gyvūnai

TV3 grupės projektui „VideoSHOTas“ linksmą vaizdelį atsiuntęs konkurso dalyvis užfiksavo žaismingą mažo kačiuko elgesį namuose. Smalsiai aplinką apžiūrinėjančio gyvūnėlio akys užkliūna už virš lovos pakabinto šviestuvo. Nors metas vėlyvas ir jau metas eiti miegoti, tačiau mažasis nenuorama dar nenusiteikęs eiti ilsėtis. Po akimirkos kačiukas pradeda šokinėti ant lovos ir nagais bando užkabinti keistą šviesą skleidžiantį daiktą.

Po ilgo gydymo proceso būrys pingvinų Argentinos pakrantėje džiugiai lekia lekia į laisvę – į savo mylimą Atlanto vandenyną. Nusilpę ir vos gyvi paukščiai, laimei, pateko į specialistų rankas, kurie gyvūnus prikėlė naujam gyvenimui. „Radome juos dehidratavusius ir išbadėjusius. Keliems dėl netinkamos mitybos net slinko plunksnos“, – pasakoja Gelbėjimo centro vadovas Sergio Rodriguezas.

Vokietijoje gyvena didžiaakė, balta alpakų mažylė vardu Marie. Ir ji ne tik miela, kaip jos broliai, ji – ypatinga. Jauniklė neturi vienos užpakalinės kojytės, o antros nevaldo. Tad ją priglaudusi moteris, prisistatanti alpakos mama, rado sprendimą – pritaisė jai du ratukus, kuriais mažoji gali važinėtis ir pasidairyti kieme. „Mes konsultavomės su veterinaru, kuris nusprendė, kad vieną mažą kojytę reikės amputuoti. Kita koja liko.

Vienoje lovoje gulintys ir vienas kitą meiliai laižantys katė ir šuo – tokį mielą vaizdelį į TV3 grupės konkursą „Videoshotas“ atsiuntė šio konkurso dalyvis, kuris vaizdo įrašą pavadino „Meilė“. Nors dažnai katės ir šunys namuose net nenori pažiūrėti į vienas kito pusę, tačiau šio šeimininko gyvūnų santykiai tiesiog tobuli. Minutės trukmės vaizdo įraše katė ir šuo mėgaujasi vienas kito buvimu.

Į Peru Nacionalinės miškų tarnybos automobilį pateko jaunas kondoras patinėlis. Gulėdamas jis beveik nejuda, o ir bandomas iškelti iš mašinos nesipriešina.  Specialistai spėja, kad jis gali būti apnuodytas. Tad skuba jį su visa deže perkelti į patogesnę vietą ir gelbėti. „Gyvūnas atvežtas visiškai dehidratavęs, siaubingos fizinės būklės. Jis negalėjo stovėti, pakelti galvos, buvo labai silpnas“, – sako Nacionalinės miškų tarnybos administratorius Luis Felipe Gonzales.

Biržų rajone pastebėta klaidžiojanti meška. Jauno amžiaus suaugusi meškutė sukiojasi visai greta Vabalninko miestelio. Rudąją smaližiaujančią šernams skirtais kukurūzais nufotografavo Meilūnų medžiotojų būrelio kamera. Tačiau fotosesiją surengusi lepečkojė vietinių visai nesužavėjo, atvirkščiai, išgąsdinti vabalninkiečiai ketina tvirčiau rakinti namų spynas. Biržų rajono miške greta Vabalninko į Meilūnų medžiotojų būrelio akiratį pakliuvo itin retas Lietuvos miškų gyventojas.

Gyvūnų augintojai jau džiaugiasi beprasidedančiu pavasariu, bet tuo pat metu kraujasiurbiai parazitai ir erkės pradeda aktyvųjį savo periodą.  KIKA ekspertas Laimis Staršelskis pasakoja, kad dažniausiai gyvūnams erkės būna įsisiurbusios papilvėje, kojų viršuje ir netgi ant kaklo, kur yra retesnis kailiukas. Apsisaugojimui nuo erkių priemonių yra įvairių, bet nė viena iš jų negali apsaugoti augintinio šimtu procentų, todėl dažnai rekomenduojama naudoti net kelias priemones.

