Sveikata

Gydytojai ragina suklusti – sunkios uždegiminės žarnyno ligos, tokios kaip Krono liga ar opinis kolitas, tyko ir visai jauname amžiuje. Įspėjama, kad pirmi simptomai gali atrodyti nekalti, kol vėliau žmogus staiga neatsiduria ligoninėje.  VUL Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovės, gydytojos gastroenterologės doc. dr.

Sveikatos sistemoje nuo kitų metų laukia dideli pokyčiai – ministerija siekia, kad gydymo įstaigose būtų uždraustos neteisėtai imamos priemokos. Vis tik patys pacientai nuogąstauja, kad dabar iš dalies mokamos paslaugos taps apmokamos pilnai, o prieinamumas pas gydytojus pablogės.

Prasidėjęs grybavimo sezonas vėl duoda darbo gydytojams toksikologams. Nors kol kas apsinuodijimo aukų nėra daug, gydytoja įspėjo, kad pavojus – visada šalia: vienas neatsargus žingsnis ir vakarienė gali tapti nuodu. Tautiečiai jau plūsta į miškus ir skuba dalintis pirmųjų laimikių vaizdais. Vis tik gydytojai aklo entuziazmo grybaujant negiria – viena klaida gali baigtis ne tik ligoninės palatoje, bet ir mirtimi.

Nacionalinėje visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijoje (NVSPL) Vilniuje ketvirtadienį bus pristatytas Lietuvoje planuojamas tarptautinis žmogaus biologinės stebėsenos tyrimas. Jo metu bus tiriama, kokių kenksmingų cheminių medžiagų yra žmogaus organizme. Dalyvauti tyrime bus kviečiami atsitiktinės atrankos būdu atrinkti žmonės. Jis bus atliekamas NVSPL partnerių vietose: Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje.

Periferinių kraujagyslių ligos – dažnas, bet dažnai nepastebimas pavojus, galintis baigtis mirtinai. Laidoje „Sveikatos DNR“ kraujagyslių chirurgas iš Santaros klinikų Gediminas Vaitėnas paaiškina, kodėl verta susirūpinti arterijų sveikata ir kada būtina pasitikrinti dėl vadinamojo „tyliojo žudiko“ – aneurizmos. Pasak gydytojo, dažniausios periferinių kraujagyslių ligos mūsų šalyje – venų ligos.

Šeštadienį Kauno klinikose užgesus psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijusio 15-mečio gyvybei, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, jog narkotinių medžiagų vartojimo problema tampa vis didesnė. „Tai parodo, kad yra problema. Jaunimui tai yra problema, kad psichoaktyvių medžiagų vartojimas, pagal tuos kritinius atvejus, tikrai aktualėja, didėja“, – trečiadienį Vyriausybėje Eltai teigė M. Jakubauskienė.

Viešosiose gydymo įstaigose dirbančio medicinos personalo vidutinis darbo užmokestis (VDU) nuo 2016 m. iki 2025 m. I ketvirčio padidėjo tris kartus, rodo statistikos duomenys. Štai gydytojų mėnesio vidutinė alga 2025 m. I ketvirtį sudarė 5 345 eurus (prieš mokesčius). Tai daugiau nei tris kartus viršija 2016 m. lygį (1721 euras). O slaugytojai šių metų pradžioje vidutiniškai gavo 2 621 eurą. Tai – taip pat tris kartus daugiau nei 2016 m. (884 eurai), skelbia Sveikatos apsaugos ministerija.

„Forbes“ duomenimis, per metus šunys įkanda dešimtims milijonų žmonių pasaulyje, o per 80 proc. šių nelaimių įvyksta namuose arba įkandus pažįstamiems keturkojams. Deja, šunų įkandimai gali būti pavojingi, net jei iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad šuo vos grybštelėjo. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Julija Aganauskaitė-Žukaitė į tokius nelaimingus nutikimus pataria nenumoti ranka – būtina žinoti, kaip elgtis, kur kreiptis ir kaip prižiūrėti žaizdą.

