grūdai

2013 metų gegužės mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos padidėjo 9,7 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo padidėjusios augalininkystės bei gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos – atitinkamai 9,1 ir 10,2 procento. 2013 m. sausio–gegužės mėn.

 Lietuvoje grūdų supirkimo kainos gegužės pabaigoje mažėjo. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina penktąją gegužės savaitę, palyginti su pirmąja, sumažėjo 9,3 proc. iki 754,5 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina smuko 5,4 proc. iki 714,3 lito, pašarinių miežių - 6,4 proc. iki 652,7 lito, rugių - 9,5 iki 590,5 lito už toną. Rapsų vidutinė supirkimo kaina per mėnesį sumažėjo 3,2 proc.

Grūdų biržoje Agro birža šiemet planuojama parduoti 50 tūkst. tonų grūdų už 50 mln. litų, trečiadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak Agro biržos direktoriaus Ruslano Kraučenkos, šiuo metu biržos paslaugomis naudojasi apie 130 ūkininkų ir 12 grūdų supirkėjų. Per pusmetį įvyko 42 sandoriai, parduota 12,4 tūkst. tonų grūdų už 13 mln. litų. „Kol kas mūsų ūkininkai išankstinius sandorius vertina atsargiai, nes tikisi, kad naujojo derliaus kainos bus tokios pat, kaip pernai.

Inspektoriai iš Rusijos, Baltarusijos ir Kazachstano, šią savaitę Lietuvoje pradėję kiaulių augintojų ir mėsos perdirbėjų tikrinimą, lankysis mėsos perdirbimo įmonėse „Agrovet", „Krekenavos agrofirma“ bei tikrins pašarų gamintoją „Kauno grūdai“. „Šiandien po susitikimo su inspektoriais susidėliojome planus, kur vyksime.

 Patikrinus laukus paaiškėjo, kad ūkininkų baimės, jog besniegė žiema sunaikino pasėlius, neišsipildė. Nors javų kainos ir smuktelėjo, laukiama pelningų metų, rašo "Verslo žinios". "Reikia pripažinti, kad pirmosios prognozės dėl žiemos nuostolių buvo pernelyg pesimistinės. Buvome supanikavę dėl žieminių rapsų. Tiesa, nuostolių yra, tačiau jie mažesni nei metinis vidurkis", - sakė Žemės ūkio rūmų vicepirmininkas Bronius Markauskas.

Daugelis grūdų augintojų, ko gero, dar nežino, kad buvusios Aplinkos ministerijos vadovai nusprendė kontroliuoti grūdų džiovyklų oro taršą. Jei turite nedidelę grūdų džiovyklą ir net jei lietingiausiais metais ji dirba mėnesį ar du, o iš jos kamino tikrai neišrūksta 10 tonų teršalų, neskubėkite džiaugtis. Kad jums nereikėtų mokėti oro taršos mokesčio, gali tekti tai nuolat įrodinėti.

Kol ūkininkai spėlioja, ar pavasaris vis dėlto ateis, šiltų žinių jiems nesiunčia ir grūdų prekybininkai - išankstinės naujo derliaus supirkimo kainos mažesnės nei dabar perkami senojo derliaus grūdai, rašo "Verslo žinios". Kainų kritimas aiškinamas tuo, kad šią žiemą valstybėse, iš kurių eksportuojama daugiausia javų, nebuvo stichinių nelaimių. Kita priežastis - pirkėjai nebeįperka brangaus derliaus ir jo paklausa menksta. Tačiau išankstinės kainos ir toliau lieka vienos geriausių istorijoje.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šių metų sausį eksportavo 222,089 tūkst. t grūdų – 2,8 karto daugiau negu 2012 m. analogišku laikotarpiu. Iš jų 67 proc. (148,594 tūkst. t) sudarė kviečių eksportas, kurie išvežti į Latviją, Lenkiją, Vokietiją, Švediją ir Iraną (vidutinė kaina – 894 Lt už t). Miežiai (41,097 tūkst. t) buvo eksportuoti į Latviją, Estiją, Vokietiją ir Saudo Arabiją (vidutinė kaina – 830,8 Lt už t), kvietrugiai (30,394 tūkst.

Kiekvieną rytą milijonai žmonių visame pasaulyje siekia duonos riekelės. Paprastai ne visi suvokia, kokią naudą šis kasdieninis produktas suteikia mūsų organizmui, todėl Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo specialistai nori Jums priminti gerąsias duonos savybes.

