gripas

Koronaviruso atvejų daugėjant, gyventojai plūsta į gydymo įstaigas skiepytis nuo kitų ligų. Nemokamos gripo vakcinos tiesiog tirpsta. Tad įstaigos jau skaičiuoja dienas, kol gaus paskutines nemokamų skiepų dozes. O mokamų skiepų jau reikia su žiburiu ieškoti – jų likę vos vienoje kitoje gydymo įstaigoje ir papildymo greičiausiai nebus. Kauno poliklinikoje Dainavos padalinyje ateinantiems skiepytis įrengtas net atskiras įėjimas iš lauko, kad pacientų srautai nesimaišytų.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (49-ąją metų savaitę) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis nežymiai sumažėjo ir siekė 36,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 30 d. – gruodžio 6 d. daugiausiai sergančiųjų – 45,9 atvejo 10 tūkst.

Nuo pat pačios COVID-19 pandemijos pradžios iki dabar nestinga teigiančių, kad naujasis koronavirusas yra tas pats, kas gripas, todėl ir gyvenimas uždarytiems karantine nėra adekvatus. Specialistai pabrėžia, kad taip teigti būtų klaidinga, tačiau kartu primena, kad šaltuoju metų laiku visada padaugėja mirčių, nes tam turi įtakos mus supantys virusai. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro vadovo, prof.

Gruodžio 2 d. naujas didelio patogeniškumo (H5N8 potipio) paukščių gripo protrūkis nustatytas kaimyninės Lenkijos Sedlcų apskrityje įsikūrusiame komercinių paukščių ūkyje, kuriame laikyta daugiau kaip 117 tūks. mėsinių kalakutų. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) informuoja, kad tai jau antras toks didelis nuo šios ligos nukentėjęs Lenkijos paukštininkystės ūkis per pastarąją savaitę. Dėl pasireiškusio viruso per šiuos metus Lenkijoje sunaikinta daugiau kaip 1,6 mln. paukščių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis vos sumažėjo ir siekė 37,2 atvejo 10 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę šis rodiklis buvo 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų. NVSC duomenimis, lapkričio 23–29 d. daugiausiai sergančiųjų – 49,0 atvejo 10 tūkst.

Norvegijoje vienai laukinei žąsiai nustačius paukščių gripo viruso infekciją, šalies valdžia penktadienį paskelbė, kad įves regioninį draudimą laikyti naminius paukščius lauke. Norvegijos maisto saugos tarnyba pranešė, kad užsikrėtimo paukščių gripo virusu H5N8 atvejis patvirtintas vakarinėje Sandneso savivaldybėje.   Anot tarnybos, artimiausiomis dienomis kai kuriose šalies vietose bus įvestas reikalavimas laikyti visus naminius paukščius po stogu.

Nuo kiaulių gripo paauglystėje vos nemirusi moteris papasakojo, kad net ir po 10 metų vis dar jaučia simptomus. Saffra Monteiro (26) iš Kembridžšyro, Didžiosios Britanijos, H1N1 infekcija užsikrėtė būdama 15 – ji mano, kad tai nutiko jai lankantis pas šeimos gydytoją. Mergina pasakoja, kad sirgo taip sunkiai, kad keletą mėnesių turėjo praleisti nuolat važinėdama į ligoninę, o net ir praėjus 10 metų normalaus gyvenimo gyventi jai nepavyksta.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje bendras sergamumo gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis per savaitę dar šiek tiek padidėjo. NVSC duomenimis, Lietuvoje per praėjusią savaitę (lapkričio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 37,5 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 34,9 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gripo sezono metu net dešimtadalis gripu sergančių intensyvios terapijos skyriaus pacientų būna gripu susirgusios nėščiosios, kurioms šios ligos komplikacijos tikėtinos tiek pat, kiek vyresnio amžiaus, įvairiomis gretutinėmis ligomis sergantiems asmenims. Dažnai užklupusi liga pavojinga ne tik mamai, bet ir dar negimusiam kūdikiui, kuriam gripas gali pasireikšti rimtomis ilgalaikėmis komplikacijomis ar net mirtimi.