Magnis – svarbus mineralas, veikiantis šimtus organizmo procesų: nuo energijos gamybos iki nuotaikos ar net širdies ritmo reguliavimo. Nors magnio mums reikia visus metus, vasarą jo poreikis gali išaugti – dėl aktyvesnio gyvenimo būdo, gausesnio prakaitavimo. Pasireiškus šio mineralo trūkumui, svarbu ne tik papildyti jo atsargas, bet ir pasirinkti tinkamą magnio formą. Pasak šeimos gydytojos Izabelės Juškienės, viena efektyviausių formų – magnio bisglicinatas.

Nuo liepos 9 d. į savo buvusias patalpas grįžta Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Skubiosios pagalbos skyrius. Tiesa, čia nedaug kas beprimena ankstesnį vaizdą. Po ilgiau nei metus trukusios renovacijos Skubiosios pagalbos skyrius pasikeitė iš pagrindų – jame atnaujintos visos darbo vietos bei pacientų zonos, suteikiant joms daugiau erdvės, komforto ir privatumo, renovuota korpuso vėdinimo bei kondicionavimo įranga, kiti inžineriniai tinklai.

Vos prieš keturis mėnesius Greitosios medicinos pagalbos tarnybos Jurbarko pastotėje dirbti pradėjusi Rasa Tumšytė jau susidūrė su įsimintinu atveju – greitajai paskambinusi moteris pasiskundė nugaros skausmu, tačiau atvykus į vietą ją ištiko klinikinė mirtis. Greiti komandos veiksmai tapo sėkmės istorija – moterį pavyko atgaivinti. Sėkmės istorija iš paramedikų veiklos socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalijo GMP tarnyba. Kauno rajono teritorinis skyrius.

Vasara – puikus metas pasimėgauti šviežiomis sezoninėmis uogomis ir vaisiais. Ar žinojote, kad net ir sveikiausios vasaros gėrybės gali sukelti virškinimo sutrikimus ar cukraus šuolius kraujyje? Šios gėrybės ne tik gardžios, bet ir itin naudingos sveikatai. Vis dėlto gydytojai pabrėžia, kad svarbu mokėti juos tinkamai įtraukti į kasdienį racioną – derinti su kitais produktais ir vengti dažnai pasitaikančių vartojimo klaidų.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas, profesorius Rimantas Kėvalas paskelbė, kad jauniausias jo rankose atsidūręs psichotropinėmis medžiagomis apsinuodijęs pacientas buvo vos 7-erių metų vaikas. Mažylis į Kauno klinikas buvo atvežtas su sąmonės sutrikimu ir traukuliais. „Asmeniškai mačiau apsinuodijusį septynerių metų vaiką. Laimei, jam pavyko išgyventi, tačiau atvykęs į ligoninę jis jau buvo su sąmonės sutrikimu ir traukuliais“, – pasakojo medikas.

Lūžinėjančius nagus, blyškią odą, plaukų slinkimą ir užsitęsusį nuovargį dažna moteris priskiria stresui, sezonų kaitai ar nuolatiniam skubėjimui bei užimtumui. Vis dėlto daugelis medikų sutartinai tvirtina, kad dažnu atveju šie požymiai išduoda geležies trūkumą organizme. Tai gali smarkiai paveikti darbingos ir iš pažiūros sveikos moters gyvenimo kokybę, rašoma pranešime spaudai.

Naujausi Europos kardiologų sąjungos duomenys rodo, kad aukštas kraujo spaudimas ir su juo susiję varginantys simptomai lydi 41 proc. europiečių vyrų ir 36 proc. moterų. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Justina Metlovienė įspėja, kad aukštas kraujospūdis yra vienas didžiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos faktorių, o pastarosios kasmet nusineša per 3 mln. europiečių gyvybių. Ji dalijasi, ką galime padaryti, siekdami kontroliuoti kraujo spaudimą, rašoma pranešime spaudai.

Vasara – metas, kai inkstų akmenligė pasireiškia dažniau. Net jei karščiai nealinantys, organizmas netenka daugiau skysčių, o šlapimas tampa labiau koncentruotas – tai viena pagrindinių akmenų formavimosi priežasčių. Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) gydytojas urologas Titas Telksnys įspėja: akmenligė – ne tik staigus skausmas, bet ir lėtinė, linkusi kartotis liga, kuriai būtina ilgalaikė priežiūra.

