grūdai

Rusijos ir Ukrainos delegacijos trečiadienį susitiks Stambule aptarti galimybių atnaujinti dėl karo įstrigusį grūdų gabenimą Juodąja jūra, pranešė Turkijos gynybos ministras Hulusi Akaras. Keturšaliame susitikime taip pat dalyvaus Jungtinių Tautų pareigūnai, siūlę atnaujinti grūdų gabenimą saugiais koridoriais iš Rusijos pajėgų užblokuotų Ukrainos uostų, sakoma antradienį paskelbtame H. Akaro pranešime. H. Akaras nepatikslino, kas atstovaus kiekvienai pusei.

JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pareikalavo, kad Rusija leistų išgabenti grūdų krovinius iš karo krečiamos Ukrainos, penktadienį pranešė vienas Vakarų pareigūnas. „Mūsų kolegoms rusams: Ukraina nėra jūsų šalis. Jos grūdai nėra jūsų grūdai. Kodėl blokuojate uostus? Turėtumėt išleisti grūdus“, – šaltinis citavo A. Blinkeno pasisakymą per Indonezijoje vykusias Didžiojo dvidešimtuko (G-20) derybas už uždarų durų.

Pastaruoju metu pasaulinės kviečių kainos padvigubėjo. Iš dalies dėl to kalta Rusijos invazija į Ukrainą. Kas keičia kviečių kainas ir kokį vaidmenį čia atlieka finansinės spekuliacijos, analizuoja portalas DW. Iki vasario pabaigos mažai kas būtų pavadinęs kviečių prekybą įdomiu verslu. Pasaulinės rinkos kainos daugelį metų svyravo apie 200 eurų už toną. Tačiau prasidėjus karui Ukrainoje, padėtis pasikeitė iš esmės.

Turkijoje kitą savaitę rengiamos Rusijos, Ukrainos ir Jungtinių Tautų pareigūnų derybos, kuriomis siekiama atnaujinti sustabdytą grūdų eksportą per Juodąją jūrą, antradienį pranešė vietos žiniasklaida. Prieš susitikimą Stambule Turkijos gynybos pareigūnų delegacija šią savaitę lankysis Maskvoje, pranešė šaltiniai Turkijos prezidentūroje. Juos citavo televizijos NTV ir „CNN Turk“. Ukrainos uostuose yra įstrigę milijonai tonų kviečių ir kitų grūdų.

Iš Ukrainos į Lietuvą atvyksta jau šeštas traukinys, kuriuo gabenamas aliejus ir grūdai, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG). LTG komunikacijos partnerė Kotryna Dzikaraitė sako, kad krovinio apimtis turėtų paaiškėti traukiniui priartėjus prie Lietuvos.  „Šiuo metu iš Ukrainos Lietuvos link vyksta traukinys su grūdų ir aliejaus kroviniu. Tikslesnes detales galėsime pasakyti, kai traukinys bus netoli Lietuvos“, – antradienį BNS sakė K. Dzikaraitė.

Ukraina dalyvauja „sudėtingose derybose“ dėl Rusijos vykdomos ukrainiečių uostų blokados panaikinimo, pirmadienį sakė prezidentas Volodymyras Zelenskis, įspėdamas, kad pasaulinė grūdų krizė tęsis tol, kol vyks Rusijos „kolonijinis karas“. „Įvairiais lygiais dalyvaujame sudėtingose derybose, kad būtų atblokuoti... Ukrainos uostai. Tačiau pažangos dar nėra.

Nors šiemet pavasaris užsitęsė ir buvo šaltas, o vėliau kamavo sausros ir liūtys, grūdininkai 2022 metų derlių prognozuoja neblogą, gal kiek mažesnį nei pernai, nors apsėti ir didesni plotai. Tačiau kur kas smarkiau augs kainos – labiausiai laukiama žinių, kaip grūdus pavyks išvežti iš Ukrainos – nuo to priklausys, už kiek derlių parduos ūkininkai.

Rusija, blokuodama Ukrainos grūdų eksportą ir ribodama savo eksportą, kelia pasauliui bado pavojų, šeštadienį sakė Europos Sąjungos užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis. Grėsmė maisto saugumui ir „naratyvų kova“ su Rusija dėl Vakarų įvestų sankcijų Maskvai dominuos per ES užsienio reikalų ministrų derybas, pirmadienį vyksiančias Liuksemburge.

Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu pareiškė, kad išminuoti Ukrainos uostų prieigas nebūtina, kad būtų galima laivais eksportuoti ukrainietiškus grūdus, skelbia Turkijos naujienų agentūra „Anadolu“. Ministras pabrėžė, jog saugų maršrutą laivams galima nutiesti tomis kryptimis, kur minų grėsmės nėra. Kita vertus, jis pridūrė, kad šių teritorijų jūroje išvalymas nuo minų pagal Jungtinių Tautų planą gali užtrukti. „Teritorijos, kuriose yra jūrinių minų, žinomos.

Lietuvoje šių metų birželio pradžioje padidėjo pašarinių miežių ir avižų supirkimo kainos, bet sumažėjo kviečių, skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“. Lietuvos grūdų supirkimo įmonės pirmą birželio savaitę pašarinius miežius supirko vidutiniškai po 360,7 euro už toną – 5,1 proc. daugiau nei prieš savaitę ir 2 kartus daugiau negu prieš metus. Avižos buvo superkamos vidutiniškai po 272,2 euro – atitinkamai 7,7 proc. ir 93,8 proc. brangiau.

Lietuvos ministrė pirmininkė Ingrida Šimonytė interviu „Newsweek“ žurnalui sakė per daug nereaguojanti į Rusijos parlamente vykstančias diskusijas dėl Lietuvos nepriklausomybės atšaukimo ir visą šį reikalą pavadino „nesąmone“. Penktadienį Danijos sostinėje Kopenhagoje demokratijos viršūnių susitikimo kuluaruose kalbėdama su „Newsweek“ I. Šimonytė sakė, kad jai labiau rūpi akivaizdūs Rusijos prezidento Vladimiro Putino imperiniai užmojai, o ne Dūmos narių veiksmai.

Rusijos kariams apšaudžius grūdų saugyklą Juodosios jūros uoste Mykolajive iš jos liko tik griuvėsiai, skelbia BBC.  Vietos žiniasklaida teigia, kad šaudant pataikyta į sandėlį, kuriame buvo laikomi saulėgrąžų miltai. Praėjus savaitei po apšaudymo uoste vis dar buvo galima pastebėti rūkstančius saulėgrąžų sėklų miltų krūva. Ukrainos žemės ūkio viceministras Tarasas Vysockis sakė, kad praėjusį savaitgalį Rusijos apšaudytuose sandėliuose galėjo būti laikoma iki 300 000 tonų grūdų.

Kviečių kainoms staigiai kylant į viršų dėl ​​Rusijos invazijos į Ukrainą, svarbiai šios prekės eksportuotojai – Argentinai – gresia „blogiausias per 12 metų šios kultūros sėjos scenarijus“, ketvirtadienį buvo pareikšta dideliame prekybos forume. Rosarijaus prekybos valdyba pareiškė, kad Argentinoje 2022–2023 metų sezonu kviečiais apsėtas plotas šalyje bus mažesnis nei tikėtasi – 6,2 mln. hektarų. Tai yra 700 tūkst.

Kartais verta įsijungti kalkuliatorių ir įvertinti apie ką diskutuojame. Turiu įtarimą, kad papuolėme į propagandos tinkliuką. Labai daug eterio sudeginama diskusijai apie tai, kad artėja badas, nes Rusija blokuoja Ukrainos uostus ir neleidžia išvežti 20 mln. tonų seno derliau grūdų ir potencialiai apie 35 mln. naujo derliaus grūdų. Galima įtarti, kad diskusijos tikslas ne Ukrainos grūdų išvežimas, bet eilinis bandymas atšaukti sankcijas, kurios realiai smaugia agresorių.

Rusija ir Turkija trečiadienį nepasistūmėjo derybose, kuriomis siekiama užtikrinti saugų Ukrainos grūdų eksportą, pasigirdus naujų perspėjimų dėl gresiančio bado, Rusijos pajėgoms tęsiant uostų blokadą. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia kviečių eksportuotoja pasaulyje, o jos saulėgrąžų sėklų ir aliejaus eksportas sudarė 50 proc. pasaulinės rinkos. Tačiau Rusijai vasario pabaigoje įsiveržus į Ukrainą jos grūdų eksportas yra blokuojamas, o pasaulyje kyla maisto kainos.

