gyvūnai

Netoli Kauno esančioje kaimo sodyboje jau antrus metus veiks kalėdinių eglučių prieglauda. Vazoninės žaliaskarės pasibaigus švenčių sezonui bus laukiamos Danutos Beliavskos-Aleksiejūnės ir jos vyro ūkyje. Kad toks atsisveikinimas nebūtų skausmingas moteris žada pakviesti į sodybą, kurioje gyvena draugiški kaimo gyvūnai, galima laipioti specialiai tam įrengtame parkelyje.

Koronavirusui ir toliau siančiant pasaulyje, lengviau atsikvėpti leidžia naujos vakcinos. Jomis jau paskiepyta dalis gyventojų, Lietuvoje skiepijimas prasidės savaitgalį. Tačiau ramybės neduoda kitas klausimas. COVID-19 užsikrėsti gali ir naminiai gyvūnai, tad kada skiepysime juos? Dar praėjusį mėnesį pranešta apie COVID-19 protrūkius audinių fermose Lietuvoje. Imta baimintis, kad virusu gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės.

Indonezioje į laisvę ruošiamasi paleisti tris metus nelaisvėje laikytą orangutangų porelę. Šiuos sparčiai nykstančios rūšies gyvūnus nelegalūs prekeiviai grobia ir parduoda kaip augintinius tradicinei medicinai ar net maistui. Porelė retų ir sparčiai nykstančių orangutangų vardu Ung Aing ir Natalee narvo grotas bando Indonezijoje esančiame Pratab Chango laukinių gyvūnų veisimo centre Ratchaburio provincijoje. Didžiulio dėmesio sulaukusių gyvūnų istorija išties dramatiška.

Australijos zoologijos sode artėjančias Kalėdas šventiškai pasitinka ten gyvenantys įvairiausi gyvūnai. Kalėdos kiek anksčiau laiko atkeliavo į Sidnėjaus Tarongos zoologijos sodą. Sodo gyventojai džiaugiasi nekasdieniais ar bent jau ne kasdieniškai patiektais skanėstais. Liūtas, panašu, jau skuba puošti Kalėdų eglę – tik panašu, kad ja grožėsis vienas – vargu ar kas išdrįs aplankyti džiunglių karalių. Triušiniai bandikutai mieliau saugiai džiaugiasi savo kalėdiniais papuošimais.

Pirmadienį viename Klaipėdos daugiabučio bute labdaros organizacijos „Lietuva–Gyvūnams“ užfiksuoti vaizdai šokiruoja – namuose rasti 4 nusilpę šunys, vienas iš jų jau buvo nugaišęs. Kaip naujienų portalui tv3.lt rašė skaitytoja Laura (tikrasis vardas redakcijai žinomas – red. past.), daugiabučio namo antrame aukšte sklido nežmoniškas tvaikas.  Pasak skaitytojos, bute gyvenanti moteris laikė šunis, kurių nė karto nebuvo išvedusi į lauką.

Zoologijos sodo gyventojai jau sulaukė šventinių dovanų. Vieni jas kaip mat nurankioja nuo papuoštų eglučių, kiti smalsiai apžiūri ir nusprendžia išpakuoti kiek vėliau. Kaip prieš Kalėdas gyvūnus lepina prižiūrėtojai, kokius šventinius patiekalus jiems ruošia? Ruonio Kajaus baseiną atkeliauja pirmasis artėjančių Kalėdų patiekalas – sušaldytų žuvų tortas. Šventiniai pusryčiai patiekiami kiek vėliau, tad ruonis nustebęs žvalgosi ir purkštauja.

Kengūros gali bendrauti su žmonėmis ir net paprašyti pagalbos. Tokią naujieną skelbia Australijos mokslininkai atlikę šių neįprastų gyvūnų elgsenos tyrimą. Anot jų, tai rodo, kad ne tik naminiai, bet ir laukiniai gyvūnai gali sąmoningai bendrauti ir siekti kontaktuoti su žmonėmis.