Kauno klinikų Vaikų ligų klinikos vadovas Rimantas Kėvalas sako, jog šeštadienį jų įstaigoje miręs paauglys buvo apsinuodijęs psichotropinėmis medžiagomis, nuo kurių išsivystė organų nepakankamumas. „Pirminė informacija yra tokia, kad birželio 30 d. į mūsų vaikų intensyvios terapijos skyrių buvo atvežtas paauglys. Pagal klinikinius duomenis ir pirminę informaciją buvo kalba apie apsinuodijimą psichotropinėmis medžiagomis.

Vaikai, kurie neteko galūnės, tačiau, nepaisydami to, aktyviai sportuoja, netrukus galės papildomai gauti Privalomojo sveikatos draudimo lėšomis (PSDF) kompensuojamus sportui pritaikytus šlaunies ir blauzdos protezus. Privalomojo sveikatos draudimo taryba pritarė šių ortopedijos techninių priemonių įtraukimui į kompensuojamųjų sąrašą.

 Aukšto meistriškumo sporto varžybose, treniruočių stovyklose, vidaus tarnybos pareigūnų fizinio pasirengimo metu nuo rugsėjo turėtų budėti paramedikai.  Tai numatantį įsakymą liepą turėtų patvirtinti sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.

Lankantis pas šeimos gydytoją dažnai yra atliekami bendri kraujo tyrimai, o ten matomas ir hemoglobino kiekis žmogaus kraujyje. Kai šis rodiklis nepakankamas, paprastai yra skiriamas gydymas, tačiau hemoglobino stoka gali būti tokia didelė, kad teks skubėti į ligoninę. Naujienų portalo laidoje „Sveikatos DNR“ hematologas, onkologas chemoterapeutas Domas Vaitiekus papasakojo, ką gali reikšti mažas hemoglobino kiekis kraujyje.

Po savaitgalio išvykų prie ežerų, upių ar jūros, kai kurios moterys gali pastebėti nemalonius infekcijų simptomus. Dažniausi simptomai – niežėjimas, išskyrų pakitimai ar nemalonus kvapas. „Eurovaistinės“ vaistininkė Elvyra Ramaškienė dalijasi patarimais, kaip teisingai rūpintis intymia higiena po maudynių ir ką daryti, jei visgi pasireiškė infekcijos požymiai.

Siūlymas suteikti teisę garbės donorams gauti valstybines pensijas, nepaisant kitų jiems jau mokamų pensijų, prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintam lygiateisiškumo principui. Tokią išvadą pateikė Seimo Teisės departamentas, įvertinęs Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūno pavaduotojo Domo Griškevičiaus kartu su kitais parlamentarais birželio mėnesį įregistruotas Valstybinių pensijų įstatymo pataisas.

Ar kada nors susimąstėte, kaip mūsų protėvių perduoti genai atsispindi dabartinio lietuvio DNR sekoje ir kokias paslaptis apie lietuvių kilmę gali atskleisti genetikos mokslas? Būtent šiais klausimais domisi Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai, pirmieji nuskaitę visą lietuvio genomą. Jie ieško atsakymų į klausimus apie mūsų ištakas, genetinius ryšius su kitomis tautomis ir analizuoja, kaip genai lemia prisitaikymą prie aplinkos.

Vyriausybei metams atidėjus naujus reikalavimus dėl pacientų skaičiaus akušerijos, chirurgijos, vaikų ligų skyriuose, sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė sako, kad peržiūrint šiuos kriterijus situacija jau įvertinta pusėje numatytų gydymo įstaigų.

