gyvūnai

Į vištidę Kėdainių rajone įsisukęs plėšrus žvėrelis išpjovė kelioliką vištų. O dėl grobio susigrūmė net su ūkininke, kai ši vieną leisgyvę dedeklę bandė atimti. Žmonės įtarė, kad tai prijaukinta kiaunė, mat vėliau ši visai nebijojo žmonių. Tačiau specialistai turi blogų žinių. Sako, jog vištidėje greičiausiai šeimininkavo invazinis gyvūnas – audinė.

Kviečiame pasvajoti apie ateitį, kuomet nuėję į vandens pramogų parką galėsime pasiplaukioti ne tik su delfinais, bet ir rykliais ar net jūros periodo parko dinozaurais ir nebijoti, kad jie mus praris. Jau sukurtas robotas delfinas, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo tikro. Žydrame baseino vandenyje sklendžiantis delfinas – ne sugautas kur nors vandenyne ar išveistas dirbtinomis sąlygomis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (NMVT) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašo griežtinti prekybos naminiais gyvūnais taisykles. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog pardavėjai turėtų nurodyti gyvūno registracijos arba mikroschemos numerį.  „Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį ir jeigu tas augintinis paženklintas, nurodyti mikroschemos numerį.

Nors aistros dėl šunų daugyklų Lietuvoje kiek aprimo, vis dėlto savanoriai ir toliau aktyviai ieško ir randa netinkamose sąlygose laikomus gyvūnus. Dar viena veisykla buvo aptikta Panevėžio rajone, Garuckų kaime. Čia savanoriai, gavę anoniminį pranešimą, pas senyvą moterį namuose rado net 70 šunų. Rinkti kaimynų parašai Savanoriai jau kuris laikas kovojo su Panevėžio rajone, Garuckų kaime gyvenančia senyvo amžiaus Janina Gverždiene. Ji savo nedideliuose namuose laikė net 70 augintinių.

Naujas skandalas dėl gyvūnų. Šį kartą dėl tigriukų. Vienas Vokietijos televizijos kanalas paskelbė atlikęs tyrimą ir išsiaiškinęs, kad kai kurie privatūs Lietuvos zoologijos sodai juodąjai rinkai už maždaug 4 tūkst. eurų pardavinėja tigrų jauniklius. Į informaciją sureagavo gyvūnų teisių aktyvistai ir valstybinės institucijos. Nelegaliu verslu apkaltintas vienas zoologijos sodas Suvalkijoje sako, kad tai nesąmonė.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas vienam šernui, sumedžiotam Gaurės seniūnijos teritorijoje (Tauragės r.). Šioje Lietuvos teritorijoje AKM tarp šernų nustatomas pirmą kartą. Veterinarijos specialistų teigimu, buvo prognozuota, kad AKM virusas, apėmęs apie 85 proc.

Nuo Naujųjų metų valdžiai uždraudus gyvūnus cirkuose, už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai nusitaikė į zoologijos sodus. Laikyti gyvūnus narvuose, juos glostyti, liesti ar išnaudoti fotosesijoms esą turėtų būti draudžiama, nes tai prieštarauja gyvūnų prigimčiai.

COVID-19 diagnostika įprastai užtrunka bent kelias valandas. Tačiau šunims tereikia minutės. Oro uoste Helsinkyje šiuo metu jau dirba keturi Helsinkio Universitete treniruoti šunys. Jų darbas – COVID-19 pacientų atpažinimas. Šuns uoslė yra tokia jautri, kad dar prieš kelis dešimtmečius pastebėta, kad jie gali užuosti ligas. Ligos ir imuninės sistemos reakcija į jas keičia kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus kūne. Tie pokyčiai turi įtakos ir kvapui.

Nors kažkur giliai visi žinome, kad jei staiga Žemėje neliktų nė vieno gyvūno, žmonija nebūtų pajėgi išgyventi viena pati, kasdienybėje tai suvokiame retai. Vis dar gajus požiūris, kai gyvūnas vertinamas tiesiog kaip dar vienas gamtos išteklius, skirtas tenkinti žmogaus poreikius. Tačiau vis daugiau tyrimų rodo, kad mes visi – be galo panašūs ir vieni kitiems reikalingi.