TV6 laidoje „Gyvūnų manija“ – dar viena projekto „neBrisius.lt“ sėkmės istorija. Vilnietė Greta šunį iš prieglaudos į savo namus parsivežė prieš penkerius metus. „Tai buvo meilė iš pirmo žvilgsnio“, – šiandien pasakoja ji. Milės šeimininkė sako, kad šunį iš prieglaudos paėmė labai mažą, tad jis dar nebuvo patyręs daug tikrojo prieglaudos gyvenimo. Visgi ji prisipažįsta netikėjusi, kad namuose atsiradus augintiniui taip daug kas pasikeis.

Nneregėtas vaizdas iš Krymo. Ten žiemoti atskrido įspūdingas rožinių flamingų būrys. Mokslininkai suka galvas, kodėl šie reti paukščiai nusprendė apsistoti jiems visai neįprastoje vietovėje. Žiemiškai pilkame Krymo gamtovaizdyje rožiniai flamingai atrodo kaip iliuzija. Tačiau jie iš tikrųjų atskrido būtent čia, nors yra paplitę tropinio ir subtropinio klimato juostose. Flamingai – Afrikos, Šiaurės ir Pietų Amerikos bei Azijos gyventojai, šiek tiek jų peri ir Ispanijoje, Italijoje, Prancūzijoje.

Iškritęs pirmasis sniegas – nauji potyriai zoologijos sodo gyventojams. Vieni demonstruoja naujutėlius storus kailinius, kiti saugiai įsitaisę viduje išlenda tik sočiai paėsti arba apžiūrėti netikėtų svečių. Nuo šalčio, pasak darbuotojų, gyvūnai ginasi ne tik šiltesniais apdarasi bet ir sotesnėmis porcijomis. Arktinis vilkas paragauja baltutėlio sniego ir apsilaižo – jo šiaurės gyventojai ypač laukė.

Australijoje liepsnojant dideliems miškų gaisrams auga susirūpinimas dėl šalies koalų populiacijos. Skaičiuojama, kad vien per paskutinius metus, dėl nuolat kylančių gaisrų, žuvo dešimtys tūkstančių šių retų ir saugomų gyvūnų. Aplinkosaugininkai sako, kad gaisrų pavojuj nemažėjant, ilgametės pastangos padidinti šių gyvūnų populiacija gali nueiti šuniui ant uodegos. Koalos krepšiuose ilsisi Pietų Australijoje esančioje gyvūnų prieglaudoje. Šalia padėta šių gyvūnų mėgstamų eukalipto lapų.

Neabejotinai esate girdėję apie šunų ar kačių prieglaudas. O apie gyvačių? Jums nepasigirdo. Mianmare vienas budistų vienuolis įkūrė namus ir milžiniškiems pitonams, ir nuodingosioms kobroms. Budistų vienuolis Wilatha prie savęs glaudžia milžinišką pitoną. Tačiau rūpinasi jis ir daugybe kitų gyvačių – net nuodingosiomis kobromis. Vienuolis prieš penkerius metus įkūrė gyvačių prieglaudą, tad jei ne Wilatha, šios gyvatės tikriausiai jau būtų nebegyvos.

Kauno veterinarijos gydytojams pirmą kartą teko gelbėti retą pacientą – sužeistą kilnųjį erelį. Plėšrūną nelaimė ištiko beieškant grobio Lietuvos miškuose, pusiaukelėj į žiemojimo vietą. Šie sparnuočiai Lietuvoje kol kas negyvena, tačiau vis dažniau užklysta. Tad kaip tokias jų žvalgytuves vertina ornitologai. Veterinarijos klinikoje Kaune – išskirtinis pacientas. Kilnusis erelis aptiktas Kupiškio rajono miškuose, kur atklydo iš Estijos, skrisdamas žiemoti.

Kadenciją baigianti Vyriausybė nepritaria Seime svarstomai idėjai triskart griežtinti bausmę už žiaurų elgesį su gyvūnais, kai šie dėl to miršta. Ministrų kabinetas pateikė neigiamą išvadą buvusio parlamentaro Lino Balsio inicijuotoms Baudžiamojo kodekso pataisoms, jog už žiaurų elgesį su gyvūnais, jo kankinimą, jei gyvūnas nugaišo, asmenys būtų baudžiami nuo vienų iki trejų metų laisvės atėmimo.

