grūdai

Ukrainai prašant Lietuvos padėti iš šalies išvežti grūdų derlių, Klaipėdos uostui ir „Lietuvos geležinkeliams“ (LTG) tai reiškia galimybę pagerinti šiemet gerokai smukusius krovinių pervežimų ir krovos rezultatus. Tačiau tam gali trukdyti logistikos problemos, teigia šio verslo atstovai. Logistikos ekspertai skaičiuoja, kad dabar per Lietuvą galėtų būti išvežta tik apie 1 mln.

Lietuva pasirengusi padėti išvežti iš Ukrainos dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako susisiekimo ministras .Pasak Mariaus Skuodžo, grūdai būtų vežami per Lenkiją iki Klaipėdos uosto, įmonėms jau pateikti pasiūlymai, o bandomasis važiavimas turėtų įvykti artimiausiu metu.

Grūdų supirkimo kainos vasarį, palyginti su tuo pačiu metu pernai, didėjo apie 40 proc., o labiausiai – 71 proc. – brango rapsų supirkimas, rodo Žemės ūkio ir kaimo verslo centro analizė. Anot Žemės ūkio ministerijos, tai yra senojo derliaus grūdų bei rapsų kainos, o naujojo derliaus grūdams augintojai kviečiami sudaryti sutartis gerokai aukštesnėmis kainomis. Augintojai šiuo metu turi galimybę sudaryti su supirkėjais išankstines grūdų bei rapsų pardavimo sutartis.

Ukraina prašo padėti jai išvežti dar neparduotą pernykštį grūdų derlių, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. „Jie grūdinių kultūrų dar nemažai turi išvežti ir prašo Europos Sąjungos, ypač besiribojančių su Ukraina šalių, padėti logistinius kanalus padaryti platesnius, su patikrų apribojimais.

Dėl karo Ukrainoje gresiant dideliam grūdų pasiūlos stygiui pasaulinėse rinkose Lietuva nemažins grūdų eksporto dėl to, kad šalis galėtų apsirūpinti maistu, sako žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas. Lietuvoje maistui skirtų grūdų užauginama užtektinai ir apie 60 proc. jų eksportuojama, o siekiant užsitikrinti atsargas vidiniam vartojimui eksporto apimčių nesiruošiama mažinti, teigia ministras.

Naujasis Ukrainos žemės ūkio ministras Mykola Solskyi tvirtina, kad šalies galimybės eksportuoti grūdus į kitas valstybes kasdien vis labiau blogėja. Pasak ministro, eksportas galėtų atsigauti tik tada, jei Rusija nutrauks karą Ukrainoje. Ukraina yra laikoma viena didžiausių grudinės kultūros eksportuotojų pasaulyje. Įprastai per mėnesį į kitas šalis buvo eksportuojama 4–5 mln. tonų grūdų, dabar šis skaičius sumažėjo iki kelių šimtų tūkstančių.

Tęsdama karą Ukrainoje Rusija grasina pasauliui badu. Jungtinių Tautų generalinis sekretorius perspėja apie artėjantį bado uraganą, ypač skurdžioms Afrikos valstybėms. Lietuvos vyriausybė ir ūkininkai ramina, esą Lietuva grūdų nepritrūks, mat mūsų šalies ūkininkai jų priaugina daugiau nei pakankamai ir gali daugiau kaip pusę eksportuoti.

INGREDIENTAI: 500 gramų grūdų ("Ustukių malūnas" Penki grūdai košei) PARUOŠIMO BŪDAS: Padažui reiks: 150ml aliejaus; 2 svogūnų; 150g grietinės; įvairių prieskonių pagal skonį. Grūdų mišinį užpilame šiltu vandeniu ir paliekame kelioms valandoms. Išbrinkusius grūdus (1 stikl. grūdų, 3 stik.vandens) verdame ant mažos ugnies 20-30 min., pagardiname druska, lauro lapais, galima įdėti sviesto arba įpilti aliejaus.

INGREDIENTAI: šiek tiek juodųjų pipirų šiek tiek krapų šiek tiek alyvuogių aliejaus šiek tiek druskos 100 gramų ridikėlių 200 gramų kininių kopūstų 100 gramų grūdų (daiginti) PARUOŠIMO BŪDAS: Kopūstą suplėšome arba supjaustome peiliu. Susmulkiname ridikėlius ir krapus. Viską sumaišome. Pagardiname prieskoniais, šviežiai spaustomis citrinos sultimis ir aliejumi.