Išskirtinė istorija apie nedidelius džiaugsmus, kuriuos pasaulio žmonės atranda per karantiną, kai gyvenimas kiek sulėtėja. Paukščių trijulė kelis kartus per dieną savo apsilankymu džiugina vieną La Paso gyventoją ir jos sūnų. Tiesa, už džiaugsmą prašo maisto. 18-ame Bolivijos sostinės La Paso daugiabučio aukšte ant atbrailos nusileidžia pietinės kuoduotosios karakaros. Tai sakalinių šeimos paukščiai, gyvenantys pietų Amerikoje.

Laukinių gyvūnų cirke Lietuvoje nebebus įmanoma pamatyti. Spaudžiami gyvūnų teisių gynėjų, valdantieji nusprendė nuo Naujųjų metų uždrausti laukinių gyvūnų pasirodymus cirke. Jų vietą galės užimti naminiai gyvūnai – šunys, katės ar ožkos. Tiesa, valdininkams liko teisė taikyti išimtis. Ir nors šie žada išimtis daryti tik pažintinėms pamokoms, gyvūnų mylėtojams tai labai kliūna.

Jau antrus metus Aukštaitijos kaimuose savanoriai iš Suomijos organizavo gyvūnų sterilizacijos akciją. Norinčių nemokamai sterilizuoti kiemo kates ar sarginius šunis netrūko, žmonės net kelias dienas laukė savo eilės. Nairių kaime, Vaškų seniūnijoje prie buvusio medicinos punkto rikiuojasi neįprasta eilė pasvaliečių su augintiniais. Zita su dviem naminėmis katėmis čia atvyko net iš palatvio. Moteris pasakoja nebeapsikentusi kaimynų katino nuolatinio terorizavimo po langais.

Gyvūnų apsaugos ir teisių organizacijos vadovė Brigita Kymantaitė Seime pateikė stulbinančią statistiką, kuri susijusi su keturkojais. Pasak jos, kasmet apie 5 tūkst. asmenų būna apkandžioti šunų ir kačių, o 30 proc. iš jų sudaro vaikai iki 15 metų amžiaus. „Apie 150 tūkst. eurų iš Ligonių kasų yra skiriama vakcinoms.

Savo galingais balsais gyvūnai ne tik gąsdina konkurentus, bet ir vilioja pateles. Girininkai pastebi, kad šiemet tuoktuvių ritualai prasideda gerokai vėliau nei įprastai, mat elniams trukdo miškus masiškai užplūdę grybautojai, kurie dėl baravykų iš miškų išlenda tik temstant. Tada savo privalumus ima demonstruoti meilės ištroškę raguotieji jaunikiai. Jau iš tolo miške atsklindantis baubimas įspėja, kad dabar čia yra ypatingas metas, pats elnių tuoktuvių įkarštis.

Po atrastų nelegalių gyvūnų veisyklų premjeras Saulius Skvernelis pradėjo kalbėti apie privalomą gyvūnų ženklinimą. Šiuo metu jį gali atlikti tik veterinarijos gydytojai, tačiau tokia paslauga kainuoja ir atliekama ne visiems gyvūnams. Daugelyje Lietuvos veterinarijos klinikų paženklinti augintinį kainuoja apie 20–30 eurų.  Kokia ženklinimo kaina? Kelios veterinarijos klinikos kainą dalija į kelias dalis – mokesčius už mikroschemą ir už gyvūno registravimą.

Svarbi informacija savaitgalį į gimtuosius kraštus, sodybas ar svečius važiuojantiems ir iš ten grįžtantiems – Lietuvoje prasidėjo didžiųjų miško žvėrių migracija. Ji vyksta ir dėl kai kurių gyvūnų, pavyzdžiui, briedžių, poravimosi. Anksti ryte ar vakarėjant – į greitkelius ir rajoninius keliukus netikėtai išbėga stirnos ir didžiuliai briedžiai. Susidūrimai su pastaraisiais – neretai sveriančiais per pusę tonos – gali baigtis ir tragiškai.

