infliacija

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad Vyriausybės šių metų biudžete numatytos papildomos lėšos didesnėms pensijoms ir kitoms socialinėms išmokoms neturėtų didinti vartotojų kainų. Tuo metu, anot jos, infliaciją gali mažinti papildomi pinigai, skirti kompensuoti elektros ir dujų kainų augimą gyventojams.  „Kažkokio paspartėjimo infliacijos neturėtume pamatyti.

Augančiai infliacijai ypač skaudžiai paliečiant neturtingas šeimas, o kai kuriose šalyse sukėlus ir protestų, politikos formuotojai turėtų imtis neatidėliotinų veiksmų, kad suteiktų tikslingą laikiną pagalbą, antradienį pažymėjo Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vyriausiasis ekonomistas Pierre'as-Olivier'as Gourinchas.

Lietuva – kainų kilimo rekordininkė visoje Europos Sąjungoje. Pirmoje vietoje pagal šį skaudų rodiklį jau esame nuo pernai spalio. O pabaigos tam nematyti – ekonomistai prognozuoja, kad artimiausiais mėnesiais sulauksime ir 20 proc. infliacijos. Štai, ką sako žmonės: „Siaubas, baigia išdurnėti su tom kainom.“ „Čia neleistinas dalykas, kaip nusikaltimas jau, kai tokiais šuoliais kainos kyla.“ „Blogai vertinu, žmonėms iš atlyginimo sunku pragyventi.

Kai kitą kartą eisite į kirpyklą ar grožio saloną, nusiteikite, kad už įprastines paslaugas teks mokėti ir vėl didesnę kainą. Verslininkai teisinasi, kad ir jiems viskas brangsta, tad yra priversti branginti paslaugas vartotojams. Kirpėjų ir grožio specialistų asociacijos (KIGSA) prezidentė Jolanta Mačiulienė atskleidė, jog šiuo laikotarpiu rinkos nuotaikos – nekokios: kainos kyla, paklausa sumažėjo maždaug dvigubai, o grožio paslaugų kainas nuo 2022 metų pradžios teko pakelti iki 10 procentų.

Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje. Ketvirtadienį Seimu teikiamos svarstyti valstybės biudžeto pataisos, kuriomis bandoma sušvelninti infliacijos pasekmes, kompensuoti itin dideles dujų ir elektros kainas gyventojams, teikti pagalbą karo pabėgėliams iš Ukrainos bei palaikyti geležinkelių infrastruktūrą ir šalies saugumą. Numatoma, kad biudžeto išlaidos augs apie 1,44 mlrd. eurų.

Mykolas Majauskas tikina, kad Lietuvos planas kovoje su kainų šuoliu – didžiausias Europos Sąjungoje. Politiko nuomone, nors dabar nėra tinkamas laikas vykdyti mokesčių reformą, smulkius pakeitimus atlikti galima. „Biudžetas atliepia esminį poreikį, kuris susideda iš dviejų dalių – suvaldyti kainų augimą ir amortizuoti, švelninti kainų augimą labiausiai pažeidžiamiems.

Premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad nors Lietuvoje fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, to sureikšminti nevertėtų. Vyriausybės vadovė paaiškino, kodėl mūsų šalyje matuojamas rekordinis kainų šuolis. Lietuvoje šiuo metu fiksuojama didžiausia infliacija Europos Sąjungoje, tačiau premjerė I. Šimonytė to nesureikšmina.

Pusė lietuvių jaučia karo įtaką savo piniginėms. O tai – daugiau nei buvo COVID pandemijos pradžioje. Tokius rezultatus atskleidė vieno iš bankų apklausa. Kas penktas tautietis apie pinigus galvoja ir kasdien nerimauja, kad jų gali pritrūkti. Ekonomistai visgi ramina – baimė, neva atlyginimai mažės ar įmonės darbuotojus pradės atleidinėti iš darbų, nepagrįsta. Tiesa, algos šiais ir kitais metais nebeaugs taip sparčiai, tad persižiūrėti išlaidas derėtų.

Seimas ketvirtadienį imasi pakoreguoto šių metų biudžeto. Juo siekiama sušvelninti kainų šuolį. Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina, kad valdžios sprendimų naudą pajus kiekvienas gyventojas, tačiau neatmeta galimybės, kad biudžetą koreguoti gali tekti dar kartą.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės pristatytos valstybės biudžeto korekcijos bei antiinfliacinis planas yra geras, turintis sisteminių pokyčių ir Seime jis turėtų būti priimtas.