INGREDIENTAI: 2 stiklinės sultinio ( (vištienos) ) 100 gramų grūdų (penkių grūdų mišinys) 1 gabalas sviesto šiek tiek druskos Paruošimo laikas: Apie 5 min. Porcijų skaičius: 3 PARUOŠIMO BŪDAS: Grūdų mišinį užpilti šaltu vandeniu ir raka pamaišant nuplauti – į paviršių iškils grūdų atplaišėlės. Šį vandenį nupilti. Užpilti kitu ir palikti kelias valandas, o geriausia palaikyti per naktį.

Rusija šiemet prikuls 118,7 mln. tonų grūdų, iš jų 74,7 mln. tonų sudarys kviečiai, prognozuoja „Rusagrotrans“ ekspertai. Palyginti su 2020-aisiais, bendras grūdų derlius būtų 11 proc. kuklesnis, o vien tik kviečių – 13 proc. menkesnis. Prognozuojama, jog miežių derlius sumažės beveik 15 proc. iki 17,8 mln. tonų, tačiau kukurūzų – padidės beveik 1 proc. iki 14 mln. tonų. „Galbūt galutiniai „Rosstat“ derliaus rodikliai bus didesni 1–1,5 mln. tonų.

Lietuvos grūdininkystės sektorius, perspektyviausia žemės ūkio šaka, dažnai valstybės institucijų buvo kritikuojamas, kad eksportuoja žaliavą bet ne perdirbtą produktą, rašoma pranešime spaudai.

Pakruojo rajone didelės ugniagesių pajėgos trečiadienį malšino gaisrą ūkyje. 13.56 val. buvo gautas pranešimas, kad Rozalimo seniūnijoje, Birjagalos kaime, kilo gaisras. Atvykus gelbėtojams, trys pastatai – 8 metrų aukščio grūdų sandėlis, 12 metrų aukščio grūdų džiovykla ir 5 metrų aukščio kitos paskirties pastatas – degė atvira liepsna, pranešė Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas. Per gaisrą nudegė visų trijų pastatų stogai, apdegė ir sulieti vandeniu grūdai.

Sausra ir rekordiniai karščiai pateikė siurprizų šiųmetiniam kviečių derliui – iki šiol plačiausiai auginami minkštieji kviečiai savo kokybe vietą užleido kietagrūdžiams. „Malsenos“ agronomai tikina, kad daugelis kviečių kultūrų šiemet „iškepė“, o šiltesniam klimatui būdingi kietagrūdžiai užderėjo puikiai – jų prikulta 50 tonų. Prognozuojama, kad klimato sąlygoms sparčiai besikeičiant, Lietuvos ūkininkams gali tekti prisijaukinti šią kultūrą, rašoma pranešime spaudai.

Pirmosios šių metų Lietuvos grūdų derliaus partijos jau kraunamos į laivus ir netrukus bus išplukdytos. Grūdai jau keletą savaičių vežami į Klaipėdos uostą, kur jie kaupiami terminalų sandėliuose.   Antroje rugpjūčio pusėje laukiama „Panamax“ tipo laivų, pranešė Klaipėdos uosto direkcija.  „Uosto terminalų sandėliai yra sparčiai užpildomi grūdais. Dabar daugiausiai per uostą vežami rapsai, dalis kitų kultūrų, kurios kraunamos į mažesnius laivus.

Žemės ūkio produkcijos augintojai ir gamintojai įspėja, kad vasaros karštis tampa nebepakeliamas ne tik žmonėms, bet ir augalams, ir gyvuliams. Ūkininkai jau dabar skaičiuoja nuostolius ir tikina, kad tai netrukus gali atsispindėti ir produktų kainose – jos kils. Lietuvos daržovių augintojų asociacijos direktorė Zofija Cironkienė įsitikinusi, kad Lietuvoje dėl karščio jau reikėtų skelbti ekstremalią situaciją. „Esant tokiam karščiui, virš 30 laipsnių jau niekas nebeauga.

Rusija per pirmus penkis šių metų mėnesių eksportavo 9,993 mln. tonų kviečių ir kvietrugių – 19,5 proc. mažiau nei per tą patį laikotarpį pernai. Finansine išraiška šis Rusijos eksportas sumenko kukliau – 4,5 proc. iki 2,555 mlrd. JAV dolerių, rodo Federalinės muitinės duomenys. Gegužę, palyginti su ankstesniu mėnesiu, eksportas kiekybine išraiška sunyko 42,8 proc. iki 457,2 tūkst. tonų, finansine – 39,4 proc. iki 139,8 mln. dolerių.