Šiaulių policija iškėlė baudžiamąją bylą šunį pakorusiam vyriškiui. Įvykio aplinkybes aiškintis padeda ir veterinarijos tarnyba, jos darbuotojai iškasė nudobto šuns kūną ir išsivežė ištirti. Šiaulių rajone esančiame Vilkurių kaime vilkų gentainiai atvykėlius pasitinka garsiu lojimu. Pernelyg sargaus šuns neapsikentęs vietos gyventojas jį žiauriai nudobė – pakorė: „Vakar girtas atėjo, sako, jis mane užkniso, jis loja labai. Na, girtas atėjo, nuvedė ir pakorė.

Reaguojant į gyvūnų gerovės pažeidimus, privalomą naminių gyvūnų ženklinimą Žemės ūkio ministerija siūlo įvesti nuo 2022-ųjų vidurio, tačiau tai kol kas netenkina Vyriausybės. Žemės ūkio viceministras Egidijus Viskontas teigia, kad šiuo metu Lietuvoje yra bent milijonas neženklintų gyvūnų. „Siūlome 2021-uosius metus daryti tokį pereinamąjį laikotarpį.

Policijos atstovai praneša, kad rugsėjo 22 d. 9 val. Šiaulių r., Vilkurių k., užregistruotas žiauraus elgesio su gyvūnais atvejis. Pirminiais duomenimis, vyras, gimęs 1968 m., pakorė savo šunį ir jį užkasė.

Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais šiuo metu Lietuvoje atliekami 79 tyrimai, sako Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Darius Remeika.  Pasak jo, iš visų tyrimų devynis atlieka policija, o likusius – Maisto ir veterinarijos tarnybos pareigūnai. „Tyrimai atliekami per šitas dvi savaites, ir policijos pajėgos, ir mes.

Neeilinė gelbėjimo operacija Pavilnyje. Iš Lietuvos pašto terminalo ugniagesiams gelbėtojams bei gyvūnų globėjams teko vaduoti kačiukus. Spėjama, kad alkani ir sušalę gyvūnai galėjo būti išmesti į gatvę prieš parą. O bėgdami nuo pavojaus užstrigo tarp terminalo ir sienos. Iš šešių gyvi liko tik du mažyliai. Neįprastas vaizdas smalsuolių žvilgsnį traukia Pavilnyje. Šalia Lietuvos pašto esančio terminalo darbuojasi ugniagesiai gelbėtojai bei gyvūnų globėjai.

Prie Tasmanijos krantų – precedento neturinti gelbėjimo operacija. Gelbėtojai bando išvaduoti beveik 300 ant seklumos užplaukusių delfinų giminaičių grindų. Nors jie daro viską, kad žinduoliai kuo greičiau išplauktų į atvirus vandenis, skelbiama, kad jau dešimtys jų nugaišo. Net 270 grindų ant seklumos užplaukė Makvorio uosto įlankoje, vakarinėje Australijos Tasmanijos salos pakrantėje.

Neįtikėtinas ir liūdnas vaizdas iš Australijos Tasmanijos salos pakrančių, kur ant seklumos užplaukė šimtai delfinų giminaičių – grindų. Vietos gelbėtojai užstrigusius žinduolius planuoja pradėti gelbėti rytoj, deja jau praneša apie dalį neišgyvenusių grindų.

Saimiriai – tai mielos mažytės beždžionėlės retai sveriančios daugiau nei kilogramą. Mažyliai kaip tik šiuo metu mėgaujasi vis dar šiltomis dienomis Londono zoologijos sode. Saimirių genties atstovės, mielos geltonos beždžionėlės juoda kepurėle. Būtent dėl pastarosios šie mažyliai vadinami juodaviršiais saimiriais. Tai kabiauodegės beždžionėlės – nes gali kaboti ant savo ilgos stiprios uodegos.