Medikai sunerimę – tenka gelbėti vis daugiau vaikų, susirgusių erkiniu encefalitu. Serga mažyliai nuo kelių mėnesių, o daugiausia paaugliai. Dalis jų patenka į reanimaciją, kartais net pritrūksta lovų. Pasak gydytojų, per savaitę tenka gelbėti 2-3 negaluojančius vaikus. Nors nuo erkinio encefalito apsaugo skiepai, deja, besiskiepijančių mastai auga nežymiai.  Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Plaučių uždegimas ir toliau išlieka viena iš pagrindinių mirties priežasčių Lietuvoje – 2023 metais ši liga buvo devinta dažniausiai mirtį sukėlusi priežastis tarp vyrų ir vienuolikta tarp moterų. Nors gali pasirodyti, jog ši liga yra gerai žinoma ir suprantama, dėl jos klastingos eigos ne visuomet pavyksta išgelbėti sergantįjį. Plaučių uždegimas, arba pneumonija, yra viena iš penkių dažniausių mirties priežasčių Lietuvoje.

Kalbant apie fizinį aktyvumą, daugelis žmonių vis dar klaidingai mano, kad sportas — tik jaunimui, o su amžiumi ar tam tikromis sveikatos būklėmis geriau ilsėtis. Tačiau kineziterapeutas ir asmeninis treneris Paulius Leskauskas TV3 laidoje „Sveikatos DNR“ pabrėžia, kad judėti būtina visiems, nepriklausomai nuo amžiaus ar diagnozės. Nors istoriškai jėgos treniruotės dažniau buvo siejamos su vyrais, šiandien vis daugiau moterų renkasi rimtesnį svorių kilnojimą.

Naujienų portalo tv3.lt tinklalaidėje „Tėvai paprastai“ vedėjas Simonas Urbonas kartu su reabilitacijos centro „Naujas gyvenimas“ įkūrėju Marium Balčiūnu ir eksperte Aušra Želviene kalbėjo apie tai, kaip pastebėti, jei paauglys pradėjo vartoti narkotines medžiagas ir kaip geriausia jam padėti. Tinklalaidėje Marius pasidalijo savo patirtimi vartojant narkotikus. Jis atvirai papasakojo, kad svaigalų liūne paskendęs buvo 8 metus.

Ar esate kada jautę silpnumą, galvos skausmą ar net patyrę širdies ritmo sutrikimų ir netikėtai sužinoję, kad tuo metu vyko saulės magnetinė audra? O gal pastebėjote, kad tokiomis dienomis blogėja nuotaika, kamuoja nerimas ar padidėjęs kraujospūdis? Naujienų portalo tv3.lt laidoje „Sveikatos DNR“ žurnalistė Erika Fuks kartu su klimatologu prof.

Europos ligų profilaktikos ir kontrolės centras (ELPKC) pranešė apie didėjantį sergamumą tymais Europoje. Didžiausias atvejų skaičius užfiksuotas Rumunijoje, kur nuo metų pradžios jau susirgo daugiau nei 7 000 žmonių. Protrūkiai taip pat registruojami Prancūzijoje, Nyderlanduose, Belgijoje ir Ispanijoje. Tad Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistai primena, kad keliaujant svarbu atminti apie šios ligos riziką ir ragina neatidėti vaikų skiepų.

Tikriausiai daugeliui teko patirti staigų ir ūmų nugaros ar kaklo skausmą, sukaustantį taip, kad tampa sunku pajudėti. Šią būklę gali išprovokuoti tiek netikėtas judesys, raumenų pertempimas ar spazmas. Vaistinių tinklo „Camelia“ vaistininkė Giedrė Stankevičienė dalinasi patarimais, padėsiančiais greičiau numalšinti skausmą ir grįžti į įprastą režimą bei ką daryti, kad pavyktų to išvengti ateityje, rašoma pranešime spaudai.

Kauno klinikų pacientas Edgaras prisimena, kad būdamas aktyvus, sportą mėgstantis paauglys ėmė vis dažniau vengti fizinės veiklos. Pacientui kitame mieste buvo diagnozuota genetinė liga – spinalinė raumenų atrofija (SRA), o išgirdęs apie galimybę gydytis suaugusiems skirtomis nusinerseno injekcijomis Kauno klinikose, kreipėsi čia ir netrukus pradėjo gydymą.

Vasarą ne visada pavyksta išvengti vabzdžių įgėlimų, ypač liepą, kai dauguma jų būna aktyviausi. Uodai, bitės, širšės ar net erkės – nors visų jų reikėtų saugotis, jų įgėlimai sukelia skirtingas organizmo reakcijas: nuo niežėjimo ir patinimo iki stipraus skausmo ar alergijos. „Eurovaistinės“ vaistininkas Mindaugas Rutalė dalijasi patarimais, kaip tinkamai gydyti įvairių vabzdžių įgėlimus.

