infliacija

Metinei infliacijai Lietuvoje viršijus 9 proc., ekonomistai teigia, kad didžiausios įtakos tam darė tebebrangstantis kuras ir centralizuotai tiekiama šiluma. Anot jų, papildomai infliaciją augino ir didėjančios maisto produktų bei paslaugų kainos. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, jog kainų indeksas netrukus gali pasiekti dviženklį skaičių – tikėtina, kad šventiniu laikotarpiu gali dar labiau augti maisto kainos.

Infliacijai Lietuvoje pasiekus 8 procentus, vis daugiau šalies gyventojų ima rūpintis savo santaupų perkamosios galios išsaugojimu. Deja, neretai tam pasirenkami vaistai gali ne tik jų neapsaugoti, bet priešingai − ištirpdyti dar greičiau, nei tai daro infliacija. Visų pirmą reikia pabandyti suprasti, kokia yra šios infliacijos kilmė ir jos tikėtina raida. Du trečdalius dabartinės infliacijos šiuo metu nulėmė pašokusios dujų, naftos bei elektros kainos.

Net du trečdaliai Lietuvos gyventojų jaučia stiprų nerimą, o didelė dalis likusiųjų tik kiek mažiau susirūpinusi dėl infliacijos, brangstančių degalų, energijos bei šildymo, rodo Inspired UM užsakymu atliktas tyrimas. Palyginimui – dėl COVID-19 ligos stiprų nerimą jaučia tik 37 proc. šalies gyventojų. „Pandemija pasaulyje tęsiasi jau beveik du metus, žmonės apsiprato su ja, mato, kad COVID-19 nebūtinai baigiasi mirtimi, dalis nėra tiesiogiai susidūrę su liga.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje spalį buvo didžiausia Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija spalį siekė 8,2 proc. ir buvo didžiausia ES. Latvijoje infliacija siekė 6 proc., o Estijoje – 6,8 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 4,4 proc., o vien euro zonoje – 4,1 procento.

Kainų augimas Lietuvoje vis dar nesustoja, kas mėnesį prekes ir paslaugas Lietuviai perka vis brangesnes. Ekonomistas pastebi, kad dėl šios priežasties nebeauga ir Lietuvos ekonomika, nes augimą suvalgo augančios kainos. Jeigu ir toliau tai tęsis Lietuva taps ne turtinga, bet brangi šalis.

Šių metų Lietuvos BVP augimo prognozę pagerinome nuo 4,3 iki 4,9 proc., tačiau ūkio plėtros per ateinančius dvejus metus prognozės nekeičiame – tikimės 3,6 ir 3,3 proc. augimo. Manome, kad ūgtelėjusi infliacija didžiausią neigiamą įtaką vidaus vartojimui turės ne šių metų pabaigoje, o 2022 metų pirmą ketvirtį. Išlaikome prielaidą, kad tiekimo trikdžių ir žaliavų kainų pikas bus pasiektas žiemą.

Ne tik elektra, šildymas, degalai, bet ir maisto produktai, avalynė ir drabužiai – spalį Lietuvoje brango kone visų kategorijų prekės ir paslaugos. Lyginant su praėjusių metų spaliu, kainos išaugo net 8 procentais. Šis rekordinis šuolis jau kelia nerimą ekonomistams. Baimė dėl tuštėjančių piniginių jau atsispindi ir pačių gyventojų apklausose. Gali būti, kad tai – ne riba, o pagal infliacijos šuolį metų pabaigoje rizikuojame būti vieni pirmųjų Europoje.

Lietuvos regionai vystosi nevienodai, savivaldybėms trūksta savarankiškumo, o darbdaviams – paskatų investicijoms ir naujų darbuotojų iš „kultūriškai artimų“ šalių. Penktadienį šalies vadovas Gitanas Nausėda apie tai diskutavo su didžiausių verslo organizacijų atstovais. Prezidento vyriausioji patarėja Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovė Irena Segalovičienė po susitikimo žurnalistams pasakojo, kad susitikime aptartos trys pagrindinės temos.

Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, padidėjo 16,4 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 9 proc., skelbia Statistikos departamentas.  Lietuvos rinkoje kainos per metus padidėjo 22,9 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – 14,1 procento. Ne Lietuvos rinkoje kainos augo atitinkamai 11,7 proc. ir 5,1 procento. Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos spalį, palyginti su rugsėju, padidėjo 1,3 proc.

JAV vartotojų kainos (CPI indeksas) praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų spaliu, išaugo 6,2 proc., pranešė Darbo departamentas. Metinė infliacija Jungtinėse Valstijoje – didžiausia nuo 1990-ųjų lapkričio. Per mėnesį šis infliacijos rodiklis didžiausioje pasaulio ekonomika padidėjo 0,8 procentinio punkto. Energijos ištekliai per metus brango 30 proc., maisto produktai – 5,3 procento. Mėnesio infliacija JAV spalį siekė 0,9 procento.

Vyriausybės parengtas 2022 metų biudžeto projektas kitąmet turės įtakos vartojimo kainoms ir infliaciją gali padidinti maždaug 0,3 procentinio punkto, teigia Lietuvos banko ekonomistas Vaidotas Tuzikas.

Kainoms Lietuvoje kylant dešimtą mėnesį iš eilės, infliacijos tempo lėtėjimo galima tikėtis pavasarį, teigia bendrovės INVL vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė. „Energijos nešėjai yra pagrindinis faktorius, kodėl infliacija įsibėgėja vis labiau, bet, žinoma, ir toliau tęsiasi pandemijos paliktas šleifas žaliavų rinkose.

Lietuvoje spalį, palyginti su rugsėju, buvo 1,7 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja dešimtą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija – spalį, palyginti su 2020 metų spalio mėnesiu – siekė 8 proc., o vidutinė metinė infliacija – 2 proc. (spalį – atitinkamai 6,3 proc. ir 2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Infliacija jau muša seniai matytus rekordus. Per metus kainos pakilo daugiau kaip 8 proc. ir jau primena prieš praėjusią finansų krizę buvusį kainų burbulą. Ekonomistai mėgina raminti, kad kitais metais infliacija turėtų atslūgti, tačiau pripažįsta, kad numatyti milijardai europinės paramos kainas ir toliau pūs. Tad žmonės skundžiasi, kad  pensijų ir algų didinimas – nepakankamas. Šiaulietė Skimutė su didžiuliu nerimu svarsto, kaip reikės išgyventi artėjančią žiemą.

Valdančioji dauguma yra pristačiusi siūlymą naujai indeksuoti senatvės pensijas – būtų didinama apskaitos vieneto vertė, kuri turi tiesioginės įtakos individualiosios senatvės pensijos dalies augimui, ir mokėti viso dydžio bendrąją pensijos dalį tiek tiems žmonėms, kurie turi 15 metų stažą, tiek tiems, kurių socialinio draudimo stažas siekia 32 metus ir daugiau.

Vokietijoje vartotojų kainos spalį kilo sparčiausiai nuo 1993 metų dėl išaugusių energijos kainų, rodo ketvirtadienį paskelbti oficialūs duomenys. Remiantis pirminiais federalinės statistikos agentūros „Destatis“ skaičiavimais, metų infliacijos lygis spartėjo ketvirtą mėnesį iš eilės ir spalį pasiekė 4,5 proc., tuo tarpu energijos kainos pakilo 18,6 procento. Rugsėjį kainos didžiausioje Europos ekonomikoje, palyginti su 2014 metais, augo 4,1 proc. metine išraiška.

Statistikams paskelbus, jog metinė infliacija Lietuvoje spalį pasiekė 8,2 proc., ekonomistas Žygimantas Mauricas mano, kad tai dar ne pabaiga. „Buvo galima tikėtis tokio šuolio ir, matyt, tai dar ne pabaiga, nes metų pabaigoje galime turėti ir dviženklią infliaciją“, – BNS sakė banko „Luminor“ ekonomistas. Anot, jo, infliacijos augimą skatina energetinių kainų šuolis bei žemas palyginamosios bazės efektas – pernai tokiu metu šalyje buvo fiksuojama defliacija.