Valdžia sunerimusi, mat kasmet vis sunkiau surasti, kas sugautų ir pasirūpintų išmestais gyvūnais ar surinktų žuvusiųjų gaišenas. Esą reikalavimus atitinkančios prieglaudos tokių paslaugų kratosi, o mažesnieji konkurse dalyvauti nepajėgia. O Vilniaus savivaldybė pasirinkusi kitą kelią – tokias paslaugas patikėjo savai įmonei. Vos išgirdę Genovaitę kalbant prie įprastos šėrimo vietos iki tol slėpęsi katinai kaip mat išlenda. Aplink meiliai glaustosi baikštus ūsuotis, vardu Balvonas.

Penktadienį namo kieme Kaune rastos padėtos dvi gyvūnų, kaip manoma – avių, galvos.  Anot Policijos departamento, avių galvos apie septintą valandą ryto rastos Vaidoto gatvėje stovinčio namo kieme.  Pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl žiauraus elgesio su gyvūnais.

Indijos miškų tarnyba socialiniame tinkle „Twitter“ pasidalino kvapą gniaužiančiu vaizdo įrašu. Gamtos prižiūrėtojai nufilmavo dviejų laukinių gyvūnų susidūrimą medyje. Filmuotoje medžiagoje matyti, kaip grobį nusižiūrėjęs tigras šakomis užsilipa į pačią medžio viršūnę ir iš lėto sėlina prie beždžionės. Nors tigras sausumoje gali jaustis tikras karalius, medyje jis susidūrė su dideliais keblumais.

Žinia visų šunų, kačių ir naminių šeškų šeimininkams – jau netrukus visi augintiniai privalės būti suženklinti vadinamuoju „čipu“. Po ilgų ginčų Seimas galiausiai priėmė įstatymą, o laiko suregistruoti gyvūnams davė kiek daugiau nei metus. Dalis opozicijos aiškina, kad kaimo šunims ir katėms tai reiškia kone pražūtį, esą žmonės juos ims masiškai augintinius išmetinėti, nes neturės pinigų sumokėti už mikroschemas.

Londono zoologijos sodo beždžionės ir surikatos dalyvauja kasmetinėje Velykų kiaušinių medžioklėje. O pašokinėti ar kitaip pasistengti dėl šių spalvotai margintų kiaušinių, sukabintų ant šakų – tikrai verta. Mat juose paslėpti skanėstai gyvūnams. Zoologijos sodo prižiūrėtojai kaip ir kiekvienais metais gyvūnus pavaišino kiaušiniais. Tiesa, šiais metais nebuvo lankytojų, kurie galėjo šiais mažųjų džiaugsmais pasigrožėti.

TV3 grupės projektui „VideoSHOTas“ linksmą vaizdelį su savo augintiniu atsiuntusi mergina neleido suabejoti kačių sugebėjimais. „VideoSHOTo“ konkurso vienu iš lyderiu tapęs šuo Gizmo pademonstravo puikią vaidybą, kai po šeimininko komandos krito tarsi negyvas. Pasirodo, tą sugeba ir kartinas vardu Mikutis. Vaizdo įraše matyti, kaip puikiai dresuotas katinas taip pat vykdo komandas stotis, sėdėti ir gulėti. „Va, kaip reikia dresuoti“, – įrašo pabaigoje prideda moteris.

Rusija trečiadienį paskelbė užregistravusi pirmąją pasaulyje gyvūnams skirtą vakciną nuo koronaviruso, pavadindama tai svarbiu žingsniu siekiant užkirsti kelią viruso mutacijoms. Šalis jau balandį planuoja pradėti masinę šios vakcinos gamybą. Rusijos veterinarijos ir fitosanitarijos tarnyba („Rosselchoznadzor“) išplatintame pranešime nurodė, kad nuo spalio vykdyti vakcinos „Carnivak-Cov“ bandymai su šunimis, katėmis, audinėmis, lapėmis ir kitais gyvūnais patvirtino šio preparato veiksmingumą.