Centrinės nervų sistemos (CNS) navikai yra dažniausiai nustatomi solidiniai navikai vaikų amžiuje ir antroje vietoje vertinant iš visų vaikų onkologinių susirgimų po leukemijos. Santaros klinikose vidutiniškai diagnozuojama apie 10–15 šios ligos atvejų per metus. Apie trečdalį iš jų nustatomos žemo piktybiškumo gliomos, tuo tarpu dažniausias piktybinis smegenų navikas vaikų amžiuje yra meduloblastoma.

Ypač karštą dieną, kuomet termometro stulpeliai bene visoje Lietuvoje perkopė 30 laipsnių ribą, tautiečiai suskubo pasimėgauti saule ir atsigaivinti prie vandens telkinių. Nors darbo dienos įkarštis, tačiau populiariausi paplūdimiai jau buvo pilni, formavosi automobilių spūstys. Medikai perspėja – ne visi saule džiaugiasi atsakingai. Į ligonines greitoji veža perkaitusius, šilumos smūgius patyrusius poilsiautojus. Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Žaibiškai šoktelėjęs karštis Lietuvoje ne tik džiugina šilumos išsiilgusius, bet ir kelia pavojų sveikatai – šiandien kai kur termometrai šoktels net iki 35 °C. Nors tokie karščiai greitai trauksis, medikai perspėja: staigūs temperatūrų pokyčiai gali smarkiai paveikti organizmą – sumažinti atsparumą virusams, sutrikdyti savijautą, o elementarių rekomendacijų nesilaikymas gali net sukelti pavojų gyvybei.

Šiandien Lietuvą užplūdo svilinantis karštis – termometro stulpeliai kils net iki 31–36 laipsnių, pajūryje – 27–30 laipsnių. Sveikatos priežiūros specialistai įspėja tokiomis dienomis labiau rūpintis savo sveikata, o vartojantiems kai kuriuos vaistus svarbu prisiminti, kad didėja odos reakcijų saulėje rizika. Valstybinė vaistų kontrolės tarnyba prie LR SAM socialiniame tinkle „Facebook“ dalijasi įspėjimu apie galimas fototoksines ir fotoalergines reakcijas.

Antroje birželio pusėje maudyklų vandens kokybės tyrimus atlikęs Higienos institutas ketvirtadienį pranešė, kad rekomenduoja nesimaudyti keliuose vandens telkiniuose Kalvarijos, Šilalės rajonuose. Kalvarijos rajono Orijos ežero maudykloje birželio 19 dieną buvo nustatytas didelis melsvabakterių kiekis, todėl dėl grėsmės sveikatai čia draudžiama maudytis. Pakartotinai birželio 30 dieną gauti vandens tyrimai rodo išliekančią melsvabakterių grėsmę sveikatai.

Naujausias tyrimas rodo, kad Lietuvos gyventojai vis dar neišgeria tiek vandens, kiek rekomenduoja specialistai. Nors pažanga matoma, visuomenės sveikatos ekspertai pastebi – pasitempti dar tikrai yra kur. Vis dėlto tuos, kuriems atrodo, kad per dieną išgerti du ar net tris litrus vandens – pernelyg sunki užduotis, nuramina: dalį reikalingų skysčių galima gauti ir iš tinkamai parinkto maisto.

Vasara – tinkamas metas pasirūpinti skiepais, todėl Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) kviečia tėvus ir globėjus atidžiai peržvelgti vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių ir įsitikinti, kad visi reikalingi skiepai buvo atlikti laiku.

Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) medikai primena, kad karštis, nors ir siejamas su vasaros malonumais, gali tapti išbandymu sveikatai. Skubios medicinos klinikos vidaus ligų gydytoja Rūta Tatarėlytė atkreipia dėmesį, kad aukšta oro temperatūra veikia visus – tiek sveikus, tiek sergančius žmones, tačiau ypač jautrūs karščiui yra vyresnio amžiaus asmenys ir tie, kurie serga širdies, kraujagyslių, onkologinėmis, endokrininėmis, plaučių ligomis ar diabetu.