Bankuose ir kitose įstaigose laikomi gyventojų indėliai šiemet ėmė mažėti. Anot ekonomistų, tą lėmė ne tik karo baimė, kai gyventojai suskubo gryninti pinigus iš bankomatų, bet ir augančios kainos. Žmonės daugiau pinigų išleidžia prekėms ir paslaugoms, kelionėms, tad mažiau jų lieka taupymui. Ekonomistai pažymi, kad rekordinio indėlių augimo, kokį turėjome pandemijos laikotarpiu, nebebus.

Vyriausybei šią savaitę teikiant patikslintą šių metų biudžeto projektą su antiifliacinių priemonių paketu premjerė Ingrida Šimonytė neatmeta, kad valstybės biudžetas vėliau gali būti dar kartą peržiūrimas, jeigu ekonominio scenarijaus prielaidos pasikeistų. „Tie, kurie sako, kad yra per anksti (biudžeto peržiūra – BNS), jie mano, kad prielaidos gali būti ir per optimistinės.

Prezidentas Gitanas Nausėda Vyriausybės sprendimus dėl infliacijos padarinių švelninimo gyventojams vadina kiek pavėluotais.     „Kad pats paketas pasirodė, Vyriausybės sprendimą ir Vyriausybės šiek tiek pavėluotas ryžtą sveikinu ir tikiuosi, kad Seimas ras pačius racionaliausius  sprendimus tam, kad padėtų mūsų žmonėms išgyventi šitą tikrai visomis prasmėmis nelengvą laikotarpį“, – antradienį Seime žurnalistams teigė šalies vadovas.

Dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje, trūkinėjant žaliavų tiekimui iš Rytų, gamintojai įspėja, kad baldai tikrai brangs. Mat dar iki karo, kai pandeminiu laikotarpiu suklestėjo prekyba, pradėjo smarkiai trūkti žaliavų, o su dabar situacija tapo tik aštresnė. Baldus gaminančios bendrovės sako, kad kainos gali augti iki 20 procentų, o medienos perdirbėjai mato ir kitą problemą – perteklinį medienos eksportą iš Lietuvos, dėl kurio baldų gamyba šalyje gali išvis sustoti.

Po ilgos pertraukos Lietuvos žmonių lūpose – vėl frazė, kurią tarti norisi mažiausiai. Vėl tenka veržtis diržus. Infliacijai pasiekus 15 procentų ir Rusijai pradėjus karą dažnas lietuvis jau pripažįsta, kad arba pradeda atsisakyti ne pirmo būtinumo prekių ar paslaugų, ar bent svarsto, kad taupyti teks pradėti. Tai patvirtina ir vieno iš bankų atlikta apklausa – mažinti vartojimo neketina tik vos kas penktas lietuvis.

Skaičiuojame, kiek brangesnis šiemet bus Velykų stalas. Vien kiaušinių kaina – trečdaliu didesnė, maistas atsieis vidutiniškai šeštadaliu brangiau. Šildymo sąskaitoms per žiemą dar labiau paploninus pinigines, lietuviai Velykų vaišėms išlaidauti nesirengia. Panevėžietė ūkininkė Teresė vilioja gardesnio kąsnio savo paukštidės augintinius. Moteriai kiaušinius deda ne tik vištos, bet ir kalakutai, fazanai.

Rusijoje metų infliacijos lygis kovo mėnesį pasiekė 16,7 proc., penktadienį pranešė valstybinė statistikos agentūra. Toks infliacijos lygis nefiksuotas nuo 2015-ųjų. Tuo tarpu maisto kainos kilo dar smarkiau. Remiantis statistikos agentūros „Rosstat“ duomenimis, palyginti su vasariu, kovą – pirmąjį visą karo Ukrainoje mėnesį – kainos pakilo 7,5 procento. Rusijos centrinis bankas yra nustatęs 4 proc.

Kanadoje nedarbo lygis kovo mėnesį nukrito iki istorinių žemumų, visuose ekonomikos sektoriuose toliau daugėjus darbo vietų, penktadienį pranešė Kanados statistikos tarnyba. Nedarbo lygis nukrito iki 5,3 proc. ir buvo dviem dešimtosiomis mažesnis nei vasarį bei mažiausias nuo 1976, kai pradėti rinkti palyginimui naudojami duomenys, sakoma ataskaitoje. „Išskyrus rodiklio šoktelėjimą 2022 metų sausio mėnesį, nedarbo lygis pastaraisiais mėnesiais nuosekliai mažėjo“, – nurodė statistikos tarnyba.