Lietuviai masiškai skiepijasi nuo gripo. Nors šiais metais nemokamų gripo vakcinų rizikos grupėje esantiems asmenims  užsakyta beveik dvigubai daugiau nei pernai, 245 tūkstančiai, šiandien pasiskiepyti pavyksta ne visiems – mokamų gripo skiepų poliklinikos nebeturi. Ar pasiskiepys rizikos grupėje esantys asmenys, priklausys nuo šeimos gydytojų malonės, nes ir nemokamų vakcinų beveik neliko. Gydytojai sako, kad koronavirusas skiepytis atgena net ir antivakserius.

Lietuvą dar pasieks anksčiau užsakyta valstybės kompensuojama gripo vakcina, tačiau tikėtis šiemet įsigyti jos papildomai jau neverta, sako sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga. „Vakcinos yra užsakytos, jos yra nupirktos ir dabar yra laukiama tos antrosios siuntos dalies“, – spaudos konferencijoje pirmadienį sakė ministras.

Kaip rodo naujausi duomenys, sergamumas užkrečiamomis ligomis Lietuvoje pernai buvo 13,6 proc. mažesnis nei 2018 m., tačiau užfiksuota daugiau nei dvigubai nepageidaujamų reakcijų į skiepus. Kaip rodo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) stebėsenos duomenys, 2019 ir 2018 m. atitinkamai užregistruota 857 170 ir 991 874 susirgimai užkrečiamosiomis ligomis. Pasak ULAC metinės sergamumo apžvalgos, daugiausia – 96,41 proc.

Į Lietuvą sugrįžus ne tik karantinui, bet ir sezoninėms peršalimo ligoms, pacientams neretai kyla klausimas, kaip apsisaugoti ir pasirūpinti savo sveikata. Vilniuje įsikūrusioje „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Kornelija Pumputienė sako, kad laikantis kelių pagrindinių taisyklių galima sumažinti susirgimo sezoninėmis ligomis tikimybę.

Siaučiant koronaviruso pandemijai, sveikatos priežiūros specialistai ir medikai kviečia gyventojus nepamiršti ir įsibėgėjančio gripo sezono – jų teigimu, Covid-19 grėsmės akivaizdoje gripo vakcinų svarba dar labiau išaugo. Skiepijimasis ne tik padėtų išvengti gripo ar bent sunkių jo komplikacijų, bet ir sumažintų krūvį gydymo įstaigoms – statistika rodo, kad toks imuniteto paruošimas vizitų pas gydytojus skaičių sumažina bent trečdaliu.

Sergamumas gripu ir peršalimo ligomis praėjusią savaitę truputį padidėjo, pirmadienį pranešė Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC). Jo duomenimis, lapkričio 2–8 dienomis bendras sergamumo rodiklis šalyje siekė 31,5 proc. 10 tūkst. gyventojų, ankstesnę savaitę jis buvo 30,1 procento.

Sergamumo koronavirusu rodikliams ir toliau siekiant aukštumas, specialistai turi gerų žinių. Dėl koronaviruso pandemijai suvaldyti skirtų priemonių, sumažėjo sergamumas kitomis oro lašeliniu būdu plintančiomis ligomis. Epidemiologai sako, kad dėl kaukių, atstumo laikymosi ir dažnesnio rankų plovimo Lietuvoje šį sezoną užfiksuota kur kas mažiau gripo atvejų.

Dėl COVID-19 pandemijos kitos ligos, o ypač kvėpavimo takų infekcijos šaltuoju metų laiku, niekur nedingo. Specialistai pastebi, kad koronavirusui valdyti skirtos priemonės teigiamai veikia sergamumą ir kitomis užkrečiamosiomis ligomis. Tačiau kartu įspėja, kad vienu metu susirgus ir naujuoju virusu, ir gripu pasekmės gali būti daug liūdnesnės.

