grūdai

 Penktadienio vakarą Kėdainių rajone žuvo paauglys, pranešė Policijos departamentas. Apie 21 val. 30 min. ties Šventybrasčio kaimu krovininio automobilio DAF puspriekabėje, pripiltoje grūdų, rastas 14-mečio kūnas be išorinių smurto žymių. Įtariama, kad nepilnametis priekaboje buvo užpiltas grūdais ir užduso. Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

 2014 metai Lietuvai buvo bene patys derlingiausi – nuimtas rekordinis grūdų kiekis, daugiau nei 5 mln. tonų, tokio kiekio grūdų dar nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. „Praėjusių metų pavasarį prognozės buvo ganėtinai liūdnos, tačiau pasibaigus metams matome, kad užauginome rekordinį grūdų kiekį, mūsų specialistai prognozavo apie 5 mln. tonų, o skaičiai yra dar didesni, tai absoliutus Lietuvos rekordas ir labai geros naujienos“, – sakė žemės ūkio ministrė Virginija Baltraitienė.

Algirdas Igorius, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Grūdų eksportuotojai teigia, kad vis dar išlieka naujų eksporto rinkų paieškos problema. Užsivėrus Rusijos rinkai, jie dairosi į kitas didžiąsias šalis, tokias kaip Brazilija, Kinija. Žemės ūkio ministrė sako, kad apie galimybes pirkti Lietuvos žemės ūkio produkciją Kinija dėl politinių motyvų net nekalba. Grūdus eksportuojančios įmonės per tris mėnesius į kitas šalis jau išvežė apie pusantro mln.

2014-ųjų derliaus sezonas grūdų bokštų montavimo kompanijai „Inter-Silo“ buvo itin sėkmingas. Šiemet 13 kompanijos komandų sumontavo 105 įvairių dydžių grūdų sandėliavimo bokštus, kurių bendra talpa – apie 123 000 tonų. Tarptautinę patirtį atvežė į Lietuvą Šį sezoną bokštų montavimo ir techninės priežiūros darbai buvo atliekami tiek mažuose ūkiuose, tiek didelėse įmonėse įvairiose Europos šalyse, todėl bokštų talpa svyruoja nuo 272 iki 8 135 tonų.

 Lietuvos grūdų supirkimo įmonės rugpjūtį eksportavo 154,1 tūkst. tonų grūdų - panašiai kaip ir praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Daugiausiai bendrovės eksportavo kviečių - 126,5 tūkst. tonų. Jie už vidutinę 644,8 lito kainą už toną gabenti į Latviją, Lenkiją, Prancūziją, Ispaniją ir Saudo Arabiją, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Miežių eksportas siekė 19,5 tūkst.

Tačiau didelis derlius atsigręžė prieš augintojus. Mat rekordiškai daug grūdų prikūlė ir Europos bei kitų šalių ūkininkai. Dėl didžiulės pasiūlos grūdų kainos biržose krito iki žemiausio lygio nuo 2009-ųjų metų. Lietuvoje, šiemet išvežančioje per  60 proc. prikultų grūdų, nuo javapjūtės pradžios kaina už geros kokybės kviečių toną smuko 70 ar net ir 100 litų. „Už aukštos kokybės kviečius įmonės moka virš 500 litų, už žemesnės kokybės – 470-450, už žemos kokybės – 400 ir dar mažiau.

 Teismams vieną po kito priimant sprendimus, nepalankius AB „Kauno grūdams“, o teisėsaugai nagrinėjant baudžiamąją bylą Tautvydui Barščiui, Vilniaus apygardos teismas išnarpliojo dar vieną AB „Kauno grūdų“ suregztą finansinį rezginį.

Klaipėdos uoste kraunamas rekordinis lietuviškų grūdų kiekis - 74 tūkst. tonų kviečių, kurie bus eksportuoti į Iraną. Grūdų krovinys kraunamas į „Post Panamax“ tipo laivą „Piera“, kuris stovi prie Klaipėdos krovos bendrovės „Bega“ krantinės, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.

Žinių radijas Grūdų augintojai nesulaukė prognozuoto rekordinio derliaus. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, kad grūdų augintojams šiemet gręsia net nuostoliai. „Optimistinės prognozės apie rekordinį derlių greičiausiai nepasitvirtins. Derlius po galutinio suskaičiavimo bus artimas daugiamečiam vidurkiui. Tačiau grūdų kokybė yra prastesnė, kainos kritusios katastrofiškai, klausimas ar išvis to pelno turėsime“,- sakė A.Macijauskas.