Kovo mėnesį metinei infliacijai pasiekus beveik 16 proc., ekonomistai sako, kad aukštą infliaciją lemia du veiksniai – toliau augantis vartojimas ir Rusijos sukeltas karas Ukrainoje. Be to, kainų augimas buvo tikėtas dėl žemos palyginamosios bazės.

Kovo mėnesį metinė infliacija (kovą, palyginti su 2021 metų kovą) siekė 15,7 proc., pranešė Statistikos departamentas. Kovo pabaigoje apskaičiuota išankstinė metinė infliacija siekė 15,6 proc. Vidutinė metinė infliacija kovą siekė 8 proc., o kovą, palyginti su vasariu, vartojimo prekių ir paslaugų kainos padidėjo 2,4 proc.

Augant valstybės išlaidoms dėl infliacijos ir karo Ukrainoje turi būti ieškoma ir tvarių būdų užtikrinti biudžeto pajamas, teigia opozicinės Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ lyderis, ekspremjeras Saulius Skvernelis. Politikas siūlo neatidėlioti ir peržiūrėti mokesčius, taip pat galvoti apie kapitalo, prabangos bei progresinius mokesčius.

Rusams užpuolus Ukrainą, Vakarų sankcijos Rusijai ir Baltarusijai smogia ir Lietuvos vežėjams. Sunkūs laikai ateina Lietuvos geležinkeliams, kurie gali netekti mažiausiai pusės krovinių ir pajamų. Darbuotojai jau laukia atleidimų bangos, o griežtą taupymą įvedanti bendrovė laukia šimtamilijoninės Vyriausybės paramos. Sunkumai užklups ir Klaipėdos uosto bendroves, oro uostus. O infliacijai jau viršijant darbo užmokesčio augimą, prasidėjo ir gyventojų perkamosios galios kritimas.

Valdžia antiinfliaciniu planu bandys suvaldyti ir elektros bei dujų kainų šoką – nustatys kainų augimo „lubas“. Pasak Finansų ministrės Gintarės Skaistės, jei Vyriausybė nesiimtų jokių papildomų priemonių gyventojams gamtinių dujų ir elektros kainos jau nuo liepos augtų daugiau nei du kartus. O tam iš valstybės biudžeto valdžia skirs daugiau kaip pusę milijardo eurų.

Vyriausybė tėškia daugiau kaip 2 milijardus eurų augančioms kainoms kompensuoti. Parengusi antiinflacinį planą Vyriausybė siūlo nuo birželio pensijas padidinti vidutiniškai 25 eurais, prie vaiko pinigų pridėti 7 eurus, o minimalią algą padidinti 16 eurų. Iki 20 procentų didės ir įvairios pašalpos, daugiausiai apie 50 eurų.

Vyriausybė pristatė kovos su infliacija priemonių planą, kurį sudaro keli blokai. Pirma, bus įšaldomos elektros ir dujų kainos gyventojams ir verslui. Antra, didinamos labiausiai pažeidžiamų gyventojų pajamos. Trečia, stiprinama energetinė nepriklausomybė. Tačiau ekonomistai pastebi, kad įšaldydama elektros ir dujų kainas valstybė finansuoja ne tik tuos, kam padėti reikia, bet visus gyventojus, tad šovinius galime iššaudyti per anksti.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą. Tad Vyriausybė pensijas ir išmokas žada didinti jau nuo birželio.

Seimo valdančiųjų ir opozicinių frakcijų lyderiai penktadienį pasveikino Vyriausybės pateiktą antiinfliacinį planą ir sako besitikintys, kad jis padės žmonėms sumažinti augančios infliacijos poveikį. Siekiant sušvelninti kainų augimą, Vyriausybė siūlo didinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD), senatvės pensijas, šalpos išmokas, vaiko pinigus bei plėsti šildymo kompensacijų gavėjų ratą. „Tai yra unikalus planas.

Ilgą laiką Vyriausybė tarsi ignoravo didžiulę infliaciją Lietuvoje ir jos poveikį gyventojams. Ministrai nuolat kartojo, kad nuo metų pradžios pensijos, kitos išmokos ir atlyginimai padidinti labiau nei auga kainos. Tačiau, panašu, ir jie galiausiai suprato, kad rekordiniai kainų šuoliai itin apsunkina pažeidžiamiausių gyvenimą.