Nyderlanduose buvo sunaikinta maždaug 215 000 vištų po to, kai viename ūkyje šalies pietryčiuose buvo nustatytas lengvai plintančio paukščių gripo padermės protrūkis, ketvirtadienį pranešė žemės ūkio institucijos. „Paukščių gripas buvo nustatytas paukščių fermoje, kurios specializacija yra narvuose auginamos vištos“, įsikūrusioje Puifleiko kaime, maždaug 20 kilometrų į šiaurės vakarus nuo Neimegeno miesto, pranešė Žemės ūkio ministerija.

Kanados sveikatos apsaugos tarnybos trečiadienį pranešė apie pirmąjį atvejį, kai šalyje buvo užfiksuotas žmogaus užsikrėtimas retos atmainos kiaulių gripo virusu H1N2. Šis atvejis, spalio viduryje nustatytas vakarinėje Albertos provincijoje, atrodo esantis izoliuotas, tad „šiuo metu jokio padidėjusio pavojaus Albertos gyventojams nėra“, sakoma vietos sveikatos apsaugos pareigūnų pranešime.

Net dviem savaitėm anksčiau nei planuota Lietuvą pasiekė antroji iš trijų šio sezono gripo vakcinos siuntų – 100 tūkst. dozių. Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis įsigyti skiepai skirti rizikos grupės asmenims. 100 tūkst. gripo vakcinos dozių šią savaitę bus pradėtos dalyti šalies gydymo įstaigoms. Planuojama, kad jau nuo kitos savaitės pacientai galės kreiptis dėl galimybės pasiskiepyti. Pirmoji gripo skiepų siunta – 108 tūkst.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad Lietuvoje per praėjusią savaitę (spalio 26–lapkričio 1 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis siekė 30,1 atvejo 10 tūkst. gyventojų, ankstesniąją savaitę – 32,4 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Gerokai padaugėjus norinčiųjų skiepytis nuo gripo, Vilniaus ir Kauno savivaldybių poliklinikos jau baigė šiam sezonui įsigytas mokamas gripo vakcinas. „Mokamų vakcinų nuo gripo poliklinikos jau nebeturi. Poliklinikos vykdo tiekėjų apklausas, tačiau patys tiekėjai nežino, ar bus papildomų vakcinų tiekimas į Lietuvą, todėl neteikia siūlymų“, – BNS sakė Vilniaus miesto savivaldybės Sveikatos apsaugos skyriaus vedėja Viktorija Turauskytė.

Vakcinų nuo gripo stygių pastarosiomis dienomis jaučia ne tik didieji Lietuvos miestai – rajonuose įsikūrusios poliklinikos šiuo metu taip pat nebegali paskiepyti nei vieno paciento. Poliklinikų vadovai sako, kad situacija prasta, o kada bus gautas papildymas – nėra iki galo aišku.  Jau kelias savaites poliklinikos skundžiasi besibaigiančiomis keturvalentės vakcinos nuo gripo atsargomis.

Šalyje ėmė trūkti gripo vakcinų. Į gydymo įstaigas plūsta norintys pasiskiepyti nuo sezoninio gripo, tačiau pasiseka nevisiems. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga tikina, kad antra skiepų partija Lietuvą pasieks lapkričio mėnesį. Tuo tarpu gydymo įstaigos jau pusę lūpų kalba apie tai, kad skiepų nuo gripo gali ir neužtekti. O delsti nenorintys gyventojai skuba pasiskiepyti į privačias klinikas, kur gripo vakcina nuo sezono pradžios jau pabrango kone trečdaliu.

Nors kasdien pranešama apie vis didesnius užsikrėtusiųjų koronavirusu skaičius, gyventojai raginami nepamiršti, kad spalį taip pat prasidėjo ir gripo sezonas. Kadangi šių dviejų virusų simptomai gana panašūs, daugybei žmonių iškyla sunkumų juos atpažįstant. Šeimos gydytoja išskiria tam tikrus aspektus, padėsiančius palengvinti gripo ir koronaviruso simptomų atskyrimą ir įvardija, kaip reikėtų elgtis šiuo sveikatai pavojingu periodu.

