finansinė krizė

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Živilė Kropaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Graikijos vyriausybė artimiausiu metu žada sukurti naują transliuotoją, tačiau dabar sutrikę ne tik daugiau kaip pustrečio tūkstančio darbo netekusių žmonių, bet, regis, ir patys politikai, neturintys vienos nuomonės apie tai, kaip geriausia spręsti šias problemas.

Islandijos ekonomika atsigauna po krizės, tačiau šios salos gyventojai vis dar nešioja ketverių metų sunkmečio randus. Einaras Gudmundssonas „The Financial Times“ pasakoja apie telefono skambutį, kurio sulaukė vieną rytą. Jo draugas papasakojo apie vagystę praėjusią naktį. „Tai buvo pirmoji vagystė, kai viskas, ką žmogus pavogė iš mažos parduotuvėlės buvo tik duonos kepalas. Nei pinigų, nei kitų daiktų jis neėmė.

Per pastaruosius ketverius metus darbo vietų skaičius Estijoje sumažėjo 16 proc. (99 tūkst.), skelbia AFP, remdamasi Estijos statistikos agentūros duomenimis.Iš viso Estijoje gyvena 1,3 mln. žmonių. Nuo 2005 metų daugiausia darbo vietų šalyje buvo 2008 m. pirmąjį ketvirtį – tuomet jų skaičius viršijo 620 tūkst. (iš jų per 17 tūkst. – neužimtų). Palyginimui, šiuo metu Estijoje yra 522 tūkst. darbo vietų (7 tūkst.

Europos laukia sudaužytų vilčių vasara, įsitikinęs pagrindinis „Saxo Bank“ ekonomistas Steenas Jacobsenas. Pasak jo, nepasitenkinimas dabartine griežtos ekonomikos politika ir nenoras vykdyti esmines reformas europiečius įvarė į aklavietę. „Visiškai akivaizdu, kad politikai yra persigandę, rinkėjai nori parodomųjų egzekucijų, visi bando kalbėti apie reformas ir realius pokyčius.

Didžiojoje Britanijoje krizės laikotarpiu, kai aukso kainos pakilo į rekordines aukštumas, padaugėjo vagių, įsilaužiančių į namus dėl aukso papuošalų, rašo „The Guardian“. Dažnai plėšikai taikosi į namus, kuriuose gyvena iš Azijos kilusios šeimos, daugiausia – iš Indijos, nes paprastai šios šeimos saugo dideles juvelyrinių aukso papuošalų kolekcijas.

Europos Komisija (EK) vykdo neteisingą ekonominę politiką, kuri gali įstumti Europą į 15 metų truksiančią recesiją. Apie tai per interviu laikraščiui „La Libre Belgique“ sakė Belgijos pramonės ministras Paulas Magnette. Valdininkas pabrėžė, kad apie tokią ilgą recesiją kalba „visi garsūs ekonomistai“. Pasak ministro, biudžetų mažinimo planai, įskaitant socialinių programų karpymą, skatins ekonomikų traukimąsi.

Naujuoju YouTube hitu tapo 1963 metų prancūzų komedijos perdirbimas, į kurį buvo „įmontuotos“ Prancūzijos prezidento Nicolas Sarkozy ir Vokietijos kanclerės Angelos Merkel galvos. Per keturias dienas filmuką peržiūrėjo daugiau nei 380 tūkstančių žmonių. Kaip praneša agentūra Reuters, originaliame filmuke pagyvenusi moteris švenčia savo 90-metį su keturiais įsivaizduojamais draugais, kurių vaidmenis atlieka patarnautojas.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel įspėjo, kad naujieji metai bus be abejonės sunkesni už 2011 metus. Pasak Merkel, Europa ir taip jau susidūrė su sudėtingiausiu išbandymu per kelis dešimtmečius, tačiau ateityje dėl to taps tik stipresnė. Vokietijos vadovė paragino stipriau kooperuotis, kad būtų išgelbėtas euras. Pasak jos, Vokietijos ekonomika vis dėlto veikė pakankamai sėkmingai, nors kitais metais bus dar sunkiau, praneša Guardian.

Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy interviu dienraščiui „Le Monde“ teigė, kad Europa jokiu būdu negalėjo priimti Didžiosios Britanijos nuogąstavimų dėl naujų finansų sektoriui skirtų taisyklių. Interviu N. Sarkozi taip pat pažymėjo esąs patenkintas Europos centrinio banko (ECB) veiksmais, skirtais pagerinti bankų likvidumą ir išvengti kreditų krizės. N. Sarkozy tikisi, kad ECB veiksmai padės sumažinti nepagrįstą nerimą dėl valstybių skolų.

Nejaugi euroskeptikai iš tiesų buvo teisūs? Ar svajonės apie vieningą Europą – kilusios iš idėjos užkirsti kelią naujiems europiečių tarpusavio nesantaikos proveržiams ir paremtos viltingu tikėjimu, jog tautinės valstybės jau yra atgyvena, o bendradarbiavimo pagrindu turėtų būti bendra europietiškoji tapatybė – galų gale tebuvo tik utopiškos viltys? Iš pirmo žvilgsnio atrodo, jog dabartinė Europos krizė, kai kurių žmonių laikoma pirmu žingsniu link Europos Sąjungos (ES) žlugimo, yra vien finan...

Vokietijos kanclerė Angela Merkel nemano, kad euro zonos skolų krizė gali būti išspręsta greitai, ir penktadienį vietos politikams sakė, kad vienintelis būdas judėti į priekį yra keisti Europos Sąjungos (ES) sutartį ir suformuoti griežtesnę biudžetinę sąjungą. Anot jos, tam gali prireikti kelerių metų, praneša AP. Kalbėdama šalies politikams A. Merkel pabrėžė, kad 17 euro zonos valstybių narių turi sustiprinti ES institucijas ir euro zonos finansines taisykles.

Stambios besivystančios ekonomikos pasiūlys finansinę paramą Europos skolų krizei spręsti, jeigu bus padidinta jų įtaka Tarptautiniame valiutos fonde (TVF), o pati Europa dės daugiau pastangų savo pačios problemoms spręsti, ketvirtadienį pareiškė Brazilijos finansų ministras Guido Mantega. Pasak jo, Brazilija ir kitos BRICS šalys pasirengusios paremti lėšomis Tarptautinį valiutos fondą siekdamos įveikti skolų krizę, kuri kelia vis didesnę grėsmę ekonomikos augimui.

Lenkija paskelbė neįprastą kreipimąsi į Vokietiją, ragindama padaryti visa, kas įmanoma, kad būtų išgelbėta euro zona, kadangi tik Vokietija gali susidoroti su šiuo uždaviniu ir kadangi jai tenka „ypatinga“ istorinė atsakomybė.

Žinome, jog graikai nėra labai patenkinti siekiais taupyti, tad prieštaravimų įkarštyje, temperamentingieji pietiečiai nusprendė streikuoti spalio 12-13 dienomis, rašo kelionių tinklalapis Makalius.lt. Graikijos žiniasklaida praneša, jog muziejų darbuotojai nusprendė streikuoti, nes Graikijos Kultūros ministerija žada sumažinti atlyginimus. Tuo pačiu siekiama atkreipti viso pasaulio dėmesį į muziejų ir paminklų finansavimo trūkumą.

Antradienį dalyvaudamas vienoje televizijos laidoje JAV prezidentas Barackas Obama pareiškė, kad JAV ekonomiką buvo ištikęs „širdies priepuolis“, ji išgyveno, tačiau jėgas atgauna nepakankamai greitai, praneša AFP.

Viena iš Lietuvos finansinės krizės priežasčių yra ta, kad buvęs ilgametis Lietuvos banko vadovas Reinoldijus Šarkinas per daug pasitikėjo šalyje didžiąją rinkos dalį užėmusiais švedų bankais ir nevaldė išorės kreditų srautų, mano ekonomistas Stasys Jakeliūnas. Dėl to naujajam centrinio šalies banko vadovui Vitui Vasiliauskui keliamas uždavinys nekartoti pirmtako klaidų ir prižiūrėti bankų sistemą.

