gyvūnai

Lietuvoje pastaruoju metu vis dažniau iš žmonių ir įvairių organizacijų dėl netinkamo laikymo sąlygų ir nepriežiūros paimami gyvūnai. Dažnai jie išvežami į užsienio rezervatus, nes mūsų šalyje nėra, nei kur jų apgyvendinti, nei kas juos prižiūri. 1 milijoną iš biudžeto kasmet gaunantis Kauno zoologijos sodas nepriima net sužeistų lūšių, nekalbant apie egzotinius gyvūnus. Žalioji markata Šiaulių gamtininkų centre gyveno daugiau nei 10-metį.

Užsitęsus šaltukui gyventojai vis dažniau pastebi neadekvačiai ir keistai besielgiančias stirnas. Šios lyg bebaimės – eina artyn, net leidžiasi glostomos. Specialistai turi atsakymą – tokį laibakojų elgesį lemia apsinuodijimas rapsais, kurio šios, pritrūkusios maisto, prisiėda pamiškėse. Rapsų nuodingos medžiagos pažeidžia organų veiklą, nervų sistemą, dėl ko pakinta elgesys, gali baigtis ir žūtimi.

Katės yra lepūs, mieli ir žaismingi padarai. Tačiau kartais jos tampa tikromis plėšrūnėmis ir aiškiai parodo, kad nenori būti erzinamos. Nors mums ir gali atrodyti, kad yra miela žaisti su katėmis ir paimti jas į rankas, kai tik turime galimybę, yra tam tikrų dalykų, kuriuos mėgstame daryti, kurių katės paprasčiausiai neapkenčia. Štai septyni dalykai, kuriuos galbūt darote, ir kurių jūsų katė slapčia nekenčia.

Šiaulių apygardos teismas nusprendė konfiskuoti 17 šunų iš neteisėtai ir netinkamai juos laikiusio veisėjo, penktadienį pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT).  Pasak VMVT, teismas pripažino, kad tarnybos specialistai teisingai kvalifikavo bei tinkamais įrodymais pagrindė visus gyvūnų laikytojui inkriminuotus administracinius nusižengimus, susijusius su neteisėtai vykdyta veisimo veikla ir žiauriu elgesiu su gyvūnais.

Pasvalio rajone pareigūnai iš gyvenamųjų patalpų paėmė ir laikiniesiems globėjams perdavė per pusšimtį netinkamomis sąlygomis laikytų šunų ir kačių, vienas šuo nugaišo. Kaip pranešė Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT), Pasvalio rajono savivaldybės, VMVT ir policijos atstovams vykdant teismo nutartį patikrintose patalpose Pasvalio rajone rasti tinkamai neprižiūrėti 53 augintiniai: 39 katės ir 14 šunų, visi jie perduoti laikiniesiems gyvūnų globėjams.

Sniegas ir šalčiai gali būti pražūtingi kai kuriems paukščiams. Laukinėms mūsų laukų ir pievų vištelėms – kurapkoms dabar ypač sunku. Nors tai nepaprastos slapukės, bet šiuo metu jos badauja ir rizikuodamos traukia net prašyti žmonių pagalbos.  Raguvoje gyvenantis žinomas gamtininkas ir zoologas  Antanas Slučka traukia iš bagažinės puspilnį kibirą kviečių. Grūdai skirti miestelio pakraštyje prie fermų jau kurį laiką besibūriuojančioms laukinėms vištelėms – kurapkoms.

Neseniai atlikėja Ineta Puzaraitė-Žvagulienė socialiniame tinkle pasidalijo džiugia žinia – jos kalytė Spurga atsivedė 9 šuniukus. Nors šeimai tai ir buvo didelis netikėtumas, šuniukai kaipmat užkariavo ne tik jų, bet ir draugų bei pažįstamų širdis. Tiesa, kai kurie pradėjo ir piktintis, kad kalytė buvo nesterilizuota, vadino tai neatsakingu elgesiu.

Į pajūrį atkeliavus snieguotai ir šaltai žiemai, žmonės vėl puolė gelbėti laukinius gyvūnus, nepagalvodami, kad taip skriaudžia kitus. Vienas klaipėdietis jau trečią parą globoja gulbių jauniklius, mat į ant užšalusių Kuršių marių ledo įsikūrsių paukščių jauniklius ėmė kėsintis lapės. Aplinkosaugininkai sako, kad gamta tik dėl to ir egzistuoja, kad vieni gyvūnai nuolat ėda kitus. Tad jei žmogus gelbėja paukščius, be maisto palieka plėšrūnai ir iš bado žūsta jie arba jų jaunikliai.