Vieni asiliukai ramiai žiaumoja žolę, kiti – godžiai valgo morkas. Ką kuriam koks turistas skanaus atneša. Gausus būrys asiliukų visai neseniai apsigyveno specialiai jiems įrengtame prieglobstyje Meksikoje. Tad galima sakyti, kad asilai išsiųsti užtarnautų atostogų, mat dažniausiai šalyje jie tik „dirba“. „Kai asilai čia atvyksta, jie iš tiesų tarsi patenka į rojų. Tai yra vieta, kur jie gauna meilės, maisto ir morkų, kurias dievina“, – sako asilų prieglaudos vadovas German Flored.

Kas į lauką eina pavedžioti šunį ar katę, o kas gaudyti bangas su banglente pasiima savo ožką. Su savo šeimininku ožka Pismo noriai lipa ant banglentės ir lekia vėjui švilpiant. Ožka ne tik puikiai jaučiasi vandenyje, bet ir padeda vaikus mokyti plaukti. Mat, anot banglentininko, kartu su ožka ant banglentės užlipę vaikai kaipmat nusiramina. Tad ant banglentes sulipusio žmonių būrelio priekyje – ožka. Ne visad pasiseka, kartais visi šlumšteli į vandenyno bangas.

Gali būti sunku jus įtikinti, tačiau leiskite pabandyti: jeigu savo namuose pastebėsite vorą, nežudykite jo. Kodėl? Nes vorai yra svarbi ne tik gamtos, bet ir jūsų namų ekosistemos dalis. Be to, jie taip pat yra gyvi organizmai. Žmonės mano, kad jų namai yra visiškai izoliuoti nuo išorinio pasaulio, tačiau tiesa tokia, kad viduje galite rasti daugybę vorų rūšių. Kai kurie vorai jūsų namuose tampa įkaltinti netyčia, o kai kurie tėra ilgai neužsibūnantys svečiai.

Sulaukus kalendorinio pavasario, bet dar nenutirpus iki galo sniegui kai kas į miškus leidžiasi ieškoti gėrybių. Kovą miškai traukia ne grybautojus, o ragų ieškotojus, dalis jų tokie pamišę, kad prasidėjus elnių ragų metimo sezonui ima net atostogas. O užkietėjusių rinkėjų kolekcijos įspūdingos. Panevėžietis Lauras Jagminas vos tik pašviečia saulutė lekia į gamtą. Eiti į mišką vyrui tikra atgaiva, kai visą dieną tenka sėdėti kabinete prie kompiuterio.

Lietuvoje užfiksuotas itin retas atvejis – toje pačioje stirnų bandoje buvo net du albinosai stirniukai. Panevėžietes nustebino ir patys gyvūnai ir kitų elgesys su jais. Mokslininkai pripažįsta, kad šis atvejis išskirtinis. O kaip gimsta albinosai, kas tai lemia ir kaip klostosi jų gyvenimas?  Pasakišką vaizdą Panevėžio rajone įamžino gamtą fotografuojanti Inga: „Visi aikčioja, čia kaip stebuklas, iš tikrųjų.

Neįprasta, šiek tiek pavojinga, bet tuo pačiu ir linksma gelbėjimo operacija iš Kolumbijos. Tenykščiams ugniagesiams teko nuo namo stogo nukelti ant jo užsiropštusias ir nebežinančias kur dėtis ožkas. Ir pati nežino, kaip nulipti nuo stogo, ir gelbėtojų bijo. Neįprastą gelbėjimo operaciją turistai nufilmavo šiaurės Kolumbijoje, Santanderio srityje. Ugniagesiai nuo namo stogo bando nukelti ožkas.

Kuršėniškiams niekaip nepavyksta iš parko išvaikyti jame daugybę metų gyvenančių kovų. Buvo bandyta paukščius vaikyti sirenomis, šaudyti, naikinti jų lizdus, tačiau šios priemonės apčiuopiamų rezultatų nedavė. Pastaruoju metu varninius paukščius gąsdino ereliai, matydami plėšrūnus, kovai iš parko pasitraukdavo, tačiau netrukus vėl grįždavo. O štai šiandien – paskutinė diena iki rugpjūčio, kai yra leidžiama vaikyti paukščius, nes dabar prasideda perėjimo ir jauniklių auginimo metas.

