finansinė krizė

Vasario 19 d. Seimo Europos informacijos biure įvyko Lietuvos vartotojų instituto ir Lietuvos Respublikos vertybinių popierių komisijos organizuota konferencija „Vartotojų apsauga finansinių paslaugų srityje“. Jos metu aptartos problemos, su kuriomis dažniausiai susiduria vartotojai esant ekonominei krizei, sudėtingėjant finansinėms paslaugoms bei augant jų pasiūlai, o taip pat būdai ir priemonės jas spręsti.

Valdančiųjų konservatorių prisiekinėjimai, kad priedų ir premijų dalybos po Vyriausybės ar ministerijų stogu bus griežtai uždraustos, buvo tik spalvotų burbulų pūtimas, pastebi "Lietuvos rytas". Į taupymą viena pirmųjų nusispjovė konservatoriaus Arvydo Sekmoko vadovaujama institucija. Iš pradžių Energetikos ministerija dar mėgino nuo visuomenės slėpti, kad per sunkmetį žarsto pinigus savo darbuotojams.

Nors gido profesija per pastaruosius penkerius metus tapo populiaria, šįmet gidų bendruomenė gerų metų nesitiki. Šeštadienį Kauno gidų bendrija mini Tarptautinę gido dieną. Renginyje dalyvaus apie šimtas gidų iš Kauno, Klaipėdos ir Druskininkų.   Ryšių istorijos muziejuje vyksiančioje šventėje bus pagerbti labiausiai turizmui nusipelnę gidai. Nominacijos įsteigtos už kilniausią poelgį, kūrybingumą, taip pat turizmo srityje ilgiausiai ir aktyviausiai dirbantiems gidams.

Mūsų – 3,3 milijono. Valstybės sektoriuje darbuojasi apie 400 tūkst. žmonių, privačiame sektoriuje - apie 760 tūkst. žmonių, savarankiškai – apie 170 tūkst. žmonių, apie 500 tūkst. gyvena užsienyje,  apie 270 tūkst. žmonių yra bedarbiai. Apie 35 proc. žmonių gauna socialinę paramą.  Žemiau skurdo ribos  gyvena apie 20 proc. žmonių.  Šešėlinė ekonomika apima  apie 25 proc.

Per praėjusius metus Vyriausybė sutaupė 23 mln. litų, skirtų reprezentacijai, transportui ir komandiruotėms. Šių lėšų išleista dvigubai mažiau nei 2008 m., skelbia Ministro Pirmininko spaudos tarnyba. Anot pranešimo, reikšmingiausiai Vyriausybė sumažino reprezentacijos išlaidas - jai 2009 m. išleista 57 proc. mažiau nei 2008 m., tokiu būdu sutaupyta 10 mln. litų. Dar 10 mln. litų sutaupyta 49 proc. sumažinus išlaidas komandiruotėms, o 35 proc.

Sunkmečiu darbdaviams įstatymo raidė svarbiau nei žmoniškumas, nors dar visai neseniai jie užsimerkdavo prieš teisės aktų nurodymus. Tikėtis, kad darbdavys apmokės artimo žmogaus laidotuvėse sugaištas dienas, gali nebent valdininkai arba profesinių sąjungų ginami pavaldiniai. Kad net mirus mamai nemokamos atostogos neišvengiamos, įsitikino Panevėžio dailės mokykloje daugiau nei tris dešimtmečius bibliotekininke išdirbusi Salomėja Normantienė.

Nukritusios lubų plokštės ir per kiaurymes per šios žiemos atlydį besisunkiantis vanduo centriniame Kauno miesto savivaldybės V. Kudirkos bibliotekos filiale, pačiame Laisvės alėjos centre, - įtaigi iliustracija apverktinos daugelio senųjų miesto kultūros įstaigų būklės, kuriai bent artimiausiu metu nelemta pagerėti.

Įgyvendinant sveikatos įstaigų pertvarką, nuo balandžio 1-osios iš kai kurių rajoninių ligoninių nebebus perkamos sudėtingesnės paslaugos. Dėl to dalis medikų liks be darbo. Labiausiai nuskriausta Klaipėdos apskrityje - Gargždų ligoninė. Jos darbuotojams dabar - nerimo ir netikrumo laikotarpis. Čia ruošiamasi "blogiausiam variantui". "Niekada neturėjome skolų, patalpos geros, įranga apsirūpinę, personalo pakanka, atrodo, galėjome išlikti.