Grūdų eksportas per Klaipėdos uostą šiais metais gali siekti ne mažiau 2 mln. tonų ir išliks panašus kaip praėjusiais metais, ketvirtadienį rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Po rugsėjo jau bus galima spręsti apie eksporto tempą, nes tik šiomis dienomis pradeda plaukti užsakyti laivai.

 Salomėja Pranaitienė, Marija Gabrienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Nuėmus tris ketvirtadalius javų, jau aišku, kad grūdų derlius bus didesnis už vidutinį. Dėl drėgnų orų ir sukauptų grūdų atsargų perpildyti elevatoriai stabdo javapjūtę, ypač vargsta smulkieji ūkininkai. Supirkėjai guodžia, kad po kelių savaičių pajudėjus grūdų eksportui, sandėliai patuštės. Kelių kilometrų eilės prie „Kretingos grūdų“ elevatoriaus.

Rugiapjūtei baigiantis, girdisi vis daugiau ūkininkų verkšlenimų dėl mažų grūdinių kultūrų supirkimo kainų. Tuo metu „Žinių radijui“ bendrovės „Imlitex“ grūdų verslo grupės vadovė Asta Laktionkinienė paaiškino, jog tokia situacija susidarė dėl nekokybiškų grūdų gausos.   „Kainos svyruoja ir šiek tiek krenta. Šią savaitę kainos šoktelėjo į viršų. Taip atsitiko turbūt dėl gerų grūdų kokybės trūkumo. Gali būti, kad tos kainos šiek tiek kils. Derlius tikrai labai geras, kai kur jis net 30 proc.

 Lietuvoje jau įsibėgėja javapjūtė. Atrodė, kad dėl lietingo pavasario ir vėsios vasaros pradžios derliaus nuėmimas vėluos, tačiau karšti orai neleido išsipildyti šioms prognozėms. Į aruodus jau supilti pirmieji šiųmečio derliaus žieminiai miežiai, baigiami doroti gerai išdžiūvę žieminiai rapsai, į grūdų priėmimo punktus vežami žieminiai kviečiai. Preliminariais duomenims, nuimta jau apie ketvirtadalis derliaus.

Bendrovės „Kauno grūdai“ akcininkui ir vadovui Tautvydui Barščiui pareikšti įtarimai. Tai BNS patvirtino Generalinės prokuratūros Komunikacijos skyriaus vyriausioji specialistė Vilma Mažonė. „Tautvydui Bartščiui yra pareikšti įtarimai. (...) Kadangi tyrimui vadovaujantis prokuroras atostogauja iki liepos 7 dienos, tai be jo žinios daugiau jokios informacijos nėra teikiama“, - BNS sakė V.Mažonė. Su T.Barščiu BNS pirmadienį susisiekti nepavyko. Neoficialiomis naujienų portalo alfa.

Pastaraisiais metais grūdų augintojai jau priprato prie klimato kaprizų pasaulinėje rinkoje, o štai svyruojančios supirkimo kainos kelia nusivylimą. Praėjusią savaitę „Linas Agro“ surengtoje žemės ūkio konferencijoje Kaune pateiktos pirmosios 2014-ųjų grūdų derliaus kainų prognozes. Žinoma, šios prognozės, kaip ūkininkai sako, kol kas rašomos tik šakėmis ant vandens. Tačiau pasvajoti niekas nedraudžia, juolab kad niekas nesišvaisto ir garantijomis.

Komentaro autorė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Neramumai Ukrainoje neaplenkia ir maistinių žaliavų rinkos – 10 maistinių žaliavų apimantis indeksas „CRB Foodstuff“ nuo šių metų sausio pakilo daugiau kaip 15 proc. Maistinių kultūrų kainas biržose augina ne tik geopolitinė įtampa Rytų Europoje – atšiauri žiema JAV bei sausi orai Brazilijoje taip pat lėmė šiųmetinį maistinių žaliavų kainų šuolį.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės šiemet sausį eksportavo 125,2 tūkst. tonų grūdų - 44 proc. mažiau nei prieš metus. Kviečių eksportuota 107,4 tūkst. tonų (apie 86 proc. viso eksporto) - 28 proc. mažiau, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Vidutinė kviečių kaina siekė 722,3 lito už toną, daugiausia jie vežti į Latviją, Vokietiją, Norvegiją, Egiptą ir Kubą. Miežių eksportas per metus smuko 95 proc. iki 1,9 tūkst. tonų.