Veterinarijos gydytojai jau praneša apie pirmuosius nuo erkių platinamų ligų nugaišusius gyvūnus. O užsikrėtusių skaičiai auga kasdien. Žmonės nesitiki, kad erkės jau pabudusios ir pavojingos, tad dar nesaugo nei savęs, nei augintinių. O specialistai įspėja, jei šie parazitai jau kanda gyvūnams, greitai pasipils pranešimų ir apie žmonių negalavimus.  Septynerių metų Sibiro haskių veislės kalytę Dorą šeimininkas veda pakartotinei specialistų apžiūrai. Dora jau guvi.

Įspūdingi vaizdai iš Kilimandžaro kalno papėdės, kur ganosi didžiuliai drambliai. Deja, šiems galiūnams iškilo grėsmė. Ne dėl brakonierių ar didelių plėšrūnų, o visame pasaulyje pamėgtų avokadų. Dramblių teritorijose verslininkai užsimojo sukurti dideles avokadų plantacijas fermas. Kenijos Amboselio nacionaliniame parke, besiribojančio su Tanzanija. Kilimandžaro kalno papėdėje žaliuojantys laukai – ideali vieta gyventi drambliams.

Kovo 10 nuo seno minima kaip 40 paukščių diena. Tiek senoliai skaičiuodavo paukščių rūšių, kurie žiemai išskrisdavo į pietus ir pavasariop grįždavo į gimtinę. Beje, pagal šios dienos orus senoliai spėdavo ir koks bus artimiausias mėnuo. Žuvinto biosferos rezervatas pamažu bunda. Po spengiančios žiemos tylos kasdien pasigirsta vis naujų garsų – į Lietuvą grįžta svetur peržiemoję paukščiai. Nuo seno šiandien minima 40-ies paukščių diena.

Nedidelio Kėdainių rajono Pelėdnagių seniūnijos Sičionių kaimo gyventojus pastarąsias kelias savaites gąsdino ir į kiemus įžūliai lindo serganti lapė. Vietos gyventojai neapsikentė ir kreipėsi į medžiotojus. Šie po kiek ilgiau nei savaitę trukusios medžioklės lapę sumedžiojo. Elgėsi keistai Pirmasis keistą lapę kieme pastebėjo vietos gyventojas Arūnas Butėnis. Vyriškis sunerimo, mat gyvūnas elgėsi ne taip, kaip įprasta. Jis nedelsiant kreipėsi į medžiotojus.

Šį šeštadienį TV3 žaidime „galvOK“ virė itin atkakli ir azartiška dviejų puikiai visuomenėje žinomų vyrų dvikova. Vienoje komandoje su Marijonu Mikutavičiumi varžėsi jo studijų draugu ir bendramoksliu Žurnalistikos institute buvęs įvaizdžio kūrėjas ir etiketo specialistas Giedrius Drukteinis. Kitoje barikadų pusėje humoristui Mantui Katleriui draugiją palaikė aktorius Šarūnas Banevičius.

Gyvūnų mylėtojai bei inspektoriai aptiko dar vieną nelegalią daugyklą Jurbarko rajone. Šįkart pavyko išgelbėti prastomis sąlygomis laikytus 26 šunis. Viena šiomis dienomis turinti gimdyti buldogė buvo be maisto ir vandens palikta lauke, kitas šuo apakęs, keletui galimai pakirptos balso stygos. Daugyklą rasti pavyko atsekus saitų su kita dar praėjusią savaitę rasta veisykla Tauragėje.

Šunys gali nesugebėti atpažinti savęs veidrodyje, tačiau tai nereiškia, kad mūsų augintiniai neturi tam tikro savimonės lygio. Naujausi tyrimai parodė, kad šunys gali atpažinti savo unikalų kvapą, o dabar naujas tyrimas rodo, kad jie taip pat gali suvokti savo kūną kaip kliūtį. Kūno suvokimas – tai sugebėjimas galvoti apie savo kūną, kaip apie aiškų objektą, palyginti su kitais aplink esančiais objektais.