Tai Darom ar neDarom? O gal visgi Darom? Bet jei Darom – tai ką? 2010-ieji metai Lietuvai bus ne tik kad nelengvi, bet tam tikra prasme ir lemtingi. Nuo to, kokia Lietuva už, tarkime, dviejų metų išsikapanos iš ekonominio nuosmukio, priklausys viso dešimtmečio ekonomikos ir visuomenės vystymosi dinamika. Nuo to artimiausio dešimtmečio, ko gero, priklausys Lietuvos vieta Europoje ir pasaulyje visą dvidešimt pirmąjį amžių. Valstybių ir visuomenių vystymasis dažnai yra labai inertiškas.

Graikijos premjeras George Papandreou pavadino ES paramą finansinės krizės krečiamai Graikijai „drovia“ ir „per lėta“, praneša "bbc.co.uk". Kabineto nariams jis piktinosi, jog ES trūksta koordinacijos, be to, ji kenkia Graikijos patikimumui. Ketvirtadienį Briuselyje įvykusio susitikimo metu ES pasiūlė Graikijai paramą tačiau nedetalizavo, kaip tai būtų padaryta. Graikijos skolų krizė jau pakenkė euro stabilumui ir jo vertei.

Nacionalinio kraujo centro Panevėžio filialas pirmą kartą per visus savo darbo metus nebeturi kur dėti kraujo, nors dar pernai nuolat stigdavo tai vienos, tai kitos grupės. Tapo auksiniu Šiemet mandagiai išprašomi net ir nemokamai duoti kraujo atėję gyventojai. Apie norinčiuosius jį parduoti nėra net kalbos. Panevėžio kraujo centras atšaukė planuotas išvykas į apskrities miestus, kur su vietos įstaigomis buvo susitaręs, kad jų darbuotojai nemokamai duos kraujo.

Besilankant kitose šalyse, kalbant su užsienio verslininkais apie savo kraštą, reikia šnekėti pozityviai, iš gerosios pusės. Tačiau pozityvaus šnekėjimo negalima maišyti su elementariu klaidinimu, priverčiančiu išmanančius gūžčioti pečiais.

Vyriausybės vadovas išvyko už  Atlanto. Kaip skelbiama oficialiame pranešime „..šis vizitas į JAV yra fokusuotas į IT technologijų bendroves ir stambius investuotojus”. Nenuilstant kuriamas Lietuvos, kaip be penkių minučių IT supervalstybės, įvaizdis. Nuo vyriausybės galvos iki ministro D. Kreivio kalama, kad Lietuvą jau tuoj išgelbės modernios technologijos, o Lietuva tapsianti vos ne pasauliniu inovacijų centru.

Nors pasaulinė naftos kaina krinta, Lietuvoje degalai kažkodėl brangsta. Lenkų valdoma Mažeikių bendrovė “Orlen Lietuva” ginasi, kad ji čia niekuo dėta, o kaltę dėl to meta mažmenininkams. Šie rodo pirštais į didmenininkus. Pastaruoju metu naftos kaina pasaulio rinkose mažėjo, tačiau degalai Lietuvoje, priešingai nei kitose Baltijos valstybėse, brango. Šiomis dienomis A-95 markės benzinas jau peršoko 4 litų ribą.

Lietuva tarptautinėse rinkose vėl bando pasiskolinti didžiules sumas kamšyti biudžeto skylėms. Šį kart vėl bandoma skolintis doleriais. Tikimasi, kad pavyks pasiskolinti mažesnėmis palūkanomis, mat reitingų agentūros vis geriau vertina Lietuvos galimybes vykdyti įsipareigojimus. Premjeras Andrius Kubilius, atidarydamas Niujorko biržos NASDAQ prekybos sesiją, ragino Amerikos investuotojus ieškoti galimybių Lietuvoje. Tačiau tuo pat metu ir Lietuva ieškojo galimybių Amerikoje.

Nors bankai jau nebedalija paskolų į kairę ir dešinę, pagundų greitai pasiskolinti pinigų netrūksta. Šiandien pinigai siūlomi mobiliuoju telefonu, internetu, prekybos centruose, kur juos išleisti kyla daugiausiai pagundų. "Tai daug patogiau nei skolintis iš draugo", - tokiais ir panašiais šūkiais klientus vilioja greituosius kreditus suteikiančios bendrovės, žadančios sąskaitą papildyti vos per 5 minutes.