Atvėsusią grūdų rinką jau kaitina grūdų supirkėjai, atakuodami ūkininkus raginimais pasirašyti išankstines produkcijos supirkimo sutartis. Žemdirbių organizacijų lyderiai pataria nepasiduoti jų vilionėms ir palaukti pavasario, kai paaiškės, kaip peržiemojo pasėliai.

Kad pabrango elektra, pirmos pastebėjo kaimo vištos. Alytaus turgavietėse dešimtis kaimiškų vištinių kiaušinių kainuoja kaip per didžiausias šventes - 7 litai, jauniklių vištaičių - 6 litai. Vištai elektra - kaip ir arkliui botagas, tik nežinai žmogus, iš kurios pusės šviesti, kad geriau dėtų kiaušinius. Tiesa ta, kad kiaušinių nebus be kviečių, arkliui stiprybės - be avižų. Tad grūdų kainos negalėjo lemti kiaušinių brangimo.

Investuotojų asociacija kreipėsi į teismą prašydama pripažinti, kad „Kauno grūdų" kontrolę perėmęs Tautvydas Barštys bei kiti įmonės valdybos nariai privalo supirkti akcijas iš smulkiųjų akcininkų. „Visiems žinoma, kad T. Barštys yra tikrasis „Kauno grūdų" šeimininkas.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos laida „Panorama“, LRT.lt Suvalkijos stambūs grūdų augintojai įkūrę žemės ūkio kooperatyvą sako taip sprunkantys nuo grūdų perpardavinėtojų. Kooperatyvo planuose – dalyvauti ES programose ir su Europine parama pastatyti grūdų priėmimo ir pakrovimo punktą bei elevatorių. Žemės ūkio kooperatyvą įkūrę ūkininkai – iš viso 31 – valdo 8,5 tūkst. hektarų žemės. Kooperatyvo apyvarta – 38 mln. litų.

„Lietuvoje žmonės nemoka atskirti verslininko ir įmonės vadovo. Aš esu įmonės vadovas, bet negalėčiau savęs vadinti dideliu verslininku“, – dar pokalbio pradžioje perspėjo bendrovės „Amilina“ generalinis direktorius Mindaugas Gedvilas. Tikru verslininku M. Gedvilas laiko įmonės valdybos pirmininką ir bendrovės įkūrėją akcininką Daną Tvarijonavičių, įkūrusį krakmolo gamybos kompaniją, tačiau sutinka, kad daugelis įmonės sėkmės dalykų priklauso ir nuo to, kas jai vadovauja.

Bankų atstovai, suskaičiavę, kad šiemet žemdirbiai dėl gausaus derliaus ir gerų kainų gaus papildomą milijardą litų, siūlosi jiems patarti, kaip efektyviau suvaldyti pinigų srautus. Ūkininkai sako, kad skaičiuojami jų uždirbti milijardai tėra muilo burbulas – esą jie turi daugiau skolų nei pelno. O patarimų jiems labiau reikėtų iš žemės ūkio srities mokslininkų, o ne bankininkų.

Jau spalio viduryje atvykę į grūdų supirkimo punktus ūkininkai nerimavo – pavyks parduoti aruodiniais kenkėjais užterštus grūdus, ar teks juos vežtis atgal. Tokia situacija ir dabar. Dar vasarą ūkininkai prašė pakeisti grūdų kokybės standartus: bazinį drėgmės rodiklį grūduose padidinti nuo 14 proc. iki 14,5 proc. nes grūdams džiovinti išleidžia dešimtis milijonų litų.

Įmonių grupės „KG Group“ eksporto apimtys per 2012 m. tris ketvirčius išaugo penktadaliu - 22 proc. ir pasiekė 279,9 mln. litų. Atitinkamu laikotarpiu pernai grupės eksportas sudarė 228,6 mln. litų. Bendra įmonių grupės „KG Group“, kurią sudaro AB „Kauno Grūdai“, AB „Vilniaus paukštynas“ ir AB „Kaišiadorių paukštynas“, apyvarta per 2012 m. tris ketvirčius pasiekė 1 012,7 mln. litų ir buvo 14 proc. didesnė nei 2011 m. tą patį laikotarpį, kai apyvarta siekė 886,5 mln. litų.

