gripas

Pirmąją sausio savaitę – pirmoji gripo auka. Savaitgalį virusas pražudė Kupiškio rajono gyventoją. Aiškėja, kad darbingas vyras, greičiausiai nebuvo pasiskiepijęs. Medikai tautiečius įspėja skiepytis ir pasirūpinti savo sveikata, tačiau prašo nepanikuoti – apie gripo protrūkius kol kas nepranešama. Santaros klinikose užfiksuota šiemet fiksuota pirmoji mirtis nuo gripo. Pirminiais duomenimis, šeštadienį mirė iš Kupiškio rajono atvežtas vyriškis.

Gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius. Jo teigimu, oficiali statistika teigia, kad sergant gripu plaučių uždegimas Lietuvoje kasmet nusineša daugiau kaip dvidešimt, dažniausiai virš 65 metų amžiaus, žmonių gyvybių. „Realiai šis skaičius gali būti gerokai didesnis.

Vakar šalį apskriejo žinia dėl pirmosios gripo aukos Lietuvoje šiemet. Profesorius, Santaros klinikų šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius perspėja, kad plaučių uždegimas yra viena pavojingiausių gripo komplikacijų, nusinešanti gyvybes.  Mediko teigimu, gripas įsibėgėja, todėl svarbu atpažinti dažniausią gripo komplikaciją – plaučių uždegimą.

Varvanti nosis, paburkusi gerklės gleivinė, skaudanti galva – tokia būsena pažįstama daugeliui, „pasigavusiųjų“ virusinę viršutinių kvėpavimo takų infekciją. Visgi gydytojai primena, kad laiku nesureagavus į pirmuosius peršalimo simptomus vėliau galima sulaukti itin nemalonių pasekmių.

Lietuvoje nuo gripo mirė žmogus, tai pirmoji šį sezoną mirtis nuo šios ligos, trečiadienį pranešė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Centro duomenimis, 53-ejų metų Kupiškio rajono gyventojas blogai pasijuto po švenčių, o į medikus kreipėsi sausio 2 dieną. ULAC duomenimis, 2018–2019 metų gripo sezono metu registruoti 26 mirties atvejai. Kas yra gripas? Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras primena, kad kiekvienais metais šaltuoju metų laiku prasideda gripo sezonas. Didžiausias sergamumas paprastai būna sausio-kovo mėnesiais. Kiekvienais metais Lietuvoje gripu suserga nuo 40 iki 60 tūkstančių gyventojų. Ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis gripo sezono metu perserga net iki 800 000 gyventojų. Dažniau serga vaikai. Vieni gripu perserga palyginti lengvai, kitiems išsivysto sunkios komplikacijos.

Lenkijoje siaučiant paukščių gripui, užkrėsta mėsa į Lietuvą nepatenka, sako Maisto ir veterinarijos tarnyba. Tačiau ji įspėja, jog šalies paukščių laikytojai turėtų imtis papildomų saugumo priemonių. Lenkijoje nuo gruodžio pabaigos iki sausio 6-osios nustatyti septyni paukščių gripo protrūkiai, sunaikinta dešimtys tūkstančių paukščių.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (2019 m. gruodžio 30 d. – 2020 m. sausio 5 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek padidėjo lyginant su ankstesne savaite, gripo atvejų – toliau pamažu daugėja. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 43 atvejus 10 tūkst. gyv.

Dvidešimt situacijų, kai sėlina gripas ir geriau nepasikliauti stebuklu. Taigi, jeigu jūs esate žemiau išvardytoje gripo komplikacijų rizikos grupėje, skiepai būtų buvęs geriausias sprendimas. Bet šiuo patarimu paprastai pasinaudoja tik 12 procentų Lietuvos gyventojų. Apie tai įspėja VU Medicinos fakulteto profesorius, šeimos gydytojas Vytautas Kasiulevičius.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai ragina per šventes neprarasti budrumo ir primena, kad prevencinės priemonės gali padėti apsisaugoti nuo peršalimo ligų ir gripo.  Nors efektyviausia apsaugos priemonė yra vakcina, tačiau svarbu nepamiršti ir kitų nespecifinių prevencijos priemonių: vengti sąlyčio su sergančiaisiais, laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo rekomendacijų, dėvėti medicinines kaukes, gerai vėdinti patalpas.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) informuoja, kad sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje dar nepasiekė aukščiausių rodiklių, tačiau reikia nepamiršti, kad gripo sezonas dar neįpusėjo, o gripo atvejų skaičius kas savaitę didesnis.

