Sveikata

Pernai liepą startavusi pacientų pavėžėjimo paslauga neištempė nė metų – baigiasi suplanuoti milijonai. Nuo šiol nemokamai į gydymo įstaigas veš tik gulinčius ligonius ir tuos, kurie vyksta į transplantacijas. Ministerija teisinasi – ankstesnė valdžia vežioti apsiėmė per plačią pacientų grupę ir neįdėjo saugiklių. Daugiausia pinigų išvažinėjo ne regionų žmonės, o didmiesčių, kur viešasis transportas veikia geriausiai.

Rajoninių ligoninių vadovai gali trumpam atsikvėpti – reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriams Vyriausybė atidėjo metams. Vis tik jie konstatuoja, kad įstaigos regionuose išgyvena ne geriausius laikus – specialistus tenka viliote vilioti, paslaugų spektras mažinamas, infrastruktūra sensta. „Į trijų miestų gydymo įstaigas vis tiek visos Lietuvos nesukišime, o rajonuose irgi verda gyvenimas“, – sako jie.

To Kauno klinikose dar nebuvo. Po angies įgėlimo į ligoninę atvykęs vyras atsivežė ir pačią gyvatę, kurią sugavęs įgrūdo į stiklainį. Medikai sako, kad vyrui rimtesnės pagalbos neprireikė, žaizdą tik dezinfekavo ir išleido namo. Tačiau kartais angies įgėlimas gali baigtis net reanimacijoje. Roplių žinovai primena, kad gyvatės kanda, kai ginasi, tad jų tiesiog nereikia erzinti ir gaudyti. Kauno klinikose neeilinis vizitas. Į medikus kreipėsi pacientas, kuriam įgėlė angis.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ragina politikus pritarti jos siūlomiems sveikatos sistemos pokyčiams, nes vėliau gali būti per vėlu. Parlamentas antradienį pradėjo svarstyti Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) ir Vyriausybės parengtą siūlymą uždrausti gydymo įstaigoms imti papildomas priemokas už valstybės finansuojamas sveikatos priežiūros paslaugas.

Prasidėjus vasarai nemažai žmonių mano, kad organizmas reikalingą vitamino D kiekį pasisavins iš saulės. Visgi, nors šiltasis sezonas išties lepina didesne šiluma ir saulėtomis dienomis, vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Greta Šimkė paaiškina, kad norint iš saulės spindulių gauti tinkamą šio svarbaus vitamino kiekį, turėtume nemenkai rizikuoti savo sveikata.

Didžiąją dalį Ukrainoje karių patiriamų sužeidimų sudaro dronų sukeltos traumos, sako iš stažuotės šioje šalyje grįžęs LSMU Kauno klinikų Ortopedijos traumatologijos klinikos vadovas Alfredas Smailys. Jis taip pat pažymėjo, kad civilinėmis sąlygomis veikiantys Lietuvos sveikatos specialistai neturi patirties dirbti su tokiais sužeidimais, ir ragino vykti semtis patirties į Ukrainą. „Manau, nepameluosiu, apie 90 proc.

Atostogų metu pasikeičia ne tik dienos ritmas, bet ir mityba, klimatas, fizinis aktyvumas – visa tai turi tiesioginės įtakos virškinimo sistemai. Būtent todėl kelionėse dažnai pasireiškia viduriavimas, vidurių užkietėjimas, pilvo pūtimas ar skrandžio skausmai. Prieš keliones gyventojai vis dažniau teiraujasi apie preparatus, galinčius apsaugoti žarnyną nuo nemalonių netikėtumų.

Tęsiantis diskusijoms dėl pirmą žingsnį Seime įveikusio siūlymo naikinti papildomas priemokas už valstybės lėšomis apmokamas gydymo paslaugas, Liberalų sąjūdžio lyderė Viktorija Čmilytė-Nielsen tikina – socialiniu jautrumu prisidengianti reforma yra apgaulinga. „Manau, kad tai labai ydingi pakeitimai, ydinga ši reforma. Teigiama, jog mažės eilės, bet pacientų, medikų organizacijos vienu balsu sako, kad nėra jokių prielaidų, jog eilės mažėtų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose atlikta itin reikšminga operacija – keturių dienų naujagimiui, gimusiam su reta ir gyvybei pavojinga kvėpavimo takų yda, vadinama abipuse choanų atrezija, sėkmingai atlikta chirurginė intervencija.

