gyvūnai

Kas gali būti geriau už popiečio miegą? Miške Kinijos Junano provincijoje poilsiui sugulusi laukinių Azijos dramblių banda – iš viso 14 gyvūnų. Įprastai drambliai dėl didelio kūno svorio ilgai gulėti negali, mat atsigulus pačių kūno svoris suspaudžia vidaus organus, tačiau pailsėti – būtina. Ir tai vienas pirmųjų kartų, kai miega visa banda. Iki šiol snausdavo 3-4 drambliai, o kiti saugodavo saviškių poilsį.

Pekinų veislės Vasabis keliauja atsiimti gražiausio pasaulio šuns titulo. Jį Vasabis iškovojo prestižinėje Vestminsterio kinologų klubo rengiamoje parodoje. Anot teisėjų, Vasabis tiesiog užbūrė ir publiką, ir profesionalus. Jis – nepriekaištingas savo veislės standarto pavyzdys. Šiemet parodoje dalyvavo net 200 skirtingų veislių atstovų – iš viso 2500 šunų. Nugalėtojas Vasabis yra vos penktas Pekinų veislės keturkojis, triumfavęs šioje parodoje, kuri šiemet surengta jau 144 kartą.

Kaune praėjusią savaitę iš veislyno paimta 14 gyvūnų, įtariant, kad galėjo būti neteisėtai laikomi kačių hibridai ir laukinės katės. Kaip pirmadienį pranešė Aplinkos apsaugos departamentas, tikrinant Kaune esantį veislyną, gyvūnai paimti, kad nebūtų paslėpti, perleisti, sunaikinti ar toliau galimai neteisėtai veisiami. Pasak aplinkosaugininkų, atliekant tyrimą būtina tiksliai apibūdinti kiekvieną individą, todėl bus atliekami genetiniai tyrimai tiksliai individo rūšiai ir kartai nustatyti.

Milžiniškos Afrikos maišinės žiurkės yra svarbios Kambodžos nacionalinės išminavimo operacijos pajėgos – savo puikia uosle jos užuodžia, kur dar yra išlikusių minų ar kitų sprogmenų „Prieš pradėdami dirbti su žiurkėmis nesupratome, koks svarbus jų indėlis. Tačiau dėl savo uosėls jos yra nuostabus gyvūnas. Žmonės to negali. Jų uoslė mums suteikia visiškai tikslius rezultatus“, – sako žiurkių-išminuotojų vedžiotoja So Malen.

Rusų mokslininkai atgaivino Sibiro įšale 24 tūkst. metų miegojusius mažyčius gyvūnus. Iki 2 mm galintys užaugti mažyliai dabar juda ir sparčiai dauginasi. Mokslininkai sako, kad gyviai sunkiai budinosi iš tūkstantmečius trukusio miego.  Verpetė – mikroorganizmas, dažniausiai užaugantis iki pusės milimetro ilgio, bet gali būti ir didesnis. Verpečių būna įvairių – jos turi aštrius dantis, lūpą, virškinimo organus ir maitinasi už save mažesniais mikroorganizmais.

Kam samdyti apsaugą, jeigu gali „įdarbinti“ voverę? Štai tokį planą sugalvojo ir įgyvendino Turkijos juvelyras Mehmetas, kurio parduotuvės kasą saugo liūtaširdė voverytė Memocan. Mehmetas aiškina, kaip veikia jo apsaugos sistema, – voverė, tupinti ant pinigų, ima aršiai juos ginti, vos nepažįstamojo pirštas priartėja prie stalčiaus. „Memocan nedelsdama ima ginti kasą, jei nepažįstamas žmogus bando paimti pinigus. Ji puola. Iš pradžių maniau, kad tai tik sutapimas, tačiau supratau, kad ne.