Infliacija Kinijoje gegužę paspartėjo iki 5,5 proc. - aukščiausio lygio per 34 mėnesius, daugiau nei prognozuota. Manoma, kad tokie duomenys gali paskatinti valdžią toliau griežtinti monetarinę politiką, net nepaisant požymių apie sulėtėjusį ekonomikos augimą. Kinijos pramonės gamyba gegužę išaugo 13,3 proc., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai tuo tarpu analitikai prognozavo 13,2 proc. prieaugį. Analitikai prognozuoja, kad infliacija birželį dar paspartės.

„Kita finansų krizė yra neišvengiama, nes nespėjome išspręsti pagrindinių priežasčių, sukėlusių ankstesnę krizę“, – teigė legendinis investuotojas Mark Mobius, kuris valdo investicinės kompanijos „Franklin Templeton Investments“ fondus. 2008 metų rugsėjį globalinę finansinę krizę iš dalies sukėlė išvestiniai finansiniai produktai, JAV vidaus paskola, dolerio nuvertėjimas kas ir lėmė „Lehman Brothers Holdings“ žlugimą ir krizės pradžią.

Šveicarijos bankas UBS nutarė iškelti savo investicinį banką iš Šveicarijos, praneša „The Wall Street Journal“. Sprendimas susijęs su griežtinamais reikalavimais dviem stambiausiems šalies bankams - UBS ir „Credit Suisse“. UBS ketina išskirti savo investicinį verslą į atskirą juridinį asmenį ir perkelti jį į Londoną, Niujorką ar Singapūrą, kur bankas vykdo daugiausia sandorių. Po 2008 m. finansinės krizės daugelyje šalių buvo priimtos griežtesnės bankininkystės veiklos reguliavimo normos.

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka paskelbė, kad gali būti paleisti politiniai kaliniai, praneša agentūra AFP. Vis dar kalinami du opozicionieriai, tačiau „greičiausia ir jie“ bus paleisti, pareiškė prezidentas trečiadienį viešėdamas Kazachstane. Pasak jo, „nėra pagrindo toliau eikvoti pinigus jų kalinimui“. Kokius opozicionierius turi omenyje, A. Lukašenka nepasakė.

Europos centrinis bankas (ECB) pasirengęs padidinti bazinę palūkanų normą, jeigu kiltų tokia būtinybė, trečiadienį pranešė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Jurgenas Štarkas (Juergen Stark). Atsakydamas į Graikijos laikraščio „Kathimerini“ žurnalistų klausimą, ar ECB pasirengęs vėl didinti bazinę palūkanų normą, prieš tai balandį ją pakėlęs iki 1,25 proc.

Ekonominių konsultacijų grupė „PwC“ mano, kad per didelė Didžiosios Britanijos priklausomybė nuo Europos ir Šiaurės Amerikos rinkų lems laipsnišką ekonomikos smukimą nuo 2011 m. iki 2050 m., rašo guardian.co.uk. „PwC“  įspėja, kad ateinančius keturis dešimtmečius Didžiosios Britanijos ekonomika smuks, jeigu šalies verslininkai neįsiverš į Azijos ir Lotynų Amerikos rinkas.

Prasidėjus krizei, nemažai įmonių susiduria su finansiniais sunkumais. Negalėdamos sumokėti skolų, jos bankrutuoja. Tačiau kartais tam galima užkirsti kelią, laiku gavus patarimų. O ir pats bankrotas gali būti ne toks skausmingas, jeigu viskas daroma tinkamai. Apie bankrotus kalbamės su UAB „Bankroto lyderiai“ direktoriumi Mariumi Petrusevičiumi. – Kokia žodžio bankrotas kilmė ir esmė? – Žodis bankrotas (it.

Švedijos kreditoriui „Swedbank“ didžiausio banko Baltijos šalyse titulas buvo tarsi paguodos prizas, rašo „Financial Times“. Prasidėjus finansinei krizei smarkiai išaugo kompanijos įsiskolinimai, o jos akcijų vertė sumažėjo per pusę, iš dalies dėl kompanijos buvimo šiame regione. Tačiau ketvirtadienį pristatyti kompanijos ketvirčio rezultatai yra neblogas ženklas, rodantis, jog Baltijos šalys gali būti ne tik našta.