Lietuvoje viena po kitos garsiai skamba istorijos apie nelegalias gyvūnų daugyklas. Tačiau Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius Darius Remeika pažymi, kad tokių daugyklų darbą įrodyti sunku. Jo teigimu, labiausiai pažaboti nelegalius daugintojus padėtų privalomas gyvūnų žymėjimas ir bausmių neišvengiamumas.

Žmonės ir šimpanzės dalijasi net 99 proc. DNR. Mokslininkai teigia, kad tai reiškia, jog tikimybė, kad kokia nors liga peršoks tarp skirtingos rūšies atstovų, yra labai didelė. Ir tai iš tikrųjų gąsdina, nes mįslinga bakterinė infekcija Siera Leonėje 2005-2018 metais pražudė 56 šimpanzes. Tai yra, lygiai tiek, kiek užkrėtė. Greičiausiai Sarcina genties bakterijų sukelta liga sukėlė visą eilę simptomų. Sergančios šimpanzės sunkiai vaikščiojo, vėmė ir viduriavo.

Pietų Korėjos sostinėje namuose laikomiems šunims ir katėms su pakilusia temperatūra, kosuliu ar apsunkintu kvėpavimu bus atliekami koronaviruso testai, jeigu jie turėjo kontaktų su viruso nešiotojais, pirmadienį pranešė Seulo valdžia.   Ši naminių gyvūnų testavimo programa Seule pradedama įgyvendinti praėjus kelioms savaitėms po to, kai šalis paskelbė nustačiusi pirmąjį gyvūno užsikrėtimo pandeminiu koronavirusu atvejį. COVID-19 buvo diagnozuota kačiukui.

Prancūzija siekia dar labiau sugriežtinti gyvūnų gerovės įstatymus. Parlamente kelią skinasi pataisos, kurios uždraus gyvūnus cirke ar kituose pasirodymuose. Paskutines dienas skaičiuoja ir audinių ūkiai – juos taip pat planuojama uždaryti. Jei Prancūzijoje įsigalios naujas gyvūnų gerovės įstatymas, štai tokių pasirodymų su delfinais šalies delfinariumai rengti nebegalės. Įstatymą parengusi valdančiosios prezidento Emmanuelio Macrono partijos narė aiškina kodėl.

Mėnulio Naujuosius metus švenčia pandų mažyliai. Sičuano Kinijos provincijoje Štai šie pandų jaunikliai su Mėnulio naujausiais metais sveikina viso pasaulio gyventojus.  Šie mažyliai yra milžiniškų pandų veisimo Čengdu tyrimų bazėje išauginti jaunikliai. Augintojai jais itin didžiuojasi. „2020 m. mes sėkmingai užauginome 14 pandų jauniklių.

Aplinkos apsaugos departamentas primena – pastebėję ir įsitikinę, kad laukiniam gyvūnui reikalinga pagalba, nedelsdami kreipkitės skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112 arba visą parą veikiančiais Gyvūnų globėjų asociacijos telefonais 8 655 70058 arba 8 686 44828. „Šį savaitgalį vėl pranešamas speigas, tikėtina, kad gausime nemažai pranešimų, susijusių su gyvūnais.

Jurbarko rajone du tauriųjų elnių patinus nušovę asmenys turės atlyginti per 12,2 tūkst. eurų žalą gamtai bei sumokėti baudas, penktadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas.  Departamento teigimu, du asmenys laukinius žvėris nušovė šią savaitę Jurbarko rajone esančiame medžiotojų klubo „Dubysa“ medžioklės ploto vienete.  Nustatyta, kad lygiavamzdžiu šautuvu elnius nušovęs asmuo nebuvo įsirašęs į medžiotojų klubo „Dubysa“medžioklės lapą ir nepažymėjo jame sumedžiotų gyvūnų.

Jeigu Lietuvoje darbuojasi vaiko teisių kontrolierius, turėtų atsirasti ir gyvūnų gerovės kontrolierius. Tokius ir panašius siūlymus jau beria politikai, reaguodami į nuolatines skriaudžiamų gyvūnų istorijas ir teismo sprendimą grąžinti šunis jų neprižiūrėjusiai daugintojai Jonavoje. Tarp idėjų – skriaudėjams gerokai didinti baudas ir, fiksavus žiaurų elgesį, įteisinti automatinį gyvūnų konfiskavimą.