Metinei infliacijai Lietuvoje spalį pasiekus 8,2 proc., ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad didžiausios įtakos tam turi energetinių išteklių ir žaliavų kainų šuolis. Pasak jo, pastaraisiais mėnesiais įsibėgėjo ir paslaugų brangimas, kuris, tikėtina, tęsis ir šiemet, ir  2022-aisiais. „Yra pabrangusi elektra, dujos, šildymas, brangesnė nafta ir dėl to brangesnis kuras. Tai lemia maždaug du trečdalius šios infliacijos.

Kainų augimas yra ypatingai lietuvius jaudinanti tema. Daugumoje kitų šalių pagrindine ekonomine problema paprastai yra įvardijami nedarbas arba nelygybė, tačiau ne Lietuvoje – apie kainų augimą čia būdavo diskutuojama, net kai jos traukdavosi. Nenuostabu, kad šiandien, kai kainos iš tikrųjų sparčiai kyla dėl suaižėjusių prekybos grandinių ir padvigubėjusių energijos kainų, kyla vis didesni debatai, ką reiktų daryti ir kas dėl to turėtų prisiimti atsakomybę.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugsėjį buvo tarp didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje ir Estijoje infliacija rugsėjį siekė po 6,4 proc. ir buvo didžiausia ES. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 4,7 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,6 proc., o vien euro zonoje – 3,4 procento.

  Vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje rugsėjį brango sparčiausiai Baltijos valstybėse. Nacionalinių statistikos tarnybų duomenimis, Lietuvos vartotojų kainų indeksas per mėnesį pakilo 1,4 proc., Latvijos – 1,1 proc., Estijos – 1,2 procento. Metų (12-os mėnesių) infliacija rugsėjį didžiausia buvo Estijoje, o mažiausia – Latvijoje. Praėjusį mėnesį, palyginti su praėjusių metų rugsėju, vartojimo prekės ir paslaugos Lietuvoje pabrango 6,3 proc., Latvijoje – 4,8 proc.

Lietuvos ekonomika įgavo atsparumo pandemijai ir, užglaisčiusi pernykščius praradimus, sėkmingai tęsia plėtros distanciją. Auga ir kitais metais dar kils atlyginimai. Tačiau problemų gali kelti žaliavų trūkumas, nes auga kone visų prekių kainos. Taip prognozuoja bendrovės „INVL Asset Management“ vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė- Pikčienė, apžvelgdama Lietuvos ekonomikos perspektyvas, paliko galioti gegužę skelbtą BVP prognozę.

Dėl infliacijos Lietuvoje brangsta ne tik paslaugos, šildymas ar maistas – kainų pasiutpolkė įsisuko ir į šalies degalines. Degalų pardavėjai sako, kad dėl kainų šuolio kalta pasaulio rinkose brangstanti nafta, o ekspertai prognozuoja dar didesnį kainų augimą. Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ kalbėjo naftos produktų prekybos įmonių asociacijos prezidentas Emilis Cicėnas ir ekonomistas Marius Dubnikovas.

Trečiadienį energetikos ministras Dainius Kreivys papasakojo, kokių veiksmų Vyriausybė ketina imtis, kad sumažintų spartaus dujų, elektros ir kitų kainų augimo poveikį gyventojams. Sprendžiant iš ministro kalbų, kainos sumažės dėl to, kad gyventojai mokėti turės vėliau, dėl to, kad bus surinkta daugiau iškirstų medžių ir kito biokuro ar dėl to, kad bus pareguliuoti daugiabučių šilumos mazgai.

Statistikams paskelbus, kad išankstinė mėnesio infliacija rugsėjį siekė 1,6 proc., o metinė – 6,3 proc., ekonomistai jos mažėjimo artimiausiu metu neprognozuoja. Komunikacijos agentūros „Brandonomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad 6 proc. metinė infliacija – dar ne pabaiga. „Lapkritį, gruodį mes jau matysime ir 7 proc. metinę infliaciją, nes šiai dienai nematau priežasčių, kodėl Europoje ir Lietuvoje turėtų pagerėti situacija dėl infliacijos“, – teigė A.Izgorodinas.