Kyjivas trečiadienį pareiškė, kad pasaulinę grūdų krizę sukėlė Kremliaus invazija į Ukrainą, neigdamas Maskvos teiginius, esą produkcijos kainos šoktelėjo dėl Vakarų šalių sankcijų Rusijai. „Mes su prezidentu aktyviai bendravome apie tikrąją šios krizės priežastį: tai Rusijos agresija, o ne sankcijos“, – žurnalistams per spaudos konferenciją sakė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.

Ukraina trečiadienį pareiškė, kad neišminuos teritorinių vandenų aplink Juodosios jūros Odesos uostą, kad būtų galima eksportuoti grūdus, motyvuodama Rusijos atakų prieš miestą grėsme. „Kai tik išvalysime nuo minų prieigą prie Odesos uosto, Rusijos laivynas bus ten“, – socialiniuose tinkluose paskelbtame vaizdo pranešime sakė Odesos uostamiesčio karinės administracijos atstovas Serhijus Bratčukas.

Turkijos užsienio reikalų ministras trečiadienį pareiškė, kad Rusija „teisėtai“ reikalauja panaikinti jai taikomas sankcijas mainais į Maskvos pagalbą siekiant išgabenti į pasaulio rinką Ukrainoje įstrigusias grūdų atsargas.

Prieš Rusijai vasario pabaigoje pasiunčiant savo pajėgas į provakarietišką kaimynę Ukraina buvo viena svarbiausių kukurūzų, kviečių ir saulėgrąžų eksportuotojų. Praeitais metais Ukrainos žemės ūkio produkcija maitino apie 400 mln. žmonių visame pasaulyje. Tačiau prasidėjus karui Ukrainos teritorijoje viskas pasikeitė, o visam pasauliui gresia beprecedentė maisto krizė.

  JAV valstybės sekretorius Antony Blinkenas pirmadienį patikimais pavadino pranešimus, jog Rusija vagia grūdus iš Ukrainos, kad juos perparduotų, nors Maskva blokuoja rusiškų kukurūzų eksportą. „Yra patikimų pranešimų,.. kad Rusija grobia eksportui skirtus Ukrainos grūdus, kad juos parduotų savo naudai“, – sakė A. Blinkenas Valstybės departamente vykusioje konferencijoje, skirtoje aptarti apsirūpinimo maistu klausimams, kylantiems dėl Rusijos invazijos į Ukrainą.

Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį perspėjo, kad grūdų, kurių Ukraina negali eksportuoti dėl Rusijos blokados, kiekis iki rudens gali išaugti mažiausiai tris kartus. „Dabar mes turime 20–25 mln. neišvežtų tonų. Rudenį šis skaičius gali siekti 70–75 mln. tonų“, – nurodė V. Zelenskis. Ukraina iki karo buvo ketvirta didžiausia pasaulio grūdų eksportuotoja.

Grūdai iš Ukrainos į Baltijos šalių uostus negali būti gabenami per Baltarusiją, nes sugadinti ir tam tikslui vėl suremontuoti geležinkeliai Ukrainos ir Baltarusijos pasienyje galėtų pasitarnauti naujiems kariniams išpuoliams, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. Neteisėtai išrinktas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka imasi šantažo: leistų vežti per Baltarusiją Ukrainos grūdus, jei Lietuva leistų per mūsų šalį keliauti baltarusiškoms trąšoms.

Karas Ukrainoje gali iššaukti badą pasaulyje, bent taip mano specialistai stebėdami kylančias grūdų kainas ir užminuotus kelius jiems išvežti. Turtingos valstybės, tokios kaip Kinija, superka grūdus ir dar labiau kelia jų kainą, o mažiau išteklių turinčios ir nuo grūdų importo priklausomos, su neviltimi stebi kasdien vis blogėjančią situaciją.  Tiesa, įtampą grūdų rinkoje ir daugelio šalių visuomenėse būtų galima sumažinti iš Ukrainos išgabenus ten užstrigusius 20 mln.

Diplomatiniame katės ir pelės žaidime Rusija ir Vakarai pateikia panašias, tačiau kartu ir konkuruojančias idėjas, kaip Ukrainoje užauginti ir pasauliui gyvybiškai svarbūs grūdai galėtų būti saugiai gabenami Juodąja jūra į užsienio rinkas. Jie taip pat kovoja dėl pasaulio palaikymo, jeigu jų planai žlugs. Abi pusės vykdo nepaliaujamą diplomatinę veiklą visoje Afrikoje ir Artimuosiuose Rytuose, bandydamos įrodyti, kad dėl maisto ir trąšų kainų kilimo yra atsakingi ne jie, o jų priešininkai.