Šiais metais gripo vakcinos paklausa išaugo beveik dvigubai, lyginant su pernai, todėl poliklinikų atstovai prognozuoja galimą skiepų deficitą. Nors skiepytis galima ir privačiose klinikose, ten situacija ne ką geresnė, o kainos per pastarąją savaitę šovė į viršų. Prieš kelias savaites buvo galima pasiskiepyti už 20 eurų, o dabar tenka sumokėti beveik 40 eurų.

Japonijos mokslininkai pranešė nustatę, kad koronavirusas ant žmogaus odos išlieka aktyvus devynias valandas, o tai, pasak jų, pabrėžia būtinybę dažnai plauti rankas kovojant su COVID-19 pandemija. Šį mėnesį žurnale „Clinical Infectious Diseases“ paskelbtame tyrime nurodoma, kad, pavyzdžiui, gripo patogenas ant žmogaus odos išlieka maždaug 1,8 valandos.

Prasidėjus šaltajam sezonui, tėvai su baime akyse stebi iš mokyklos ar darželio grįžusius sloguojančius vaikus. Tuo metu medikai perspėja, kad artėjame prie ypač pavojingo sezono, kai pasitaikys gripo ir koronaviruso susirgimų vienu metu. Ruduo, nors dar šiltas, bet jau pradeda kelti rūpesčių. Ypač tėvams, pastebėjusiems, kad vaikas iš mokyklos, darželio ar kiemo sugrįžta kosėdamas, prikimęs, be nuotaikos, skųsdamasis bloga savijauta ar šaltkrėčiu.

Šalies gydymo įstaigose šiuo metu turbūt labiausiai varstomos skiepų kabinetų durys. Šiomis savaitėmis tautiečiai  plūsta skiepytis nuo gripo. Ir nors oficialių duomenų dar nėra, viena sostinės poliklinikų teigia fiksuojanti daugiau nei dvigubai didesnius skaičius nei praėjusiais metais. Kai kur vakcinos jau net ir pasibaigė, tenka laukti naujų.  Vilniaus Šeškinės poliklinikoje eilutė žmonių prie skiepų kabinetų durų. Užsiregistravę iš anksto žmonės čia laukia skiepo nuo gripo.

Lietuvoje kasmet užregistruojama apie 500 tūkst. susirgimų ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, o koronaviruso akivaizdoje jos tampa tik pavojingesnės. Dalies sunkių bakterinių infekcijų simptomai yra panašūs į COVID–19, tad „pasigavus“ tiek virusą, tiek bakteriją, kyla pavojus žmogaus sveikatai ar net gyvybei. Gydytojai primena, kad dar neturint vakcinos nuo koronaviruso skiepais galima apsisaugoti nuo kitų bakterinių – pneumokoko ir meningokoko – infekcijų.

Įprastai gripo sezonas šalyje prasideda apie 40-ąją metų savaitę, t.y. rugsėjo pabaigoje – spalio pradžioje. Sausi ir šilti orai šiais metais gripo ir ūmių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų sezoną pavėlino, tad dabar puikus metas pasitikrinti, ar esate jam pasiruošę. Gripo simptomai pasireiškia staiga, todėl pravartu namų vaistinėlėje turėti pagrindinius medikamentus, leisiančius kibti į kovą su liga nedelsiant.

Žmonės puolė masiškai skiepytis nuo sezoninio gripo. Šeškinės poliklinika į sąrašus dėl nemokamos gripo vakcinos jau įtraukė kelis tūkstančius pacientų – visi jie patenka į rizikos grupę. Maža to, kiti pacientai jau dabar skiepijasi mokamai, mat baiminasi, kad vakcinos vėliau gali ir nelikti. Gydytojai pataria, kaip prasidėjus virusų sezonui atskirti gripo ir koronaviruso simptomus.