Maisto kainos pasaulyje pirmąjį šių metų mėnesį buvo didžiausios nuo 2014 metų liepos, pažymima Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) ataskaitoje. FAO skaičiuojamas maisto kainų indeksas sausį, palyginti su gruodžiu, padidėjo 4,3 proc. iki 113,3 punkto. Grūdų kainų indeksas ūgtelėjo 7,1 proc., iš esmės dėl kukurūzų brangimo tarptautinėje rinkoje 11,2 procento. Per metus kukurūzai pabrango 42,3 procento.

Grūdai – mitybos piramidės pagrindas. Iki šių dienų rekomenduojama, kad grūdai sudarytų daugiau kaip 50 procentų kasdienio dienos meniu. Grūdai ir jų gaminiai: duona, makaronai, įvairūs kepiniai, košės ir t. t. Populiarūs viso grūdo, nevalytų miltų produktai. Vis dėlto grūdai – tai sėklos: kviečių, avižų, rugių, miežių, speltų, grikių, balandų. Turime žinoti, kad vienintelė jų paskirtis yra dauginimasis, o ne mitybos poreikių tenkinimas.

Javapjūtei įpusėjus šalies grūdų augintojai sako, kad derlius šiemet bus gerokai gausesnis negu pernai ar užpernai, bet prastesnės kokybės. Labiausiai laukuose žalos padarė liūtys.   Lietuvos žemės ūkio rūmų pirmininkas Arūnas Svitojus prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus trečdaliu didesnis nei pernai. Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas „valstietis“ Andriejus Stančikas prognozuoja, kad bus prikulta mažiausiai apie milijoną tonų daugiau nei pernai.

„Venkite viso grūdo grūdų" – teigia tarptautinis fitneso modelis Michelle Lewin. Taip, šis teiginys gali nustebinti, nes grūdai ir jų produktai atrodo nekenksmingi, ypač todėl, kad jau ilgą laiką skatinama rinktis viso grūdo produktus. Neva jie sveikesni nei rafinuotų miltų. „Rinkis viso grūdo duoną vietoje baltos duonos", „viso grūdo makaronus" ir t.t. „Tačiau viso grūdo produktai nėra tavo draugai ir tik atitolina nuo svajonių figūros", – teigia M. Lewin.

Dar vasaros pradžioje ūkininkai baiminosi sausros, tačiau vietoje jos sulaukė liūčių. Šios išguldė javus. Dabar grūdų augintojai tikina, kad dėl to javapjūtė užsitęs, nes kūlimo darbai vyks lėčiau. Taip pat ūkininkai neapsieis be nuostolių, šiemet prognozuojamas 20 proc. mažesnis pelningumas. Lietuvos ūkininkų sąjungos prezidentas Jonas Talmantas tikina, kad suguldyti javai ūkininkams atneš nuostolių, tačiau kiekviename grūdų ūkyje jie bus skirtingi.

Keturios grūdais prekiaujančios įmonės kaltinamos nuslėpusios daugiau nei 200 tūkst. eurų mokesčių, ketvirtadienį pranešė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT).  Pasak FNTT, kaltinimai dėl apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo, dokumentų slėpimo ar sunaikinimo pateikti keturiems fiziniams bei vienam juridiniam asmeniui.

Šiaulių rajono ūkininkas Raimundas Juknevičius – spalvinga asmenybė. Kelerius metus buvęs kartu ir muzikantas, ir ūkininkas, vis tik nusprendė rinktis ūkininko kelią. Tačiau chorvedžio ir vargonininko patirtis privertė „diriguojant“ bendraminčių kooperatyvui ir žemės ūkio technikai. R. Juknevičius neslepia, kad ūkininkavimas niekada nebuvo jo svajonė.

Grūdų augintojai dėl veiklos sezoniškumo kol kas nepajuto koronaviruso krizės įtakos, tačiau tam reikia ruoštis, sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos administracijos vadovas.  „Koronaviruso poveikis grūdų sektoriui nepasireiškė dėl sezoniškumo. Pinigai pradės judėti tik rudenį“, – praėjusią savaitę parlamentiniame Kaimo reikalų komitete, kur diskutuota apie koronaviruso įtaką atskiriems žemės ūkio sektoriams, tvirtino Ignas Jankauskas.