Kauną šiandien daužė kruša ir skalbė liūtis. Daugelyje vietų patvino gatvės, jose skendo mašinos, techninės pagalbos automobiliai vos spėjo suktis. Tokį stichijos šėlsmą gyventojai sako seniai beregėję. Kruša daužo Kauną po vidurdienio. Virš miesto užtemsta dangus, ledai kapoja viską aplink. Liudininkai fiksuoja, kaip žmonės vos spėja įbėgti ir pasislėpti parduotuvėse. Pasipila ir liūtis. Akimirksniu patvinsta dalis miesto gatvių. Daug kur jos tampa nebeišvažiuojamos.

JAV Luizianos valstijoje nufilmuotas žiaurus vyro poelgis šokiravo vietos gyventojus. Slaidelio mieste nufilmuotame vaizdo įraše matyti, kaip vyriškis laukė prie durų norėdamas savo buvusiai merginai grąžinti dobermano veislės šunį, o tada susinervinęs pradėjo jį smaugti. Į policiją kreipusis moteris perdavė Slaidelio pareigūnams savo namo apsauginės vaizdo kameros įrašą.

Minijos senlėnio kraštovaizdžio draustinyje, netoli Lapių kaimo, Klaipėdos rajone užfiksuotas itin retas gyvūnas.  Apie užfiksuotą lūšį socialiniame tinkle „Facebook“ pranešė Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis.  „Gediminas Juozapaitis ką tik atsiuntė vaizdelį per savo namų langą Minijos senslėnio kraštovaizdžio draustinyje. Pirmą kart fiksavau lūšį su dviem jaunikliais ten prieš du metus ir tai atrodė neįtikėtina.

Linksmuolė lapė užfiksuota žaismingai šokinėjanti ant batuto ir taip linksmai leidžiantį laiką JAV Minesotos valstijoje esančiame „SaveAFox Rescue“ rezervate. Socialiniame tinkle „Facebook“ patalpintame įraše matosi, kaip laputė šokinėja ant dviejų kojų ir nė kiek nesibaimina jos filmuojančių žmonių. Anaiptol, ji linksminasi, kai jos siutimą bando išprovokuoti viena iš parko darbuotojų.

Netylant diskusijoms dėl šunų ir kitų naminių gyvūnų netinkamų laikymo sąlygų ir žiauraus elgesio su jais, žemės ūkio ministras teigia, jog būtina aktyviau tikrinti veisėjus, daugiau dėmesio skirti šešėlyje veikiantiems daugintojams.  Pasak Kęstučio Navicko, dar svarbiau dabar imtis priemonių, kad ateityje nereikėtų konfiskuoti augintinių.

Vis labiau šylantys ir daugumą džiuginantys vasaros orai gali sukelti rūpesčių augintiniams. Karštą vasaros dieną storas kailis ne tik kelia nepatogumų, bet gali tapti ir rimtesnių sveikatos sutrikimų priežastimis, rašoma pranešime spaudai. Specialistai pataria, kaip vasarą tinkamai pasirūpinti savo augintiniais, kad jie liktų sveiki ir gyvybingi.  Šunų priežiūros pagrindas – apsauga nuo karščio  Vasarą šunis rekomenduojama vedžioti ryte iki 8 valandos arba vakare po 17 valandos.

Jei išgirsite tylų zvimbesį, tai ne jūsų garsiakalbiai, o muzikantų grupelei pritariančios cikados. Įkyrų jų skleidžiamą garsą muzikantai sukomponavo su muzika.    Gitaristas Timas Blunkas sako: „Tai darbščiausi muzikantai su kuriais kada nors esu dirbęs. Vieną dieną norėčiau suburti grupę su cikadomis. Jos nesukelia jokių problemų. Jos pasirodo visada laiku, niekada nevėluoja ir pasilieka visam koncertui. Ir mokėti joms nereikia.

Visko matę šiukšlių vežėjai pakraupo, kai individualiame konteineryje rado nunertus penkių katinų kailiukus su visomis galvomis. Individualus rūšiuojamų atliekų konteineris iš vienos Biržų kaimo gatvės turėjo būti išvežtas gegužės 24 dieną. Atvėrę konteinerį darbuotojai pašiurpo nuo pamatyto vaizdo. Konteinerio vežėjai neištuštino, ant jo priklijavo lipduką, kad neaptarnavo dėl rastų netinkamų atliekų. Apie tai buvo pranešta savivaldybės ekologei Jurgitai Bruniuvienei.