Su ypač dideliu nerimu peršalimo ligų ir gripo sezoną išgyvena nėščios moterys. Baiminamasi, kaip reikės gydytis susirgus, ar medikamentai nepakenks vaisiui. Savo ruožtu gydytojai skuba raminti, kad viską galima suderinti, tačiau kartu įspėja, kas gali turėti negrįžtamų komplikacijų. Paprašyta įvardyti, kuo nėščiajai pavojingas peršalimas, Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos vadovė, Lietuvos akušerių ginekologų draugijos viceprezidentė prof.

Dažnai girdime pasakymą – „šiukštu neik į lauką šlapiais plaukais į lauką, nes susirgsi“. Mokslininkai skuba raminti – nieko tokiu atveju tikrai nenutiks, mat susergama ne nuo šalto oro, o viruso ar bakterijos. Vis dėlto gydytojai įspėja, kad su ne iki galo išdžiovintais plaukais lauke pasirodyti gali būti pavojinga dėl kitos priežasties.

Nuolatinis kosulys gali tapti įprastu dalyku šaltais žiemos mėnesiais. Laimei, yra daugybė greitų ir paprastų receptų, kurie gali greitai jus išgelbėti. Nuo efektyvių gėrimų iki įvyniojimų ir įtrinimų, kiekvienas gali rasti tai, kas tinka jiems, ir naudoti jį bet kada, kai tik reikia. „Bright Side“ labai rūpinasi skaitytojų ir jų šeimų sveikata, todėl pateikia jiems šiuos nuostabius receptus. 1. Pasigaminkite šiek tiek svogūnų-česnakų pieno.

Nors daugelis tautiečių įprastai pajutę pirmuosius peršalimo simptomus ieškodami pirmosios pagalbos skuba į vaistinę, gydytojai turi rimtą įspėjimą – neapdairiai nuo lentynų šluojami preparatai gali kaip reikiant sutrikdyti sveikatą.  Aukštadvario pirminės sveikatos priežiūros centro šeimos gydytoja Jurga Dūdienė pabrėžė, kad pirmiausia sukarščiavęs asmuo turi laikytis namų režimo ir gerti daug skysčių.  „Ne kavos, o vandens, arbatų, saugiai sveikti namuose ir neiti į darbą.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras įspėja, kad toliau nuosekliai stebimas sergamumo gripu augimas. Todėl nespėjusius pasiskiepyti dar ragina būtinai tą padaryti. Specialistai primena, kad apsauga nuo gripo turėtų pasirūpinti ne tik senyvo amžiaus žmonės, sergantieji lėtinėmis ligomis, bet ir nėščiosios. Praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja.

Nacionalinis visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) praneša, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 16–22 d.) bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis šiek tiek sumažėjo, tačiau gripo atvejų – toliau daugėja. Bendras sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 56,9 atvejo 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 61 atvejį 10 tūkst.

Neretai manoma, kad vyresnio amžiaus, labiau ligoti žmonės jautriau reaguoja į orų pokyčius, todėl ir dažniau miršta pereinamaisiais metų laikotarpiais – rudenį, pavasarį. Gydytojų teigimu, iš dalies tokiuose teiginiuose yra tiesos. Kaip rodo Statistikos departamento duomenys, vertinant pastarųjų 5 metus, mirtingiausias mėnuo buvo kovas. 2014 m. šį mėnesį mirė 3638, 2015 m. – 3969, 2018 m. – 3818 asmenų.

Anksčiau ar vėliau tai įvyks: itin užkrečiamos, mirtinos infekcijos mastas pasieks epideminį, o tuomet išplis didelėje pasaulio dalyje. Niekas negali pasakyti, kokia tai bus liga, tačiau galima pabandyti nuspėti, koks yra realiausias būdas jai atsirasti ir kaip žmonija tam gali pasiruošti.  2018-aisiais Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) atnaujino padidinto epideminio potencialo ligų, prieš kurias nėra efektyvių poveikio priemonių ir į kurias būtina atkreipti padidintą dėmesį, sąrašą.

Sergamumas gripu praėjusią savaitę augo, o ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) – truputį sumažėjo. Nacionalinio visuomenės sveikatos centro duomenimis, gruodžio 16–22 dienomis užregistruoti 152 gripo atvejai, ankstesniąją savaitę jų buvo 103. Lietuvoje dėl gripo ligoninėse gulėjo 28 asmenys, tarp jų 17 vaikų, keturi asmenys gydyti Intensyvios terapijos skyriuje. Ankstesnę savaitę hospitalizuoti 19 asmenų, tarp jų dešimt vaikų ir viena nėščioji.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), remdamasis naujausiu Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu,  informuoja, kad dabartinis gripo sezonas (2019/2020m.) gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: A tipo gripo virusas sudaro (71 proc.), o B tipo virusas trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų.