Kai daugelis džiaugiasi saulėtu ir šiltu balandžio mėnesiu, ūkininkai ima nerimauti. Pastarieji baiminasi sausros ir jos atneštų nuostolių. Anot ūkininkų, apsisaugoti nuo sausros beveik neįmanoma, o apsidrausti neapsimoka. Tad pasikliauti belieka tik gamta. Šis pavasaris jau nuo kovo mėnesio džiugina gana šiltais ir saulėtais orais. Tačiau pasak Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Tyrimų ir plėtros skyriaus vedėjo dr. Donato Valiuko, teigti, kad jau prasideda sausra, gana anksti.

Socialiniame tinkle „Facebook“ pasidalintas įrašas tapo tikra sensacija ir vos per kelias dienas surinko per 12 milijonų peržiūrų. Įraše matyti, kaip šalia vandens yra dubenys su grūdais, o jais mėgaujasi antys. Panašu, kad viena iš ančių turi didelę širdį, todėl savo maistu sumanė pasidalinti su kitais. Todėl su snapu pririnkusi grūdų metė į vandenį, kuriame maistą išgraibsto žuvys. Nepaprastas gamtos žavumas nepaliko abejingų. Nepaprasta akimirka – vaizdo siužete.

Dienoms trumpėjant, gamtininkai ragina susirūpinti zylėmis ir dar bene dvidešimčia paukščių rūšių. Esą net nereikia šalčio, užtenka tamsesnės dienos, ir sparnuočiai lieka alkani. Tiesa, ornitologai primena, kad maistas paukšteliams neturėtų būti nuo mūsų stalo. O ir į lesyklą nereikia moti ranka, būtina išsirinkti tokią, kaip sako staliai, kurioje paukščiai pietautų saugiai. Skyles lentoje būsimai lesyklai gręžia Vilniaus statybininkų rengimo centro pirmakursis Danielius.

Artėjant žiemos sezonui prisiminkime mažuosius mūsų draugus. Zooprekių parduotuvėse galima įsigyti įvairių lesyklėlių ar indelių, kuriuos pririšę, priklijavę prie palangės ar pritvirtinę balkone galėsime džiaugtis paukštelių grožiu ir prisidėti prie jų išlikimo sunkiu šaltuoju metų sezonu.

Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) skaičiuojamas maisto kainų indeksas balandį, palyginti su kovo mėnesiu, pakilo 1,5 proc., arba 2,5 punkto, iki 170 punktų, pasiekęs aukščiausią nuo 2018 metų birželio lygį. Tačiau indeksas buvo 2,3 proc. mažesnis negu 2018-ųjų balandį. Praėjusį mėnesį pakilo visų prekių grupių, išskyrus grūdus, kainų indeksai. Labiau pakilo pieno produktų ir mėsos kainų indeksai, o mažiau – augalinių aliejų ir cukraus kainų indeksai.

Pavasarinėms sausroms šiemet prasidėjus anksčiau nei pernai, žemdirbiai kol kas nesiima prognozuoti būsimo derliaus, bet sako, kad rekordų nepasieks. Tuo metu Europos Sąjungos (ES) pasėlių derlingumo prognozių sistemos (MARS) analitikai prognozuoja, kad šiemet Europoje turėtų didėti grūdų derlingumas.

 Naujojo TV3 sezono pirmojoje „Farų“ laidoje – gėdingas jauno vyro poelgis, pribloškęs policijos pareigūnus. Vagystės planą sukurpęs vyras į nusikaltimo vietą atvyko ne tik su neseniai pagimdžiusia žmona, bet ir vos kelių mėnesių amžiaus kūdikiu. Vogti grūdų pas ūkininką atvykusį vyrą netrukus pastebėjo ūkio šeimininkas, užstatęs vagišiaus automobilį ir iškvietęs policijos pareigūnus.

Lietuvos grūdų perdirbėjams ir eksportuotojams skundžiantis, kad šiuo metu trūksta grūdų vežimo vagonų, o jų eismas per lėtas dėl vykstančių geležinkelio remonto darbų, valstybės valdomi „Lietuvos geležinkeliai“ žada nuomotis vagonus iš Baltarusijos. Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos direktorė Dalia Ruščiauskienė BNS sakė, kad daugiausiai problemų kelia visoje Lietuvoje remontuojami geležinkelio ruožai.