Pandos gali atsikvėpti. Jos atkeliavo į naujus namus. Mat Šaansi provincijoje Kinijoje duris atveria naujas pandų veislynas ir tyrimų centras. Čia į pasaulį atėjusios pandos vėliau kaip ir jų giminaičiai galės didžiuliuose žolės plotuose taip pat dūkti bei gardžiuotis mėgstamu maistu.  Tačiau auginamos jos ne tik linksmybėms – Činlingo regione, kur įsikūręs šis veislynas, šiuo metu yra vos 350 pandų. Centras siekia auginti pandų populiaciją, todėl šį centrą ir atidarė.

Nors hipoterapija Lietuvoje oficialiai bus įteisinta po mėnesio, gydymas su žirgų pagalba jau ne vienus metus sulaukia didelio susidomėjimo iš tėvų, auginančių vaikus su negalia.   12-metis Džiugas skuba susitikti su savo žirgu. Jis Kurtuvėnų žirgyne gydosi jau penktus metus. Berniukui diagnozuoti mišrus raidos, emocijų ir kalbos sutrikimai, taip pat jis serga cukriniu diabetu. Jo terapijos partnerė Liberija, tikra žirgyno dama, padeda Džiugui sveikti.

Nesvarbu, ar kovojate su nusikalstamumu Gotamo gatvėse, kaip super herojus Betmenas, ar tiesiog bandote surasti tuos ne vietoje paliktus automobilio raktus, į šikšnosparnių panašios sonaro technikos naudojimas tikrai galėtų palengvinti jūsų gyvenimą. Laimei, nauji tyrimai rodo, kad mes, žmonės, iš tikrųjų turime echolokacijos gebėjimus, kuriuos galima patobulinti. Tai pademonstravo grupė dalyvių, kurie sugebėjo atpažinti objektus atšokant garsams nuo jų.

Vilniaus Karoliniškių mikrorajono gyventojai gyvena tarsi filme – žmones ėmė puldinėti varnos. Gyventojai pasakoja, kad pro langus nuolat mato nuo varnų besiginančius žmones, paukščiai sužalojo galvą ir mažai mergaitei, ir suaugusiam vyrui. Ornitologai sako, kad varnos atakuoti gali dar keletą savaičių, kol jų jaunikliai nepradės pilnai skraidyti.

Vakar Aplinkos apsaugos departamento Panevėžio gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos pareigūnai gavo pranešimą, kad Biržų rajono gyventojas savavališkai paėmė miške rastą stirnos jauniklį. Pranešimas pasitvirtino ir asmeniui už tokį elgesį gresia administracinė atsakomybė. Aplinkosauginiai skubiai nuvyko į asmens, paėmusio stirniuką, namus.

JAV Oregono valstijos zoologijos sode užfiksuotos itin žaismingos juodojo lokio maudynės. Minutės trukmės vaizdo įraše matyti, kaip lokys Takoda pats įsiropštė į šalto vandens vonią ir joje pliuškenosi it tikras sveikuolis. Ne vieną vaizdelį socialiniuose tinkluose per pandemiją patalpinęs zoologijos sodo personalas taip žmonėms primindavo apie čia gyvenančius gyvūnus, kurių jie ilgą laiką negalėjo išvysti gyvai.

Tik per plauką išgyvenusios dramblių jauniklės žaizdas apžiūri Pietų Afrikos veterinarai. Iki nelaimės šiai vos kelių mėnesių dramblei trūko nedaug.    „Khanyisą radome spąstuose, o spąstai jau buvo perpjovę jai burną iki pat ausų. Kai ją suradome, ji buvo dehidratavusi ir sunkiai sužeista“, – sako veterinarė Adine Roode.  Viename iš Pietų Afrikos Respublikos nacionalinių parkų į spąstus patekusi dramblė ten tūnojo keturias dienas.