Prieš keletą dienų neeilinis nutikimas įvyko Kėdainių rajone, Pelėdnagių kaimo teritorijai priklausančiame vienkiemyje. Į sodybą atklydo mažas negaluojantis stirniukas. Sodybos šeimininkai Važgauskai nepaliko stirniuko likimo valiai, jį gelbėjo. Specialistai tikina, kad keletą dienų geradarių sodyboje pailsėjęs ir pagydytas stirniukas, turėtų atsigauti. Tuomet jis galės būti paleistas atgal į gamtą, pas laukuose besiganančią šeimą. Prie pat namų „Viskas buvo taip.

Nyderlanduose suvaržymai dėl koronaciruso pandemijos sudavė itin skaudų smūgį Amsterdamo zoologijos sodui. Įklimpęs į skolas, vienas seniausių Europos gyvūnų parkas priverstas atiduoti gyvūnų parko numylėtinius liūtus. Amsterdamo zoologijos sode, šios dvi liūtų patelės ir vienas patinas, bene, žymiausi jo gyventojai.

Gausus snygis sniego pusnimis nuklojo laukus ir miškus. O oro temperatūros svyravimai dalį sniegynų sukaustė į ledą. Ant sniegynų užsitraukusi ledo pluta Lietuvos miškuose tapo pražūtinga žiemojančioms stirnoms, elniams, lapėms ir kiškiams. Miškininkai badaujantiems žvėrims jau veža papildomo maisto į šėryklas. Miškuose šiuo metu traška sniegas po kojomis. O iki šėryklos lydinčio girininko batai vietomis į pusnis sminga iki pusės blauzdų. Klampoti sunku ne tik mums, bet ir miško žvėrims.

Pirmą kartą savo darbo istorijoje šalies Muitinė konkurso būdu pardavinėjo šuniukus. Penki, manoma, špicų veislės šuneliai buvo konfiskuoti pasienio punkte kaip kontrabanda. Keturkojų pardavimo konkursas papiktino gyvūnų teisių gynėjus. Anot jų, šuniukai buvo parduoti kaip kokie daiktai neužtikrinant, kad jie nebūtų išnaudojami ar nelegaliai dauginami. Departamento atstovai sako, kad jei toks konkursas nebūtų įvykęs, šuniukus tektų tiesiog nugaišinti.

Ketvirtadienį Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai priėmė sprendimą, kuriuo gyvūnų daugintojai Jonavoje buvo skirta kelių šimtų eurų administracinė nuobauda, o laikinai konfiskuoti gyvūnai grąžinami daugintojai. Toks teismo sprendimas netruko būti sukritikuotas.

Liūto jauniklis Simba gyvena laukinės gamtos parke Singapūre. Tai yra pirmasis liūtų jauniklis, gimęs dirbtinio apvaisinimo būdu. Singapūo laukinės gamtos parko komanda liepos mėnesį sėkmingai apvaisino jauniklio motiną Kaylą. Jauniklio tėvas Mufasa neišgyveno elektros ejakuliacijos procedūros, atliktos dar praėjusių metų sausį. Ši procedūra buvo atliekama išgauti sėklai.

Smagią langūrų kaImenę pasisekė nufilmuoti fotografams pietvakarių Kinijos miškuose.  Išties ne veltui langūrų mažylius vadina auksiniais. Užaugę jie taps pilki, kaip ir jų tėvai. Linksmą langūrų kaimenę fotografai filmuoja pietvakarių Kinijos Junanio provincijos kalnuose. Miškininkai pastaruosius kelerius metus akylai saugo šią miško teritoriją nuo brakonierių ir kirtimo, tad ir auksaspalvių mažylių kaskart suskaičiuoja vis daugiau.

Tauragės rajone veikia vienintelis Lietuvoje augintinių krematoriumas. Jame vyksta ne masinė utilizacija, o kiekvienas šeimos augintinis yra kremuojamas individualiai, jo pelenus suberiant į urną. O šeimininkas gali ir prisiminimą parašyti. Per mėnesį jame kremuojama apie 60 augintinių. Ir ne tik šunys ar katės. Žmonės taip atsisveikina ir su jūros kiaulytėmis, beždžionėlėms ar net žalčiais.

Kanadietė Andrea Diamond savo kieme jau yra įpratusi matyti čia vis užsukančias pūstauodeges voveres. Tačiau šįsyk moteris į rankas griebė telefoną ir skubėjo užfiksuoti vaizdą, kokio dar nebuvo mačiusi.  Ant tvoros užsilipęs gyvūnas savo letenėlėse laikė mėlynos spalvos peiliuką. Išvydusi tokį vaizdą moteris neslėpė nuostabos ir baiminosi, kad gyvūnas gali susižeisti.