Kol Lietuvą jau kuris laikas krečia žiauraus elgesio su gyvūnais skandalai, socialiniuose tinkluose plinta ir nauja mada. ​​​​​​Lietuvaičiai pamėgo kurti socialinių tinklų anketas savo augintiniams. Tokius profilius gyvūnų šeimininkai sako kuriantys dėl įvairių priežasčių. Tačiau pagrindinis tikslas – parodyti augintinio išskirtinumą. „Visi gyrė mano katę, sakė, kad ji labai graži. Tad nusprendžiau ją parodyti platesnei auditorijai.

Per šalį nusiritus skandalams bei protestams dėl tragiškomis sąlygomis laikomų gyvūnų ir artėjant Seimo rinkimams, dalis parlamentarų pasijuto tikrais keturkojų gelbėtojais. Parlamentarai, rodos, net konkuruoti pradėjo, užversdami Seimą panašiais įstatymo projektais, kuriuose vienas už kitą griežtesnės bausmės baudos už žiaurų elgesį su gyvūnais. Nevyriausybininkai sako netikintys politikų nuoširdumu, mat anksčiau jie siūlymų dėl gyvūnų apsaugos negirdėdavo arba nesiimdavo realių veiksmų.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) kreipėsi į Specialiųjų tyrimų tarnybą (STT) prašydama atlikti tyrimą dėl Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) veiksmų, jos darbuotojams susidūrus su žiauraus elgesio su gyvūnais atvejais.

Seime pasipylė keli skirtingi siūlymai, kaip griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais. Griežčiausiuose parlamentarų siūlymuose už gyvūnų kankinimą iki mirties numatomas ir laisvės atėmimas nuo vienerių ir trejų metų. Švelnesnėse pataisose – siūlymas kelis kartus didinti šiuo metu taikomas baudas. Seimo narys Linas Balsys Seimui ketvirtadienį pateikė pataisas, kuriose už žiaurų elgesį su gyvūnais siūloma griežtinti baudžiamąją atsakomybę.

Seimas svarstys siūlymus griežtinti bausmes už žiaurų elgesį su gyvūnais veisiant juos komerciniais tikslais ir net taikyti kriminalinės žvalgybos metodus. Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto vadovas Dainius Gaižauskas, aplinkos ministras Kęstutis Mažeika bei keli kiti „valstiečiai“ siūlo pataisas, kad už žiaurų elgesį su gyvūnais veiką vykdant komerciniais tikslais grėstų iki trejų metų nelaisvės. Už tokią veiką bendrininkų grupėje grėstų iki ketverių metų laisvės atėmimo.

Gyvūnų gerovės problemas jau bando spręsti ir premjeras, tačiau keturkojų veisyklų žaizda niekaip neužsiveria. Trečiadienį vyriausybėje Saulius Skvernelis surengė pasitarimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais, tiesa, pagrindinių globos organizacijų, kurios po stogu priėmė šimtus konfiskuotų šunelių, premjeras susitikti nepakvietė. Į didžiausią šalies gyvūnų prieglaudą grįžta visų šių šunelių mama save vadinanti Ilona.

Viena po kitos atskleidžiant nelegalias šunų veisyklas, gyvūnų prieglaudose jau nebetelpa keturkojai. Dešimtimis darbuotojai vežasi naujus gyvūnus, ir priiminėja begimstančius mažylius. Kai kurių šunų būklė itin sudėtinga – juos apnikę parazitai, ligos ir specialiai atliktos operacijos. Prieglaudoms trūksta priemonių ir rankų, o premjeras prabyla ne tik apie pagalbą joms, bet ir visuotinį gyvūnų ženklinimą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose antradienį paskelbtas nuosprendis byloje, kurioje E. N. pripažintas kaltu dėl žiauraus elgesio su gyvūnu. Byloje nustatyta, kad E. N. žiauriai elgėsi su gyvūnu, dėl ko gyvūnas žuvo, t. y. jis naujųjų metų išvakarėse apie 23 val. kieme šalia namų dūrė peiliu E. S. vokiečių aviganio veislės šuniui į kryžkaulio sritį. Šiuo dūriu gyvūnas buvo suluošintas ir dėl patirtų sužalojimų komplikacijų maždaug po mėnesio buvo eutanizuotas.