Infliacija gyventojams smogia vis smarkiau – brangsta ne tik paslaugos, dujos, šildymas, maistas, bet ir degalai. Vairuotojai stebisi, kodėl jų kaina kyla kone kas savaitę. Degalų pardavėjai teisinasi, kad už degalus tenka mokėti brangiau, nes pasaulio rinkose brangsta nafta. Vairuotojai svarsto, ar dėl kainų kilimo neteks mašinas žiemai palikti garažuose. Lietuvos bankas gerų žinių gyventojams neturi – iki metų galo prognozuoja dar didesnį kainų augimą.

Nepaisant pandemijos ir su ja susijusių ribojimų, mūsų šalies ekonominė būklė pastaruoju metu nebuvo bloga. Tačiau pasauliniai ir vietiniai veiksniai netrukus gali kelti naujų iššūkių. Naujausiomis prognozėmis šalies ūkis šiemet ir kitąmet augs lėčiau, nei nei numatė ankstesnės prognozės. Tačiau sparčiau augs kainos ir atlyginimai.

Kainos kyla globaliai, teigė Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė paklausta, ar Vyriausybė prisiima atsakomybę už tai, kad šildymo kainos iš dalies kilo dėl Vyriausybės kaltės ir sudėtingų santykių su Baltarusija.  To jos paklausė žurnalistas Vladimiras Laučius TV3 žinių „Dienos komentare“.  Drastiškais tempais keliate minimalią algą, didinate pensijas.

Paskutinį kartą didesnį kainų augimą nei dabar Lietuvoje regėjome prieš 13 metų – krizės įkarštyje. Infliacija mūsų šalyje perkopė penkis procentus. Tai lėmė pandemijos padariniai, visame pasaulyje brangstančios žaliavos. Didinti kainas esą verčia ir Lietuvoje kylantys atlyginimai. Tiesa, jau pradeda įsisukti užburtas ratas – kai didėja ir algos, ir kainos, nauda iš atlyginimų augimo ne tokia ir ženkli.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje rugpjūtį buvo tarp didžiausių Europos Sąjungos (ES) šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje, Estijoje bei Lenkijoje infliacija rugpjūtį siekė po 5 proc. ir buvo didžiausia ES. Tuo metu Latvijoje infliacija siekė 3,6 procento. Visoje ES kainos per metus padidėjo vidutiniškai 3,2 proc., o vien euro zonoje – 3 procentus.

Metinė infliacija Didžiojoje Britanijoje rugpjūtį rekordiškai padidėjo – nuo 2 proc. mėnesiu anksčiau iki 3,2 proc. ir buvo didžiausia nuo 2012 metų kovo, parodė Nacionalinės statistikos biuro (ONS) trečiadienį paskelbti duomenys. Agentūros „Bloomberg“ apklausti analitikai prognozavo, kad metinė infliacija šalyje paskutinį vasaros mėnesį pakils iki vidutiniškai 2,9 procento.

Pastaruoju metu Lietuvoje pastebimai brango ne tik kai kurios prekės ar paslaugos, bet ir dujos, elektra, už namų šildymą atėjus sezonui taip pat turėsime mokėti gerokai daugiau. Nors augo ir atlyginimai, tačiau toli gražu ne visi spėja prisitaikyti ir padengti visas išaugusias išlaidas. Visgi panašu, kad rudenį atsipalaiduoti dar nebus kada – kai kurie ekonomistai prognozuoja, kad kainos kils iki pat kitų metų pavasario.

Lietuvoje būsto kainos antrąjį ketvirtį, palyginti su šių metų pirmuoju ketvirčiu, padidėjo 3,4 proc., pranešė Statistikos departamentas. Naujos statybos būstai pabrango 2,6 proc. – tiek brango tiek butai daugiabučiuose namuose, tiek vienbučiai ir dvibučiai namai. Ankstesnės statybos būstai pabrango 3,9 proc., iš jų butai daugiabučiuose namuose – 4,7 proc., vienbučiai ir dvibučiai namai – 1,8 procento.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Rusijoje rugpjūtį išaugo iki 6,7 proc. nuo 6,5 proc. liepą, pranešė nacionalinė statistikos tarnyba „Rosstat“. Šis infliacijos rodiklis Rusijoje – didžiausias nuo 2016-ųjų rugpjūčio. Vartojimo prekės ir paslaugos praėjusį mėnesį brango 0,2 proc., mėnesio infliacija viršijo ekonomistų prognozių vidurkį, kuris buvo 0,1 procento.