Į Vilniaus gyvenamųjų namų kiemą, šalia Vingio parko, užklydo nelauktas svečias – nei dvejų metų neturinti briedžiukė. Po miestą lakstančiai išsigandusiai briedei kilo pavojus pakliūti po automobiliu, kitaip susižaloti, tad namo gyventojai norėdami apsaugoti gyvūną ir žmones briedžio patelę uždarė savo namų kieme.

Penkiolika dramblių žygiuoja per Kiniją. Jau šeštą mėnesį ši savotiška turistų grupelė štai taip eina per šalį ir šį kartą juda miesto link. Dramblius nuo pietinėje dalyje esačios Junanio provincijos skiria mažiau nei šimtas kilometrų, tad netrukus jie turėtų pasiekti gausiai apgyvendintą teritoriją. Toks dramblių pasivaikščiojimas Kinijoje stebina visus. O ekspertai, paklausti, kodėl vyksta jau pusmetį trunkanti dramblių migracija, tik gūžčioja pečiais.

Kariuomenės ir ūkininkų konfliktas. Žmonės skundžiasi, kad pratybų metu keliamas triukšmas gąsdina ir žmones, ir gyvulius, šie pabėga iš aptvarų, o vėliau ieškoti jų tenka net miškuose. Kariuomenės atstovai sako, kad pratybų gyvenamose teritorijose atsisakyti negali – tai svarbi mokymų dalis.   Šiaulių rajone ūkininkaujanti Justina pasipiktinusi, kad šalia jos ganyklų nuolat vykstančios karinės pratybos gąsdina gyvulius.

Klaipėdos universiteto botanikos sodą aplankė girių galiūnas. Briedį išvydusi darbuotoja griebė telefoną ir užfiksavo jo kelionę tarp augalų. Specialistai sako, kad tokių nekviestų ir daug žalos pridarančių svečių sulaukia dažnai, tad bando juos atbaidyti visokiausiomis priemonėmis.  Neprašytą svečią Klaipėdos universiteto botanikos sodo darbuotoja telefonu įamžino ankstyvą rytą praėjusią savaitę. Su priešais takeliu ramiausiai žirgliojančiu briedžiu ji susidūrė kone akis į akį.

Jei vieni išprotėję dėl kačių, tai Amerikoje gyvenanti rusė Oksana išprotėjusi dėl cikadų. Ji jas renka ir daro fotosesiją. Ir taip – kiekvieną rytą. Net ir šiokį tokį kastingą joms atlieka – ieško kuo išskirtinesnių. Šie vabzdžiai ir taip išsiskiria savo kiek bauginančiomis raudonomis akimis, tačiau Oksana kai kurioms nuotraukoms ieško tokių, kurios turėtų dar kitokios spalvos akis. Pavyzdžiui, mėlynos. Fotosesijos išties neįprastos.

Australijoje gyvenančiai žirafų jauniklė visai nereikia draugų, kad galėtų pasilinksminti. Išvydusi savo šėšėlį ji, panašu kad, nesuprato, kas tai yra, tad ėmė jį judinti su koja. Vėliau mažylė susidomi zoologijos sodo prižiūrėtoju, tačiau netrukus ir vėl ima žaisti ir judinti naują draugą – savo pačios šešėlį. O štai iš Ekvadoro – nemažiau džiugios naujienos. Pasirodo, kad Galapagų salose prieš dvejus metus rastas vėžlys yra rūšies, kuri šimtmetį buvo laikoma išnykusia.

Džiugios žinios iš Australijos – po daugelio metų į žemyną ne tik grįžo „vietiniai“ Tasmanijos velniai, bet ir atsivedė jauniklių. Gamtosaugininkai tikisi, kad tai padės išgelbėti šių plėšrūnų populiaciją. Mat šiuo metu laukinėje gamtoje velniai gyvena tik Tasmanijoje, tačiau jie labai pažeidžiami navinikiam snukio vėžiui. Tasmanijos velnio patelės sterblėje – gimę jaunikliai. Tai – istorinis įvykis.

