gripas

Artėjant šaltajam sezonui, kai suaktyvėja ne tik koronavirusas, bet ir kitos įvairios virusinės infekcijos, specialistai prabyla apie apsisaugojimo nuo jų būdus. Viena tokių priemonių – purškalai nosiai, sukuriantys barjerą virusams daugintis. Teiraujamės specialistų, kiek tai išties veiksminga. Į portalą tv3.lt kreipėsi vilnietė Rūta (vardas pakeistas ir redakcijai žinomas, – aut. past.), kuri domėjosi, kiek veiksmingai padeda nosiai skirti purškalai apsaugai nuo virusų sukurti.

Nors viena didžiausių pastarojo meto aktualijų išlieka COVID-19 pandemija, baiminamasi, kad jau kelis metus „dingęs“ gripas gali grįžti su dviguba jėga. Neatsitiktinai specialistai šiuo metu ragina skubėti pasiskiepyti ne tik nuo koronaviruso, bet ir kitų ne mažiau pavojingų infekcijų – gripo ir pneumokokinės infekcijos.  Šalies poliklinikos ir privačios šeimos medicinos klinikos jau kviečia gyventojus skiepytis nuo gripo.

Į Lietuvą rekordiškai anksti atkeliavus pirmosioms gripo vakcinoms, gyventojai jau veržiasi skiepytis. Vieni tą gali daryti nemokamai poliklinikose, kiti už gripo vakciną privačiose klinikose negaili pakloti ir daugiau nei 20 eurų. Nors pernai gripo sezono metu susirgimų atvejų buvo užfiksuota net 53 kartus mažiau nei užpernai, šiemet infektologai perspėja, kad sergamumas gripu padidės. Medikų aiškina, kiek laiko turėtų praeiti tarp skiepų nuo gripo ir koronaviruso.

Vaistinės pradeda skiepyti nuo sezoninio gripo. Šiemet vakcinos Lietuvą pasiekė rekordiškai anksti ir vaistininkė Laura Mockutė sako, kad skiepytis reikia jau dabar, nes peršalimo ligų smarkiai padaugėjo jau rugpjūčio pabaigoje ir galima prognozuoti, kad šis gripo sezonas nebus toks ramus, kaip pernai. Gripas, COVID-19 ir peršalimo ligos nėra tas pats, nors jų simptomai ir gali būti panašūs.

Bet kuriame „Eurovaistinės“ skiepų kabinete Lietuvoje jau galima pasiskiepyti keturvalente gripo vakcina. Pasak bendrovės atstovų, šį sezoną skiepai nuo gripo bus prieinami kur kas didesniam kiekiui žmonių. Skiepo kaina vaistinėje – 22,49 EUR. Dešimt skiepų kabinetų turintis vaistinių tinklas skiepams nuo gripo šiuo metu priima visus pilnamečius asmenis. Vaistinėse skiepija 120 vaistininkų, rašoma pranešime spaudai. „Esame numatę, kad skiepui prireiks iki 20 minučių.

Lietuvą pasiekė pirmoji būsimam gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, pranešė Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jos teigimu, šiemet gripo vakcinos į Lietuvą atgabentos rekordiškai anksti. Jos jau pradėtos išvežioti gydymo įstaigoms. VLK teigimu, atsižvelgiant į epidemiologinę situaciją ir pasaulyje išaugusį ne tik skiepų nuo COVD-19 ligos, bet ir nuo gripo poreikį, taip pat ruošiantis būsimam peršalimo ligų sezonui, nupirkta 257 tūkst. keturvalentės vakcinos. dozių.

Rekordiškai anksti Lietuvą šiemet pasiekė pirmoji 2021–2022 m. gripo sezonui skirtos gripo vakcinos siunta – 100 tūkst. dozių, praneša Valstybinė ligonių kasa (VLK). Jau nuo pirmadienio skiepai pradedami išvežioti gydymo įstaigoms. Pasak specialistų, tai leidžia pacientams racionaliai susiplanuoti vizitą pas gydytoją ir pasirinkti skiepijimo laiką, apsaugoti save bei artimuosius.