Lietuvoje javų derlius šiais metais bus itin didelis. Pagal Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto prognozes, jis viršys 4 mln. tonų, t. y., bus 25,5 proc. didesnis nei prieš metus. Tokį augimą nulėmė šiemet beveik 9 proc. išaugęs javų pasėlių plotas ir net 14,5 proc. didesnis derlingumas. Daugiau kaip pusė visų javų derliaus yra kviečiai – atsižvelgiant į tai, kad pasaulyje kviečių supirkimo kaina buvo 13 proc.

Nors šiais metais permaininga vasara ir nelepino ypač geru oru, tačiau derliumi žemdirbiai tikrai negalės skųstis. Šalies laukuose nukūlus beveik visas grūdines kultūras jau galima konstatuoti – šiųmetis derlius (taip pat ir ankštinių) yra ketvirtadaliu didesnis už pernykštį ir gali siekti 4137,1 tūkst. t, o rapsų didesnis trečdaliu – 627,7 tūkst. t. Dėl brendimo ypatumų, kiek vėliau nei javai šiuo metu dar tebekuliami grikiai ir kukurūzai grūdams.

Pabrangus grūdams bei mėsos ir pieno produkcijai pasaulinės maisto produktų kainos rugsėjį išaugo 1,4 proc., rodo Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) pateikti duomenys, kuriuos skelbia naujienų tarnyba BBC. Šiais metais nerimaujama dėl galimo maisto atsargų trūkumo, nes JAV Vidurio Vakaruose, Europoje ir Vidurio Azijoje dalį grūdų derliaus suniokojo sausra.

Griežtų reikalavimų smaugiami silpsta ir iš rinkos traukiasi vis daugiau gyvulius auginančių ūkininkų, o gyventojams vis dažniau tenka rinktis pigesnę importuotą produkciją. Nuostolių patiria visi – negalintys rinkoje konkuruoti ūkiai, prastesnius produktus perkantys vartotojai, mažiau mokesčių surenkanti valstybė ir vidaus rinką prarandantys grūdų augintojai.

Latvijos prekybininkų asociacija (LPA) prognozuoja, kad artimiausiu metu išaugs cukraus, pieno, duonos, mėsos ir kavos kainos. Kaip sakė portalui „Nozare.lv“ asociacijos vadovas Henrikas Danusevičius, cukrus brangs dėl kainų augimo pasaulinėje rinkoje. Per kelis mėnesius jo kaina padidės 1 procentu.

Itin gausiai Lietuvoje užderėjęs grūdų derlius gali tapti, jei ne gelbėtoju, tai bent jau gelbėjimo ratu šalies ekonomikai. Žiniasklaidoje spindintis skaičius – daugiau nei 4 mln. tonų – leis Lietuvai ir toliau tvirtintis pasaulinėje grūdų eksporto rinkoje, teigia ekspertai „Lietuva turi iš ties neblogas sąlygas pasinaudoti rekordiniu grūdų derliumi ir taip pagyvinti šalies ekonomiką, nes daugiausia grūdų užauginančios Europos šalys – Prancūzija, Vokietija ir Lenkija – daug ir suvartoja.

Ilgiau tramdyti kainų neįmanoma. Taip tvirtina mėsos produktų gamintojai, nes kiauliena brangsta vis sparčiau. Mėsos produktų gamintojai žada, kad ateityje mėsos gaminiai neišvengiamai brangs, mat praėjusią savaitę ES valstybėse kiaulienos kainos pagerino šių metų rekordą, rašo „Lietuvos rytas“. Kainos kyla dėl per mažos kiaulių pasiūlos. Lietuvoje taip pat užauginama pusė tiek, kiek reikėtų. „Neįmanoma ilgiau išlaikyti tokių kainų, kokios yra dabar. Mėsos gaminiai tikrai brangs.

Į aruo­dus jau su­by­rė­jo pa­grin­di­nis ja­vų ir rap­sų der­lius. Šiais me­tais jis di­des­nis – Uk­mer­gės grū­dų san­dė­liai su­pir­ko treč­da­liu dau­giau grū­di­nių kul­tū­rų nei per­nai. AB „Jo­na­vos grū­dai“ Uk­mer­gės grū­dų san­dė­liai iš žem­dir­bių šie­met su­pir­ko 13 tūks­tan­čių to­nų rap­sų, ru­gių, kvie­čių ir kviet­ru­gių. Ja­vap­jū­tė nors ir ei­na į pa­bai­gą, dar pla­nuo­ja­ma į grū­dų tal­pas su­ber­ti apie 3 tūks­tan­čius to­nų rap­sų.