Sekmadienį Rokiškyje policija sulaikė katę pro langą išmetusį neblaivų vyrą.  Panevėžio apskrities policijos duomenimis, 1992 metais gimęs vyras apie 17.30 val. išmetė gyvūną pro Panevėžio gatvėje esančio namo langą. Katė dėl patirtų sužalojimų nugaišo.  Įtariamajam nustatytas 2,23 promilės girtumas, jis sulaikytas.  Dėl žiauraus elgesio su gyvūnais policija pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Neretai prie būsto nuomos skelbimų galima rasti užrašą: priimsime tik be vaikų ir be gyvūnų. Tėvams su mažais vaikais ar žmonėms su augintiniais rasti naujus namus gali tapti beveik neįmanoma. Atlikome trumpą eksperimentą: keliems butų savininkams paskambinome kaip daugiavaikiai tėvai ir šunų augintojai. Pateikiame, kaip vyko pokalbis su būstą išnuomojančiu asmeniu: – Alio? – Sveiki, skambinu dėl jūsų trijų kambarių buto Rudens gatvėje.

„Gelbėkime gyvūnus iš pragaro“, – į tokį mitingą penktadienį prie Seimo plūdo ir gyvūnų mylėtojai, ir patys keturkojai. Žmonės reikalauja, kad būtų nubausti visi šią savaitę paviešinti gyvūnų kankintoja. Beje, nelegaliai veisiamų šunų skandalas supurtė visą gyvūnų gerovės ir priežiūros Lietuvoje tvarką.

Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) specialistai nuo ketvirtadienio pradėjo budėti visą parą, kad galėtų reaguoti į žiaurų elgesį su gyvūnais. „Įvedėme nuo vakar 24 val. budėjimą departamento lygiu. Nesame operatyvinė tarnyba, tačiau eksperimento būdu tą įvedėme, nes yra tokia būtinybė“, – penktadienį per Seimo Aplinkos apsaugos komiteto posėdį pranešė VMVT direktorius Darius Remeika.

Meksikoje naujo oro uosto statybų aikštelėje rasti net 200-tų mamutų kaulai tapo tikra sensacija archeologams. Manoma, kad paslaptingas atradimas gali pagaliau leisti sužinoti, kodėl prieš 4000 metų šie milžiniški gyvūnai išnyko. Didžiulis Mamuto skeletas tik vienas iš daugiau nei dviejų šimtų, kuriuos archeologai rado naujojo Meksikos oro uosto statybų aikštelėje. Vieta jau dabar vadinama didžiausia mamutų skeletų radaviete pasaulyje.

Gyvūnų gynėjai ir įvairiausi aktyvistai ir toliau nenuilstamai ieško nelegalių šunų ir kačių veisyklų, kuriuose gyvūnai kankinami ar deramai neprižiūrimi. Šį kartą į savanorių akiratį papuolė veisykla Kuršėnuose, prie kurios susijaudinę aktyvistai budėjo visą naktį. Ryte atvykus veterinarijos specialistams, paaiškėjo, kad joje gyvūnai laikomi beveik besilaikant visų reikalavimų, tikrintojams užkliuvo tik šešios nutrijos, kurias laikyti namuose ir veisti yra draudžiama.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir skelbimų portalą skelbiu.lt valdanti bendrovė „Diginet LTU“ sutarė, kad artimiausiu metu skelbimai apie gyvūnų pardavimą ar dovanojimą bus leidžiami tik pateikus duomenis, leidžiančius identifikuoti veisėjus, pardavėjus ar globėjus. Pasak VMVT, su skelbiu.