Nors ruduo dar tik prasidėjo, jau nerimaujama, kaip gi bus, jei įsisiautės abi – tiek gripo, tiek COVID-19 – infekcijos ir jomis žmogus susirgs vienu metu. Gydytojai savo ruoštu pabrėžia kaip įmanoma saugotis abiejų ligų ir neatsipalaiduoti, nes daug pavojingesnė situacija bus, jei infekcija vėl pradės plisti tarp vyresnių asmenų ir ligoninės užsikiš pacientais.

Valstiečiams nepavyko sukurti valstybinių vaistinių, tačiau gali pavykti sumažinti privačių vaistinių kiekį, ir ypač šalies regionuose. Jau nuo sausio kiekvienoje vaistinėje turės dirbti po diplomuotą vaistininką, o jų trūksta. Be jo vaistinė tiesiog turės būti uždaryta. Be to, pasikeitimų sulaukė ir privačios klinikos, dabar vaikus skiepyti gali ne visos.

Į Lietuvą sugrįžus rudeniui, sugrįžo ir peršalimo ligos. Vėstant orams ir didėjant temperatūrų skirtumams, medikai primena daugiau dėmesio skirti imuniteto stiprinimui, tačiau ragina nepamiršti ir skiepų. Nors šiomis dienomis šalis gyvena visai kitomis aktualijomis, Šiaulių „MediCA klinika“ padalinio šeimos gydytojas Linas Petrauskas pastebi didėjantį sergančiųjų peršalimo ligomis skaičių. Daugiausiai jų – vaikai, o štai vyresni pacientai, pasirodo, serga rečiau.

Netylant kalboms apie antrąją koronaviruso bangą, gydytojai nerimauja ir dėl kitų rudenį užlumpančių ligų. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) pranešė, kad šią savaitę jau prasideda gripo sezonas. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Gydytojai ragina skiepytis ir pirmųjų gripo atvejų laukia su nerimu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistai informuoja, kad šią savaitę prasideda 2020–2021 m. gripo sezonas. Šis periodas įprastai trunka nuo 40-osios kalendorinės metų savaitės iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės. Šiuo laikotarpiu padaugėja sergančių gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI). Žmonės painioja gripą su įvairiomis ŪVKTI.

Nors pats sergamumo gripu pikas pastebimas žiemos mėnesiais, jo aktyvumas gali prasidėti jau ankstyvą spalį ir tęstis iki vėlyvo gegužės mėnesio. Sostinės savivaldybės įstaigos „Vilnius sveikiau: geros savijautos biuro“ (Biuras) specialistai dėl virusų mutacijos rekomenduoja nuo gripo skiepytis kiekvienais metais, o tai geriausiai padaryti – spalio–gruodžio mėnesiais. Kasmet 20 proc. vaikų ir 5 proc. suaugusiųjų perserga gripu.

Atstumų laikymasis ir nuolatinis kaukių dėvėjimas gali išgelbėti nuo sunkios gripo epidemijos? Nors tokią prielaidą leidžia daryti Pietų pusrutulio šalyse pasibaigusios žiemos duomenys, mūsų šalies gydytojai kol kas siūlo nespėlioti ir kaip įmanoma ruoštis gripo sezonui. Dabartinės koronaviruso plitimo suvaldymo priemonės teikia vilčių, kad galbūt gripo sezonas bus daug lengvesnis.

Rudens sezonas pažeria ir įvairiausių viršutinių kvėpavimo takų ligų, tačiau pradėjusi varvėti nosis visgi nebūtinai reiškia, kad užsikrėtėte COVID-19 infekcija. Specialistai primena pagrindinius simptomus, kaip atskirti paprastą peršalimą nuo gripo ir koronavirusinės infekcijos. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, prof. Saulius Čaplinskas vardija pagrindinius simptomus, būdingus dabar daugiausiai linksniuojamai COVID-19 infekcijai.

Į šalies gydymo įstaigas jau pradedamos tiekti gripo vakcinos. Šią savaitę bus paskirstyta net trečdalis visų šiam sezonui nupirktų vakcinų dozių – maždaug 80 tūkst., įsigytų iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšų. Šiemet, kaip ir anksčiau, ligonių kasų kompensuojamomis gripo vakcinomis bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys asmenys.