Panevėžio mokykloms gresia nuo balandžio likti be elektros, o sargų, valytojų, virėjų atlyginimams pinigų užteks tik iki spalio. Tokias prognozes pateikia švietimo įstaigų vadovai, išvydę šių metų Savivaldybės biudžeto projektą. Butas – už 25 Lt „Nėra problemų tik dėl mokinio krepšelio lėšų – jų užteks ir pedagogų atlyginimams mokėti, ir mokymo priemonėms pirkti.

Žmonės pavargo nuo krizės. Pavargo nuo chaotiškų A.Kubiliaus Vyriausybės žingsnių, nuo mokesčių sistemos be sistemos. Ką daryti, kad atsikratytume krizės čempionų titulo? Ekonomikos atsigavimui įtakos turi ne tik eksporto skatinimas, bet ir vidaus vartojimo didinimas. Todėl būtinas žingsnis, kurį reikia žengti, ir stimulas ekonomikai gaivinti, yra pridėtinės vertės mokesčio grąžinimas į buvusias ribas.

Arba Klaipėdoje sunkmetis jau baigėsi, arba jis toks gilus, kad žmonės nebegali įsigyti netgi dėvėtų drabužių. Tad pigios aprangos parduotuvių savininkai tvirtina išgyvenantys ne pačius geriausius laikus. Dėl to, jog Klaipėdoje tokių prekybos vietų - gausybė, o paklausa labai sumažėjusi, pagaliau, suprastėjus iš užsienio gaunamo asortimento kokybei, kai kurių parduotuvių savininkai keičia veiklos pobūdį ir turimas prekes dalina kone už ačiū.

Kauno vadovas Andrius Kupčinskas savo patarėjams net ir sunkmečiu skiria 30 proc. atlyginimo dydžio priedus. Sausio mėnesį 1000 litų priedais prie atlyginimo pamaloninti du patarėjai, rašo "Kauno diena". Iš savivaldybės biudžeto trims mero patarėjams kas mėnesį atseikėjama po tris tūkstančius litų prie pareiginės algos, tačiau nei miesto vadovas, nei patys patarėjai nemano, kad sunkmečiu tai yra prabanga. "Niekam neįdomu, kad Kalėdas šventėme nesulaukę savo kuklių algų, nes jos vėlavo.

Šeiminis eksperimentas. Vakarieniaudamas namie su šeima ir žiūrėdamas per televiziją žinias, kur vis buvo minima krizė, apsimečiau kvaileliu ir vaikų paklausiau: „Kas gali man paaiškinti, kas yra ta krizė?“  Buvo įdomu sužinoti, kaip jie ją supranta. Vaikų lūpomis Pirmasis prabilo vyresnėlis – dešimties metų šeimos vyras. Prieš tai atidžiai pažiūrėjęs į mane, ar nejuokauju. „Na, nesupranta… Krizė būna tada, kai tu manęs prašai paskolinti 20 litų, o aš tikrai nenoriu.

Vis aktyviau darbo pradedantys ieškoti romai teigia, kad darbdaviai duris atveria tik šviesesnio gymio asmenims. Nors į ketvirtadienį Romų visuomenės centre iškilmingo naujo savarankiškos darbo paieškos terminalo atidarymą romų beveik neatėjo, Vilniaus darbo biržos vadovas tikina, kad jie pradėjo aktyviau domėtis įdarbinimo galimybėmis.

Kol statistikai skelbia neigiamus ekonomikos rodiklius, kalbėti apie recesijos pabaigą neišeina, sako Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos manymu, reikia palaukti dar bent vieno ketvirčio duomenų. "Kol yra smukimas, visada kalbame apie recesiją. Čia nėra apie ką ir diskutuoti. Tai, kad du ketvirčiai buvo gana palankūs ir pozityvūs, jau yra neblogai, bet tai daugiau teorinės diskusijos. Kalbėkime apie tiesioginę ir realią įtaką ekonomikos ciklui. Kol kas esame nuosmukyje.

Nors oficialiai ir išbridę iš ekonominės duobės, britai vis dar ieško būdų valstybės išlaidos sumažinti. Vienas jų - leisti vyresniems asmenims dirbti net ir įkopus į aštuntąją ar devintąją dešimtį. Pagal dabartinę tvarką Jungtinėje Karalystėje į pensiją moterys išeina būdamos 60, o vyrai - 65 metų. Tai privaloma tvarka - darbdavys gali neatsižvelgti į darbuotojo norą dirbti ilgiau.