Nuo šių metų liepos 1 dienos įsigalioja naujas kompensuojamųjų vaistų kainynas, kuriame – rekordinis įtrauktų vaistų skaičius, daugiau vaistų grupių ir mažesnės vaistų bazinės kainos, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos ministerija. Pasak SAM, numatoma, kad šie pokyčiai leis Privalomojo sveikatos draudimo fondui (PSDF) per antrąjį šių metų pusmetį sutaupyti apie 5,7 mln. eurų.

Prasidėjus vasaros sezonui Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) Skubios medicinos pagalbos skyrius Palangoje deda visas pastangas užtikrinti paslaugas kurorto gyventojams bei svečiams. Palangoje kasdien visą parą skubi pagalba teikiama pilnamečiams pacientams. Vaikams iki 18 metų vertinama pirminė būklė ir gydomos nesudėtingos traumos. Prireikus terapinio ar sudėtingesnio chirurginio gydymo, pagalba jiems bus teikiama Klaipėdos vaikų ligoninėje.

Vasara – ne tik atostogų metas, bet ir palankus laikotarpis kirmėlinėms ligoms plisti. Žemės ūkio darbai, dažnas buvimas gamtoje, neplautos uogos ar daržovės – visa tai gali tapti askaridozės, echinokokozės, toksokarozės ar kitų parazitinių ligų priežastimi. Dažniausiai šiomis ligomis užsikrečia ir serga ikimokyklinio bei jaunesnio mokyklinio amžiaus vaikai, taip pat vyresni nei 65 metų asmenys, rašoma pranešime spaudai.

Seimas įteisino galimybę gerus rezultatus pasiekusių valstybės, savivaldybės ar viešųjų įstaigų, teikiančių sveikatos priežiūros paslaugas, vadovus skirti antrai kadencijai be konkurso.

Penkerių metų Paulius visada buvo guvus ir šiek tiek už kitus vaikus aukštesnis. Jo ūgis leido jam greitai išsiskirti tarp bendraamžių, todėl anksti atrado pomėgį sportui – dar darželyje pradėjo lankyti krepšinio treniruotes. Viskas klostėsi puikiai, kol vieną karštą vasaros mėnesį Paulius susirgo sloga, kuri, atrodytų, užsitęsė ilgiau nei įprastai. Rugsėjį grįžus į darželį, jis pradėjo skųstis nuovargiu ir kojų skausmu. „Gal per daug lakstė, gal pavargo?“ – svarstė tėvai.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė ragina politikus pritarti jos siūlomiems sveikatos sistemos pokyčiams, nes vėliau gali būti per vėlu. „Tai yra paskutinė kova. Jeigu mes dabar, na, nelaimėsim šitos kovos, tai turbūt viešo sektoriaus erozija bus tokia stipri, kad kitų kadencijų vadovybės tikriausiai jau neturės tos galimybės sugrąžinti ir priminti taisyklių laikymosi svarbą ginant viešąjį interesą“, – Žinių radijui ketvirtadienį sakė ministrė.

Seimas ketvirtadienį ketina apsispręsti, ar leisti gerus rezultatus pasiekusius gydymo įstaigų vadovus skirti antrai kadencijai be konkurso. Parlamentarai ketina priimti tai numatančias Seimo socialdemokratų frakcijos seniūno pavaduotojos Jurgitos Šukevičienės inicijuotas Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pataisas.

Ministrų kabinetas trečiadienį nusprendė metams atidėti naujus reikalavimus, kada gydymo įstaigose teikiamos stacionarinės akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugos būtų kompensuojamos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto.