Kai vaikas staiga nebenori valgyti, pradeda skųstis pilvo skausmais, tampa vangus ir irzlus, o galiausiai ima karščiuoti, vemti, viduriuoti – tėvai supranta, kad greičiausiai į duris pasibeldė nepageidaujamas svečias – rotavirusas, liaudiškai vadinamas skrandžio gripu. Medikai pastebi, kad pastaruoju metu susirgimų šia žarnyno infekcija dėl skiepų itin mažėja, tačiau vaikams sugrįžus į mokyklas bei darželius, sąlygos plisti rotavirusui yra labai palankios.

Vis daugiau poliklinikų skelbia apie galimybę pasiskiepyti mokama vakcina nuo gripo. Apie tai ketvirtadienį pranešė ir Kauno miesto poliklinika, tačiau įspėjo, kad skiepijami bus tik prie įstaigos prisirašę pacientai.  Poliklinika pasidalino žinute, kad savo padaliniuose jau pradeda skiepyti mokama keturvalente „Vaxigrip Tetra” gripo vakcina, skirta 2020/2021 metų gripo sezonui. Vakcinos kaina 12,92 Eur, skiepijimo paslauga – 2,30 Eur.

Pirmosiomis rudens dienomis kai kurios sostinės poliklinikos jau praneša apie galimybę pasiskiepyti mokama gripo vakcina. Tiesa, dalis jų dar tik vykdo pirkimus ir primena, kad dar nevertėtų skubėti skiepytis. Štai Karoliniškių poliklinikoje mokama „Influvac Tetra“ vakcina jau galima pasiskiepyti už 10,70 eurų. Tai, kad vakcinų yra gavusi ir Antakalnio poliklinika, patvirtino įstaigos atstovė Rūta Vanagienė.

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) informuoja, kad rizikos grupėms priklausantys žmonės neturėtų nerimauti, kad jiems skiepyti nepakaks Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis perkamos gripo vakcinos. Jei gydymo įstaigoje, kurioje šie pacientai prisirašę, baigtųsi Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) nupirkta vakcina, ji būtų kompensuota papildomai.

Artėjant rudeniui tautiečiai pradėjo galvoti ne tik apie koronaviruso, bet ir gripo pavojų ir jau dabar medikų teiraujasi skiepų. Tačiau sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga pareiškė, kad skiepų gali užtekti ne visiems. Vakcinos užsakymai vykdyti prieš pusę metų, neva tokios situacijos ir poreikio nesitikėta. O kritikai tikina, kad vakcina Lietuvą šiemet pasieks ir vėluodama. Sostinės centro poliklinikos duris jau varsto žmonės norintys pasiskiepyti.

Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga prognozuoja, kad rudenį visiems norintiesiems pasiskiepyti nuo gripo neužteks vakcinos. Valstybinės ligonių kasos duomenimis, šiemet nupirkta 205 tūkst. vienetų vakcinos – maždaug 40-čia tūkst. daugiau nei pernai.

Sveikatos priežiūros specialistai su nerimu laukia rudens ir šaltesnių orų, mat tuomet, prognozuojama, visuomenėje paspartės ne tik koronaviruso, bet ir įvairių kitų infekcinių kvėpavimo takų ligų plitimas. Visgi kartu gydytojai turi gerų žinių – skubėdami apsisaugoti nuo jau mums įprasto gripo vienu šūviu galima nušauti du zuikius ir taip padidinti šansą išgyventi, jei vienu metu susirgtume keliomis infekcijomis.

Pastarosiomis savaitėmis padaugėjo sergančiųjų gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Daugiau sergančiųjų ir darželinukų tarpe. Apie tai patvirtina tėvai ir vaikų ligų gydytoja. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos tv3.lt pranešė, kad sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis šiek tiek pakito per praėjusias dvi savaites, tačiau išlieka žemas.