Nors jau antrus metus didžiausias dėmesys tenka koronavirusinei infekcijai, artėjant šaltajam sezonui gydytojai įspėja, kad gripas niekur nedingo. Nors ir gali būti „nurungtas“ dabar plintančio COVID-19, neatmetama, kad ši liga gali grįžti „su trenksmu“. Neatsitiktinai šeimos gydytojai jau dabar svarsto, ar neteks išskirti dar vieno pacientų srauto. Be to, jau kitą savaitę galima tikėtis ir pirmųjų skiepų nuo gripo.

Vasarai įsibėgėjus šalies gyventojai į vaistines užsuka ne tik vaistų, bet ir skiepų nuo erkinio encefalito ar COVID-19. Vaistininkai teigia, kad nuo pavasario siūlomą skiepijimo paslaugą vaistinėse palankiai įvertino ne tik klientai, bet ir jie patys – vaistinės yra pasiruošusios plėsti siūlomų skiepų asortimentą.  „Šiemet startavusi skiepijimo vaistinėse programa vaistininkams buvo savotiškas iššūkis, nes tai naujas darbas ir nauja patirtis.

Pastaraisiais dešimtmečiais daugelyje valstybių visame pasaulyje buvo užfiksuoti paukščių susirgimai gripu A H5N8 – ypatingai patogenišku paukščių gripo virusu. Šiais virusais žmonės paprastai neužsikrėčia, tačiau tai pasikeitė 2021 m. vasario mėnesį, kai septyni paukštyno darbuotojai pietinėje Rusijoje tapo pirmaisiais asmenimis, susirgusiais H5N8 paukščių gripu.

Viruso fragmentai, sukėlę 1918 m. „ispaniškojo gripo“ pandemiją, buvo ištirti po to, kai daugiau nei šimtmetį buvo saugomi konservuotame plaučių audinyje. Jie atskleidė daug naujų įžvalgų apie ligos protrūkį, kuris visame pasaulyje išnaikino gerokai daugiau nei 50 milijonų žmonių.

Labai patogeniško paukščių gripo (H5N8) židiniai per paskutinę savaitę patvirtinti dar penkiose šalies savivaldybėse – Šiaulių, Prienų, Marijampolės, Vilniaus ir Raseinių rajonuose, rašoma pranešime spaudai. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad nauji viruso protrūkiai pasireiškė smulkiuose ūkiuose, juose naminiai paukščiai auginti savo reikmėms.

Mokslininkai iš Duke universiteto kuria naują vakciną nuo gripo naudodamiesi technologija, taikyta gaminant dvi koronaviruso vakcinas. Tiek „Pfizer-BioNTech“, tiek „Moderna“ vakcinose yra dalis viruso genetinio kodo, vadinamo „messenger RNR“ arba „mRNR“ ir reikalingo tam, kad kūnas atpažintų sukėlėją ir užpultų, jei žmogus užsikrėstų infekcija.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis padidėjo iki 25,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę (balandžio 19–25 d.) minėtas rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Balandžio 26 d. –  gegužės 2 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (33,1 atvejo 10  tūkst.

Manoma, kad 1918 m. ispaniškojo gripo pandemijos metu virusas pražudė 20–50 mln. žmonių visame pasaulyje – maždaug 2–3 proc. visų užsikrėtusiųjų. Priešingai nei dabar pasaulyje siaučiantis koronavirusas, ispaniškasis gripas pavojingiausias buvo jaunimui. Tai greičiausiai lėmė citokinų audra – imuninis atsakas, kai organizmas į virusą reaguoja per smarkiai ir į kovą su užkratu pasiunčia per daug imuninių ląstelių, taip kyla uždegimas, o plaučiuose pradeda kauptis skysčiai.