Berlyno zoologijos sode jau tris savaites gyvena čia gimusi mažoji gorila. Prižiūrėtojai sužinojo, kad ši mielybė – patelė ir džiaugiasi, kad ir ji vieną dieną taps mama. Prieš tris savaites pasaulį Berlyno zoologijos sode išvydusi goriliukė saugi mamos glėbyje. Iki šiol prižiūrėtojai nežinojo, ar 24-erių gorila Bibi atsivedė patelę ar patinėlį, tačiau dabar jie yra tikri – čia matote mergaitę. „Tai labai gera žinia, padėsianti tęsti gorilų išsaugojimo programą.

Miestų ir miestelių kiemuose bei žaliosios vejose įvairiausiomis spalvomis nušvito žiemą čia vedžiotų šunų išmatos. Tautiečiai piktinasi ne tik žmonių sąmoningumo trūkumu, o ir valdininkų neveiklumu – esą trūksta specialių dėžučių augintinių ekskrementams išmesti.  Tačiau yra ir keistų išimčių – viename uostamiesčio kvartale tokių dėžučių valdininkai pastatė tiek daug, kad čia gyvenantys klaipėdiečiai juokiasi, jog kiekvienas kvartalo šuo dabar turi asmeniškai po vieną.

Savaitgalį aktyvistai naktį ir dieną budėjo ir iš klaikių sąlygų gelbėjo šunis Raseinių rajone. Ne viskas pavyko kaip tikėtasi, veterinarijos gydytojai, įvertinę gyvūnų laikymo sąlygas sodyboje, galimiems veisėjams nusprendė palikti keturis Čiau čiau veislės šunis ir dar 7 kates, tačiau netrukus kiek daugiau nei už kilometro kitoje sodyboje rasti ir į gyvūnų prieglaudą išgabenti keturi prancūzų buldogai ir dar trys tos pačios veislės 10 dienų mažyliai.

Vidurio Lietuvoje susitelkusios didžiulės stumbrų bandos kelia pavojų sau ir žmonėms, o jei įsisuktų liga, išguldytų didelę dalį populiacijos. Tad juos saugodami specialistai sutarė formuoti naują stumbrų bandą Dzūkijoje. Mokslininkai pradėjo vilioti ir gaudyti galiūnus, bet pradėtą projektą buvusi valdžia staiga sustabdė – reikalingas voljeras liko neįrengtas. Tad sugauti tinkami gyvūnai laikiną prieglobstį rado net Žvėrinčiuje prie Telšių.  Į pastatytą mobilią gaudyklę įkliuvęs stumbras.

Voverės skraiduolės, dar vadinamos cukrinėmis skraiduolėmis (sugar glider), vis dažniau pastebimos ir lietuvių namuose. Mielos, mažo ūgio ir didelių akių voverytės nesunkiai užkariauja žmonių širdis, tačiau veterinarijos gydytoja ir voverių skraiduolių augintoja Laura Dobrovolskaitė įspėjo, kad šiems mažiems gyvūnėliams reikia daug priežiūros ir dėmesio. L. Dobrovolskaitė augina tris suaugusias voverytes, kurių amžius svyruoja nuo 5 iki 6 metų.

Du nepaprastai žavūs mažyliai. Sidnėjaus zoologijos sode iš mamos sterblės pagaliau išlindo mažylė koala, ir į už 16 tūkst. km nuo jo esantį Berlyno zoologijos sodą, kuriame pirmą kartą per 16 metų pasaulį išvydo gorilos mažylis. Į mamos kailį įsikibusio mažylio akys dar tik pratinasi prie aplinkos, nors jis ir nėra naujagimis. Sidnėjaus Tarongos zoologijos sode pasirodęs koalos mažylis nuo pernai slėpėsi mamos sterblėje – šiltoje ir jaukioje kišenėje ant pilvo.

19-etis orangutanas Nenuah įdedamas į karutį, nuvežamas ant žolės ir paguldomas. Čia beždžionei suleidžiama vaistų, kad numalšintų skausmą. Mat prieš tai orangutanas buvo nelaisvėje ir jam reikėjo gydymo. „Reabilitacijos metu Nenuah pademonstravo puikia pažangą. Jam buvo lengva bendrauti su kitais orangutanais, jis aktyviai tyrinėjo visą salą“, – sako veterinarė Vivi Dewi Santi. O dabar Nenuah su kitais 5 patinais, 3 patelėmis specialistai perkels į laukinę gamtą.