Praėjusiais metais, palyginti su 2012 metais, grūdų derlius Lietuvoje, preliminariais duomenimis, smuko 4 procentais. Statistikos departamentas pranešė, kad derlingumas sumažėjo 8 proc., nors nuimtas plotas padidėjo 4 proc. Žieminių javų derlius sumažėjo 7 proc. - nors 8 proc. padidėjo nuimtas plotas, tačiau 14 proc. smuko derlingumas. Vasarinių javų derlius sumažėjo 1 proc. - nuimtas plotas išaugo 1 proc., tačiau derlingumas smuko 2 procentais. Ankštinių augalų derlius padidėjo 14 proc.

Estijos statistikos departamento negalutiniais duomenimis, 2013-aisiais šalyje prikulta 970,8 tūkst. tonų grūdų - 2 proc. mažiau nei 2012 metais. Kviečių derlius siekė 406,3 tūkst. tonų, rugių - 21,7 tūkst. tonų, miežių - 439 tūkst. tonų. Vidutinis derlingumas sudarė 3121 kilogramas nuo hektaro, iš jų kviečių - 3258, rugių - 1885, miežių - 3302 kilogramai nuo hektaro. Grūdinėmis kultūromis pernai buvo užsėta 311 tūkst. hektarų - 7 proc. daugiau nei užpernai. Rapsų derlius siekė 169,7 tūkst.

2013-aisiais Ukraina nuėmė rekordinį grūdų derlių - beveik 63 mln. tonų grynojo svorio, 36,4 proc. didesnį nei 2012 metais, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Kviečių derlius padidėjo 41,3 proc. iki 22,27 mln. tonų, miežių - 9 proc. iki 7,56 mln. tonų, kukurūzų - 47,4 proc. iki 30,9 mln. tonų. Rugių prikulta 5,8 proc. mažiau - 637,7 tūkst. tonų, avižų - 25,8 proc. mažiau - 467,2 tūkst. tonų. Praėjusių metų saulėgrąžų derlius - 31,6 proc. solidesnis nei ankstesniųjų - 11,04 mln. tonų.

Albinas Čaplikas  Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

 Dėl palyginti šiltų pirmųjų žiemos mėnesių bei ekonomikos atsigavimo grūdų kainos mažėja, tačiau jos gali šauti į viršų, jei dėl neregėtų šalčių nukentės pasėliai Šiaurės Amerikoje. Grūdų augintojų sandėliuose dar yra apie 25 proc. neparduoto derliaus, todėl ūkininkai nuo šiol vis dažniau ir atidžiau tyrinės pokyčius rinkose.

Rusijos žemės ūkio ministerijos išankstiniais duomenimis, šiemet prikulta 95,3 mln. tonų bendro svorio grūdų - 28 proc. daugiau nei pernai. Vidutinis grūdų derlingumas padidėjo nuo 19,1 iki 22,8 centnerio nuo hektaro. Kviečių derlius išaugo nuo 39,7 mln. iki 54,1 mln. tonų bendro svorio (derlingumas - nuo 18,6 iki 23,0 centnerio nuo hektaro), miežių - 14,7 mln. iki 16,3 mln.

Lietuva spalį eksportavo 369,6 tūkst. tonų grūdų – 7,8 proc. daugiau nei pernai spalį ir 16,7 proc. daugiau nei šiemet rugsėjį. Daugiausia – 312,3 tūkst. tonų, arba 85 proc. – eksportuota kviečių, vidutinė jų pardavimo kaina siekė 691 litą už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Kviečiai eksportuoti į Latviją, Vokietiją, Suomiją, Austriją, Baltarusiją, Iraną, Saudo Arabiją ir Mozambiką. Miežių eksportuota 30,7 tūkst.

Jei bendras akcizais neapmokestinto dyzelino kiekis nebus padidintas, kai kurie ūkininkai, pavyzdžiui, auginantys grūdines kultūras, nuo 2014 m. jo gaus mažiau nei gavo iki šiol. Gyvulininkyste užsiimantys žemdirbiai neužmiršo jiems pažadėto išskirtinio dėmesio, todėl artėjant naujajam ES paramos laikotarpiui jie tikisi ne tik žodinės paramos. Tačiau aiškėja, kad nenuskriaudus grūdų augintojų nepavyks patenkinti gyvulius auginančių ūkininkų vilčių.