Jungtinės Tautos penktadienį pranešė tęsiančios intensyvias derybas su Rusija dėl Ukrainos uostų deblokavimo, kad būtų galima išgabenti dešimtis milijonų tonų grūdų ir užkirsti kelią pasaulinei apsirūpinimo maistu krizei. Už reikalų, susijusių su Ukrainos krize, koordinavimą atsakingas JT pareigūnas Aminas Awadas pabrėžė, kad itin svarbios derybos su Maskva yra „labai, labai sudėtingos“. Grūdų prikrauti laivai tebėra užblokuoti Ukrainos uostuose dėl Rusijos invazijos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia, kad Maskva trukdo Ukrainos uostams eksportuoti grūdus. Jo nuomone, geriausia išeitis būtų gabenti grūdus per Baltarusiją, tačiau tam turėtų būti atšauktos sankcijos Minskui, praneša „Reuters“. Kiek anksčiau penktadienį Baltarusijos diktatorius Aleksandras Lukašenka pareiškė, kad ukrainietiški grūdai galėtų būti gabenami per Baltarusiją, tačiau su tam tikrais „kompromisais“. V. Putinas sako, kad pranešimai apie Rusijos eksporto draudimą yra „blefas...

Autoritarinis Baltarusijos vadovas Aleksandras Lukašenka teigia esąs pasirengęs aptarti galimą Ukrainos grūdų tranzitą per Baltarusiją, praneša vietos laikraštis „Belarus Today“. Tiesa, diktatorius sako, kad reikės tam tikrų kompromisų. Šiuo metu Ukrainos ūkininkai turi apie 20 mln. tonų grūdų. Jų ūkininkai kurių negali pristatyti į tarptautines rinkas, nes Rusija blokuoja Ukrainos uostus.

Ukraina, Turkija, Rusija ir JT parengė preliminarų susitarimą, kuris užtikrintų saugų koridorių žemės ūkio produkcijos eksportui iš Ukrainos uostų, skelbiama turkų naujienų agentūros „Anadolu“ pranešime. Žiniasklaidos duomenimis, jau artimiausiu metu Stambule įvyks Ukrainos, Turkijos, Rusijos ir JT atstovų susitikimas, kurio metu bus aptariamos Ukrainos grūdų gabenimo galimybės.

Rusijos karinę agresiją patirianti Ukraina šiemet prikuls veikiausiai maždaug 40 proc. mažiau nei pernai kviečių, o grūdų eksportas gali sunykti perpus, prognozuoja Ukrainos grūdų asociacija. Kremliaus sukeltas karas ne tik nuniokojo pasėlius ir gerokai pristabdė ūkininkavimą, bet ir sutrikdė itin svarbų pasaulio rinkai Ukrainos grūdų tiekimą, taip pasėdamas pagrįstą baimę dėl galimo bado skurdesnėse šalyse ir maisto kainų šuolio visame pasaulyje.

Pirmajam traukiniui su Ukrainos grūdais pasiekus Klaipėdos uosto krovos kompaniją „Bega“, uostas teigia, kad transportavimas per Lenkiją neišnaudoja visų uosto galimybių. Anot bendrovių, efektyvi logistika įmanoma tik per Baltarusiją – tuomet uostas galėtų krauti apie 10 mln. tonų grūdų, o vežant per Lenkiją – tik apie 1 mln., rašo „Verslo žinios“. Klaipėdos uosto įmonių teigimu, bandomasis važiavimas parodė, jog toks grūdų transportavimas įmanomas, tačiau nėra perspektyvus.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas kitą savaitę lankysis Turkijoje, kur ves derybas dėl grūdų eksporto iš Ukrainos atblokavimo, antradienį pranešė Turkijos diplomatijos vadovas.

Visi alternatyvūs grūdų maršrutai iš Ukrainos turi trikdžių, bet esant politinės valios galima „po truputį pradėti ir daryti“, sako prezidento Gitano Nausėdos vyriausioji patarėja užsienio politikai Asta Skaisgirytė. Pasak prezidento patarėjos, Europa ieško kelių, kaip padėti Ukrainai išgabenti grūdus, Rusijai blokuojant šalies jūrų uostus, ir visi variantai turi savo pliusų ir minusų. „Yra alternatyvių kelių analizė, pvz.