Derliaus nuėmimo pikas sumažino žaliavų supirkimo kainas. Deja, prekybininkai į šiuos pokyčius visiškai nesureagavo, tad maisto produktų kainos parduotuvėse tebesiekia aukštumas, rašo „Vakaro žinios“. Specialistų teigimu, tai jų naudojimasis esama padėtimi ir papildoma galimybė daugiau uždirbti. „Vakaro žinios“ aiškinosi, kur dingsta tie keliasdešimt procentų, skiriančių supirkimo ir pardavimo kainas, kodėl stipriai pingant žaliavoms produktai tik brangsta.

Nors šiemet Lietuvoje grūdų derlius – rekordinis, duonos valgytojams jis nežada nieko gero. Prognozuojama, kad rudenį duona brangs dešimt, miltai – dvidešimt procentų, gal ir daugiau. Ekspertai teigia, kad grūdus brangina pasaulyje padidėjusi jų paklausa, o duoną – monopoline padėtimi piktnaudžiaujančios kepyklos, malūnai ir prekybininkai. Tvirtina: duona brangs Ženkliai pabrangus grūdams, malūnai tvirtina netrukus didinsiantys miltų kainą, o kepyklos – duonos.

Tai ne holdingas ir ne korporacija. „Kretingos grūdų“ (KG) vadovui ir akcininkui nepatinka šiuolaikinės lingvistinės įmantrybės, todėl jis savo ir partnerių verslą vadina paprasčiausiai grupe. Grūdai, pašarai, paršeliai, vištos ir kiaušiniai – tai šios tylios, bet darbščios žemaičių bendrovės verslai, sunešantys 300 mln. litų apyvartą per metus.

Per tris rugpjūčio savaites iš augintojų supirkta 650,0 tūkst. t grūdų arba, palyginti su 2011-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, 2,4 karto daugiau. Daugiausia - 515,6 tūkst. t, arba 79,3 proc. - supirkta kviečių. Rapsų per tris rugpjūčio savaites supirkta 128 tūkst. t, arba beveik dešimteriopai daugiau nei pernai (13,8 tūkst. t). Kviečių supirkta beveik tris kartus mažiau (175,3 tūkst. t), tačiau I klasės kviečių buvo superkama santykinai daugiau negu žemesniųjų rūšių.

Permainingi orai ne tik stabdo javapjūtės darbus, bet ir blogina grūdų kokybę. Pasak supirkėjų, kol kas iš į elevatorius ir supirkimo punktus pristatytų kviečių tik maždaug ketvirtadalis atitinka aukščiausius maistinių grūdų reikalavimus. Kuo ilgiau tęsis lietingi orai, tuo bus daugiau pašarinių grūdų. Šią vasarą trūksta saulės, lyja, tad grūdai smulkesni nei pernai. Daug kur, persipildžius sandėliams, sausi grūdai pilami po atviru dangumi, taip dar labiau prastėja jų kokybė.

Lietuvoje užaugintas rekordinis grūdų derlius, kuris gali būti pusantro ar net du kartus didesnis nei praėjusiais metais, ne juokais sukiršino grūdų perdirbėjus ir geležinkelininkus. Konfliktas apogėjų pasiekė šios savaitės pradžioje, kai abi pusės viešai ėmė svaidytis kaltinimais. Kilusio šio „karo“ bangos atsirito ir iki Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kuriame neva stringa iš visos šalies suvežti grūdai. Tačiau uostininkai susidariusioje situacijoje neįžvelgia nė mažiausios savo kaltės.

Geras šių metų grūdų derlius paukštininkystės ūkių nedžiugina. Europos Komisijai nustačius griežtus reikalavimus, kiaušinių kaina šoktelėjo į kai kuriems vartotojams nepasiekiamas aukštumas, todėl paukštininkai nerimaudami stebi naują išbandymą – aukštas grūdų supirkimo kainas – ir svarsto išlikimo galimybes.

Prieš javapjūtę prognozuotas rekordinis grūdų derlius mažai džiugina, nes, kaip kalba ūkininkai, trūksta transporto jam sandėliuoti. Nuo rugpjūčio ūkininkai jau pluša laukuose nurinkdami šių metų derlių. Jo  nurinkimui koją kiša ne tik subjurę orai, bet ir vagonų stygius. Savo ruožtu duonininkai teigia, kad geras grūdų derlius Lietuvoje toli gražu negarantuoja gerų žinių duonos pirkėjams, nes kuo derlius gausesnis, tuo grūdų kaina biržose aukštesnė.