2013 metų rugpjūčio mėnesį, palyginti su tuo pačiu 2012 metų laikotarpiu, žemės ūkio produktų supirkimo kainos sumažėjo 3,3 procento, praneša Lietuvos statistikos departamentas. Įtakos tam turėjo 21,2 procento sumažėjusios augalininkystės produktų supirkimo kainos bei 12,7 procento padidėjusios gyvulių ir gyvulininkystės produktų supirkimo kainos.

Ukraina iki šio mėnesio prikūlė 32,9 mln. tonų bendro svorio grūdų - 27,1 proc. daugiau nei prieš metus, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Saulėgrąžų derlius 66,3 proc. solidesnis - 1,154 mln. tonų, tuo tarpu cukrinių runkelių - 32,3 proc. kuklesnis - 16,1 tūkst. tonų. Bulvių derlius padidėjo 4 proc. iki 14,84 mln. tonų, daržovių - sumažėjo 2,1 proc. iki 4,74 mln. tonų. Ukraina tikisi šiemet prikulti 58 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai.

Skaičiuojama, kad šiemet dėl mažesnio derliaus ir kritusių supirkimo kainų šalies grūdų ūkių pajamos bus mažesnės nuo 400 mln. litų iki milijardo, tačiau šie skaičiai nėra bėdos žemės ūkyje pranašas, pirmadienį rašo „Verslo žinios“. Pasak dienraščio, šiais metais bus prikulta mažiau javų, kurių supirkimo kainos, palyginti su pernai tuo pačiu laikotarpiu, krito 15-20 proc.

Lietuvos grūdų supirkimo įmonės liepą eksportavo 11,17 tūkst. tonų grūdų - ketvirtadaliu mažiau nei pernai tuo pačiu metu. Daugiausiai - 40 proc., arba 4,4 tūkst. tonų - eksportuota miežių, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Šių grūdų vidutinė kaina siekė 677 lito už toną. Kvietrugių eksportas sudarė apie 31 proc. (3,5 tūkst. tonų), o vidutinė kaina siekė 731 litą. Kviečių eksportas sudarė 27,6 proc. viso eksporto (3,08 tūkst.

Grūdų supirkimo kainos šią savaitę pakilo, tiesa, augimas labai nežymus, ir niekas negali pasakyti, ar tai – tik laikinas kainų svyravimas, ar jau ženklas, kad buvo pasiektas dugnas. Nors praėjusią savaitę viešai išplatinta žinia, kad tikimasi beveik tokio pat gausaus derliaus, kokiu džiaugėmės 2012-aisiais, „Valstiečių laikraščio“ kalbinti ūkininkai, dirbantys įvairiuose šalies regionuose, tik stebėjosi tokia žinia.

Nelaimė įvyko Šiaulių rajone, Dauginčių kaime. Dirbdamas pas ūkininką 20 metų D. K. įkrito į mobiliąją grūdų džiovyklą ir mirtinai susižalojo. Jauno vyriškio kūną sudraskė džiovykoje besisukantys krumpliaračiai. Įvykio vietoje dirba policija ir Darbo inspekcija. Nustatyta, kad darbo metu buvo pažeistos saugos taisyklės.

„Litagra“ iš Lietuvos žemdirbių jau supirko per 70 tūkst. tonų grūdų iš planuojamų įsigyti 200 tūkst. tonų. „Šiųmetis derlius 10–15 proc. mažesnis už pernykštį, tačiau reikia įvertinti tai, kad pernai buvo rekordiniai metai, tad šiemet Lietuvoje užaugintą kiekį galima vadinti labai geru“, – sako „Litagros“ grūdų centro generalinis direktorius Darius Karpavičius.

  Indrė Urbaitė, LRT radijo naujienų tarnyba, LRT.lt Šių metų grūdų derliui pervežti bus pasitelkta daugiau kaip pusantro tūkstančio vagonų. Pasak bendrovės „Lietuvos geležinkeliai“, dalį grūdvežių tikimasi gauti iš kitų šalių. Bendrovė „Lietuvos geležinkeliai“ teigia, kad grūdams gabenti turi daugiau kaip tūkstantį vagonų. Dar apie 500 ketinama gauti iš Baltarusijos ir Ukrainos. Pasak įmonės, su grūdų augintojais ir perdirbėjais dėl pervežimo tvarkos sutarta dar prieš javapjūtę.