Istorija apie neeilinį žąsiną – išvengė mirties ant kalėdinio stalo, apsigyveno vaizdingoje vietoje Vilniuje ir dedasi esąs gulbė. Iš kur Neryje atsirado naminis žąsinas, kurio laukiniai giminaičiai dabar išskridę į pietus negali atsakyti net ornitologai.  Apie klaidžią sniego pūgą, saulės nukirptas kasas. Apie žąsiną moliūgą, kur išskrido į dausas. Bet šis žąsinas niekur neišskrido. Greičiau jau atsidūrė laisvėje pasprukęs nuo kažkieno pietų stalo, mat jis naminis.

Kėdainių miesto J. Basanavičiaus g. 138-ajame daugiabučiame name gyvenantiems Valentinai ir Georgijui Kupreščenkoms šios savaitės pradžia įsimins kaip viena iš liūdniausių jų gyvenime. Šeima prarado savo numylėtą augintinį – jorkšyro terjerų veislės šuniuką. Mažytį šunelį Vytauto parke užpuolė ir sudraskė kur kas didesnis, į Vakarų Sibiro laiką panašus šuo.

Miškuose vienų rūšių gyvūnų sumažėjus, atsiradusi tuštuma greitai užsipildo. Pastaraisiais metais kritiškai sumažėjus šernų, smarkiai padaugėjo elnių, išaugo vilkų skaičius, vis dažniau pastebimos lūšių šeimynos. Medžiotojai sako, kad įmanoma aptikti net ir meškos pėdsakus.  Šalies medžiotojai kiekvieną žiemą privalo atlikti medžiojamųjų gyvūnų apskaitą pagal pėdsakus sniege. Jos tikslas – nustatyti kanopinių žvėrių ir didžiųjų plėšrūnų paplitimą.

Lietuvoje laikantis itin žemoms temperatūroms pasekmės mirtinos gali būti ne tik žmonėms. Gyvūnų globos organizacijos ir veterinarai pastarosiomis dienomis dirba išsijuosę – vis dažniau gatvėse randami bei pačių šeimininkų pristatomi nuo šalčio nukentėję naminiai ir laukiniai gyvūnai.  Termometrų stulpeliams šalyje nukritus į jau seniai nematytas žemumas, nepalankios oro sąlygos paveikia ir lauke gyvenančius augintinius, paukščius bei laukinius gyvūnus.

Socialiniame tinkle „Twitter“ plinta už širdies griebiantis vaizdo įrašas. Jame nufilmuotas draugiškas žąsies ir mažo šuniuko apsikabinimas, daugelį internautų palikęs be žado. Vaizdo įrašas prasideda tuo, kad rudos spalvos keturkojis užsiropščia ant žąsies nugaros, o tada prie jos prisiglaudžia tarsi pries savo mamos. Išvydę vaizdo įrašą internautai spėliojo, kad šuniukas buvo sušalęs ir tokiu būdu bandė susišildyti.

Vilnietę teigė esanti šokiruotą, kokį vaizdą išvydo parduotuvėje. Apsilankiusi parduotuvės „DEPO“ gyvūnų prekių skyriuje moteris aiškino, kad banguotųjų papūgėlių narvelyje pamatė beveik juodą vandenį, maisto praktiškai nebuvo, o vienas paukštelis – negyvas. Margarita (vardas ir pavardė redakcijai žinomas – aut. past.) į parduotuvę „DEPO“ nuvyko ir sukrečiantį vaizdą pamatė sausio 10 dieną apie 12 valandą.

Stambus suaugęs žvėris krūmus kertantį žmogų miške sekė maždaug valandą. Išsigandęs vyras net pamanė, kad lūšis tykoja jo kaip grobio. Iki šiol Lietuvoje gyvenančios lūšys nėra užpuolusios žmonių. Bet specialistai pripažįsta, kad jų populiacija smarkiai išaugo. Laimė pasitaikė panevėžiečiui Rokui šią savaitę besidarbuojant Biržų girioje, sutikti retą laukinę murklę. Tačiau matyti, kad tokia vyro akistata su lūšimi jo nė kiek nesužavėjo, greičiau įvarė nemenkos baimės.