Visą pasaulį apėmęs ūkio nuosmukis paveikė ir Italijos mados verslą - garsių dizainerių etiketėmis pažymėti drabužiai perkami rečiau, gamintojų išlaidos didėja ir visa tai mažina drabužių gamintojų pelną. Ypač nuostolingi mados verslui buvo pastarieji dveji metai. 2007-2009 metais Italijoje išnyko beveik 10 tūkst. madingų drabužių gamintojų. Tokių prekių apyvarta pernai sumažėjo 16 proc. ir dabar sudaro tik 45 mlrd. eurų. 20 proc.

Stingant lėšų mokyklų valymui, kai kuriose švietimo įstaigose aplinką tvarkyti padeda patys moksleiviai. Radviliškio Lizdeikos gimnazija šiemet gavo dvigubai mažiau pinigų nei pernai aplinkai tvarkyti, dėl to mažėjo valytojų ir kitų darbuotojų atlyginimai, kai kurie išėjo iš darbo. Mokyklos direktorius Jonas Varkulevičius sako, kad gimnazistai patys pasiūlė tvarkyti dalį mokyklos patalpų. „Moksleiviai tvarko kabinetus. Iš principo nėra nė vieno, kuris prieštarautų.

Iš Klaipėdoje gyvavusių kone trisdešimties videonuomos salonų dabar likę vos septyni. Tačiau sunkmetis čia niekuo dėtas. Salonų savininkai prisimena laikus, kai Lietuvoje taip pat klestėjo nedarbas, o videonuomos salonai lūždavo nuo klientų. Tiesiog tuomet nebuvo tokio spartaus interneto ir virtualios vagystės buvo retesnis reiškinys. Amerikiečių technologijų tyrimų organizacijos IDG analitikai sudarė dešimties dalykų, kurie turėtų mus palikti artimiausiu metu, sąrašą.

Šventiniam laikotarpiui praėjus taksi įmonės vėl sulaukia tik pavienių klientų. Drastiškai savo paslaugas atpiginę vežėjai neslepia, kad vos suduria galą su galu ir ieško naujų būdų, kaip išgyventi. Įnirtingiausiai į kainų karą įsitraukė Vilniuje veikiančios taksi įmonės. Prieš porą metų už nuvažiuotą kilometrą prašę 3 litų, pernai vežėjai vienas po kito sumažino kainas iki 1,29-1,50 lito už kilometrą.

Ką daryti ir ko nedaryti, kad krizės pasekmės nebūtų ypač sunkios? To galime pasimokyti iš kitų kraštų patirties, aišku, įvertinant mūsų situaciją,  panaudojant tai, kas tinka mums. Priemones galima suskirstyti į trumpalaikes, sakytume, greitojo reagavimo, kurios skirtos švelninti krizės poveikį,  paspartinti išėjimą iš jos, ir ilgalaikes – nuo jų priklausys, kaip gyvensime po krizės.

Vyriausybė ir Seimas toliau stebina savo nenuoseklia politika. Viena ranka priimami sprendimai, kad į aplinką būtų išmetama mažiau teršalų. Kita skatinama, kad žmonės kuo daugiau vartotų dujų, elektros ir taip didintų taršą. Prizas už tai - mažesni energijos tarifai. Brangesni metai Šiomis dienomis Lietuvos gyventojai už įvairias komunalines paslaugas paskutinį kartą moka senomis kainomis. Nuo sausio brangsta dujos, elektra, kai kuriose savivaldybėse ir šildymas bei vanduo.

Baigiantis praėjusiems metams - gruodžio mėnesį - tik 5 proc. Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad reikalai pastaruoju metu Lietuvoje iš esmės krypsta į gerąją pusę. Net 93 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių atsakė, kad reikalai Lietuvoje pastaruoju metu blogėja. 2 proc. apklaustųjų neturėjo nuomonės šiuo klausimu. Per mėnesį nuo lapkričio apklausos šie vertinimai nepasikeitė. Prieš metus - 2008 metų gruodį - 11 proc.

Bedarbių skaičius Lietuvoje grėsmingai artėja prie kritinės 300 tūkst. ribos. Kiekvieną dieną šalyje darbą praranda daugiau kaip tūkstantis žmonių. Artėjame ribos, kurią peržengus, ekspertų tvirtinimu, iškyla realūs socialinių neramumų, visuomeninio sprogimo grėsmė. Jau esame ties slenksčiu, kurį peržengus gali prasidėti nevaldomi procesai.