Vasaros dienomis, kai temperatūra peržengia 20 laipsnių, o mes aktyviai leidžiame laiką ar užsiimame fizine veikla, širdžiai tenka nemenkas krūvis. Padažnėjęs pulsas, silpnumas, galvos svaigimas, skausmas krūtinėje ar sumažėjusi tolerancija fiziniam krūviui – tai simptomai, su kuriais gali susidurti bet kokio amžiaus žmogus.

Trečiadienį posėdžiavęs Ministrų kabinetas vieneriems metams nusprendė atidėti reikalavimų, susijusių su kompensuojamomis stacionarinėmis akušerijos, chirurgijos ir vaikų ligų profilio paslaugomis, įsigaliojimą. Taip siekiama užtikrinti, kad tiek šalies regionų, tiek miestų gyventojai turėtų vienodas sąlygas gauti kokybiškas sveikatos priežiūros paslaugas.

Prasidėjus vasaros sezonui, daugelis pradeda planuoti savaitgalio išvykas į Lietuvos pajūrio kurortus. Atsižvelgiant į poilsiautojų poreikius, kurortuose esančios „Eurovaistinės“ prailgina darbo laiką. Sužinokite, kurios iš jų dirbs ilgiausiai. „Vasarą Lietuvos pajūrio kurortuose ne tik padaugėja poilsiautojų, bet ir išauga apsilankymų vaistinėse skaičius. Sveikatos problemos gali iškilti net per atostogas, todėl siekiame, kad žmonės galėtų pasirūpinti savo sveikata jiems patogiu metu.

„COVID-19 birželį. Nestebina. Driokstelėjo šįkart ir man“, – tokiomis realijos dalindamasi šeimos gydytoja Jurga Dūdienė ragina tautiečius neprarasti budrumo. Ji įspėja, kad ypač koronavirusui metų laikas – nė motais. Jai antrina ir sveikatos specialistai bei mokslininkai – dabar kaip tik plinta ypač užkrečiama nauja COVID-19 atmaina. Pasak J. Dūdienės, toks sergamumo pakilimas vasaros metu nestebina, bet statistika vis tik labai liūdina.

Siekiant užtikrinti pacientų pavėžėjimo paslaugos tęstinumą, Sveikatos apsaugos ministerija kreipėsi į Finansų ministeriją, prašydama papildomų 4,2 mln. eurų. Kaip teigė sveikatos apsaugos viceministrė Laimutė Vaidelienė, taip pat ketinama peržiūrėti iki šiol buvusias šios paslaugos apimtis bei sukurti efektyvesnį kontrolės mechanizmą. „Dėl papildomo beveik 4,2 mln. eurų finansavimo kreipėmės į Finansų ministeriją.

Kaip globos namuose gyvenantiems senjorams sugirdyti vaistus, jei tuo metu dirba ne slaugytojo padėjėjas, bet individualios priežiūros darbuotojas? Abu atlieka kone identišką darbą, tačiau įstatymai individualios priežiūros darbuotojui to daryti neleidžia. Su panašiais įstatymų nelogiškumais šiandien susiduria ne tik globos, bet ir slaugos įstaigos.

Birželį vyraujant vėsesniems nei įprastai orams, Lietuvoje daugėja peršalusių gyventojų, fiksuojami pavieniai koronaviruso ir gripo atvejai. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Greta Gargasienė sako, kad nors gripo sezonas oficialiai ir pasibaigė gegužės pabaigoje, tačiau virusai cirkuliuoja visus metus.

Kilus pasipiktinimui dėl laikinai sumažintų pacientų pavėžėjimo apimčių, trečiadienį Seimo Sveikatos reikalų komitete (SRK) ministerija planuoja pristatyti sprendimus, leisiančius užtikrinti paslaugos tęstinumą. „Sveikatos apsaugos ministerija pristatys, ką yra nusprendę dėl pacientų pavėžėjimo paslaugos“, – posėdžio išvakarėse Eltai nurodė SRK pirmininkė Lina Šukytė-Korsakė.  „Iš tikrųjų, pavėžėjimo paslaugos yra socialinės, tai ne Sveikatos apsaugos ministerijos prerogatyva.