Pastaruoju metu vis daugėja nuomonių, kad prekės artimiausiu metu brangs sparčiau nei iki šiol, nors infliacijos rodikliai siekia paskutinio dešimtmečio rekordus jau dabar. Svarbiausios pasaulio ekonomikos JAV metinė infliacija jau pasiekė 5,4 proc. ir buvo didžiausia per pastaruosius 13 metų. Lietuva, ekonomiškai puikiai išgyvenusi pandemiją, jau skaičiuoja beveik 5 proc. metinės infliacijos ir metų pabaigoje galime matyti skaičius 6–7 proc. punktų rėžyje.

Ekonominiai vasaros medaus mėnesiai baigėsi, teigia ekonomistas Žygimantas Mauricas. Kylanti infliacija ir besikeičianti epidemiologinė situacija gali keisti vartotojų įpročius ir pramonės darbą. Tokią mintį ekonomistas išsakė TV3 žinių „Dienos komentare“, kur jį kalbino žurnalistas Vladimiras Laučius.  Jūs taip gražiai aprašėte antrojo ketvirčio ekonominį augimą ir tuoj pat sugadinote žmonėms nuotaiką sakydamas, kad rudenį susidursime su problemomis.

Nekilnojamo turto (NT) pardavėjai pastebi, kad į Lietuvą vasarai grįžę emigrantai ne tik lanko gimines ir draugus, bet apžiūri ir perka būstus. Pagrindinė to priežastis – noras kažkur pasidėti pinigus. NT ekspertai skaičiuoja, kad ši investicija ne visada gali atsipirkti, nes pardavimo kainos auga sparčiau nei nuomos. O dauguma tokių būstų ir keliauja į nuomos rinką.

Tikrą patirtį apie kainas, matomas parduotuvėje, turguje, grožio salone, autoservise ar kitose vietose, oficiali statistika atspindi ne visada. Tačiau net ir ji rodo, kad dabar prekės ir paslaugos Lietuvoje brangsta sparčiausiai nuo pat 2017 m. Specialistai įspėja, kad kainų augimas gali būti dar didesnis, ir pataria, ką daryti, kad pinigai nenuvertėtų. Vasaros pradžioje Lietuvos bankas (LB) prognozavo, kad infliacija arba kainų augimas Lietuvoje šiemet sudarys 2,2 proc.

Per pastarąjį pusmetį įvairių žaliavų, produktų bei paslaugų kainos kilo ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Vis dėlto,  kai kurie ekonomistai jau įspėja apie pirmuosius kainų sprogimus didžiosiose rinkose ir garsiai svarsto, kada tai pasieks Lietuvą ir kurios sritys „sprogs“ pirmiausia. Tiesa, nors vieni ekonomistai kainų burbulų sprogimą prognozuoja jau rudenį ar vasaros pabaigoje, kiti, tuo metu, yra kiek kitokios nuomonės ir dalijasi šiek tiek švelnesnėmis prognozėmis.

Vidutinė metinė infliacija Lietuvoje, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), birželio mėnesį buvo 1,3 procento. Statistikos departamento duomenimis, pagal suderintą vartotojų kainų indeksą birželį apskaičiuota vidutinė metinė infliacija buvo 0,1 procentinio punkto mažesnė, nei apskaičiuota pagal vartotojų kainų indeksą (VKI). Suderinta metinė (birželį, palyginti su 2020-ųjų birželio mėnesiu) infliacija buvo 3,5 procento.