Ukrainiečių prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad dėl Rusijos vykdomos Ukrainos jūrų uostų blokados Kyjivas negali eksportuoti 22 mln. t grūdų. Vėlai pirmadienį paskelbtame vaizdo pareiškime V. Zelenskis sakė, kad rezultatas yra bado grėsmė nuo šių grūdų priklausomose šalyse, galinti sukelti dar vieną migracijos krizę. „To Rusijos vadovybė aiškiai siekia“, – pareiškė jis.

Rusijos paskirtas Ukrainos pietinės Chersono srities administracijos pareigūnas pirmadienį sakė, kad grūdai iš šio regiono siunčiami į Rusiją. Rusų remiamos Chersono srities administracijos vadovo pavaduotojas Kirilas Stremousovas Rusijos valstybinei naujienų agentūrai TASS sakė, kad praėjusių metų derliaus grūdai tiekiami pirkėjams Rusijoje. „Yra vietos [kitam derliui] sandėliuoti, nors akivaizdu, kad čia yra daug grūdų, – sakė jis.

Ketvirtadienį vakare į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko jau antras traukinys, atgabenęs Ukrainos grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Vakar į Šeštokus atvyko traukinys iš Ukrainos su grūdais. Kol kas jis yra perkraunamas ir, mano žiniomis, šįvakar turėtų pajudėti į Klaipėdą, į „Begą“, – BNS penktadienį sakė LTG atstovė Mantas Dubauskas. LTG teigimu, šiame traukinyje yra 60 konteinerių su 1438 tonomis grūdų.  Pirmasis traukinys su 1,3 tūkst.

Žemės ūkio ministras Kęstutis Navickas sako, kad šiemet Lietuvoje laukiame gana gero grūdų derliaus, penktadienį rašo portalas delfi.lt.  „Prognozuojamas geras vidutinis derlius – maždaug 6 mln. tonų grūdų. Geriausias, kokį esame kūlę, tai 6,5 mln. tonos. Grūdų kainos, po to kai eksportą sustabdė Indija, šoktelėjo virš 400 eurų už toną, tačiau azotinės trąšos laikosi apie 800 eurų“, – tvirtino K. Navickas.

Baltijos šalys ir Lenkija yra pasirengusios imtis lyderystės vežant grūdus iš Ukrainos, tačiau svarbu išspręsti logistikos, pirmiausia, tiekimo geležinkeliu, problemas, sako prezidentas Gitanas Nausėda.  „Esame pasirengę imtis šios lyderystės, nes tiek Baltijos šalių uostai – Lietuvos, Lenkijos uostai – yra pasirengę priimti Ukrainos grūdus. Tik labai svarbu išspręsti logistikos problemas, kurių yra tikrai nemažai.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako buriantis šalių koaliciją Ukrainos grūdams saugiai išplukdyti iš Odesos uosto, kurį blokuoja Rusijos pajėgos. Odesa yra didžiausias Ukrainos uostas, ypač svarbus grūdų eksportui. Jo blokada kelia pavojų pasauliniam maisto tiekimui.

Baltijos valstybės ir Lenkija galėtų būti alternatyviu keliu ukrainietiškiems grūdams, Rusijai sutrikdžius grūdų eksportą iš Odesos, sako į Davoso pasaulio ekonomikos forumo susitikimą atvykęs prezidentas Gitanas Nausėda.

Davose Pasaulio ekonomikos forume dalyvaujantis Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda su Europos Vadovų Tarybos (EVT) pirmininku Charlesu Micheliu telefonu aptarė galimus Ukrainos grūdų eksporto kelius. „Rusija grūdų iš Ukrainos eksporto stabdymą naudoja kaip ginklą ir spaudimo priemonę visam pasauliui. Lietuva yra pasiruošusi suteikti savo geležinkelio ir Klaipėdos uosto infrastruktūrą Ukrainos grūdų eksportui ir jau yra padariusi žingsnius šia linkme“, – sakė prezidentas.

Lietuvos ir Jungtinės Karalystės užsienio reikalų ministrai pirmadienį susitikę Londone aptarė grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje klausimus, taip pat pasirašė dvišalio bendradarbiavimo deklaraciją. Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM), Gabrielius Landsbergis su britų kolege Elizabeth Truss kalbėjo apie būtinybę kuo greičiau rasti būdą atblokuoti Odesos uostą ir užtikrinti ukrainietiškų grūdų tiekimą ant bado slenksčio atsidūrusioms šalims.