Mokslininkai Didžiojoje Britanijoje įspėja dėl naujos, labai užkrečiamos koronaviruso atmainos. Nimbus vadinamas štamas, kurio mokslinis pavadinimas yra NB1.8.1, šią vasarą gali sukelti infekcijų bangą, rašo britų dienraštis „The Daily Mail“. Su šiuo iš omikron atmainos kilusiu variantu siejami infekcijų protrūkiai jau fiksuoti Kinijoje, Singapūre bei Honkonge.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad ir dabar buvę šalies vadovai gali būti gydomi namuose, dėl to keisti įstatymo nebūtina. Taip ji komentavo prezidento Gitano Nausėdos siūlymą sudaryti geresnes sąlygas gydyti šalies vadovus. „Iš tiesų aukščiausieji valstybės vadovai nusipelno aukščiausių sveikatos paslaugų, taip kaip ir visi Lietuvos gyventojai.

Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotos pataisos dėl neteisėtų priemokų gydymo įstaigose uždraudimo Seime sulaukė pirmojo palaiminimo. Tiesa, valdančiųjų tonas kiek švelnėja – pacientams ir toliau ketinama leisti prisimokėti kainos skirtumą pasirinkus brangesnę medicinos priemonę, pavyzdžiui, akies lęšiuką ar sąnario protezą. Po pateikimo įstatymo pataisoms pritarė 78 iš 111 balsavusių Seimų narių, prieš buvo 23, susilaikė dešimt.

Sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog siekiant pagerinti gydymo paslaugų prieinamumą bei sumažinti specialistų konsultacijos laukimo laiką, šeimos gydytojai taikys paciento rizikos vertinimo modelį. Taip, anot ministrės, gyventojams, kuriems reikalinga skubi pagalba, konsultacija būtų suteikiama maždaug per savaitę. „Mes įgyvendiname visą eilę priemonių, kaip mažinti eiles ir didinti prieinamumą pas gydytojus, kad laukimo laikas būtų kuo trumpesnis.

Nors užkrečiamos ligos gali būti valdomos skiepais, šių ligų protrūkiai rodo, kad ne visi tėvai apsisprendžia savo vaikus skiepyti. Dažnai bijoma nepageidaujamų reakcijų mažyliui. Tačiau, medikų teigimu, labiau bijoti reikėtų ne skiepo, o pačios ligos ir jos komplikacijų. Skiepai tėveliams nekainuoja, nes už juos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų sumoka ligonių kasos.

Sveikatos apsaugos ministerija ruošia pokyčius, kurie gali visiškai pakeisti tai, kaip mokame už gydymą. Ar žmonėms nebeliks galimybės prisimokėti už paslaugas privačiose klinikose? Ar išties psichikos sveikatos įrašai taps prieinami kitiems, TV3 „Dienos komentare“ diskutavo Lietuvos respublikos sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Žmonės piktinasi, kad artimiausiu metu gali būti, kad jie negalės prisimokėti už gydymo paslaugas.

Daug audringų diskusijų įplieskęs Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) siūlymas uždrausti priemokas gydymo įstaigose vis dar sulaukia nevienareikšmių vertinimų. Buvęs Joniškio ligoninės direktorius Martynas Gedminas teigia, kad priešų reikia ieškoti ne privačioje medicinoje, o visų pirma kelti įkainius už paslaugas.

Atėjus vasarai Lietuvos gyventojai dažnai skuba išnaudoti visus jos teikiamus malonumus – nuo iškylų prie ežerų ir žygių miškuose iki deginimosi saulėje pajūryje. Šeimos gydytojas pastebi, kad lietuviams daugiausiai pavojų vasarą kyla dėl per didelio noro atsipalaiduoti.