Pas naujus šeimininkus jau iškeliavo pirmieji iš daugyklų dėl galimai žiauraus elgesio paimti gyvūnai. Tiesa, tokia laimė nusišypsojo tik tiems, kurių daugintojai atsisakė ar padovanojo prieglaudoms. Taip jie tikisi išvengti atsakomybės. Prieglaudos piktinasi, kad institucijos dirba vangiai ir kol kas kitų gyvūnų likimas nežinioje. Jos nežino ir kaip pavyks susigrąžinti milžiniškas lėšas, išleistas gyvūnų gydymui ir globai.

Neįtikėtinas ir tuo pačiu itin liūdnas vaizdas iš Šri Lankos, kurioje gyvena tūkstančiai didingų dramblių. Pastaruosius vis dažniau traukia į didžiuosius sąvartynus ieškoti maisto likučių. O kartu su maistu prisivalgo ir plastiko, nuo kurio vėliau miršta. Šri Lankos rytuose, Amparos rajono milžiniškame sąvartyne – ne vien paukščiai ieško gardaus kąsnelio. Akys jūsų neapgauna – šiukšlėse rausiasi drambliai. Didingų gyvūnų kaimenė šiukšlyne iš paukščio skrydžio filmuota vos prieš porą dienų.

Klaipėdos zoologijos sodas gali būti uždarytas. Jo administracija iš Aplinkos ministerijos sulaukė rašto, kuriame nurodoma per 18 mėnesių pagerinti čia laikomų gyvūnų gyvenimo sąlygas – padidinti voljerus bei pakeisti gruntą. Zoologijos sodo vadovai sako, kad tokius reikalavimus įvykdyti per tokį trumpą laiką neįmanoma, be to tai pareikalaus šimtatūkstantinių lėšų. O iš kur gauti tiek pinigų, sodo administracija neįsivaizduoja.

Naujas tyrimas atskleidė, kad šuns vedžiojimas riziką užsikrėsti koronavirusu padidina 78 procentais, o maisto prekių pristatymas į namus – padvigubina. Ispanijos mokslininkai aiškinosi, kaip skirtingas žmonių elgesys keičia tikimybę užsikrėsti virusu – paaiškėjo, kad pavojų kelia maisto iš parduotuvės pristatymas į namus ir šuns vedžiojimas.

Gorila Australijos zoologijos sode tapo tikra žvaigžde po to, kai paplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip gyvūnas mėgina padėti į nelaimę patekusiam paukščiukui. Lapkričio 17 dieną zoologijos sodo darbuotojams pavyko užfiksuoti neeilinę akimirką. Didelė ir iš pirmo žvilgsnio piktai atrodanti gorila bandė padėti į nelaimę patekusiam mažam ir bejėgiam paukščiukui. Įdomiausia, kad gorila su paukščiu elgėsi itin švelniai. Vos kelis kartus palietus padėjo šiam atsitiesti ir vėl skrosti dangų.

Koronavirusui sparčiai plintant tarp žmonių, Lietuvoje fiksuoti ir pirmieji atvejai, kai Covid-19 užsikrėtė gyvūnai. Mokslininkai sako, kad padarėliai užsikrėtė nuo žmonių, o plisdamas tarp gyvūnų virusas nežymiai mutavo. Profesoriai dar įspėja, kad Covid-19 gali užsikrėsti ir naminiai gyvūnai – šunys bei katės. Lietuvos veterinarijos klinikos sako, kad koronavirusais užsikrėtusių augintinių pasitaiko.

Kuršių nerijoje apsigyveno Šiaurės Amerikoje paplitę meškėnai. Dažnas vietinis juos jau matė, o kai kuriems šie gyvūnai prikrėtė ir aibių. Vis dėlto, specialistai sako, kad meškėnai Lietuvoje yra invazinė rūšis ir jau kelia grėsmę vietinei gyvūnijai. Kaip meškėnai paplito Kuršių nerijoje niekas nežino, tačiau specialistai neabejoja, kad be žmogaus rankų neapsieta. Kuršių nerijoje vis daugėja užatlantėje gyvenančių meškėnų.