Dėl užsitęsusios sausros Lietuvoje šiemet planuojama prikulti 5,5 mln. tonų grūdų – 13 proc. mažiau nei pernai, kai buvo prikulta rekordiškai daug grūdų ir rapsų – 6,3 mln. tonų, remdamasi Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos prezidento Karolio Šimo duomenimis, pranešė Žemės ūkio ministerija. Anot jos, skaičiuojama, kad po 5 metų dėl gerėjančios technikos Lietuvoje turėtų būti prikuliama vidutiniškai po 8 mln. tonų grūdų.

Dėl Lietuvos žemdirbius alinusios sausros šiemet derlius bus mažesnis nei pernai, tačiau ar dėl to kils produktų kainos, nėra vieningos nuomonės. Mokslininkai mano, jog grūdų produktų kainos kilti neturėtų, nes Lietuvos rinką veikia pasaulinės tendencijos, tuo metu maisto pramonės atstovai sako, jog šios kainos neabejotinai augs. Pasak Lietuvos maisto pramonės asociacijos valdybos pirmininko Mindaugo Snarskio, natūralu, kad mažėjant pasiūlai, o paklausai išliekant stabiliai, kainos kyla.

Grūdų ir daržovių augintojai dėl sausringų orų prognozuoja prastą grūdų derlių. Lietuvos grūdų augintojų asociacijos pirmininkas Aušrys Macijauskas sako, jog grūdų derlius bus bent 30 proc. mažesnis, be to, jų kokybė bus prastesnė – grūdai yra smulkesni ir nebetinka duonos gamybai. „Tikrai dėl kokybės bus problemų ir bendrai tų grūdų kiekis bus žymiai mažesnis. Šiai dienai skaičiuojame, kad mažiausiai 30 proc. derliaus jau prarasta“, – tikino A. Macijauskas.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai nustatė nelegaliai grūdais, pieno milteliais ir lentomis prekiavusį įmonių tinklą. Įtariama, kad parduodant grūdus, lentas ir pieno miltelius galėjo būti sukčiaujama, apgaulingai tvarkoma kelių bendrovių buhalterija.

Seimo narys, valdančiosios Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos pirmininkas Ramūnas Karbauskis gali investuoti į grūdų elevatorius Rokiškyje ir Kretingoje. Konkurencijos taryba rugpjūčio 30 dieną leido R.Karbauskio valdomai grūdų prekybos bendrovei „Agrokoncerno grūdai“ iš įmonių „Rokiškio grūdai“ ir „Kretingos grūdai“ įsigyti du didelius grūdų elevatorius.

 Lietuvoje smarkiai pabrango kasdieninė duona. Anot tyrėjų, per metus juodos duonos kaina pasistiebė 12-ika procentų. Tačiau tai dar ne pabaiga. Nors Lietuvą skandinusios liūtys grūdams kol kas nepakenkė, perdirbėjai perspėja, kad smarkus lietus, bet kokia audra ar vėtra gali derlių sugadinti ir kilstelėti kepinių kainas į naujas dar neregėtas aukštumas. Į Lietuvos grūdų perdirbėjų sandėlius atvyksta pirmosios 25 tonos avižų.

Lietuvoje praėjusį savaitgalį į laukus išvažiavo ūkininkų kombainai ir prasidėjo javapjūtė. Šiemet dėl šalto ir lietingo pavasario ji vėluoja maždaug savaitę. „Javapjūtė prasidėjo savaitgalį. Žieminiai miežiai buvo kuliami intensyviai ir pradėta kulti žieminius rapsus. Pirmadienio dienos orai javapjūtę sustabdė ir neaišku, kokiam laikotarpiui. Visa savaitės pradžia numatyta lietinga, tad kombainai stovės. Išlindus saulei ir sušilus orui vėl kombainai pajudės.

Šiemet apie 4 mln. tonų grūdų eksportuoti ketinantys Lietuvos grūdininkai sako, kad grūdų transportavimo į Klaipėdos uostą procesas turėtų būti sklandus. Tačiau konkurencija dėl šių krovinių šiemet turėtų būti aršesnė. „Lietuvos geležinkeliai“, anksčiau ne visuomet sugebėdavę patenkinti grūdininkų poreikius, šiemet tikina esantys pasirengę į uostą laiku nugabenti visą užsakytą kiekį. Be to, geležinkeliai pasiūlė patrauklesnę paslaugų kainą ir tikisi padidinti pervežimus.