Lietuvoje paukščių gripo protrūkis, užfiksuota  šios ligos 18 atvejų, sunaikinta beveik pusė tūkstančio paukščių. Užkratas į šalį pateko, kai iš Lenkijos kažkas atsivežė ir turguose pardavė 600 sergančių vištų. Ypač turėtų susirūpinti paukščių laikytojai, kurie pastarąjį savaitgalį paukščius pirko Rudaminos, Maišiagalos ir Lentvario turgavietėse. Paukščių laikytojams pavasaris yra vištų dedeklių įsigijimo laikotarpis, tad jas perkantys žmonės turėtų būti ypač atidūs.

Savaitgalį nustačius greitai plintantį paukščių gripą keliuose mažuose ūkiuose Vilniaus rajone, Maisto ir veterinarijos tarnybos paskirtasis vadovas sako, kad dėl to gali sustoti didžiųjų šalies paukštynų eksportas į trečiąsias šalis.  Anot Manto Staškevičiaus, jei šalia vietovės, kur nustatytas protrūkis, yra komercinis ūkis ar dideli paukštynai, jiems taikomi apribojimai. „Tai reiškia, tos didžiulės įmonės nebegalės eksportuoti į trečiąsias šalis.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo didesnis nei savaitę prieš tai. Balandžio 19–25 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 23,0 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo mažesnis ir siekė 20,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nors jau daugiau nei metus dėmesio centre atsidūrė SARS-CoV-2 virusas, sukeliantis COVID-19 ligą, pasigirsta įspėjimų, kad niekur nedings ir kita pavojinga oro lašeliniu būdu plintanti liga – gripas. Negana to, prognozuojama, kad po kelerių metų ši infekcija galinti padaryti ne mažiau bėdų nei dabar plintantis koronavirusas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (balandžio 5–11 d.) bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę bendras sergamumo šiomis ligomis rodiklis siekė 19,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų, o ankstesniąją – 19,9 atvejo10 tūkst. gyventojų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) prieššventinę savaitę šiek tiek padidėjo. Bendras sergamumo rodiklis kovo 29 – balandžio 4 d. siekė 19,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, prieš savaitę –18,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (25,1 atvejo 10  tūkst.

Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) 2021- 2022 m. gripo sezonui jau nupirko 257 tūkst. keturvalentės  vakcinos. dozių. Tai – beveik 5 proc. daugiau nei pernai. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje kovo 15–21 d. sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo. Per savaitę bendras šalies sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis išaugo iki 14,0 atvejų 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (15,1 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę šiek tiek padidėjo. Kovo 1–7 d. šis rodiklis siekė 12,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 11,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Pirmąją kalendorinio pavasario savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (15,2 atvejo 10 tūkst.

Rusijoje patvirtintas pirmasis pasaulyje užsikrėtimo paukščių gripo virusu atvejis, šeštadienį pranešė vartotojų teisių agentūros „Rospotrebnadzor“ vadovė Ana Popova. „Šiandien noriu pranešti apie svarbų mokslinį atradimą, padarytą „Rospotrebnadzor“ mokslinių tyrimų centro „Vektor“ mokslininkų: laboratoriškai patvirtintas pirmasis žmogaus užsikrėtimo... paukščių virusu (H5N8) atvejis“, – per televizijos „Rossija 24“ transliaciją sakė A. Popova.

Teigiamas šalutinis koronaviruso pandemijos suvaldymo priemonių poveikis – staigus gripo ir kitų oro lašeliniu būdu plintančių ligų sumažėjimas. Įvairiose šalyse stebimas fenomenas, kad 2021-ųjų pradžioje ženkliai mažiau fiksuojama gripo susirgimų. Ekspertai mano, kad prie to galėjo prisidėti priemonės, kurių šalys ėmėsi prie koronavirusą.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per savaitę sumažėjo bendras sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis. Vasario 8–14 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė atvejo 14,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  pirmąją vasario mėn. savaitę šis rodiklis buvo didesnis (15,9 atvejo 10 tūkst.

Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad Kėdainiuose rastai nugaišusiai gulbei nebylei buvo patvirtintas paukščių gripo virusas. Ištyrus gaišenos mėginius, nustatyta, kad laukinis vandens paukštis buvo užsikrėtęs didelio patogeniškumo – H5N8 viruso atmaina. Apie kritusią gulbę veterinarijos specialistams pranešė Kėdainių gyventoja, kuri apdraskytą paukščio gaišeną pastebėjo vaikščiodama šalia Kėdainių senamiesčio pėsčiųjų tilto.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai pažymi, jog virusinių žarnyno infekcijų sezonas tik įpusėjo. Lietuvoje kasmet užregistruojama virš 10 tūkst. virusinių žarnyno infekcijų, dažniausiai rotovirusinis enteritas, norovirusinė infekcija.  Virusinių žarnyno infekcijų pakilimas prasideda spalio mėnesį ir tęsiasi iki gegužės mėnesio. Dažniausiai serga vaikai iki 6 metų amžiaus, imunosupresiją patiriantys asmenys, senyvo amžiaus žmonės.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje vasario 1–7 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, lyginant su ankstesne savaite. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Šiaulių apskrityje (17,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (9,4 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) primena, kad daugeliui infekcinių ligų yra būdingas sezoniškumas – sergamumas jomis padidėja šaltuoju metų laiku. Viena tokių ligų – meningokokinė infekcija, kurios galima išvengti pasiskiepijus.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje sausio 25–31 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis buvo 17,0 atvejo 10 tūkst., prieš savaitę –18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Praėjusią savaitę daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (19,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę sumažėjo nuo 19,6 iki 18,3 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Sausio 18–24 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Kauno apskrityje (21,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (13,0 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo beveik visose apskrityse. Sausio 11–17 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Marijampolės apskrityje (24,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų), mažiausia – Tauragės apskrityje (14,5 atvejo 10 tūkst.

Nors šalį kaip reikiant kaustys šaltis, gydytojai neslepia, kad pandemijai toks oras yra dėkingas – kuo temperatūra žemesnė, tuo virusams plisti sąlygos mažiau palankios. Be to, pastebima, kad sergančiųjų Covid-19 kiek sumažėjo ir į „savo vietą“ grįžta peršalimo ligos. Kaip pasakojo „MediCa klinikos“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė, palankiausios virusams, tarp jų – ir COVID-19, plitimui drėgnas ir vėsus oras.  „Iš esmės virusų plitimui labai palanki vėsuma ir drėgmė.

Pasauliui išgyvenant didžiausią pastarojo šimtmečio infekcinės ligos protrūkį, specialistai neturi ramių prognozių ir artimai ateičiai. Profesorius Saulius Čaplinskas įspėjo, kad jei koronavirusas ir dėmesys jam užgoš kitas ligas, tarp jų – ir gripą, kai po dviejų trejų metų gali laukti ne ką mažesni šio viruso protrūkiai. Medikai jau kuris laikas pabrėžia, kad kova su Covid-19 padarė gerą darbą visų infekcinių ligų atžvilgiu, tačiau svarbu, kad tai nepadarytų meškos paslaugos.

Kauno pakraštyje, nedideliame privačiame ūkyje paukščių gripas išguldė kelias dešimtis sparnuočių. Tai pirmas atvejis mūsų šalyje, kai pavojingas virusas įsisuka į naminių paukščių ūkį. Iki šiol pasiglemždavo tik laukinius. Didelė teritorija aplink ūkį bus stebima. „Stop“ juosta aptverta teritorija ir apie draudimus skelbiantys pranešimai įspėja, kad čia, Kauno pakrašty, Amaliuose, privačiame ūkyje – paukščių gripo židinys.

Penktadienį didelio patogeniškumo paukščių gripo atvejis Lietuvoje patvirtintas ir naminių paukščių ūkyje, kur laikyti 27 paukščiai. Tai pirmas Lietuvos istorijoje atvejis, kai gripas nustatytas naminių paukščių ūkyje, pranešė Maisto ir veterinarijos tarnyba.  Įtarimų dėl ligos kilo Kaune, Petrašiūnų rajone, Amaliuose esančiame mažame ūkyje staiga nugaišus kelioms vištoms ir kalakutams. Ištyrus gaišenų mėginius, patvirtintas didelio patogeniškumo paukščių gripo virusas.