Panevėžio regiono gamtosaugininkams teko neįprasta stirnos išlaisvinimo operacija. Gavę pranešimą apie iš miško žmogaus ant pečių tempiamą žvėrelį, aplinkosaugininkai netrukus jį rado tvarte prirakintą grandine su ožkomis ir naminiais paukščiais. Paaiškėjo, kad vyras stirnos jauniklį nesunkiai pasigavo pats ir parsinešė namo. Deja, piktadariui skirtas tik įspėjimas, gamtos saugotojai sako, kad už tokius pažeidimus baudos tiesiog yra per mažos.

Spustelėjęs šaltukas badu ir žūtimi grasina Lietuvoje likusiems žiemoti vandens paukščiams. iš užšąlančių telkinių juos jau tenka vaduoti. Specialistai sako, kad dabar jau pats metas maitinti gulbes ir antis. Geriausia rinktis grūdus, mat batono prisiriję baltakaklės nutunka. Gyvūnų globėjai ir ornitologai kasmet su nerimu stebi neatsakingą žmonių elgesį, kuris paukščiams pražūtingas.

Šaltis – iššūkis ne tik žmonėms, bet ir jų keturkojams draugams. Gyvūnų prekių parduotuvėse lentynas šiomis dienomis šluoja šunims paltus, kombinezonus ir batus perkantys šunų ir kačių savininkai. O veterinarai ragina su lepesniais šunimis lauke užsibūti kuo trumpiau, o grįžus iš lauko nusausinti kojas bei nepamiršti gyvūnų maitinti šiltu maistu. Muzika ir šokiai visur lydi ne tik Livetą Kazlauskienę, bet ir jos dešimtus metus skaičiuojančią pudelių veislės Belą.

Pietų Korėjos kompanija sugalvojo būdą žmonėms geriau suprasti, ką jų šunys lodami nori pasakyti. Išradėjai sukūrė šunų kalbą suprantančią apykaklę. Šešiametei kalaitei Godot labai patinka žaisti su šeimininke, tačiau tik neseniai jos šeimininkė sužinojo, kad Godot labai nepatinka pralaimėti. O sužinojo šios neįprastos apykaklės pagalba. Tai naujausias Pietų Korėjoje įsikūrusios įmonės išradimas, kuris padeda išversti šuns lojimą į žmonių kalbą.

Artėjant dideliems šalčiams, tikimybė patirti nušalimą išauga ne tik žmonėms, bet ir gyvūnams. Veterinarai skuba priminti, kad spaudžiant šaltukui reikėtų nepamiršti ir savo augintinių, kurių sveikatai šalčiai gali būti mirtinai pavojingi. Apie tai, kaip tinkamai pasirūpinti augintiniu žiemos metu ir kaip elgtis, pamačius sušalusį benamį gyvūną, naujienų portalui papasakojo „TV pagalbos“ veterinaras Paulius Morkūnas.

Indijos miškų tarnybos darbuotojas socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalijo daugybės internautų dėmesio susilaukusiu vaizdo įrašu. Jame matyti, kaip liūtas persekioja benamį šunį, kurio drąsą ir bebaimiškumas privertė laukinį gyvūną atsitraukti.  Vaizdo įrašas, kuris sulaukė daugiau nei milijono peržiūrų, nufilmuotas iš pravažiuojančio automobilio, kuriame buvo ir turistų.

Specialistai, patekę į privačią valdą, net nedalyvaujant savininkui, išvežė 7 plėšrūnus, nes čia jau anksčiau užfiksuota gausybė pažeidimų. Vieną lūšį ir dabar rado stipriai sergančią, o kitą begaudant jai lūžo koja. Petraičių šeima iš Joniškio pasakoja, kad į jų privačią valdą savaitgalį patekę specialistai paima 7 laikytas lūšis.

Vokiečių aviganio veislės šunelis Rokis ir toliau džiugina širdžiai mielais vaizdo įrašais savo „Youtube“ kanalo sėkėjus. Šįkart keturkojo šeimininkas nutarė patikrinti, kokia bus Rokio reakcija į šeimininko ašaras ir verkimą balsu.  Vaizdo įrašo pradžioje išgirdęs šeimininką verkiant šuo nerimastingai pakreipė galvą ir bandė suprasti, kas vyksta.  Vėliau jis kelis sykius suinkštė ir nuolat bandė snukiu paliesti šeimininko veidą, tarsi norėdamas jį paguosti.

Neįžvalgūs šeimininkai, vos keli mėnesiai po įsigijimo, perparduoda arba į prieglaudas atiduoda šimtus „karantino šuniukų“, po to kai jais pasirūpinti pasidaro per sunku. Pardavėjai užplūdo interneto tinklalapius su pasiūlymais pirkti nuo šešių iki 12–os mėnesių amžiaus šuniukus.