Bent kartą auginę kokį nors gyvūną žmonės pripažįsta: augintinis tampa ne tik geriausiu draugu – jo buvimas mažina stresą, gerina nuotaiką ir fizinę savijautą. Mokslas tam jau turi paaiškinimą: bendraujant su gyvūnu, organizme padaugėja laimės ir meilės hormonų – dopamino ir oksitocino.

Tyrėjai, atlikę tyrimą su veisliniais šunimis, teigia suradę veiksnius, kurie lemia ar šuo bus agresyvus – tarp jų ir dydis, veislė, lytis, amžius bei aplinkos įtaka. Tyrimo rezultatai atskleidė, kad mes galimai bijome ne tų veislių, kurių reiktų bijoti. Negana to, nors šuns veislė turi įtakos jo agresyvumui, ji yra vienas mažiau svarbių veiksnių, vertinant, ar šuo yra pavojingas.

Seime į priekį juda pataisos dėl didesnių baudų už žiaurų elgesį su gyvūnais. Seimas šią savaitę po svarstymo pritarė tokioms Administracinių nusižengimų kodekso pataisoms, dar liko balsavimas dėl projekto priėmimo. Jomis siūloma, kad už Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo bei kitus gyvūnų gerovės reikalavimų pažeidimus nebeliktų įspėjimo – iš karto būtų taikoma bauda nuo 30 iki 120 eurų. Numatoma didinti baudas už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą.

Ketvirtadienio vakare, apie 23 val. Švėkšnos apylinkių miškuose tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų medžiotojų klubo „Ąžuolas“ įtaisyta kamera užfiksavo neįtikėtiną vaizdą – laukinėje gamtoje vaikščiojančią mešką. Įvykį patvirtino klubo narys Vidas Mauricas. Pasak vyriškio, šiuose kraštuose jau labai seniai niekas neatsimena tokio vaizdo.

Ant detektyvų stalo guli dingusios katės skelbimas. Tiesa, detektyvai ne bet kokie, o gyvūnėlių. Atidžiai peržvelgę katės nuotrauką, jie išsiruošia gyvūno paieškoms. Netrukus detektyvai analizuoja katės plauką ir pagal jį bando tiesiog laiptinėje atsekti dingusios keturkojės pėdsakus. Paieškos sėkmingos – bėglę vardu Dun Dun, kad ir vėlią naktį, jie suranda netoliese krūmuose.  Tokie gyvūnų detektyvai pastaruoju metu Kinijoje vis labiau populiarėja.

Žąsis Thomas iš Naujosios Zelandijos, buvo garsusis Velingtono gyventojas. Akla, homoseksuali ir tarprūšinę poliamoriją mėgusi žąsis, kurios gyvenimo istorija pavergė ne tik vietos gyventojų, bet ir viso pasaulio širdis. Thomas pirmą kartą išgarsėjo, kai buvo dar jaunas žąsinėlis Vaimanu lagūnoje. Ten buvo pastebėta, kad jis vengia kitų žąsų ir verčiau renkasi juodosios gulbės patino, vardu Henris, draugiją. Pora kartu išbuvo net 18 metų, iki kol pasirodė juodoji gulbė Henrietta.

Lietuvoje pirmą kartą rengiamas leidžiamų nelaisvėje laikyti ir veisti žinduolių rūšių sąrašas, taip pat naminių gyvūnų sąrašas, pranešė Aplinkos ministerija. Leidžiamų nelaisvėje auginti žinduolių sąrašo projekte yra 35 jų rūšys ir gentys. Tarp jų – dygliuotosios pelės, smeltpelės, kai kurios žiurkės, žiurkėnai, šinšilos, stumbrai, bizonai, stirnos, danieliai, taurusis ir dėmėtasis elniai, vikunijos, muflonai, šernai, kt.