Nacionalinis vėžio centras (NVC) skelbia apie pradedamas teikti naujas paslaugas onkologiniams pacientams. Kaip nurodoma, nuo birželio 3 d. Vilniuje ir netoli jo gyvenantiesiems tampa prieinama skausmo ir diagnozavimo paslaugą namuose. Kaip nurodoma, kad ši paslauga skirta pacientams, gyvenantiems Vilniuje ir 25 km spinduliu aplink Sostinę, kuriems reikalinga specializuota skausmo terapija.

Seimui svarstant idėją įteisinti mobilias vaistines, Farmacijos įstatyme siūloma reglamentuoti ir nuotolines vaistinių paslaugas.  Vienas iš tokios iniciatyvos autorių, Seimo Sveikatos reikalų komiteto narys Rimas Jonas Jankūnas sako, kad tokios paslaugos įteisinimas sudarys galimybę gyventojams, kurie dėl amžiaus ar mobilumo stokos neturi galimybės atvykti į vaistinę, apsirūpinti reikiamais medikamentais.

Nuovargis, ilgalaikis stresas ar netaisyklingi sporto bei darbo prie kompiuterio įpročiai – tai tik kelios priežastys, kodėl vis daugiau žmonių skundžiasi įvairiais raumenų ir sąnarių skausmais. Šie simptomai trukdo kasdienėms veikloms ir neigiamai veikia emocinę savijautą. Nors gali pasirodyti, kad vaistai nuo skausmo – vienintelė išeitis, „Eurovaistinės“ vaistininkė Toma Gečienė pabrėžia – tai nėra ilgalaikis problemos sprendimas.

Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, siūlymas naikinti papildomas priemokas už Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis apmokamas gydymo paslaugas neprieštarauja Konstitucijai. Tai nutarė pirmadienį posėdžiavę šio komiteto nariai, apsvarstę Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadas dėl Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) inicijuotų įstatymo pataisų galimo prieštaravimo Konstitucijai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2023 metais 30 Europos Sąjungos (ES) ir Europos ekonominės erdvės šalių (EEE) pranešė apie 2 993 patvirtintus listeriozės atvejus – tai didžiausias metinis atvejų skaičius nuo stebėsenos pradžios. Didžiausias sergamumo rodiklis užfiksuotas tarp vyresnių nei 64 metų asmenų.

Sveikatos apsaugos ministerija siūlo išplėsti Lietuvoje optimalų defibriliatorių tinklą, kuris padidintų visuomenės saugumą ir sumažintų mirtingumą dėl staigaus širdies sustojimo. Siūloma, kad žmonių gausiai lankomose vietose, tokiose kaip oro uostai ir traukinių stotys, mokyklos ir universitetai, prekybos centrai ir sporto arenos, defibriliatorius būtų pasiekiamas greitu žingsniu per dvi minutes, rašoma pranešime spaudai.

Ūmų skausmą krūtinės ir pilvo srityje pajautęs pacientas nedelsiant kreipėsi į VšĮ Respublikinės Panevėžio ligoninės specialistus, kurie nustatė pavojingą aortos sienelės įplyšimą. Bet kurią akimirką galėjo įvykti visiškas aortos plyšimas, o pacientui būtų kilusi mirtina grėsmė. Pirmą kartą atlikta sudėtinga endovaskulinė operacija, kurios metu panaudotas atšakų turintis stentgraftas, padėjo sėkmingai išsaugoti paciento gyvybę.

Nors jau vasara ir vis dažniau išlenda saulė, dalis žmonių skundžiasi dirglumu, jėgų stoka, mieguistumu. Kaltę dėl šių negalavimų dažnas suverčia sezoniniam nuovargiui, vitaminų trūkumui, nors iš tiesų dėl to kalti gali būti hormonų sutrikimai. Jei trūksta estrogeno, svyruoja nuotaika, per daug kortizolio – kankina nerimas, lėtinis nuovargis. Žmonės dažnai neįtaria, kad dėl jų negalavimų gali būti kalti hormonai.