Vieną akimirką šviečia saulė, kitą jau sninga, trečią jau lyja. Šokinėjantys termometrų stulpeliai ir itin neįprasti orai jau paveikė lietuviškas daržoves, vaisius. Ūkininkai atvirauja, derlius tikrai bus mažesnis, o tai reiškia, kad ir kainos bus didesnės nei praeitais metais. Panašūs orai užklupo ir aplinkinių šalių ūkininkus, o tai atsilieps ir vartotojams: jei visų derlius mažesnis, prekybos tinklams nepavyks pigiau įsivežti daržovių ir vaisių.

Negyvų balandžių pievą praeivis užfiksavo prieš keletą savaičių Šilainių mikrorajone šalia turgavietės. Vienas prie kito kritę balandžiai užminė mįslę. Vieni spėliojo, jog masiškai balandžiai nudvėsė dėl paukščių gripo, kiti – jog paukščius kažkas specialiai nunuodijo. Atvykę maisto ir veterinarijos tarnybos inspektoriai negyvus balandžius ir šalia jų esančius grūdus išsivežė tyrimams.

Konkurencijos taryba baigė tyrimą ir preliminariai nustatė, kad AB „Kauno grūdai“, įsigijusi apie 51 proc. AB Vievio paukštynas akcijų, įgijo pastarosios bendrovės kontrolę ir tokiu būdu įgyvendino koncentraciją, apie kurią nepranešė Konkurencijos tarybai bei negavo jos leidimo. Tyrimą Konkurencijos taryba pradėjo 2014 m. spalio 15 d. Lietuvos apeliacinio teismo nutarties pagrindu, kurioje buvo konstatuota, kad AB „Kauno grūdai“ apsimestiniais sandoriais, per statytinius įgijo apie 51 proc.

Tatarstano (Rusija) televizija „Efir 24“ paviešino vaizdo įrašą iš vieno iš grūdų perdirbimo cechų duonos gamykloje Kazanėje. Vaizdo įraše matyti, kaip balandžiai yra įsiurbiami kartu su grūdais. Specialistai negalėjo pasakyti, ar nuo to nukenčia grūdų kokybė, tačiau interneto vartotojai įsiuto pamatę tokį vaizdą.

Visą vasarą nepastovus oras ir Lietuvą trankiusios liūtys jau atsiliepė grūdų derliui. Ūkininkai nebežino ką daryti – grūdų kokybė prasta, kombainai klimpsta, svarsto ar verta iš vis nuimti likusį derlių ir tvirtina, kad pasekmes pajus ne vien jie. Lietuvos ūkininkų sąjungos (LŪS) pirmininkas Jonas Talmantas pasakoja, kad per 25 metus nėra buvę tokios situacijos, kokia susidarė šiemet.

Šalies ūkininkai šiemet stveriasi už galvų - nesibaigiantys rugpjūčio lietūs niekais verčia javų derlių. Ūkininkai laukuose spėjo nukulti vos trečdalį viso derliaus, o šlapias varpas jau puola ligos. Panevėžio rajono ūkininkas Rimas Girštautas tikrindamas kviečių lauką iš rankų nepaleidžia nedidelio aparato. Tai - grūdų drėgmės matuoklis. „17,9 proc. - ankščiau tokių grūdų nekuldavom. Laukdavom, kol saulė pradžiovins iki 15 proc.“, – sakė ūkininkas.

Dėl nepalankių oro sąlygų šiais metais šalies žemdirbiai grūdų gali prikulti mažiau, o delius būti prastesnės kokybės, įspėja žemės ūkio ministrė. Tačiau Virginija Baltraitienė tikisi, kad dėl išaugusių grūdų kainų, pajamų sumažėjimo ūkininkai nepatirs. „Pasaulinė rinkos rodo, kad kainos šiek tiek kyla.

Nors nemažai Lietuvos gyventojų džiaugiasi šildančia saule, ūkininkų orai nedžiugina. Prognozuoti didžiuliai derliai jau užmaršty ir net sulaukus kritulių, pasekmės jaučiamos. Nors kokie bus orai vėliau neprognozuojama, Lietuvos ūkininkų sąjungos pirmininkas Jonas Talmantas pastebi, kad šiuo metu jau matyti pasekmės dėl mažo kritulių skaičiaus: geltonuoja tiek vasariniai, tiek žieminiai pasėliai. „Situacija yra įtempta.