Seimas pritarė įstatymo pataisoms, kuriomis siūloma nuo kitų metų gegužės 1 dienos įteisinti privalomą kačių, šunų ir šeškų ženklinimą mikroschemomis ir registravimą Gyvūnų augintinių registre. Kadangi už gyvūno čipavimą yra atsakingas jo šeimininkas, tai ir už paslaugą turės susimokėti pats. Tačiau kokia bus kompensacijų tvarka neišgalintiems susimokėti už savo gyvūno ženklinimą, pataisų rengėjai kol kas atsakyti negali. Šiaulietis Virginijus augina keturis šunis.

Koronavirusui ir toliau siaučiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų. Tačiau ramybės neduoda kiti protrūkiai – Lietuvoje fiksuojami nauji atvejai, kai COVID-19 suserga gyvūnai. Profesoriaus Arūno Stankevičiaus teigimu, tokių protrūkių išvengti padėtų gyvūnams skirta vakcina. Dar pernai fiksuoti pirmieji atvejai, kai Lietuvoje COVID-19 susirgo gyvūnai.

Londono zoologijos sode prasidėjo kasmetinis jame gyvenančių gyventojų surašymas. Prižiūrėtojų laukia nelengva užduotis, nes teks aplankyti net 18 000 gyvūnų. Kiekvienai metais Londono Zoologijos sodo prižiūrėtojams tenka sunki ir ne vieną dieną trunkanti užduotis. Sužiūrėti visus, vieno didžiausių zoologijos sodo pasaulyje gyventojus. Suskaičiuoti ir surašyti, kad ir šią vienodai atrodančių ir nuolat žuvį nugvelbti bandančią pingvinų grupę gali tapti tikru iššūkiu.

Sausio 4 d. vakarą Aplinkos apsaugos departamento Utenos gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai Utenos rajone, „Dvarašilio“ medžiotojų klubo medžioklės plotų vienete, sulaikė asmenį, neteisėtai sumedžiojusį taurųjį elnią. Pažeidėjui gresia bauda iki 1 800 eurų, aplinkai padaryta žala siekia 3 678 eurus.

Naminių gyvūnų mitybos ekspertai iš „Purina“ kartu su psichologe Jo Hemmings savo „Paws–itive Work“ kampanijos metu aiškinosi, kodėl darbas su gyvūnais yra tokia gera terapija. Jei prieš metus kas nors būtų mums pasakęs, kad į darbinius susitikimus įsiverš per viršininko stalą vaikštantis katinas, būtume tik pasijuokę, bet 2020 metai pakeitė visas pokalbių su kolegomis taisykles,  rašoma mirror.co.uk.

Indijoje užfiksuotas neeilinis gamtos reginys, tačiau šis įvyko visai ne gamtoje, o mieste ir prie policijos pastato. Naktinės kameros nufilmavo, kaip dvi meškos vaikštinėja ir žiūrinėjasi lyg niekur nieko. Gyventojus toks vaizdas neramina, nes jau yra nutikęs incidentas, kai meška pražudė vyrą. Pareigūnai sako, kad reikia imtis veiksmų dėl visų saugumo. Įrašas netrukus tapo sensacija ir privertė išsižioti ne tik gyventojus, bet ir internautus. Neeilinė akimirka – video siužete.

Lietuvoje įsteigta pirmoji egzotinių ir dekoratyvinių gyvūnų prieglauda. Čia prieglobstį randa įvairūs ropliai, paukščiai, žiurkės ar triušiai. O jų atkeliavimo istorijos labai įvairios – vieni atvyksta itin apleisti ir pasiligoję, kitų žmonės atsisako dėl pareiškusių alergijų. Pirmosios Lietuvoje dekoratyvinių ir egzotinių gyvūnų prieglaudos įkūrėja vardija globotinius, dabar jų per 20. Ten randa prieglobstį graužikai, ropliai ar sparnuočiai.

Trečiadienį aplinkosaugininkai išaiškino neteisėtai stirną kilpomis Vilkaviškio rajone sumedžiojusius asmenis, be to, aptiko ir daugiau kilpų bei žvejybinių tinklų, nelegaliai ardomas transporto priemones, o policija nustatė karantino pažeidimų. Kaip ketvirtadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, jo Marijampolės gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad du asmenys dorojo galimai neteisėtai sumedžiotą stirną.