įvertinus infliaciją) per metus mažėjo 0,8 procento. Valstybės sektoriuje vidutinis darbo užmokestis siekė 1785,3 lito, privačiajame – 1627,7 lito. Per metus didėjo atitinkamai 2,6 ir 2,5 procento. Palyginti su antruoju šių metų ketvirčiu vidutinis darbo užmokestis atskaičius mokesčius padidėjo 0,5 procento.