Gripas – tai ūmi virusų sukelta kvėpavimo takų infekcija, pasireiškianti karščiavimu, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu ir silpnumu. Gripo virusas plinta oro lašeliniu būdu. Čiaudint ar kosint susidarantys lašeliai patenka ant viršutinių kvėpavimo takų gleivinės. Užkratas taip pat gali būti perduodamas per kontaktą su kvėpavimo takų išskyromis (pvz.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) prognozuoja, kad šis gripo sezonas gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šią prognozę ULAC parengė remdamasis Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro pranešimu. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančiu A tipo gripo virusu.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad Lietuvoje praėjusią savaitę (gruodžio 9–15 d.) gripo atvejų skaičius išaugo, tačiau bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis išliko panašus. Sergamumas gripu ir ŪVKTI Lietuvoje per savaitę mažai pakito. Bendras sergamumo rodiklis praėjusią savaitę siekė 61 atvejo 10 tūkst. gyventojų (ankstesniąją savaitę – 61,6 atvejo 10 tūkst.

Lietuvoje daugėja sergančiųjų gripu, bet bendras sergamumas šia liga ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) neauga. Kaip rodo Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenys, pastarąją savaitę registruotų susirgimų gripu skaičius išaugo nuo buvusių 64 iki 81 atvejo. Bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis per savaitę beveik nepakito (buvo 61,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų) ir buvo gerokai mažesnis, nei pernai tuo pat metu.

Šiandien į Lietuvą pristatyta beveik 24 tūkst. papildomos gripo vakcinos dozių, kurias nupirko Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK). Tam papildomai prireikė 141 tūkst. eurų. Išaugus gripo vakcinos poreikiui šalyje, VLK specialistai nedelsiant aiškinosi, kiek tiksliai gydymo įstaigoms reikia papildomų dozių. „Pirmą kartą per gripo vakcinos kompensavimo laikotarpį, beveik visos gydymo įstaigų suplanuotos dozės buvo suskiepytos per rekordiškai trumpą laiką.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) specialistai informuoja, kad praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo visose apskrityse. Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis šių metų 48-ąją savaitę užregistruotas Telšių apskrityje, didžiausias – Kauno apskrityje. NVSC duomenimis, per savaitę sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo nuo 51,8 iki 61,9 atvejų 10 tūkst. gyventojų.

Dar net neprasidėjus gripo epidemijai norintiesiems pasiskiepyti nuo šios pavojingos ligos gali tekti kaip reikiant paplušėti. Dauguma didžiųjų miestų poliklinikų jau nebeturi tiek mokamų, tiek nemokamų vakcinų. Nors kai kurios teigė artimiausiu metu dar laukiančios jų papildymo, kitos tik skėsčiojo rankomis ir negalėjo pasakyti, ar jų šiemet beturės. Nors skiepų nuo gripo dar galima rasti privačiose klinikose, pasiskiepyti čia kainuos kur kas brangiau.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę sergamumas gripu ir ŪVKTI padidėjo Alytaus, Kauno, Klaipėdos, Panevėžio, Šiaulių ir Vilniaus apskrityse. Mažiausias sergamumas – Telšių apskrityje, didžiausias – Alytaus apskrityje. Lapkričio 18–24 d. sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis Lietuvoje padidėjo ir siekė 51,8 atv. 10 tūkst. gyventojų, kai lapkričio 11–17 d. sergamumo rodiklis buvo 48,1 atv. 10 tūkst. Lietuvos gyventojų.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, praėjusią savaitę Lietuvoje sergamumas gripu ir ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) šiek tiek padidėjo ir siekė 48,6 atv. 10 tūkst. gyv., prieš savaitę (spalio 28–lapkričio 3 d.) – 42,0 atv. 10 tūkst. gyv. Daugiausia sergančių gripu ir ŪVKTI lapkričio 4–10 d. užregistruota Vilniaus ir Kauno apskrityse (atitinkamai 53,3 ir 52,3 atv. 10 tūkst. gyv.

Gydymo įstaigoms skundžiantis, kad trūksta vakcinų nuo gripo, sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga teigia, kad antroji siunta jau yra gauta ir netrukus pasieks sveikatos įstaigas. „Antroji ta siunta, didesnė, yra gauta ir jinai jau keliauja į gydymo įstaigas. Artimiausiu metu jas pasieks“, – šeštadienį LRT radijui teigė ministras.