Klaipėdos taksi firmų atstovai tikina dirbantys nuostolingai, nes klientų vis mažėja ir mažėja. Jie ir maršrutinių mikroautobusų vairuotojai svarsto, kad visi dabar važinėja pigiausia transporto priemone - autobusais. Tačiau ir šių įmonių vadovai negali pasigirti keleivių gausa. Tačiau transportininkai kainų mažinti nesiruošia, nes netiki, kad tai išgelbėtų jų verslą. "Grynas nuostolis" "Dirbame tik, tam kad dirbtume.

Trečiadienį nuo vidurnakčio sostinės Savanorių prospekte bus išjungti visi gatvės žibintai, Konstitucijos prospekte prie savivaldybės degs tik kas trečias. Tokio vienos nakties eksperimento Vilniaus savivaldybė imasi dėl lėšų trūkumo. Taupydama savivaldybė taip pat svarsto magistralinėse gatvėse palikti degti tik kas trečią žibintą arba nuo vidurnakčio iki 6 valandos ryto pagrindinių gatvių apšvietimą visiškai išjungti. Tuo metu mažose gatvelėse ketinama palikti degti po du iš trijų žibintų.

Europos Komisija ir ES pirmininkaujanti Ispanija paskelbs 2010-uosius Europos kovos su skurdu ir socialine atskirtimi metais. Šūkiu „Įveikime skurdą!" kviečiama kovoti su skurdu, kurį tiesiogiai patiria vienas iš šešių europiečių; šiai kovai ES 2010 m. skirs didžiausią dėmesį. Europos Komisijos Pirmininkas José Manuelis Durão Barroso ir Ispanijos Ministras Pirmininkas José Luisas Rodríguezas Zapatero kovos su skurdu metus pradės renginiu Madride.

Baigiantis praėjusiems metams aštuoni iš dešimties - 79 proc. - Lietuvos gyventojų buvo tos nuomonės, kad šalies ekonominė padėtis per pastaruosius kelis mėnesius pablogėjo. Tik 2 proc. viešosios nuomonės apklausos dalyvių gruodžio mėnesį šalies ekonominę padėtį vertino kaip pagerėjusią. 15 proc. respondentų atsakė, kad per pastaruosius du mėnesius ji nepasikeitė.

Darbo partijos pirmininkas, europarlamentaras Viktoras Uspaskichas konservatorių lyderių kalbas apie pastebimą Lietuvos atsigavimą nuo krizės vadina nesąmonėmis ir reikalauja valdančiosios koalicijos atstovų žodžius įrodančių argumentų ir skaičių. Anot Europos parlamento nario, apie krizės pabaigą belieka tik svajoti, o konservatorių valdžia padarė viską, kad atsigavimas nuo krizės būtų kuo tolimesnis ir kuo skausmingesnis.

Socialines išmokas ir atlyginimus nurėžusi Lietuvos valdžia lengva ranka vėjais leidžia mokesčių mokėtojų pinigus. Net ekonominės krizės sąlygomis valdžia neatsisako įpročio gyventi plačiai. Finansų ministerija toliau leidžia milijonus nuomai prestižiniame „Vilniaus vartų“ komplekse, o kitų institucijų paimti kreditai dengiami iš mokesčių mokėtojų kišenės.

Panevėžio savivaldybei priklausančios bendrovės viena po kitos įkeitinėja savo turtą bankams. Bankams jau įkeista "Panevėžio autobusų parkui" priklausanti autobusų stotis, apšvietimu bei gatvių ir šaligatvių priežiūra besirūpinančios bendrovės "Panevėžio gatvės" dalis pastatų. Įkeisti ketinama ir miestą nuo sniego patalų vaduojančios Panevėžio specialiosios autotransporto įmonės administracijos būstinę.

Sumažėjusios pajamos ir smarkiai išaugusios cigarečių kainos vis daugiau gyventojų priverčia mesti rūkyti. Pastaruoju metu medikai sulaukia gausesnio būrio prašančiųjų pagalbos padėti atsisakyti cigaretės, o didieji prekybos tinklai fiksuoja vis didesnį tabako pardavimo kritimą. Gaila pinigų cigaretėms „Iki“ nurodo, kad šių metų pradžioje, palyginti su 2009-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, cigarečių pardavimas smuko maždaug 50 procentų.