Neįprastas vaizdelis pasiekė iš pietinio Gazos ruožo miesto. Iki galo neaišku, kaip liūtukai iš zoologijos atkeliavo į daugiabučių rajoną. Jiems vos 2,5 mėnesio, ir jie dar visai mažyliai. Mieli kačiukai, kurie pavirs dideliais, pavojingais plėšrūnais – tikrais džiunglių karaliais – gyvena toli gražu ne tose džiunglėse, kuriose turėtų, o ant betono: ant daugiabučio stogo Gazos ruožo pietiniame Khan Younio mieste, tarp čia džiūti iškabintų kilimų ir čiužinių. „Tai hobis.

Šiaulių rajone Pakapėje išgertuvių metu vyras žiauriai susidorojo su draugo auginamu katinu – įmetė jį į krosnį.  Dėl žiauriaus elgesio su gyvūnais policija pradėjo tyrimą, tačiau į apklausą vyras neatvyko, o apgirtęs skundėsi, kad iš vakarykščių išgertuvių buvo išvytas su kirviu. „Nu, va, buvo išgertuvės, pelių negaudo, skundėsi.

Jau lapkričio vidurys, rudens pabaiga, o už lango nė vienos snaigės. Pasitaiko dienų, kai spiginanti saulė labiau primena pavasarį nei vėlyvą rudenį, o į lauką dar galima išeiti be pirštinių, kepurių ir šalikų. Gamtininkai pasakoja, kad žiemoms ir toliau šiltėjant, sulauksime pastebimų gamtos pokyčių. Lietuvoje turėtų atsirasti vis daugiau naujų augalų ir gyvūnų rūšių, sutriks augalų vegetacijos ciklas ir vienmečiais turėję būti augalai po kiekvienos žiemos kils kaip naujai gimę.

Kadaise buvusi tikru galvos skausmu, dabar gyvūnų laidojimo problema, panašu, sprendžiasi. Kai kuriose savivaldybėse ne tik atsiranda vietos, kur legaliai palaidoti gyvūną, tačiau savo numylėtus augintinius jau galima net kremuoti.  Vilniuje Panerių seniūnijoje, šalia Sandėlių gatvės, nuo 2012-ųjų gyventojai gali legaliai laidoti savo augintinius, čia vieta nieko nekainuoja. O štai Kaune, norint augintinį palaidoti legaliose gyvūnų kapinaitėse, teks ir susimokėti.

Kur dėti po Helovyno šventės išskaptuotus įvairiaspalvius moliūgus? Rokiškio turizmo centras pasišovė surinkti oranžines dekoracijas ir atiduoti perrinktas daržoves ūkininkų laikomiems gyvūnams ir žvėrims. Tačiau į dovanojamą pašarą vienintelės nosį raukė tik alpakos, kurios mieliau troško dėmesio. Nešinos gražuoliais moliūgais Rokiškio turizmo centro darbuotojos viliasi, kad tokia gardi dovana čia pat dvaro pašonėje besiganantiems danieliams patiks.

Aktyvistai aptiko beveik 170 siaubingomis sąlygomis laikytų šunų. Jie įtaria, kad neprižiūrimi keturkojai kankinosi metų metus. Išsekusių šunų vaizdai šiek tiek primena tuos, kurie drebino Lietuvą prieš porą mėnesių. Tačiau gyvūnų nepriežiūros ir kankinimo atvejų, deja, netrūksta ir kitur. Japonijos gyvūnų teisių aktyvistai aptiko net 164 šunis, kurie gyveno viename, vos 30-ies kvadratinių metrų kambaryje. Jie sako, kad tai – labiausiai sukrečianti gyvūnų pragaro istorija šalyje.