Atsakymas: Ne. Pagal JAV įstatymus politikams nėra draudžiama pridaryti žalos, komentuoja foreignpolicy.com Šią savaitę Islandijos parlamentas balsavo už Premjero Geiro Haarde perdavimą specialiajam Teismui, kuriame jam bus pateikti kaltinimai dėl aplaidumo tuo metu, kai šalyje žlugo finansinis sektorius dėl kurio mokesčių mokėtojai pateko į spąstus su milijoninėmis kreditinėmis skolomis.

Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas įspėjo, kad Europos Sąjungos pastangos išvengti graikiškojo scenarijaus pasikartojimo kitose šalyse turėtų būti dedamos ne vien dėl euro zonos narių. Lyderė, bet ne elitas Antrąjį 2010-ųjų pusmetį Lenkija pirmininkaus ES. Šį trečiadienį Lenkijos politikų delegacija viešėjo Briuselyje, susitiko su aukštais ES pareigūnais. D.Tuskas pareiškė, kad valstybės, nepriklausančios euro zonai, turėtų sulaukti tokios pat pagarbos ir paramos.

Nepaisant to, kad blogiausias krizės etapas jau baigėsi, Rytų Europos ekonomikos atsigavimas išlieka trapus, pareiškė tarptautinė reitingų agentūra Moody's Investors Service.Reitingų agentūros vyresnysis ekonomistas Dietmaras Hornungas teigė, kad regiono ekonomikos augimo yra pagrįstas eksportu, o atsiliekanti vidaus paklausa daro regioną priklausomu nuo augimo Vakarų Europoje.

„Bankrotas dar ne kelio pabaiga“ – toks šūkį primenantis užrašas jau kurį laiką pasveikina lankytojus Įmonių bankroto valdymo departamento tinklalapyje, tačiau Panevėžyje dirbantis bankroto ir restruktūrizacijos administratorius Kęstutis Povilas Balčiūnas teigia, jog realybė vis dar yra kitokia. Ekonomikos sunkmečiu bankrotas į nugarą alsuoja daugeliui įmonių, lengviau atsikvėpė tik eksportuojančios miesto bendrovės.

Šių metų pirmąjį ketvirtį, palyginus su tuo pačiu periodu 2009-aisiais, bendrasis vidaus produktas (BVP) sumažėjo 2,9 procento. Lyginant su praėjusių metų paskutiniais keturiais mėnesiais smukimas dar skaudesnis - 12,9 procento. Statistikos departamentas praneša, kad BVP 2010 metų pirmąjį ketvirtį siekė 20 648,6 mln. litų.

Prie didžiausio ir greičiausio Lietuvos ūkio nuosmukio prisidėjo ir Andriaus Kubiliaus Vyriausybė, spėja „Balsas.lt savaitės“ kalbinti ekonomistai. Per 2009 metus Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP), oficialiaisiais duomenimis, smuko 15 proc. Klausiame: kiek jų – dėl valdžios kaltės? Nei padėjo, nei pribaigė Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas, finansų analitikas Atlaikėme didžiausią ekonomikos nuosmukį nuo 1993-iųjų.

Mažmeninei prekybai čiuožiant žemyn, ekologiškų produktų, ypač maisto, pardavimas auga tiek didžiuosiuose prekybos centruose, tiek turguose. Prekybininkai ir ūkininkai sako sunkiai beišgalintys patenkinti paklausą, dėl to suskubo plėsti ekologiškų prekių asortimentą, praneša LTV „Šiandien“. Pernai vien ekologiškos juodos duonos pardavimas, pvz., „Rimi“ parduotuvėse siekė 17 proc. visų duonos gaminių pardavimų, tuo metu kai apskritai Lietuvos rinkoje įprastos juodos duonos nupirkta 14 proc.

Šiandien Krikščionių partijos frakcija apsvarstė A. Kubiliaus pateiktą Vyriausybės ataskaitą ir nusprendė jai nepritarti. Anot Gedimino Vagnoriaus ir Vidmanto Žiemelio, nusižengdama ekonominei logikai ir elgdamasi priešingai nei kitos ES valstybės, A. Kubilius Vyriausybė nepateisinamai sukėlė mokesčius ir paniką rinkoje, sužlugdė vidaus ūkį. "Dėl valdančiųjų kaltės Lietuva įstumta į gilią recesiją, kuri yra penkeriopai didesnė nei ES ir dešimteriopai - nei per Rusijos finansų krizę.