Grūdų supirkimo kainos Estijoje pirmąjį pusmetį buvo vidutiniškai 14,3 proc. didesnės nei tuo pat metu pernai - 220,7 euro už toną, pranešė nacionalinė statistikos žinyba. Šiemet sausį-birželį supirkta 116,2 tūkst. tonų grūdų - 25,2 proc. daugiau nei prieš metus. Kviečių vidutinė supirkimo kaina padidėjo 18,4 proc. iki 231 euro už toną, supirkimo apimtys - 3 proc. iki 69,2 tūkst. tonų.

Lietuvoje superkamų grūdų kainos rugpjūtį smuko. Pirmos klasės kviečių vidutinė supirkimo kaina pirmąją rugpjūčio savaitę, palyginti su pirmąja liepos savaite, sumažėjo 21,6 proc. iki 635,1 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Antros klasės kviečių supirkimo kaina sumažėjo 19,9 proc. iki 518,4 lito už toną, antros klasės miežių - 11,1 proc. iki 514,6 lito už toną. Kvietrugiai buvo superkami po 468,6 lito - 11,7 proc. pigiau.

Laukuose – javapjūtė. Burzgia nauji ir dar tarybinius laukus menantys įvairaus dydžio kombainai. Jie suka ratus dideliuose laukuose bei prie sodybų esančiuose sklypuose. Šiaulių rajono žemdirbiai naudojasi saulėtomis dienomis. Skuba, nes negali žinoti, kada dangus ims niaukstytis. Radę laiko, internete stebi sinoptikų prognozes. Ankstyvąjį rapsą kai kurie ūkininkai pradėjo pjauti prieš porą savaičių. Jis iš išmirkusių, iššalusių lauko vietų parsivežamas piktžolėtas, ne itin sausas.

Trečiadienį Jurbarko rajoną sukrėtė nelaimė. Vadžgirio kaime grūdų aruode nuskendo trylikos metų berniukas. Užsidirbti norėjęs vaikas padėdavo ūkininkams atlikti įvairius darbus. Berniuką bandyta gaivinti, tačiau atvykę medikai konstatavo mirtį rašo lrytas.lt. Jurbarko rajono policijos komisariato viršininkas Mindaugas Baranauskas portalui Balsas.lt sakė, kad šiuo metu tyrėjų grupė dirba įvykio vietoje: „Tik tiek žinome, kad berniukas skendo grūduose.

Kazachstanas tikisi šiemet prikulti 16,3 mln. tonų grūdų - ketvirtadaliu daugiau nei pernai, pareiškė žemės ūkio ministras Muslimas Umurjijevas. "Šiemetinis grūdų derlingumas - gerokai didesnis nei pernai, siekia 15,7 centnerio nuo hektaro", - sakė jis. Pernai Kazachstanas prikūlė 12,9 mln. tonų grūdų, iš jų 9,84 mln. tonų sudarė kviečiai. Pagrindinės Kazachstano grūdų eksporto rinkos - kaimyninės valstybės, tačiau jie per Baltijos ir Juodosios jūros uostus nukreipiami ir į tarptautinę rinką.

Vitalija Dovydėnienė Pastarosiomis dienomis vis daugiau ūkininkų praranda kantrybę ir pasirašo grūdų pardavimo sutartis baimindamiesi, kad kainos gali dar labiau nukristi. Grūdų augintojai galutinį pelną skaičiuoja ištuštėjus aruodams, tačiau jau dabar akivaizdu, kad šįmet ūkininkai uždirbs mažiau nei pernai, nes ir derlius prastesnis, ir supirkimo kainos mažesnės.

Loreta Mačiulienė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Perdirbėjai skelbia naują įvairių grūdinių kultūrų supirkimo sezoną. Jų siūlymai geriausiomis kainomis parduoti naująjį derlių kol kas žemdirbių nevilioja. Grūdų supirkimo kainoms kritus apie 40 proc., grūdų augintojai sako lauksiantys geresnių laikų. Oficialų grūdų supirkimo sezoną pradeda „Kauno grūdai“. Vien ši įmonė tikisi supirkti daugiau nei 400 tūkst. tonų skirtingų grūdinių kultūrų.

Šalies laukuose prasidėjus javapjūtei pirmieji grūdai jau byra į aruodus. Prognozuojama, kad supirkimo kainos šiemet bus mažesnės, o pasakyti, koks bus derlius, dar sunkoka. Pamažu įsibėgėja Lietuvos ūkininkų sąjungos Panevėžio skyriaus vadovas Vygantas Keturakis sako, kad dabar daugiausia kuliami rapsai ir žieminiai miežiai. „Pernykščio rekordo bent rapsai nepasiekė. Javai dar bręsta“, – teigė jis.