Kiekvienas gydytojas tik sveikintų žmogaus norą sveikiau gyventi ir aktyviau judėti. Vis tik kardiologai perspėja, kad besijaučiantis sveikas žmogus toli gražu gali tokiu nebūti, tad apsilankymas sporto salėje net gali baigtis ir miokardo infarktu. Kada sportas gali būti pavojingas ir kaip apsaugoti savo širdį, plačiau kalbamės su Kauno klinikų Kulautuvos reabilitacijos ligoninės vadovu, gydytoju kardiologu prof. Raimondu Kubiliumi.  Tai – antroji interviu dalis.

Norint išsiaiškinti, ką reiškia mūsų sapnai, nebūtina pirkti sapnininko, viską galime išsiaiškinti patys, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ teigė egzistencinės terapijos praktikas, dr. Justinas Grigas.

Kone kas trečią Lietuvos gyventoją kamuoja pavasarinė alergija. Žydint beržams ir ore tvyrant žiedadulkėms, žmonės masiškai plūsta pas medikus – alergologų kabinetuose nebėra laisvų laikų, o konsultacijų tenka laukti net iki dviejų mėnesių. Naujausi atlikti tyrimai rodo, kad net penktadalis alergiškų žmonių nesigydo, taip rizikuodami savo sveikata. O pavasarinės alergijos gali komplikuotis ir į astmą, kai pradeda trūkti oro, apima dusulys – tokiu atveju gali tekti gultis į ligoninę.

Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM) užsimojus panaikinti neteisėtai imamas priemokas gydymo įstaigose pacientams kilo ne vienas klausimas. Vienas jų – kaip bus ne tik su galimybe pasirinkti brangesnį lęšiuką ar protezą, bet ir su dabar įstatymiškai kaip ir leidžiamomis imti priemokomis teikiant komforto paslaugas.

Tyrimai rodo, kad Lietuvos gyventojai retai eina tikrintis profilaktiškai, didelė dalis jų pas gydytoją atvyksta tik kamuojami skausmų. Šeimos gydytoja akcentuoja, kad tai – tautos bruožas, mėgstame kentėti ir taip keliame grėsmę savo sveikatai.  Šeimos gydytoja Rasa Isevičienė naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ pasakojo, kad lietuvių polinkis iškęsti prastą savijautą ir į gydytojus kreiptis tada, kai situacija ženkliai suprastėja, kelia didelę grėsmę mūsų sveikatos būklei.

Ekspertai skambina pavojaus varpais – Europoje fiksuojami jau ne pavieniai difterijos atvejai, o protrūkiai ir net mirtys. Nors ši liga dar neseniai laikyta kaip žinoma tik iš vadovėlio, pavojus dėl jos – vis arčiau Lietuvos. Nors paskutinį kartą difterija Lietuvoje nustatyta 2011 m., perspėjama, kad šios infekcijos grėsmė nėra tokia tolima.

Gelbėti „kraujuojančią“, kaip sako pati ministrė Marija Jakubauskienė, sveikatos sistemą galima tik vienu būdu – atsigręžti į viešąjį sektorių ir visiems užtikrinti bent bazines sveikatos paslaugas. Nors teigiama, kad viešųjų įstaigų vadovai pokyčių laukia nesulaukia, patys gydytojai įžvelgia daug grėsmių. Gydytojų ir pacientų asociacijų atstovai neprieštarauja, kad įstatymuose numatytos tvarkos laikytis reikia – jei paslauga apmokėta valstybės, ją sąžiningai ir privalu suteikti nemokamai.

Medikų bendruomenėje – netektis. Pranešama, kad mirė ilgametis Kauno kraujagyslių chirurgas Kęstutis Balanaška. Žinia apie tai šeštadienį ryte socialiniame tinkle pasidalino LSMU Kauno ligoninė. „Liūdime netekę ilgamečio kolegos kraujagyslių chirurgo Kęstučio Balanaškos. Jo darbas visada rėmėsi žmogiškumu, atsakomybe ir nuoširdžiu rūpesčiu pacientais.