Sunkmečiu mažėjančios gyventojų pajamos dėvėtų drabužių pardavėjams buvo įžiebusios viltį, kad šis verslas netrukus atgis. Tokias svajones kurstė tai, kad vis daugiau žmonių negali sau leisti įsigyti naujų gaminių. Tačiau apsilankius Panevėžio dėvėtų drabužių parduotuvėse galima pajusti slogią nuotaiką. Prieš Kalėdas šiek tiek suaktyvėjęs verslas vėl nurimo, o daugelyje parduotuvių darbužiai išparduodami po kelis litus.

Lietuvoje daugėja sunkiai besiverčiančių žmonių. Laimė, daugėja ir norinčiųjų jiems padėti. Krizė dar ne visiems sujaukė protus. Baimės įtaka biudžetui Premjeras Andrius Kubilius pensijų ir kitų išmokų mažinimo proga lietuviams išaiškino dieviškąjį gyvenimo ir mirties dėsnį: „Vieni gimsta, kiti miršta – tai Dievo dėsnis.

Šiemet į ligonines atsigulusieji pamatys rūškanesnius medikų veidus ir galbūt turės primokėti už gydymą kaip kaimynai latviai. Palyginti su praėjusiais metais, beveik 400 milijonų litų sumažėjęs sveikatos apsaugos finansavimas, išaugusios elektros ir kuro kainos ligoninių vadovus verčia nerimauti, kaip reikės verstis.

JAV prezidentui sulaukiant gausybės kritikos, kad savo sveikatos apsaugos reforma jis nori įvesti socialdemokratiją Vašingtone, ekonomistas ir Nobelio premijos laureatas amerikietis Paulas Krugmanas nurodo, jog europietiškojo stiliaus socialdemokratija, kurią taip dažnai juodina Amerikos konservatoriai, iš tiesų veikia. Sveikatos apsaugos reformai artėjant prie finišo linijos konservatoriai vis garsiau aimanuoja ir žvangina ginklais.

Pernai daugiausia dėmesio krizei suvaldyti skyrusi Vyriausybė šiemet žada žvelgti plačiau. Premjeras Andrius Kubilius mano, kad atgauti gyventojų pasitikėjimą padės šių metų prioritetinių darbų sąrašas. Jis šiandien bus pristatytas prezidentei. Po šio karšto susitikimo, be kita ko, gali paaiškėti, ar užsienio reikalų ministro postą išsaugos Vygaudas Ušackas.

Ekonomistai pabrėžia, kad būtent eksportas yra tas veiksnys, kuris gerokai prisidėtų prie šalies ekonomikos atsigavimo. Pirmiausia valdžia raginama griauti biurokratines sienas, trukdančias verslui vėl atsistoti ant kojų ir įsibėgėti. Praėjusių metų pabaigoje vilties suteikė pirmieji eksporto atsigavimo ženklai. Statistikos departamentas kelis mėnesius iš eilės užfiksavo didėjančią eksporto apimtį.

Informatikos ir ryšių departamento prie Vidaus reikalų ministerijos duomenimis, 2009 metais bendras nusikalstamumo augimas – 6,6 proc. „Guodžia tai, kad liūdniausios prognozės apie nevaldomą nusikalstamumo augimą nepasitvirtino, nusikalstamumas viešosiose vietose sumažėjo net 9,4 proc., o nusikalstamų veikų, padarytų gatvėse, sumažėjo net 21,9 proc.

Nuo vasario 1 dienos sekmadieniais Vilniaus maršrutų autobusai ir troleibusai darbą pradės nuo 6.30 val. ryto. Taip pat, anot Vilniaus savivaldybės, laikinai naikinami besidubliuojantys autobusų ir troleibusų maršrutai: autobusų 80 maršrutas „S. Stanevičiaus g. – Centras”, 81 maršrutas „Fabijoniškės –– Ukmergės g. – Centras”, 82 maršrutas „Pilaitė – Spaudos rūmai” ir troleibusų 15 maršrutas „Stotis – Žemieji Paneriai”. Dėl keleivių srautų sumažėjimo nuo šių metų vasario 1 d. troleibusų 18 marš...

Šiemet Panevėžio rajono savivaldybei norint išgyventi, kai apie penktadalį mažesnis biudžetas nei pernai, teks taip susiveržti diržą, kad liktų galimybė tik kvėpuoti. Padėtis – be išeities Savivaldybėje sudaryta taupymo komisija, vadovaujama administracijos direktoriaus Vitalijaus Žiurlio, rengia planus, ką dar galima sumažinti, ko atsisakyti, kad būtų sutaupyta mažiausiai keliolika milijonų litų. Dėl Savivaldybės darbuotojų jau apsispręsta.