Neseniai nuo gripo mirė vienas ketverių metų berniukas. Jo mama klausė gydytojų nurodymų ir kaip begalėdama atidžiau prižiūrėjo du mažus jo brolius, nuolatiniame siaube, kad ir jie gali susirgti ir mirti. Apimta gedulo ir baimės, kelios dienos po sūnaus mirties ji įsijungė feisbuką, tikėdamasi pamatyti draugų palaikymo ir užuojautos kupinas žinutes. Vietoj to, ji rado dešimtis neapykantos kupinų komentarų: Tu esi siaubinga motina. Nužudei savo vaiką. Tu nusipelnei savo sūnaus baigties.

Gripui vieną po kito žmones guldant į ligos patalą, šalies gydymo įstaigas užplūdo norintys pasiskiepyti nuo ir mirtimi galinčio pasibaigti viruso. Tačiau nemokamas vakcinas nuo gripo gydymo įstaigose sunku rasti ir su žiburiu, mat, pasirodo, jos poliklinikos arba neturi, arba turi tik likučius. Tad šiandien skiepytis gali nebent turintys daugiau pinigų, mat skiepų turi tik privačios klinikos. Ir tai ne visos. Medikai neslepia nesitikėję tokio norinčiųjų skiepytis antplūdžio.

Medikai primena: tam, kad spėtų susiformuoti imunitetas, dabar – geriausias metas pasirūpinti skiepais nuo gripo. Tačiau kartu įspėja, kad vien to, norint apsisaugoti nuo sunkios šio virusinio susirgimo komplikacijos – plaučių uždegimo, nepakaks.   Gydytojo infektologo prof. habil. dr.  Alvydo Laiškonio teigimu, šiuo metu nuo gripo besiskiepijantys vyresni nei 35 metų amžiaus žmonės, ypač sergantys lėtinėmis ligomis, turėtų nepamiršti pasiskiepyti ir nuo plaučių uždegimo.

Įsibėgėjant peršalimo ligų ir gripo sezonui, auga ir skiepų nuo gripo viruso paklausa. Tiesa, kasdien su pacientais bendraujantys šeimos gydytojai pastebi, kad vis dar kyla nemažai įvairių dvejonių ir neaiškumų dėl gripo vakcinos. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro šeimos gydytoja Inga Lapūnienė atsako į dažniausiai pacientų užduodamus klausimus, rašoma pranešime spaudai.

Šiemet Lietuvoje gripo sezono pradžia oficialiai paskelbta kiek anksčiau nei pernai, o iš pietų pusrutulio, kur žiemos sezonas eina į pabaigą, plūsta įspėjimai, kad šių metų gripo virusas yra itin agresyvus ir į ligos patalą jau paguldė kur kas daugiau žmonių nei įprastai, rašoma pranešime spaudai. Kas mūsų laukia šį gripo sezoną, kalbamės su Medicinos diagnostikos ir gydymo centro bendrosios praktikos gydytoja Inga Lapūniene.

Nors gausūs gripo susirgimai šalyje dar nefiksuojami, medikai prognozuoja, kad šiemet gripas gali būti sunkus ir ragina nelaukti, kol virusas šalyje pasklis plačiai ir eiti pasiskiepyti. Nors nuomonės dėl skiepų šalyje vis dar kontraversiškos, anot gydytojų, joks grūdinimasis ar citrinų valgymas užkirsti kelio virusui taip, kaip vakcina, nepadės.

„Jei susergi sloga, pradedi kosėti, krečia temperatūra – kaip reikia atskirti, ar tai paprastas peršalimas, ar gripas?“ – klausia 24 metų Marija iš Rokiškio. Tiek peršalimui, tiek gripui yra būdingi panašūs simptomai, tačiau gripo atveju simptomai daug sunkesni, labiau išreikšti. Nors peršalimas labai vargina, dažniausiai nesukelia rimtų komplikacijų. Pirmasis peršalimo simptomas yra gerklės skausmas, praeinantis per vieną arba dvi dienas.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sumažėjo. Daugiausiai sergančiųjų gripu, net 13, šiuo metu yra Kaune.  42-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 14–20 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,5 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo didesnis – 65,4 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Medikai įspėja – gripo virusas ir kitos peršalimo ligos į patalą guldo vis daugiau lietuvaičių. Kai kurios gydymo įstaigos sergančiųjų pastarosiomis dienomis sulaukė du kartus daugiau nei prieš mėnesį. Ir bobų vasara eilių prie medikų kabinetų nemažina. Kaip sako specialistai, puikūs orai priverčia mus išsirengti, o netinkama apranga, anot gydytojų, viena iš priežasčių, dėl ko ir susergame.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo. Praeitą savaitę, lyginant su užpraeita, registruota beveik dvigubai daugiau gripo atvejų: atitinkamai 20 ir 37.41-ąją šių metų savaitę (2019 m. spalio 7-13 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 61,7 atv./10 tūkst. gyventojų. Praėjusiais metais tuo pačiu metu sergamumas buvo panašus – 64,4 atv./10 tūkst.  gyventojų.