2020 m. rugsėjo 5 d. Kretingos r. policijos pareigūnai, Padvariuose, Kretingos r., pievoje radus laužavietę su galimai sudegusių gyvūnų fragmentais, pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl galimo žiauraus elgesio su gyvūnais pagal LR BK 310 str. Per praėjusį savaitgalį vien Klaipėdos apskrityje gyvūnų globos įstaigų darbuotojams laikinai globai perduoti 58, kaip įtariama, netinkamomis sąlygomis laikyti šunys.

Žemės ūkio ministras Andrius Palionis sako, kad ministerijai reikia atlikti tyrimą dėl žiauraus elgesio su gyvūnais atvejų. Taip jis teigė po susitikimo su Maisto ir veterinarijos tarnybos vadovu Dariumi Remeika. „Susitiksiu ir su visuomenininkais bei išklausysiu jų argumentus, tačiau, manau, ministerijai reikia atlikti savo tyrimą. Gyvūnų globos organizacijos sako, kad dar 2013, 2014 metais signalizavo, kad elgesys su gyvūnais yra netinkamas.

Nelegalias šunų fermas savaitgalį siaubusios gyvūnų gerovės organizacijos dabar kyla į kovą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) ir dėl jos nekompetencijos kreipėsi net į Vyriausybę. Dėl gyvūnų kankinimo veiksmų imasi policija ir prokuratūra. Kas lemia tokį žiaurumą ir ko turime imtis, kad sustabdytume suįžūlėjusius šunų kankintojus, klausiame Gyvūnų globos ir kontrolės tarnybos direktorės Jurgitos Gustaitienės. Sveiki.

Nelegalias šunų fermas savaitgalį siaubusios gyvūnų gerovės organizacijos dabar kyla į kovą su Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT). Nors kraupius pastarųjų dienų įvykius, kai nelegaliose veisyklose aptikta daugybė leisgyvių ir sužalotų šunų jau tiria ir policija bei prokuratūra, aktyvistai dėl tarnybos nekompetencijos kreipėsi net į Vyriausybę. Vis garsiau kalbama ir apie nelegalaus verslo tinklą, į kurį galėjo būti įtraukti net ir tarnybos inspektoriai.

Rugsėjo 8 d. duomenimis, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) gavo per 250 pranešimų apie pažeidimus, susijusius su gyvūnų laikymo sąlygų, gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimų pažeidimais, nelegaliu gyvūnų veisimu.  Nuo praėjusio ketvirtadienio pradėta 12 tyrimų, pareigūnai toliau aktyviai tikrina visą gaunamą informaciją.

Policija nuo šeštadienio pradėjo penkis ikiteisminius tyrimus dėl žiauraus elgesio su gyvūnais. Kaip BNS informavo Policijos departamento atstovas spaudai, ikiteisminiai tyrimai pradėti Alytuje, Marijampolėje, Tauragėje, Širvintų ir Kretingos rajonuose.  Pasak policijos, pirmadienio rytą, 6 val. 50 min. Širvintų rajono Spadviliškių kaimo sodyboje rasti maišai su gyvūnų gaišenomis, o už sodybos teritorijos ‒ galimai kitų gyvūnų griaučiai.

Savaitgalį pratrūkę kankinamų ir neprižiūrimų gyvūnų skandalai nerimsta ir toliau. Vos per porą dienų atrastos ir nelegalios veisyklos, ir kaimo sodybos, kuriose ne tik suluošinti, išbadėję, bet ir maišuose palikti nugaišę šunys. Aktyvistai mano, kad atsakomybę turėtų prisiimti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) inspektoriai, kurie esą ilgus metus ignoravo informaciją apie tokias siaubingas vietas. Siūloma pagaliau sugriežtinti ir baudas.

Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos nariai Seime, Aplinkos apsaugos komiteto narė Aistė Gedvilienė ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko pavaduotojas Laurynas Kasčiūnas, reaguodami į visuomenę papiktinusius nusikaltimus prieš gyvūnus – nelegalius veislynus, kuriuose siaubingomis sąlygomis laikomi gyvūnai – registruoja įstatymų projektus, kuriais siūloma griežtinti atsakomybę už žiaurų elgesį su gyvūnais bei kviečia kalbėti apie sistemines šio sektoriaus pro...