Ūkininkai skundžiasi, jog javapjūtė šiemet bus sunki, jeigu taip reikės „gaudyti“ tinkamus orus po pusdienį. Lyja kone kasdien, grūdai negali pradžiūti. Be to, rytais būna didelė rasa. Todėl javapjūtė negali prasidėti visu pajėgumu. Dėl kaitros ir lietaus prastėja grūdų kokybė. Grūdui bręstant oro temperatūra buvo per aukšta, o drėgmės buvo per daug. Dažni smarkūs lietūs kelia ir kitą problemą – dalis javų išguldyta.

Lietuvoje laukiama rekordinio grūdų derliaus, tačiau didžiulė pasaulinė paklausa kelia supirkimo kainas. Kai kurie miltų ir miltinių produktų tiekėjai parduotuvėms jau pranešė, kad ruošiasi branginti produkciją. Gelbėsim pasaulį Prasidėjusios javapjūtės pradžia ūkininkus džiugina. Atrodo, derlius geras ir jo bus daug. Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad ūkininkai šiemet turėtų prikulti rekordinį grūdų derlių – apie 4 mln. tonų.

Rusiškų grūdų eksportas šiais žemės ūkio metais gali siekti 12-15 mln. tonų, kai tuo tarpu praėjusiais metais šis rodiklis sudarė 27,15 mln. tonų. Tokią prognozę skelbia garsiausi šalies grūdų rinkos ekspertai, praneša „Interfaks“. Rusijos žemės ūkio ministerija taip pat prognozuoja ženklų eksporto nuosmukį, tačiau, jos prognozėmis, rusiškų grūdų eksportas bus kiek didesnis ir sudarys 16 mln. tonų.

Grūdininkai skaičiuoja vagonus derliui eksportuoti, ūkininkai trina rankomis dėl rekordinių grūdų kainų ir skaičiuoja derlių, nors grūdai dar ne aruode. Kai kurie specialistai įspėja, kad dalį rekordinio 4 mln. tonų grūdų derliaus, galėjo nusinešti sausros, o lietūs išguldyti pasėlius. Nepaisant to, iš Lietuvos iškeliaus daugiau nei pusė žemdirbių derliaus. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos ir „KG Group“ vadovas Tautvydas Barštys sakė, kad kol kas orai derliui dar nepakenkė.

Grūdų augintojų nuotaika taisosi - vėjas nuginė švininius lietaus debesis, pradžiovino laukus, o rapsų ir grūdų kainos, galima sakyti, olimpinės. Ekstra klasės kviečiai superkami po 830-840 litų už toną, pirmos klasės - po 800 litų, už pašarinius mokama 760 litų, rašo „Respublika“. Rugių tona irgi perkopusi 700 litų. Rapsų kainos rekordinės - po 1 600-1 700 litų. Grūdai brangūs jau kelintus metus, todėl ūkininkai su gera nuotaika laukia rudens.

Prasidedant javapjūtei, augintojai mažina rekordinio derliaus prognozę. Vietoje anksčiau planuotų 4 mln. tonų, dabar ketinama prikulti apie 3,5 milijono, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Pirmieji kvietrugių hektarai kertami ne itin derlingose dzūkų žemėse Varėnos rajone. Kol kas, pasak bendrovės vadovo, derlius neblogas – byra po 30 tonų iš hektaro. Nesiskundžiama ir jau nuimtų rapsų derliumi. „Svarbiausia, geri orai ir sveikata, kad technika nelūžtų, negestų.

Ūkininkai trina rankas dėl aukštų grūdų supirkimo kainų, o perdirbėjai tikisi, jog jos vis dėlto dar kris. Šiais metais Lietuva gali sulaukti rekordinio – 4 mln. tonų – grūdų derliaus. Dalį jo, apie 2,5 mln. tonų, planuojama eksportuoti. Tačiau ūkininkai džiaugiasi ne tik rekordiniu derliumi, bet ir tikisi pelningai javus parduoti. Jei, žinoma, pavyks sėkmingai nuimti derlių ir išsaugoti grūdų kokybę.

Bankrutuojančio AB Vievio paukštynas akcininkas ir kreditorius AB „Kauno grūdai„ Lietuvos apeliaciniam teismui apskundė Vilniaus apygardos teismo nutartį, kuri įpareigojo per 14 dienų išvežti daugiau kaip 750 tūkst. „Kauno grūdams“ priklausančių vištų iš bankrutuojančio Vievio paukštyno.