Ilgose eilėse pas gydytojus specialistus laukiantiems pacientams Sveikatos apsaugos ministerijos naujovė – ligonių rūšiavimas. Šeimos gydytojas, rašydamas siuntimą pas kardiologą, endokrinologą ar kitą specialistą turės nuspręsti, kokia paciento būklė ir kaip skubiai jam reikia pagalbos. Pagal tai skirs į vieną iš trijų grupių, kurioje ligonis turės laukti nuo poros savaičių iki kelių mėnesių.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos įspėja apie pavojingą meteorologinį reiškinį – karštį, rašoma Higienos instituto pranešime spaudai. Liepos 3-ąją dieną aukščiausia temperatūra kils iki 31–36 °C, pajūryje 27–30 °C. Atsižvelgiant į tai, Higienos institutas ragina nebūti abejingiems savo ir artimųjų sveikatai.

Kartais nutinka taip, kad vienas neatsargus judesys gali baigtis skaudžias pasekmes lemiančia nelaime. Taip įvyko Tverų seniūnijos (Rietavo sav.) gyventojui Algirdui Dobravalskiui, kuris netyčia peiliu įsidūrė sau į koją. Ir jei ne artimųjų operatyvumas, ne Plungės ligoninės medikų profesionalumas, galėjo nutikti taip, kad žmogus būtų netekęs kojos. Laimei, to išvengta – po ilgai trukusios operacijos koja išsaugota, tveriškis, keletą dienų praleidęs ligoninėje, jau išleistas į namus.

Ministerija ieškos galimybių, kaip prioritetine tvarka teikti pavėžėjimo paslaugas chemoterapijos gydymą gaunantiems pacientams, sako sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė. Šią situaciją darbo grupė planuoja aptarti penktadienį rengiamame susitikime.

Šeši iš dešimties lietuvių pritaria, kad nėštumo nutraukimo paslauga moterims būtų visiškai arba iš dalies finansuojama iš privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, rodo naujienų agentūros BNS užsakymu „Vilmorus“ atlikta apklausa. Gyventojų nuomonės tyrimo duomenimis, 30,2 proc. respondentų mano, kad abortai turėtų būti finansuojami visais atvejais, 32,4 proc. – tik išimtiniais atvejais, pavyzdžiui, pastojus po išprievartavimo arba esant medicininėms indikacijoms.

Širdies ir kraujagyslių ligos (ŠKL) visame pasaulyje jau daugelį metų išlieka viena pagrindinių mirties priežasčių. Šią liūdną statistiką neretai lemia šiuolaikinis gyvenimo tempas, pervargimas, nesubalansuota mityba, judėjimo stoka, kokybiško poilsio trūkumas, žalingi įpročiai. Lietuvoje padėtis ypač neraminanti – pagal sergamumą infarktu ar insultu mūsų šalis Europoje tvirtai pirmauja, rašoma pranešime spaudai.

Vasara nelepina šiluma, tad ir meteorologų prognozuojami karščiai daugelio nebaugina. Tačiau medikai pataria būti budresniems, nes Respublikinės Šiaulių ligoninės palatose, atėjus karščiams, įprastai daugėja pacientų, kurių sveikata sušlubuoja dėl karščių. Pavojus sveikatai kyla ne tik dėl karštos saulės, bet ir dėl to, kad žmonės per mažai (arba per daug) vartoja skysčių, vėsinasi nekokybiškais kondicionieriais, netinkamai maitinasi.

Ar teko mintyse barti kaimyną, kad šis nuo ankstyvo ryto burzgina žoliapjovę? O gal patys sulaukėte beldimo į duris su prašymu liautis gręžti ar kalti? Iš tiesų, tiek vejos priežiūra, tiek remonto darbai neatsiejami nuo vasaros ir jos „grojaraščiui“ priskiriamų sezoninių garsų – tokių kaip uodų zvimbimas ar vakarinis žiogų ir varlių choras. Vis dėlto vieni vasaros garsai gali būti malonūs ir net naudingi, o kiti – pavojingi klausai.