Viešą kreipimąsi į Vyriausybės ir Kultūros ministerijos vadovus išplatinęs Lietuvos rašytojų sąjungos suvažiavimas reiškia susirūpinimą dėl lietuvių literatūros ir lietuviškos kultūrinės spaudos tolesnio leidimo menkstančių galimybių.

Miesto tarybos kolegijos posėdyje pirmadienį pritarta siūlymui ateinančią vasarą išjungti dalį apšvietimo Kauno gatvėse. Kaip teigia savivaldybės administracijos Energetikos skyriaus vedėjas Algirdas Vaitiekūnas, 141 gatvėje bus išjungtas kas antras, o 363 - kas trečias šviestuvas. "Per šį laikotarpį, kuris truks nuo birželio 1-osios iki rugpjūčio paskutinės dienos, tikimės, neigiamos įtakos toks apšvietimo sumažinimas neturės.

Regis, dar nė vienoje buvusioje Vyriausybėje nebuvo tiek arogantiškų, nekompetentingų ir tautą niekinančių narių, kaip dabar su premjeru Andriu Kubiliumi priešakyje. Dar niekad neturėjome ir tokio šalies vadovo kaip prezidentė Dalia Grybauskaitė, kuri viešai siųstų bučinius ministrų kabinetui ir jo vadui.  Simpatijos. Už ką? Tyrimai rodo, kad tauta jau seniai nusisuko nuo A. Kubiliaus ir jo kompanijos Vyriausybėje.

Vyriausybės deklaruojama visuotinė diržų veržimosi politika kai kurias viešojo valdymo sritis sėkmingai aplenkia. Seimo Audito komitetas surinko duomenis, kiek ministerijos bei joms pavaldžios įstaigos išleido pinigų pastaraisiais metais ir kiek planuoja skirti šiemet audito, teisinėms ir finansinėms paslaugoms, konsultacijoms, studijoms bei moksliniams tyrimams, rašo "Lietuvos žinios". Duomenys rodo, kad daugumos institucijų poreikis pirkti paslaugas "iš šalies" didėja.

Sociumo chirurgais virtę revoliucionierių avatarai Castoras su Polluxu kruopščiai preparuoja lietuviškosios visuomenės lavoną ir atranda jame mirtinos ligos priežastį – didžios socialinės kovos mutaciją į apgailėtiną žmogaus teisių gynimą. Diagnozavę ligą, jie žada parodyti stebuklą – kituose savo dialoguose papasakoti, kaip prikelti trispalvėmis įkapėmis padabintą miruolę.

Kauno rajono priešgaisrinės saugos tarnybos (KRPST), kuri skundžiasi bloga finansine padėtimi ir dėl to stabdo dviejų ugniagesių gelbėtojų komandų veiklą, administracijos darbuotojai gyvena sočiai ir patogiai, rašo "Lietuvos žinios". Didžiuliai priedai prie atlyginimų, automobilių degalai ir maudynės baseine už mokesčių mokėtojų pinigus - tai dar ne visos privilegijos, kuriomis naudojasi KRPST administracija, garsiai deklaruojanti, kad negali išlaikyti jai priskirtų devynių ugniagesių gelbėtoj...

Krikščionių partijos pirmininkas įtaria A. Kubiliaus Vyriausybę meluojant visuomenei dėl šalies finansų būklės, kuri nevaldomai toliau blogėja. A. Kubiliaus Vyriausybės pagyros apie į valstybės biudžetą surenkamas didesnes lėšas nei planuota ne tik neatspindi realios šalies finansų būklės. Jos tampa tendencingomis valdančiųjų spekuliacijomis, siekiant pagrąžinti ekonominę padėtį, teigia ekspremjeras Gediminas Vagnorius.

Pernai iš valstybės biudžeto buvo smarkiai sumažintos lėšos sporto šakų federacijų programoms vykdyti ar varžyboms rengti, tačiau tai nesutrukdė sportininkams pasiekti puikių rezultatų, teigiama Vyriausybės ataskaitoje, kuri ketvirtadienį bus pristatyta Seime.