Šviesių, didelių akių, koalą kiek primenantis meškiukas yra tikra dovana Vroclavo zoologijos sodui Lenkijoje. Tai yra marsupialų rūšies meškinio kuskuso jauniklis, vienos rečiausių ir mažiausiai žinomų sterblinių gyvūnų rūšių Žemėje.  O Lenkijos zoologijos sodui auginti šios rūšies sterblinius gyvūnus sekasi išties neblogai.  „Šiuo metu turime porą šios rūšies meškinių kuskusų. Turime patiną Garettą ir patelę Duza. Taip pat matote ir mažiausią šeimos narį, kūdikį.

Išaiškintas dar vienas galimai nelegalus veislynas, šį kartą Tauragėje. Gyvūnų globėjų iškviestiems policininkams veislyno savininkė ilgai neatidarė savo durų, o kai jas atvertė, pareigūnai išvydo pertvara užtvertame kambaryje net 27 šunis. 15 jų dar visai mažyčiai, mintantys motinos pienu. Labiausiai visus šokiravo, kad šunys nelojo, gyvūnų globėjai įtaria, kad veislyno savininkė galėjo keturkojus nutildyti ypač žiauriu būdu.

Katės yra iš prigimties medžiotojos ir yra labai žaismingos, o neretai jų netikėtai namuose atliekami triukai gali apstulbinti ir visko mačiusius šeimininkus.  Būtent tai ir nutiko vienai amerikietei, kuri į socialinį tinklą „Twitter“ įkėlė namuose užfiksuotą vaizdelį. Dvi kates auginanti moteris liko apstulbusi, kai viena jos augintinė gudriai prisėlino prie savo draugės ir puolė ją iki šiol nematytu būdu.

„Pavasaris parodys, kur kas pridirbo“, – sako lietuviai. Ir ne veltui – tirpstant sniegui socialiniai tinklai lūžta nuo pasipiktinusių gyventojų nuotraukų, kuriose užfiksuotos pievelės, kuriose lyg minų lauke ruduoja neatsakingų šeimininkų paliktos jų augintinių išmatos.  Į šią opią problemą dvi merginos – Andrėja ir Barbora – pažiūrėjo šmaikščiai. Pasiėmusios teptukus ir akvarelę į rankas surengė atvirą ekspoziciją „Kakų paroda“ – nuotraukas rasite nuotraukų galerijoje.

Tauragės Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai 2021 m. vasario 22 d. Tauragės miesto gyventojos namuose, aptiko galimai nelegalią šunų veisyklą. Tarnyba apie šį atvejį iš karto informavo policijos pareigūnus. Pareigūnams nuvykus nurodytu adresu, ilgai teko belsti į galimai nelegaliai dirbančios gyvūnų veisėjos buto duris. Tačiau po ilgų įkalbinėjimų ir prašymų, moteris sutiko jas praverti. Pareigūnams patekus į butą, įtarimai dėl nelegalios šunų veisyklos, pasitvirtino.

Išbadėję žūsta pelėdos ir apuokai. Dėl žemę užlojusios storos ir ilgai besilaikančios sniego dangos net ir itin jautrią klausą turintiems plėšrūnams vis sunkiau sugauti po pusnimis šmirinėjantį grobį – peles ir pelėnus. Specialistai pataria, kaip padėti bent daliai šių sparnuočių. Tado Ivanausko zoologijos muziejaus ornitologas Saulius Rumbutis rodo pirmąsias šiųmetės žiemos aukas – keturių skirtingų rūšių nebegyvas pelėdas.

Nors katės jau daug metų auginamos namuose, tačiau jų instinktai niekur nedingę. Šiems gyvūnams svarbu galąsti nagus, bet ką daryti, kad katės nedraskytų, ko nereikia, aiškinosi TV6 laida „Gyvūnų manija“. Kad namai būtų tvarkingi, o augintinis elgtųsi prideramai reikia katėms suteikti visas sąlygas pamatinių poreikių patenkinimui.  „Jei namuose turite katę ir nenorite, kad ji draskytų baldus ar tapetus, namuose būtinai turėkite draskyklę.