Ligonių kasos vis dažniau po Naujųjų metų sulaukia klausimų, ar dar ne per vėlu skiepytis nuo gripo? Specialistai vieningai tvirtina – tikrai ne, tačiau delsti nereikėtų. Šiuo metu gydymo įstaigos dar turi rizikos grupės asmenims skirtos gripo vakcinos, tad pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Vėstantys orai į Lietuvą atgena peršalimo ligas ir gripą. Didžiausias sergamumas gripu paprastai fiksuojamas sausio-kovo mėnesiais.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad paskutiniąją praėjusių metų savaitę bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 22,8 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis buvo didesnis (25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų).  NVSC duomenimis, gruodžio 28 d. – sausio 3 d. daugiausia sergančiųjų užregistruota Tauragės apskrityje (31,2 atvejo 10 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje gruodžio 21–27 d. bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis sumažėjo ir siekė 25,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų,  ankstesniąją savaitę šis rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, praėjusią savaitę (52-ąją metų savaitę) daugiausia sergančiųjų užregistruota Panevėžio apskrityje (34,4 atvejo 10 tūkst.

Ligonių kasos ragina visus rizikos grupei priklausančius asmenis, kurie iki šiol nepasiskiepijo nuo gripo, neatidėlioti ir tai kuo greičiau padaryti. Šiuo metu gydymo įstaigos turi pakankamai nepanaudotos gripo vakcinos, todėl pasiskiepyti galima greitai ir saugiai. Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) specialistai primena, kad gruodžio pirmąją savaitę į Lietuvą atkeliavo trečioji paskutinė šio sezono gripo vakcinos siunta – 37 tūkst. dozių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek sumažėjo. Gruodžio 14–20 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 38,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Praėjus beveik metams nuo pandemijos pradžios visiškai aišku, kad COVID-19 yra pavojingesnė už gripą, o penktadienį paskelbtose tyrimo išvadose konkrečiai nurodoma, kokiu mastu, ir teigiama, kad mirtingumas nuo naujojo koronaviruso yra beveik tris kartus didesnis. Prancūzijos duomenimis paremta studija, kurios išvados skelbiamos žurnale „The Lancet Respiratory Medicine“, akcentuoja sunkesnį COVID-19 pobūdį.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) pagausėjo. Gruodžio 7–13 d. bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 39,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Nors COVID-19 pandemijos sąlygomis gyvename jau ilgus mėnesius, specialistai primena, kad įprastai koronavirusų plitimo sezonas gruodį dar tik prasideda. Medikai įspėja, kad nepaisant to, jog jau ir dabar sveikatos sistema esanti „ant perdegimo ribos“, susirgimų tik daugės. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovas Saulius Čaplinskas tikina, kad tiktai dabar, gruodžio mėnesį, Lietuvoje prasideda koronaviruso plitimo sezonas.

Covid-19 pandemija jau netrumpą laiką yra visuomenės dėmesio centre, visgi plaučių ligų gydytojai pasakoja, kad šis virusas savaime nėra pavojingesnis už kitus. Visa bėda – jo plitimo intensyvumas ir mastas, tačiau bet kuriuo atveju su tuo žmogaus organizmui teks išmokti gyventi.

Nors sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiemet yra mažesnis nei pernai, pasigauti visa dar galima ne tik COVID-19, bet ir paprastą peršalimą sukeliančią infekciją. Biomedicinos mokslų daktarė ir BENU vaistininkė Aurima Stankūnienė pastebi, kad dažnas gyventojas, pajutęs pirmuosius peršalimo simptomus, linkęs vaistinėje teirautis visų įmanomų preparatų jiems lengvinti.

Atėjusi žiema gąsdina ne tik šalčiu ar ledu, bet ir virusais, todėl visada naudinga žinoti, kaip greitai susitvarkyti su ligą pranašaujančiais ženklais, nesigriebiant vaistų, o panaudojant gamtoje slypinčias jėgas.