Lietuva jau skelbia apie gripo sezono pradžią. Apie tai, koks šiais metais laukia mūsų gripas, kokiais simptomais pasireišia ir ar verta nuo jo skiepytis, kalbamės su profesoriumi, Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktoriumi Sauliumi Čaplinsku. Ar šiųmetis gripas numatomas grėsmingas? Manau, kad nereiktų nei gąsdint, nei per daug nusiraminti, nes gripas yra gripas.

Pirmosios 50 tūkstančių keturvalentės gripo vakcinos dozių, kuriomis nemokamai bus skiepijami rizikos grupėms priklausantys žmonės, jau pasiekė Lietuvą. Jos artimiausiu metu bus pradėtos pristatinėti šalies gydymo įstaigoms. „Šiuo metu gauta pirmoji gripo vakcinų dalis jau yra skirstoma po Lietuvos gydymo įstaigas.

Sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) padidėjo, praneša Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC). Praėjusiąją savaitę, lyginant su užpraeita, registruota 4 kartus daugiau gripo atvejų.40-ąją šių metų savaitę (2019 m. rugsėjo 30 d. – spalio 6 d.) bendras Lietuvos sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis siekė 58,6 atv./10 tūkst. gyventojų.

Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kiekvienais metais Europoje nustatoma 22 mln. sezoninio gripo atvejų. Nuo gripo sukeltų komplikacijų miršta apie 170 tūkst. europiečių. Tuo tarpu Lietuvoje per gripo sezoną vidutiniškai suserga 40–80 tūkst. šalies gyventojų. Kol vieni skuba skiepytis ir baiminasi nesuspėti, sveikatos specialistai paneigia mitus apie gripo virusą.

Medikai pranašauja, kad Lietuvoje šią savaitę prasidėjęs gripo sezonas gali būti nelengvas, mat iš Australijos atslinkęs virusas šiemet nuožmus. Specialistai kasdien fiksuoja vis daugėjančių gripo atvejų, tačiau nemokamai į rizikos grupes patenkančių žmonių skiepyti nėra kuo. Mat vakcina nuo gripo vėluoja. Ministras Aurelijus Veryga ramina, kad jaudintis nėra ko – esą viruso pikas dar negreit. Sergančiųjų daugėja Besiskundžiančių ar gripu, ar peršalimu eilės poliklinikose didėja.

Paskelbus oficialią gripo sezono pradžią kilo subruzdimas: nors laukiama itin agresyvus iš Australijos atkeliaujančio viruso, pasirodo, nemokamos gripo vakcinos gydymo įstaigas greičiausiai pasieks tik mėnesio pabaigoje. Tačiau gera žinia yra – daugelį poliklinikų šią savaitę jau pasiekė mokamos vakcinos. Portalas tv3.lt nusprendė pasidomėti, kiek gali šiemet tekti pakloti norint gauti skiepą nuo gripo.

Paskutinį rugsėjo sekmadienį minima Pasaulinė širdies diena vilniečiui Rimvydui Vekerotui – neeilinė. Beveik prieš du dešimtmečius, būdamas 33 metų, jis pateko į klastingos širdies ligos žabangus. Iki tol jaunas vyras nesiskundė jokiais sveikatos sutrikimais, medicininė knygelė bylojo tik apie vieną peršalimą ir vairuotojo pažymėjimui gauti privalomas sveikatos patikras.

Šią savaitę oficialiai prasidėjo naujas gripo sezonas. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC), vykdantis gripo stebėseną šalyje, kiekvieną savaitę skelbs sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) sergamumo rodiklius. Įvertinus šių metų praeitos – 39 savaitės – sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su užpraeitos (38 savaitės) sergamumo duomenimis, nustatyta, kad sergamumas gripu ir ŪVKT padidėjo visose administracinėse teritorijose, išskyrus Utenos ir Vilniaus.