Šiaurės Prancūzijos pakrantė po daugelio dešimtmečių džiaugiasi sugrįžusiais būriais ruonių. Mažylis ruonis, vienas iš daugiau nei 250-ies, kuriuos netoli Šiaurės Prancūzijoje esančio Kalė uostamiesčio stebi gamtosaugininkai. Ruoniai šiose pakrantėse nykti pradėjo dar prieš pusšimtį metų, kai juos medžioti ėmė žvejai, nepatenkinti, kad šie gyvūnai tuština jų tinklus. Ir nors ruoniai Prancūzijoje saugomi dar nuo 1980-tųjų metų, tik dabar pradėjo sugrįžti į pamėgtas pakrantes.

O kaip gi gyvūnai prisipažįsta meilėje? Jų pasaulyje savi viliojimo ritualai, ir vien grėsmingų serenadų tikrai neužtenka. Pasitelkiami ir žmogaus nosiai specifiniai afrodiziakai ar keistai romantiškos vakarienės. Vieni gyvūnai prieš pasimatymą purve maudosi, kiti ne itin aromatingais kvepalais šlakstosi. Tik Lietuvos zoologijos sode meilės vaisiais džiaugtis gyvūnams uždrausta. Kraują stingdančios meilės serenados aidi vasarį zoologijos sode. Dabar plėšrūnų poravimosi kulminacija.

Karantino metu vis daugiau laiko praleidžiame gamtoje ir miškuose, todėl tikimybė sutikti laukinį gyvūną didesnė. Vis dažniau žvėrys užklysta į gyvenvietes ar net miestus, taip sukeldami žmonių baimę ar gailestį. Gamtos fotografas ir aplinkos ministro patarėjas Marius Čepulis sako, kad laukinių žvėrių jaukinti, šerti, o įprastai, ir bijoti nereikėtų.  Jei daug laiko praleidžiate gamtoje, didelė tikimybė, kad jau esate sutikę laukinių gyvūnų.

Rudosios ateina kaulyti maisto, o viena net įsigudrino įlipti į medį ir pamėgino nugvelbti kabančius zylėms skirtus lašinius. Gamtininkai aiškina, kad pajūriui neįprastai šalta ir snieguota žiemą privertė lapes ieškoti maisto žmonių kiemuose, o medžiotojai įsitikinę, kad rudųjų tiek priviso, kad natūralaus maisto gamtoje visoms tiesiog nebeužtenka. Sodyboje netoli Šilutės gyvenanti Eglė neteko žado.

Savanoriai vieną po kito iš mašinos ima jūros vėžlį ir deda juos ant vežimėlio. Tūkstančiai jūros vėžlių keliauja į konferencijų centrą. Tokiu būdu savanoriai bando apsaugoti juos nuo šalčio. Mat šiuo metu gyvūnai, kaip sako specialsitai,  „apsvaigę nuo šalčio“.  Jie vangūs ir negali judėti. Tad gelbėjami jūros vėžliai čia bus laikomi kubiluose ir aptvaruose, kol jūros vanduo sušils ir pakils pačių gyvūnų temperatūra.

Dar praėjusių metų rugsėjį Prancūzija paskelbė laipsnišką draudimą cirkuose rengti pasirodymus su lokiais, tigrais, drambliais ir kitais laukiniais gyvūnais. Tad ilgainiui įvairiuose pasirodymuose jų nebeliks. Tačiau ne visi cirkų savininkai su tokiu draudimu sutinka. „Tokius sprendimus dėl galimo cirko gyvūnų uždraudimo mes laikome savavališkais. Galime prarasti savo gyvūnus, darbuotojus, struktūras ir tradicijas. Mes to labai bijome“, – sako cirko savininkas William Kerwich.

Dar prieš kiek daugiau nei dvejus metus iš žiauraus gyvenimo cirke išgelbėtos liūtės būklė buvo tokia apgailėtina, kad veterinarai bijojo, jog liūtės iš viso nebepavyks išgelbėti. Liūtės Sašos gyvenimas per porą metų pasikeitė kardinaliai. Prieš daugiau nei dvejus metus iš cirko išgelbėtai liūtei buvo atlikta kojos operacija. Šiuo metu Saša vėl yra sveika ir stipri, dabar ji laisvai klajoja po Afrikos krūmynus.