Vaikams pamilti knygą ir atsipalaiduoti skaitant padeda šunys. Šunys ne bet kokie, o terapiniai. Projekto rengėjai sako, kad skaitydami keturkojams vaikai atsipalaiduoja, skaitymas tampa malonumu, o meilė knygai auga su kiekvienu tokiu susitikimu. Į Kauno Vinco Kudirkos bibliotekos „Berželio“ padalinį viską uostinėdamas atskuba bobteilas Spyglys su savininke. O netrukus suguža ir visas būrys mažųjų kauniečių su tėveliais.

Kiekvienas keturkojis svajoja apie jam kliūnančią pilną lėkštę garuojančio maisto, kuri atkeliauja tiesiai nuo žmonių stalo. „Youtube“ savo paskyrą turinčiam vokiečių aviganio veislės šuniui Rokiui būtent taip ir pasisekė. Keturkojo šeimininkas nutarė savo augintiniui mesti iššūkį, kuris iš jų greičiau suvalgys pilną spagečių lėkštę. Nuotaikingas lenktynes jis užfiksavo vaizdo stebėjimo kamera. Pirmąją minutę Rokis spagečius valgė kiek kuklindamasis ir tarsi nustebęs dėl tokios sėkmės.

Rietavo rajone gyvenantys ūkininkai nebeatsigina nuo vilkų. Per šiuos metus jie papjovė kelias dešimtis telyčių, avių bei ožkų. Naujausias pilkių išpuolis netoli Tverų. Čia vilkai papjovė 11 avių, dar kelias dėl patirtų sužalojimų teko užmigdyti pačiam ūkininkui. Nuo pilkių neapsaugojo net ganyklą juosiantis elektrinis piemuo. „Tvenkinyje buvo 6, ten dvi, čia trys, vieną iš vis prie fermos radau, ten pas mus parbėgo, greičiausiai atsivijo“, – sako avių augintojas Mikas Jusys.

Ventės rago ornitologinėje stotyje neįprasta diena. Pirmadienį šviesiu paros metu į ornitologų tinklus įkliuvo net septyni apuokai. Specialistai aiškina, kad taip nutinka labai retai ir mano, jog stebi dar vieną gamtos pokytį – įprastai rudens pradžioje pasibaigianti paukščių migracija vis dar tebevyksta. Iš pirmo žvilgsnio, šie Ventės rage augantys medžiai nuo kitų nė kuo nesiskiria. Tačiau, įsižiūrėjus geriau, juose galima išvysti net 5-is ant šakų tupinčius apuokus. Štai vienas jų.

Vokiečių aviganio veislės šuniukas, vardu Rokis, nuo mažumės pratintas bendrauti su įvairiais gyvūnais. „Youtube“ savo paskyrą turintis Rokis nuolat savo šeimininko nufilmuojamas žaidžiantis su kitais gyvūnais, o vienas geriausių jo draugų – baltos spalvos kačiukas Simonas, su kuriuo šuo augo nuo mažų dienų. Rokio ir Simono dvikovos itin mėgiamos „Youtube“ vartotojų, vaizdo įrašai sulaukia daugybės komentarų.

Alytaus rajone penktadienį rasti du negyvi, įtariama, nunuodyti šuniukai. Alytaus apskrities policija informavo, kad pranešimas apie įvykį gautas 9 val. 46 minutės. 1992 metais gimęs vyras nurodė, kad  Alytaus rajono savivaldybėje, prie sodybos, rasti du negyvi šuniukai, galimai nunuodyti.

Lietuvos zoologijos sode prasidėjo moliūgiadieniai. Kasdien į gyvūnų voljerus ir terariumo patalpas keliauja vienas už kitą įmantriau išskobti moliūgai, pagražinti ir kitomis daržovėmis, vaisiais, šienu, rudeniniais lapais ar įvairiausia mėsa. Kam jie maistas, o kam pramoga?  Sultingą moliūgą doroja stumbras. Geltonu rudeniniu skanėstu galiūnas visada mielai mėgaujasi. Tad tokie moliūgiadieniai stumbrams tikra puota.