Pirmadienį į Šeštokus Lietuvos ir Lenkijos pasienyje atvyko antrasis bandomasis traukinys iš Ukrainos, atgabenęs grūdų krovinį, BNS pranešė „Lietuvos geležinkeliai“ (LTG).  „Šiandien Šeštokus pasiekė traukinys (iš Ukrainos – BNS) su grūdų kroviniu. Šeštokuose krovinys bus perkeltas ant 1520 mm vėžės ir vežamas į Klaipėdą.

NATO ar kitos Vakarų šalys galėtų užtikrinti grūdų eksporto iš Odesos uosto Ukrainoje saugumą, teigia užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. „Neatmetu, kad yra galimybė suformuoti NATO šalių ar šalių, kurioms reikia grūdų iš Ukrainos, koaliciją. Jos galėtų suteikti laivų ir lėktuvų Juodojoje jūroje ir užtikrinti saugų jūrų kelią laivams su grūdais iš Odesos uosto iki Bosforo Turkijoje“, – televizijai „Sky news“ pirmadienį sakė ministras.

Neįvardijamai Taivano įmonei atsisakius pirkti lietuviškus grūdus šalies atstovybės Lietuvoje vadovas Ericas Huangas sako, kad Taivanas neatsisako importuoti grūdų, tačiau tam reikia daugiau laiko.  „Taivano vyriausybė neseniai davė leidimą įvežti į Taivaną lietuviškus grūdus. Tai yra naujas grūdų šaltinis Taivanui ir nauja rinka Lietuvai, todėl abiejų šalių privačioms įmonėms reikia laiko rasti tinkamas verslo galimybes“, – BNS teigė E. Huangas.

Europos Komisija ragina Bendrijos nares padėti Ukrainai išgabenti grūdus – spartinti muitinės procedūras, atlaisvinti sandėlius, kurti logistikos koridorius, o jūrų uostuose suteikti didesnius krovos pajėgumus, sako Lietuvos deleguotas eurokomisaras Virginijus Sinkevičius. Tačiau, pasak jo, Briuselyje nesvarstoma, kad grūdai į Klaipėdos uostą galėtų būti vežami per Baltarusiją.

Taivano įmonė, su kuria derėtasi dėl lietuviškų grūdų eksporto, atsisakė juos pirkti, BNS patvirtino Lietuvos grūdų perdirbėjų ir prekybininkų asociacija.  Pasak asociacijos prezidento Karolio Šimo, dėl eksporto penkis mėnesius bandyta kalbėti su dviem Taivano įmonėmis. Viena jų grūdus pirkti atsisakė, o kita neatsakė į grūdininkų užklausas. Anot jo, apmaudu, kad iš politikų pažadų teliko tik viešieji ryšiai, bandant šventinti situaciją dėl sugandintų santykių su Kinija.

Baltijos šalys ragina Jungtinių Tautų (JT) Saugumo Tarybą, JT valstybių bendruomenę bei atsakingas JT agentūras užtikrinti saugų ukrainietiškų grūdų gabenimą iš Rusijos užgrobtų ir blokuojamų Ukrainos jūros uostų.

Rusijos pajėgos iš užimtų Ukrainos teritorijų ūkininkų vagia žemės ūkio techniką ir grūdus, rašo CNN. Pasak ukrainiečių, vagysčių mastas yra tiesiog neįtikėtinas. Šaltiniai teigia, kad rusai iš ukrainiečių jau pavogė šimtus tūkstančių tonų grūdų. Teigiama, kad per pastarąsias savaites šis reiškinys tik įgavo pagreitį, nes Rusijos pajėgos užėmė dalį žemės ūkio prasme turtingų Ukrainos regionų – Chersoną, Zaporižę.

Rusams užgrobus ir užblokavus šalies jūrų uostus Ukraina ieško kelių, kuriais galėtų eksportuoti apie 50–60 milijonų tonų grūdų. Lietuvoje viešintis Ukrainos žemės ūkio ministras matė galimybę grūdus gabenti per Klaipėdos jūrų uostą, o iš ten ir kitų Baltijos šalių uostus. Visgi norint juos atvežti iki Lietuvos kyla kliūčių – Ukrainoje ir Lietuvoje naudojamos rusiškos geležinkelių vėžės, o Lenkijoje – europietiškos.