Neradusi kitos išeities bendrovė “Ajolas”, valdanti prekybos centrą “Gedimino 9”, kartu su juos kreditavusiu banku “Swedbank” nusprendė perduoti veiklos valdymą kreditoriams ir bankroto administratoriui - bendrovei bus inicijuojama bankroto procedūra.

Valstybės kontrolė paneigė piliečiams į galvas grūdamą mitą, kad sunkmečiu mūsų valdžia tapo itin taupi. Susiveržė diržus. Kartu su pensininkais, bedarbiais ir vaikus auginančiomis mamomis apsikarpė išlaidas. Pasirodo, ne. Sau diržų nesuveržė. Valdžia iš mokesčių mokėtojų surinktų pinigų visai netaupo. Valstybės kontrolė nustatė, kad vien 13 ministerijų, o vėliau 14, nes prisidėjo Energetikos ministerija, per trejus metus ištaškė 70 mln.

Nuo kitų metų pradžios siūloma atstatyti sumažintas pensijas ir kitas socialines išmokas. Tai numatantį Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo pataisas Krikščionių partijos vardu Seimo posėdžių sekretoriate įregistravo naujai išrinktas Krikščionių partijos frakcijos seniūnas Vidmantas Žiemelis.

Ūkio ministras Dainius Kreivys interviu teigia, kad iš dabartinės krizės pasimokė visi – ir darbuotojai, ir darbdaviai. Tačiau Vyriausybei padedant, o patiems gyventojams užsikrečiant optimizmu ekonomikos atsigavimas įgaus pagreitį.   - Esate Verslo skatinimo, darbo vietų kūrimo ir išsaugojimo grupės vadovas. Ką jau pavyko nuveikti? - Vyriausybei pateikėme konkrečius pasiūlymus, po pritarimo kai kuriuos jų svarstys ir priims Seimas arba vykdančios ministerijos.

Premjeras Andrius Kubilius tautai išdidžiai pranešė, kad Lietuva jau įveikė sunkmetį. Po tokių šalies Vyriausybės vadovo žodžių paprasti šalies piliečiai liko it musę kandę. Kur ta pergalė, apie kurią prakalbo A.Kubilius? Paprastų piliečių akimis, jos niekur nematyti. Nei giliausiame Lietuvos kaime, nei didžiausiame šalies mieste Vilniuje. Netgi sostinės centrinėje gatvėje, Gedimino prospekte, kur, atrodo, labiausiai turėtume justi ekonominį atgimimą, vyrauja akivaizdus sąstingis.

Verslininkai sako, kad prekyba dėvėtais drabužiais išgyvena gilią krizę. Esą stipriai sumažėjo ne tik jų pirkimas, bet ir pasiūla. Taip nutiko, nes dabar taupo ne tik lietuviai, bet ir žmonės užsienyje, kurie lengvai nebeišmeta drabužių. Verslininkai skundžiasi, kad prekyba dėvėtais drabužiais kritusi kone perpus. Jau pernai pastebėta, kad atėjus sunkmečiui žmonės nebepirko visko, kaip kad anksčiau. Šiemet pirkėjai esą tapo dar išrankesni ir įsigyja tik būtiniausius daiktus.

Patvirtinta vidaus reikalų sistemos įstaigų statutinių pareigybių statuso keitimo sistema ir numatyta, kokios statutinės pareigybės turėtų tapti karjeros valstybės tarnautojų ar darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartį, pareigybėmis. Atitinkamą įsakymą pasirašė vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis. "Esu įsitikinęs, kad ne visos šiandien esančios statutinės pareigybės pagal joms priskirtas funkcijas turėtų būti statutinės.

Anot verslininkų, atšilus orams vairuotojai linkę plačiau atverti pinigines, tačiau neprognozuoja, ar ilgai tęsis rinkos pagyvėjimas. Daugiausiai klientų sulaukia padangomis ir ratlankiais prekiaujančios parduotuvės. Per kelias pastarąsias savaites pirkėjų gretos išaugo du kartus, nes atšilus orams, daugelis suskubo savo mašinas apauti vasarinėmis padangomis. Praėję metai verslininkams buvo itin sunkūs, padangų pardavimai smuko 40 ir daugiau procentų.