Lietuvoje birželį, palyginti su geguže, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja šeštą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (birželį, palyginti su 2020 metų birželio mėnesiu) siekė 3,6 proc., o vidutinė metinė infliacija – 1,4 proc. (gegužę – atitinkamai 3,6 proc. ir 1,2 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Valstybės kontrolė, vykdydama fiskalinės institucijos funkcijas, patvirtino ekonominės raidos scenarijų, kurį Finansų ministerija paskelbė birželio 11 d. Išlieka rizika, kad, pasikeitus vidaus ir išorės sąlygoms, lemiančioms reikšmingą ekonominės situacijos pasikeitimą, scenarijus gali būti neįgyvendintas, rašoma pranešime. Nepaisant 2021 m. I ketv. galiojusio karantino režimo, Lietuvos ūkio raida buvo palankesnė, nei tikėtasi. Lietuvos realusis BVP padidėjo 1,2 proc.

Suderinta metinė infliacija Lietuvoje gegužę buvo didžiausia Baltijos šalyse, skelbia Eurostatas. Lietuvoje infliacija gegužę siekė 3,5 proc., Latvijoje – 2,6 proc., o Estijoje – 3,2 proc., rodo Eurostato duomenys. Visoje Europos Sąjungoje kainos per metus padidėjo vidutiniškai 2,3 proc., o vien euro zonoje – 2 procentais.

Formuodamas infliacijos prognozes Lietuvos bankas (LB) dar nėra įvertinęs nuo liepos brangsiančios elektros ir dujų, sako LB atstovė Kotryna Tamoševičienė. „Nėra į šią (infliacijos – BNS) prognozę dar įtraukta elektros ir dujų kainų peržiūra, ją įtraukus, prognozės padidėtų apie 0,2 procentinio punkto“, –  trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete sakė LB Ekonomikos departamento direktorė. „Kitoje peržiūroje infliacijos norma bus didinama“, – pridūrė ji.

Lietuvos eksportuotų prekių kainos balandį, palyginti su 2020-ųjų balandžiu, padidėjo 7,7 proc., o importuotų prekių – augo 14,9 proc. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) eksportuotų prekių kainos padidėjo 0,9 proc., importuotų prekių – taip pat 0,9 proc., pranešė Statistikos departamentas. Per mėnesį iš eksportuotų prekių labiausiai – 18,3 proc. – brango žuvys ir kiti žuvininkystės produktai. Baterijos ir akumuliatoriai pabrango 6,8 proc., guminiai gaminiai – 6,1 proc.

Pandemijai jau slūgstant, bet kainų pasiutpolkė tik įsisuka. Žmonės jau dabar pastebi, kad brangsta viskas iš eilės – maisto produktai, paslaugos, į aukštumas šoko ir statybinių medžiagų kainos. Įtakos tam turi visame pasaulyje kylančios žaliavų – naftos, įvairių metalų, grūdų kainos. Ir tolimesnės prognozės nedžiugina.

Kainų augimas sustoti nežada, teigia ekonomistai, jų piką galime pasiekti rudens pradžioje. Kiek jos gali kilti ekonomistai atskleidė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“.  Apie kainų augimą kalbėjo ekonomistai Žygimantas Mauricas ir Marius Dubnikovas Ponas Žygimantai, kainos kyla ir tą pastebime jau keletą pastarųjų savaičių.

Lietuvoje gegužę, palyginti su balandžiu, buvo 0,6 proc. mėnesio infliacija. Vartojimo prekių ir paslaugų kainos Lietuvoje didėja penktą mėnesį iš eilės. Metinė infliacija (gegužę, palyginti su 2020 metų gegužės mėnesiu) siekė 3,6 proc., vidutinė metinė infliacija  sudarė 1,2 proc. (balandį, atitinkamai, 2,5 proc. ir 0,9 proc.), pranešė Statistikos departamentas.

Metų (12-os mėnesių) infliacija Jungtinėse Valstijose balandį išaugo iki 4,2 proc. nuo 2,6 proc. kovą, rodo Darbo departamento paskelbti duomenys. Skaičiuojama, kad metinė infliacija JAV – didžiausia nuo 2008 metų rugsėjo. Per mėnesį (balandį, palyginti su kovu) vartojimo prekės ir paslaugos brango sparčiausiai nuo 2009-ųjų birželio – 0,8 procento. Analitikai prognavo 0,2 proc. mėnesio ir 3,6 proc.