Lenkijos ekonomikai 2022 m. pradžia buvo sėkminga. Tačiau tęsiantis karui Ukrainoje baiminamasi, kad tai neigiamai paveiks Lenkijos ekonomikos augimą, praneša CNBC. Lenkija yra šešta pagal nominalųjį BVP Europos ekonomika (neatsižvelgiant į infliaciją) ir viena pagrindinių mašinų, transporto priemonių, elektronikos bei naudingųjų iškasenų, įskaitant anglį, varį, cinką ir akmens druską, gamintoja.  Vasario mėn. šalies ekonominiai rodikliai, dar prieš karo Ukrainoje pradžią, buvo geri.

Vyriausybė baigia rengti planą, kaip padės gyventojams pakelti infliacijos naštą. Premjerė užsimena, kad didesnių pašalpų gali sulaukti tie, kurių pajamos mažiausios, taip pat ribos dujų ir elektros kainų augimą. Prezidentas Gitanas Nausėda priekaištauja, kad valdantieji planą rengia per lėtai.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sako, kad Vyriausybės antiinfliacinių priemonių plano kryptis gera, valdančioji koalicija pritaria tolesniam šių priemonių svarstymui.

Lietuvoje fiksuojama rekordinė infliacija – kovą metinė infliacija pasiekė 15,6 dešimtąsias procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliaciją kovą nuo 1994-jų metų. Lietuvos bankas siūlo antiinfliacines priemones ir pagalbą žmonėms, kuriems kainų šuolis yra skaudžiausias. Siūlomos priemonės: didinti neapmokestinamąjį pajamų dydį, mokėti kompensacijas besišildantiems namus dujomis ar elektra.

Lietuvoje išankstinei metinei infliacijai kovą pasiekus 15,6 proc., ekonomistai teigia, jog tai lėmė dėl karo Ukrainoje ir sankcijų Rusijai pabrangę energetikos ištekliai, pirmiausia degalai, taip pat žaliavos bei maistas. SEB ekonomistas Tadas Povilauskas skaičiuoja, kad balandį vidutinė metinė infliacija sieks apie 15,5 proc.

Lietuvoje kovą, išankstiniais vertinimais, metinė infliacija, apskaičiuota pagal su kitomis Europos Sąjungos šalimis suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), buvo 15,6 procento. Statistikos departamento teigimu, tai didžiausia metinė infliacija nuo 1994-ųjų, kai ji siekė 45 procentus.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekspertų teigimu, kovojant su šia problema labai svarbu akcentuoti ne tik pažeidžiamiausias visuomenės grupes, bet ir gaunančius didesnes pajamas.

Liūdniausios praėjusių metų ekonomistų prognozės 2022-iesiems metams, regis, nebuvo jau tokios pesimistinės – realybėje vaizdas kur kas pilkesnis. Vasario mėnesį Lietuvoje metinė infliacija sumušė rekordą – ji siekė 14,2 proc. ir buvo didžiausia Europos Sąjungoje (ES). Ekonomistų teigimu, šią problemą spręsti galima didinant daliai gyventojų mokesčius. Lietuvos Bankas (LB) prognozuoja, kad šiemet šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc.

Putino noras, kad visos „nedraugiškos“ šalys už rusiškas dujas ir naftą atsiskaitytų rubliais įneš daug chaoso, o tai gali paskatinti produktus perkančias šalis ieškoti kitų alternatyvų, teigė ekonomistė. TV3 žinių „Dienos komentare“ Jekaterina Rojaka aiškino, kad Rusija sėdi ant lūžtančios šakos. Rusijos diktatorius Vladimiras Putinas vakar paskelbė, kad nuo šiol naftą ir dujas pardavinės reikalaudamas atsiskaityti rubliais.

Kai kurie Seimo nariai sako pasigendantys konkretesnių Lietuvos banko (LB) skelbiamų šalies ekonomikos raidos prognozių bei priemonių kylančiai infliacijai suvaldyti. Finansų ministerijos atstovai sako, kad ministerija, skirtingai nei centrinis bankas, pateiks ne tris, o vieną raidos scenarijų, tačiau jis greičiausiai atspindės LB paskelbtas tendencijas – mažėjantį BVP augimą ir augančią infliaciją.