Naujausias Bostono zoologijos sodo gyventojas – vos prieš septynias dienas pasaulį išvydęs goriliukas. Sunku atmerkti akis, kai šiame pasaulyje esi vos savaitę. Vardo dar neturintis goriliukas yra pirmasis Bostono zoologijos sode gimęs šios primatų rūšies patinėlis. Mažylio mamai, gorilai Kiki, teko atlikti Cezario pjūvį, mat jos palikuonis ne toks ir mažas.

Dideli nuostoliai Suvalkijoje. Gauja vilkų papjovė 13 brangių ir neseniai Lietuvoje atsiradusių avių. Pilkiai gerai papuotavo paryčiais, kai tik ūkininkas gyvulius išginė iš tvarto. Ūkininkas piktas: vilkai lyg tyčia paskerdė gražiausias ir stambiausias avis. Netoli Marijampolės esančio Buktos kaimo ūkininkas Rolandas Storpirštis sako su didžiuliu nerimu klausydavo žinių apie vilkų išpuolius Lietuvoje ir meldėsi, kad plėšrūnai aplenktų jo ūkį. Tačiau išvengti nepavyko.

Klaipėdos rajono miškuose policininkai, maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, bei gyvūnų globėjai narpliojo keistą istoriją. Miške žmonės rado mikroautobusiuką pilną veislinių, po 5 tūkst. eurų kainuojančių šunų. Prasidėjus jų gelbėjimo operacijai paaiškėjo, kad keturkojus čia atsivežė medžioti į Lietuvą atvykęs ispanas ir gelbėti jų nuo nieko nereikia.

Australijoje per ateinančius 30 metų gali visiškai išnykti šio žemyno simboliu laikomos koalos. Viena pagrindinių priežasčių – pernai Australijoje siautėję gaisrai, kuriuose tūkstančiai koalų žuvo. Netrukus išgirsite, kaip šiuos gyvūnus gelbės Pasaulio gamtos fondas. Du koalos jaunikliai – Eli ir Annie Sue – glaudžiasi specialiame gyvūnų globos centre, nors tikrieji jų namai – Australijos eukaliptų giraitės.

Ilgas žirafų kaklas leidžia pasiekti joms aukštai medžiuose augančius lapus, tačiau nedaugelis yra matę ir kitą savybę, kuria išsiskiria šis Afrikoje gyvenantis gyvūnas. Socialiniame tinkle „Twitter“ patalpintame vaizdo įraše matyti, kaip ilgakaklė žirafa pasiekia žolę, o tai ji padaro netikėtu judesiu. Šis vaizdo įrašas jau buvo peržiūrėtas 9 milijonus kartų. Trumpame vaizdo įraše matosi, kaip žirafa išskleidžia dvi priekines kojas į šonus ir nepatogiai sulenkia kaklą, kad pasiektų žolę.

Į vištidę Kėdainių rajone įsisukęs plėšrus žvėrelis išpjovė kelioliką vištų. O dėl grobio susigrūmė net su ūkininke, kai ši vieną leisgyvę dedeklę bandė atimti. Žmonės įtarė, kad tai prijaukinta kiaunė, mat vėliau ši visai nebijojo žmonių. Tačiau specialistai turi blogų žinių. Sako, jog vištidėje greičiausiai šeimininkavo invazinis gyvūnas – audinė.

Kviečiame pasvajoti apie ateitį, kuomet nuėję į vandens pramogų parką galėsime pasiplaukioti ne tik su delfinais, bet ir rykliais ar net jūros periodo parko dinozaurais ir nebijoti, kad jie mus praris. Jau sukurtas robotas delfinas, kuris beveik niekuo nesiskiria nuo tikro. Žydrame baseino vandenyje sklendžiantis delfinas – ne sugautas kur nors vandenyne ar išveistas dirbtinomis sąlygomis.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (NMVT) Ekonomikos ir inovacijų ministerijos prašo griežtinti prekybos naminiais gyvūnais taisykles. Tarnybos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Paulauskas sako, jog pardavėjai turėtų nurodyti gyvūno registracijos arba mikroschemos numerį.  „Jeigu pilietis skelbia internete, kad parduoda augintinį, jis privalomai nurodytų veterinarijos registracijos arba patvirtinimo numerį ir jeigu tas augintinis paženklintas, nurodyti mikroschemos numerį.