Rūta Lankininkaitė, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Dzūkijos ūkininkai pradėjo javapjūtę. Nors pirmasis derlius nėra prastas, tačiau grūdų supirkimo kainos, šiemet sumenkusios šimtu litų ar net daugiau, ūkininkų džiugina. Dzūkijos ūkininkų kombainai, nukūlę žieminius rapsus ir į aruodus supylę ankstyvuosius miežius, išriedėjo į javų laukus. Tačiau neblogu derliumi – tokiu kaip pernai – visi Dzūkijos ūkininkai negalės pasigirti.

Prieš kelerius metus pasėlių draudimo masiškai atsisakę žemdirbiai vėl pradeda aktyviau draustis nuo gamtos negandų ir galimos žalos. Apsidraudusiųjų skaičius per metus išaugo daugiau kaip 25 proc., apdraustų pasėlių plotas - daugiau kaip 20 proc.

Lietuvoje superkamų grūdų, išskyrus maistinių kviečių, kaina liepą smuko. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina liepos pirmąją savaitę, palyginti su pirmąja birželio savaite, padidėjo 9,2 proc. iki 810 litų už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „ Agrorinka“. Labiausiai smuko kvietrugių supirkimo kaina - 21,9 proc. iki 531 lito. Antros klasės miežių ir antros klasės kviečių kainos atitinkamai smuko 13 proc. (iki 579 litų) ir 10,8 proc.

Kazachstanas per praėjusius žemės ūkio metus (iki šio mėnesio) eksportavo 7,1 mln. tonų grūdų - 41,3 proc. mažiau nei 2011-2012 žemės ūkio metais, pranešė Kazachstano žemės ūkio ministerija. Eksporto nuosmukį ministerija argumentavo dėl sausringos pernai vasaros gerokai kuklesniu derliumi. Pernai grūdų derlius Kazachstane siekė 12,8 mln. tonų, palyginti rekordiniu 2011-ųjų - 27,0 mln. tonų.

Lietuvoje sumažėjo visų grūdų, išskyrus maistinių kviečių, supirkimo kainos. Maistinių kviečių vidutinė supirkimo kaina trečiąją birželio savaitę, palyginti su ketvirtąja gegužės savaite, padidėjo 1,2 proc. iki 754,3 lito už toną, rašo žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinys „Agrorinka“. Pašarinių kviečių kainos sumažėjo 9 proc. iki 675,6 lito, pašarinių miežių ir kvietrugių - po 12 proc. - atitinkamai iki 584,1 lito ir iki 660,4 lito už toną, rapsų - 2,3 proc.

Dauguma šalies žemdirbių organizacijų linkusios perskirstyti ES ir valstybės paramos lėšas, tik grūdų augintojai siūlo palikti dabar galiojantį paramos santykį. ES paramos 2014–2020 m. laikotarpis bus išskirtinis, nes Briuselis pirmą kartą valstybėms suteikia tiek daug laisvės savarankiškai perskirstyti paramos lėšas. Lietuvai suteikta galimybė net iki 25 proc. padidinti tiesiogines išmokas, arba iki 15 proc. padidinti paramą kaimo plėtros priemonėms.

DNB bankas kartu su SEB banku suteikė 102 mln. litų sindikuotą paskolą vienai didžiausių grūdų eksportuotojų Baltijos šalyse „Agrorodeo“. Paskola skirta bendrovės apyvartiniam kapitalui finansuoti. Ji bus naudojama atsiskaityti su ūkininkais, žemės ūkio bendrovėmis bei tarpininkais už nupirktus naujojo derliaus grūdus. Paskolą sindikavo DNB bankas.

Galingi potvyniai Centrinėje Europoje neapėmė tiek derlingų plotų, kad vertėtų nerimauti ir rengtis žemės ūkio produkcijos kainų kilimui. Prekybos centrai taip pat ramina – jų daržovių tiekėjai kainų kelti neketina. Centrinėje Europoje (Vokietijoje, Čekijoje, Vengrijoje, Slovakijoje, Austrijoje) galingų potvynių vanduo dar skandina bulvių, žiedinių kopūstų, salotų ir svogūnų laukus. Būtent šios daržovės bus deficitinės, tačiau jų trūkumas Lietuvos rinkos smarkiai nepaveiks.