Derlius dar laukuose, o kova dėl jo – pačiame įkarštyje: supirkėjai ragina ūkininkus pasirašyti sutartis, o šie neskuba, nes tikisi kainų augimo. Ankstyvą pavasarį netrūko raginimų išankstiniais sandoriais užfiksuoti 600–620 Lt už toną grūdų supirkimo kainą. Po pernykščio sezono staigmenų kai kurie ūkininkai prarado kantrybę ir pasirašė sutartis.

Indijoje dėl neveiksmingos žemės ūkio administravimo sistemos sutrūnija per ketvirtadalį saugyklose laikomų grūdų. Labdaros organizacijos piktinasi, kodėl niekam neparduoti grūdai nedalinimai badaujantiems Indijos gyventojams. Toli gražu ne vienam Indijos miesteliui būdinga realybė, kai šalia genda milžiniškos grūdų atsargos. Maisto pelkėse laikomi tūkstančiai maišų niekam neparduoto yrančio derliaus. Atsargos užima futbolo stadionui prilygstančią teritoriją.

Žemės ūkio ministerija skaičiuoja, kad šiemet planuojama sulaukti rekordinio grūdų derliaus, tačiau, eksportuotojai nerimauja nerasiantys pigaus transportavimo. Trečiadienį Vyriausybė nusprendė rekomenduoti ministerijoms ieškoti ieškoti palankiausių formų grūdų eksportui užtikrinti. Žemdirbiai skaičiuoja, kad šiemet užaugins 4 mln.

„Kauno grūdų“ nuomone, Vievio paukštyno kreditoriai greičiausiai nebeatgaus skolų, praradęs vertę turtas bus parduodamas iš varžytinių, 350 žmonių lieka be darbo Pasak „Kauno grūdų“ valdybos pirmininko Tautvydo Barščio, bankrutuojančio didžiausio Lietuvoje AB „Vievio paukštynas“ administratorius UAB „Valeksa“ tenkina vieno kreditoriaus interesus ir žlugdo įmonės veiklą – administratorius vienašališkai, be kreditorių komiteto ar susirinkimo pritarimo, nutraukė visas sutartis, iš kurių paukštyna...

Beveik ketverius metus ūkininkas ieško 174 tonų dingusių kvietrugių. Regis, ne adata šieno kupetoje, bet rasti nepavyksta. O grūdų supirkimo bendrovės vadovas tikina, kad ūkininkas jų ir neras, nes ieško ne grūdų, o juodos katės tamsiame kambaryje. Skirtingus sprendimus priėmusių teismų karuselė sustojo, kai Aukščiausiasis Teismas atmetė kasacinį ūkininko skundą. Dabar ūkininkas griebėsi paskutinio šiaudo – kreipėsi pagalbos į prokurorus.

Grūdiniai produktai, ankštiniai, vaisiai, uogos ir daržovės – vertingas ne tik vitaminų ir mineralinių medžiagų, baltymų, bet ir skaidulinių medžiagų šaltinis. Žmogaus organizmui per parą reikia suvartoti 20–30 g, t.y. ne mažiau kaip 12 g ir ne daugiau 32 g skaidulinių medžiagų per parą. Kiekvienam 1000 kcal, gaunamų su maistu, reikia gauti 10 g įvairių skaidulinių medžiagų.

Ryžiai – viena seniausių grūdinių kultūrų, išsiskirianti unikaliomis maistinėmis savybėmis. Sveika mityba besirūpinantys žmonės jau įprato vietoj bulvių prie mėsos skanauti ryžių. Ar toks sprendimas – tikrai į sveikatą? Dietologai kol kas dar ginčijasi, ar ryžiai – tikrai naudingas produktas sveikos mitybos valgiaraštyje. Ryžiai akių nesiaurina, bet... Pas mus vis dar populiarus juokas, esą valgant daug ryžių gali susiaurėti akys. Be abejo, tai – tik pokštas.

Grikių košė nuo seno laikyta vienu sveikiausių patiekalų, kuris ne tik pasotina ir suteikia energijos, bet ir leidžia išvengti daugelio ligų. Dėl maistingumo grikiai itin išpopuliarėjo tarp žmonių, kurie negali kasdien pasirūpinti pakankamai įvairiu sveiku maistu – ir nebrangu, ir organizmą aprūpina reikalingiausiomis medžiagomis. Be abejo, greta viso to – dar ir nepaprastai skanu.