Nors aistros dėl šunų daugyklų Lietuvoje kiek aprimo, vis dėlto savanoriai ir toliau aktyviai ieško ir randa netinkamose sąlygose laikomus gyvūnus. Dar viena veisykla buvo aptikta Panevėžio rajone, Garuckų kaime. Čia savanoriai, gavę anoniminį pranešimą, pas senyvą moterį namuose rado net 70 šunų. Rinkti kaimynų parašai Savanoriai jau kuris laikas kovojo su Panevėžio rajone, Garuckų kaime gyvenančia senyvo amžiaus Janina Gverždiene. Ji savo nedideliuose namuose laikė net 70 augintinių.

Naujas skandalas dėl gyvūnų. Šį kartą dėl tigriukų. Vienas Vokietijos televizijos kanalas paskelbė atlikęs tyrimą ir išsiaiškinęs, kad kai kurie privatūs Lietuvos zoologijos sodai juodąjai rinkai už maždaug 4 tūkst. eurų pardavinėja tigrų jauniklius. Į informaciją sureagavo gyvūnų teisių aktyvistai ir valstybinės institucijos. Nelegaliu verslu apkaltintas vienas zoologijos sodas Suvalkijoje sako, kad tai nesąmonė.

Gyvūnų globėjai įtaria, kad įvairių smauglių ar gyvačių augintojai savo augintinius šeria mažais kačiukais ar šuniukais, jiems tai atrodo nehumaniška. Esą pastaruoju metu padaugėjo skelbimų, kuriuose tie patys asmenys kas porą savaičių ieško dovanojamų kačiukų ar šuniukų. Roplių augintojai – profesionalai atkerta, esą gyvates šeria tik specialiai joms auginamomis žiurkėmis, pelėmis ar triušiais, kartais jas pamalonina ir viščiukais, bet katinų ar šunų esą niekas joms neduoda.

Viena Tauragės rajono gyventoja net porą mėnesių augino iš miško atklydusius du šerniukus. Įrengė jiems guolį, maitino ir globojo. Tačiau apie tai pasklidus gandui, šerniukus iš moters paėmė aplinkosaugininkai bei medžiotojai ir gyvūnus nuvežę į tolimą mišką paleido. Specialistai aiškina, kad laukinių gyvūnų laikyti kaip naminių nevalia – jie prisiriša prie žmogaus ir laukinėje gamtoje jau nebeišgyvena.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad šią savaitę afrikinis kiaulių maras (AKM) nustatytas vienam šernui, sumedžiotam Gaurės seniūnijos teritorijoje (Tauragės r.). Šioje Lietuvos teritorijoje AKM tarp šernų nustatomas pirmą kartą. Veterinarijos specialistų teigimu, buvo prognozuota, kad AKM virusas, apėmęs apie 85 proc.

Nuo Naujųjų metų valdžiai uždraudus gyvūnus cirkuose, už gyvūnų teises kovojantys aktyvistai nusitaikė į zoologijos sodus. Laikyti gyvūnus narvuose, juos glostyti, liesti ar išnaudoti fotosesijoms esą turėtų būti draudžiama, nes tai prieštarauja gyvūnų prigimčiai.

COVID-19 diagnostika įprastai užtrunka bent kelias valandas. Tačiau šunims tereikia minutės. Oro uoste Helsinkyje šiuo metu jau dirba keturi Helsinkio Universitete treniruoti šunys. Jų darbas – COVID-19 pacientų atpažinimas. Šuns uoslė yra tokia jautri, kad dar prieš kelis dešimtmečius pastebėta, kad jie gali užuosti ligas. Ligos ir imuninės sistemos reakcija į jas keičia kai kuriuos biocheminius procesus žmogaus kūne. Tie pokyčiai turi įtakos ir kvapui.