Koronos talžomoje Indijoje dėl šios infekcijos testuojasi ne tik gyventojai. Štai šis iš kontrabandininko atimtas skujuotis – dar vadinamas pankolinu – taip pat sužinojo, ką reiškia, kai į gerklę kiša pagaliuką. Kad paimtų seilių mėginį, specialistams teko gyvūną gerai prispausti. Prasitestuoti skujuočiui teko, mat jį turėjusiam kontrabandininkui rastas koronavirusas. Ir tai – ne viskas. Kol grįš testo rezultatai, šis mielas gyvūnėlis gyvens karantine ir bus nuodugniai apžiūrėtas.

Beždžionės Japonijoje gali pradėti naują elgesio tradiciją, susijusią su skirtingų rūšių seksu. Atrodo, kad viena japonų makakų grupė išmoko šokinėti ant elnių nugarų ir taip trinti savo genitalijas. Šių metų pradžioje japonų makakų, dar vadinamų sniego beždžionėmis, patinas pirmą kartą buvo pastebėtas šokinėjantis ant dėmėtųjų elnių patelės nugaros ir „nuleidžiantis garą“. Beždžionės paliktą netvarką teko sutvarkyti vargšams jaunikliams.

Miestą į kaimą iškeitusi mergina šalia Rietavo atvėrė prieglaudą niekam nebereikalingiems naminiams gyvuliams. Orią senatvę ten pasitinka triušiai, arkliai ir net avinas. Beje, pastaruoju jo nebenorėjęs ūkininkas atsikratė tiesiog raguotį išleisdamas Šilutės centre. Su trimis šunimis – Bardaku, Chaosu ir Bubu žaidžianti mergina vardu Skaistė. Ji su vyru bei atžala metė patogų gyvenimą Klaipėdoje ir atsikraustė į kaimą prie Rietavo.

Paryžiaus zoologijos sode smagiai žolėmis smaguriauja dvi žirafos, o štai jos jau tiesia kaklus. Jau visai netrukus – po savaitės – į jas, kaip ir kitus zoologijos sodo gyventojus – galės paspoksoti lankytojai. Mat nuo spalio uždarytas Paryžiaus zoologijos sodas ir vėl atveria duris. „Galimybė vėl matyti žmones vėl pažadins gyvūnų smalsumą. Net jei neatrodo, jiems įdomu, kai ateina žmonės. Bet ir jie patys žiūri į žmones, domisi“, – sako zoologijos sodo mokslininkas Alexis Lecu.

Į Lietuvą vėl užklydo mūsų miškuose labai retai sutinkamas svečias – rudasis lokys – jau kelias dienas lepečkojis svečiuojasi Ignalinos rajone, netoli Stripeikių kaimo. Medžiotojai juokauja, kad geriau dabar nosies į mišką nekišti. Gamtininkai sako, kad Lietuvoje tokie svečiai galėtų pasilikti ir ilgiau. Retą vaizdą prieš kelias dienas užfiksavo „Elnio“ medžiotojų klubo kameros.

Kol vieni laiko surištą raganosį, kitas įjungia benzininį pjūklą. O tuomet – į darbus. Centimetras po centimetro nupjaunamas raganosio ragas. Toks pats likimas laukia ir kitų Pietų Afrikos raganosių. Tiesa, neapsigaukite, tai – ne brakonierių ataka. O bandymas raganosius nuo jų apsaugoti.

Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė pasiūlymą, numatantį, kad už keturkojų kankinimą gresia baudos iki 6 tūkst. eurų. Tiesa, dėl to dar spręs Seimas, o kol kas pečiais gūžčioja ir kai kurie Seimo nariai, ir gyvūnų teisių gynėjų organizacijos – esą pirmiausia reikia didinti ne baudas, o užtikrinti tinkamai veikiančią augintinių apsaugos sistemą. Šunų prigrūsti narvai, apgailėtinos laikymo sąlygos, prasta keturkojų emocinė ir fizinė būklė.