Kylančios maisto, įvairių prekių bei paslaugų kainos du iš trijų šalies gyventojų jau paskatino pereiti prie taupymo režimo. Dar iki karo Ukrainoje pradžios, į žiemą vykusį prekių ir paslaugų brangimą daugiau ar mažiau reagavo iš viso 66 proc. apklaustų Lietuvos gyventojų. Reprezentatyvi „Spinter tyrimų“ apklausa, kurią inicijavo Medicinos bankas, atskleidė, kad taupymo griežtumas skiriasi, tačiau net kas penktas (22 proc.

Karo Ukrainoje akivaizdoje lietuviai linkę taupyti pinigus – dalis pristabdė pramogas, atsisakė stambių pirkinių, planuotų kelionių. Pasak asmeninių finansų ekspertų, šoko būsena atsispindi gyventojų vartojimo įpročiuose. O Lietuvos bankas pateikia tris skirtingus ekonomikos raidos scenarijus ir viename jų – didesnio šoko prognozės: besitraukianti Lietuvos ekonomika ir dviženklė vidutinė metinė infliacija.

Rekordinės maisto kainos toliau kils aukštyn, perspėja ekonomistai. O sėjai ir sodinimui besirengiantys ūkininkai antrina, kad brangstant sąnaudoms kitos išeities nėra – tik kelti produktų kainas. Jas esą pristabdytų nebent gausus derlius, jei bus palankūs orai. Lietuviai prisipažįsta – kas tik turi galimybę, augins daržoves ir vaisius savo soduose, o kas žemės neturi, jau ruošiasi taupyti.

Metinei infliacijai priartėjus prie 15 proc. kartelės, Vyriausybė jau priėmė ir ruošia papildomas priemones jos pasekmių švelninimui. Kokia antiinfliacinė priemonė galėtų sukurti mažiausią biurokratinę naštą, padėti tiems, kuriems to reikia labiausiai, ir tuo pačiu nesukelti žalingų šalutinių efektų? Infliacija įsibėgėjo dar praėjusių metų rudenį, o tam, be kitų veiksnių, įtakos turėjo ir sparčiai didėjęs užimtumas, atlyginimai bei vartojimas.

Politikai nesutaria kokias ir kada reikėtų taikyti priemones infliacijos mažinimui. Opozicija piktinasi, kad Vyriausybė atmeta siūlymus mokėti gyventojams vienkartines išmokas ar mažinti PVM degalams, maistui. Tuo metu ekonomistai siūlo aptarti visas priemones, kurios padėtų sumažinti kainas, tačiau jas taikyti siūlo tik tada, kai to labiausiai reikės. Sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis piktinosi, kad Vyriausybė nesiima beveik jokių priemonių stabdyti infliaciją.

Premjerė Ingrida Šimonytė teigia kol kas nematanti optimistinio ekononomikos scenarijaus. Jos teigimu, prieš svarstymą, kokias priemones nustatyti kovai su infliacija, reikia atsižvelgti į naftos kainų prognozes. Taip pat svarbu numatyti, kokios yra makroekonominės prognozės dėl biudžeto pajamų ir kokią papildomą skolą Lietuva gali sau prisiimti „Laukiame, kol Lietuvos bankas ir Finansų ministerija atnaujins ekonomikos programas.

Prancūzijos vyriausybė trečiadienį pristatė 3 mlrd. eurų (3,3 mlrd. JAV dolerių) subsidijų paketą, skirtą padėti įmonėms susidoroti su dėl karo Ukrainoje kylančiais elektros ir dujų kaštais. Finansų ministras Bruno Le Maire'as per spaudos konferenciją teigė, jog pagalba bus ypač naudinga daug energijos vartojančioms metalų ir chemijos pramonėms, taip pat popieriaus ir maisto produktų gamintojams.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė žada, kad papildomą kompensacijų gyventojams dėl augančios infliacijos paketą pristatys kovo pabaigoje, kai bus įvertinti energetikos išteklių ir kitų žaliavų kainų svyravimai rinkose.

JAV Federalinio rezervo sistema (FRS) trečiadienį pranešė ketvirčiu procentinio punkto padidinusi bazinę palūkanų normą, siekdama suvaldyti augančią infliaciją. Tai yra pirmasis palūkanų normų didinimas per ketverius metus, įskaitant ir nuo COVID-19 pandemijos pradžios.

Prezidentūra tęsia Vyriausybės kritiką dėl abejingumo infliacijai ir pabrėžia, jog šalies vadovas Gitanas Nausėda mato tiek vidaus, tiek užsienio politikos problemas.