Sekmadienį laida „Sveikata.lt“ kvies pasikalbėti apie gyvūnų įtaką mūsų sveikatai ir atvirkščiai. Teigiama, kad naminiai gyvūnai ne tik skatina laimės hormonų išsiskyrimą, bet gali pajusti net artėjančius priepuolius, kartais plaučių ar kiaušidžių vėžį. Tačiau įtaką gyvūnų sveikatai darome ir mes. Kviečiame prisijungti ir paklausyti, kokia yra mūsų augintinių sveikatos paslaptis. Gyvūnų terapija – neformalus gydymo metodas, kuris turi teigiamą įtaką mūsų sveikatai.

Jei kam pandemija ir išėjo į naudą, tai gyvūnams prieglaudose - jie naujais šeimininkais džiaugsis jau netrukus. Koronaviruso situacija daugelį žmonių įkalino namie, tad praskaidrinti laiką šie vis dažniau nusprendžia iš gyvūnų prieglaudos parsiveždami keturkojį draugą.    Prieglaudos vadovė Leslie Granger teigia: „Matome stulbinamą žmonių norą rūpintis ir priglausti gyvūnėlius ir tai nesustoja. Žmonės vis dar čia atvyksta.

Sunkiai žodžiais paaiškinama situacija – 160 kačiukų ir šuniukų įkalinti dėžėse ir laukia, kada bus išsiųsti. Juos čia patupdė Kinijos internetiniai sukčiai, virtualioje erdvėje parduodantys vadinamąsias „akląsias dėžes“, kurių pirkėjai įsigydami dėžę dar nežino, kas joje atkeliaus. Tačiau sukčių planas neišdegė – gyvūnėlius laiku išgelbėjo gyvūnų apsaugos savanoriai. Keturi gyvūnėliai, deja, dėžėse neišgyveno, o daugelis serga. Į aferą įsivėlusi siuntų kompanija „ZTO Express“ atsiprašė.

Pagalbos prireikė sužeistam, į Lietuvos raudonąją knygą įrašytam vištvanagiui. Kaip paaiškėjo apžiūros metu, jis dar ir dresuotas, ruoštas medžioklei, mat ant kojų turėjo specialias odines kilpas.  Apžiūra plėšriajam paukščiui ne itin patiko. Tad teko prisimatuoti specialią kepurėlę, kad aplinkos nematytų ir patirtų mažiau streso. „Tai vištvanagis, vištvanagio patinas, jaunas paukštis, išsiritęs praėjusiais metais“, – sakė ornitologas Saulius Rumbutis.

Nuo šeštadienio Lietuvoje įsigalioja privalomas kačių, šunų ir šeškų ženklinimas mikroschemomis bei draudimas prekiauti gyvūnais augintiniais lauko sąlygomis ir turgavietėse. Katės, šunys ir šeškai, atvesti nuo privalomo ženklinimo įsigaliojimo dienos, turės būti paženklinti ir registruoti Gyvūnų augintinių registre per keturis mėnesius nuo jų atvedimo, bet ne vėliau kaip iki šių gyvūnų perdavimo kitam savininkui ar laikytojui.

Rokiškio rajone netoli Žiobiškio vilkai prasikasė aptvarą ir išpjovė didžiulę laikomų danielių bandą. Žvėrelius laikantis ūkininkas neteko net 31 kanopinio žvėries ir patyrė mažiausiai 10 tūkst. eurų nuostolių. Didžiulę 70 danielių bandą aptvare netoli Žiobiškio laikantis rokiškėnas Simonas Lasys šią savaitę neteko beveik pusės augintinių. Prie aptvaro atvažiavęs vyras nustėro, kai jame iš po nakties išvydo išguldytus danielius. Dešimtys žvėrių paplūdę krauju tysojo pievoje.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nuo šio ketvirtadienio, balandžio 22 d., Lietuvoje pradedama pavasarinė laukinių gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės. Kaip ir kasmet, jaukai su vakcina bus išmėtomi iš orlaivių – pasienio teritorijose, besiribojančiose su Lenkija ir Baltarusija.