finansinė krizė

Paaiškėjus, kad bankų pažadai neiškeldinti skolininkų iš paskutinio gyvenamojo būsto neatitinka tikrovės ir gavus tai įrodančios informacijos, Seimo Darbo partijos frakcijos nariai kreipėsi į Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetą, prašydami atnaujinti Civilinio proceso kodekso pataisų, reglamentuojančių apribojimus, taikomus išieškant iš fizinio asmens turto, svarstymą.

Šiemet ties skurdo riba gyvenantys klaipėdiečiai, pateikę prašymus nemokamo maisto daviniams gauti, paketuose neberas konservų su mėsa, saldinto sutirštinto pieno, o cukrų gaus tik kelis kartus per metus. Pernai kas antrą mėnesį gaudavę po 6 kg maisto, šiemet šios paramos gavėjai turės tenkintis tik penkis kartus per metus skiriama 3-4 kg labdara, nes Europos Sąjunga (ES) sumažino šiam tikslui skiriamas lėšas. Lietuva šiais metais gaus net 2 mln.

Valdžia tikina, kad klerkų atleidinėjimas iš pareigų finansinės naudos duos ateityje, tačiau vien šiemet atleidžiamiems valdininkams turėtų būti išmokėta apie 15 mln. litų, rašo "Lietuvos žinios". 4 tūkst. valdininkų pernai sumažinusi Vyriausybė rankų neketina nuleisti ir šiemet. Teigiama, kad 2010-aisiais valstybės tarnyboje bus atsisakyta beveik tiek pat žmonių, kaip ir per praėjusiuosius.

Dėl sunkios valstybės ekonominės ir finansinės padėties, taip pat smarkiai sumažėjusio krašto apsaugos sistemos biudžeto ir šiemet, kaip ir pernai, šventinių premijų negaus profesinės karo tarnybos kariai ir civilinės krašto apsaugos tarnybos tarnautojai. Krašto apsaugos ministrės Rasos Juknevičienės įsakymu valstybės tarnautojai bei darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, negaus vienkartinių piniginių išmokų.

Lietuvoje pasikeitus ekonominei situacijai, vis labiau stringa mūsų šalies sportininkų rengimasis olimpinėms žaidynėms. Ar artimiausiose olimpiadose Londone ir Rio de Žaneire pavyks iškovoti bent vieną aukštesnį apdovanojimą, šiandien abejoja ir patys sportininkai. Lietuvos sporto sirgaliai Pekino olimpinėse žaidynėse besidžiaugę net penkiais iškovotais medaliais, po dvejų metų Londone ar po šešerių Rio de Žaneire lietuvių ant garbės pakylos gali ir neišvysti.

Nepaisant visiems pabodusių Rusijos valdžios pažadų modernizuoti ekonomiką, šalies analitikai tvirtina, kad priklausomybė nuo žaliavų eksporto pasieks naujus rekordus. Vakarų investuotojai teigia, kad verslo klimatas šalyje, geriausiu atveju, vis dar toks pat nepalankus užsienio kapitalui. Valdiškas optimizmas Neseniai Rusijos Energetikos ministerija ir Ekonominės plėtros ministerija paskelbė savo prognozes šalies ekonomikai.

Lietuva sunkiausią laikotarpį sėkmingai įveikė, tačiau atsipalaiduoti dar negalima ir reikia dar labiau konsoliduoti finansus, teigė už mokesčius, muitų sąjungą, auditą ir kovą su sukčiavimu atsakingas Europos Komisijos narys Algirdas Šemeta pirmadienį po susitikimo su Premjeru Andriumi Kubiliumi. "Akivaizdu, kad Lietuva įveikė sunkiausią kelio dalį. (...) 2009 metais atlikti veiksmai yra tinkami ir adekvatūs esant tokiai makroekonominei padėčiai.

Europos Sąjungos (ES) Vadovų Tarybos patvirtinti tikslai labai aktualūs Lietuvai, teigė Prezidentė Dalia Grybauskaitė Europos Vadovų Tarybai patvirtinus svarbiausius ES raidos iki 2020 metų tikslus, kurių šalys narės sieks kiekviena pateikdama savo veiksmų programą. "Atsižvelgdama į mano išsakytas pastabas, Taryba patvirtino, jog naujojoje strategijoje bus įtvirtintas įsipareigojimas plėtoti augimui būtiną infrastruktūrą tiek visos bendrijos, tiek nacionaliniu lygiu.

Penktadienį Vilniaus universiteto Ekonomikos fakultete vyksiančiojoje konferencijoje jos dalyviai svarstys, kokios yra ekonominės krizės Lietuvoje priežastys, kokiu mastu galima buvo jos išvengti. Lietuvos ekonomistų asociacijos rengiamos konferencijos "Lietuvos ekonominė krizė ir pinigai" dalyviai nagrinės ir europinį mūsų problemų aspektą, ekonominius instrumentus, paprastai naudojamus situacijai suvaldyti.

Ikimokyklinių ugdymo įstaigų normaliam funkcionavimui trūksta 70-80 mln. litų. Dėl to darželių ir lopšelių auklėtojoms vėluoja atlyginimai, jos priverstos eiti nemokamų atostogų, ugdymo įstaigose nepavyksta laikytis higienos normų. Kaip ketvirtadienį naujienų agentūroje ELTA surengtoje spaudos konferencijoje sakė Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos (LŠDPS) pirmininkas Aleksas Bružas, pastaruoju metu darželių darbuotojų problemos labai paaštrėjo.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcija ragina neapmokestinti reinvestuojamo pelno ir taip sukurti lygias konkuravimo sąlygas bei rimtas paskatas investuoti į ilgalaikius projektus Lietuvoje. Siekiant, kad Lietuvos įmonės kurtų aukštos pridėtinės vertės produkciją ir steigtų aukštos kvalifikacijos darbo vietas, liberalų nuomone, reikia nustatyti 5 vidutinių atlyginimų dydžio socialinio draudimo įmokų lubas.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Reinoldijus Šarkinas Seimo nariams patvirtino, jog yra bendras bankų sutarimas neiškelti įsiskolinusių gyventojų iš paskutinio jų būsto. Bent jau šiandien komerciniai bankai deklaruoja nemetantys žmonių į gatvę, o paliekantys laiko ir vilties atsitiesti. Toks jų žingsnis – sveikintinas. Tikėkimės, komerciniai bankai nepakeis savo spendimo, bent jau iki to laiko, kol Seimas priims atitinkamą civilinio proceso kodekso pataisą.

Vyriausybė atmetė valdančiųjų ir opozicijos pasiūlymus atsisakyti prieštaringai vertinamos naujos tvarkos, įpareigojančios susimokėti už privačioms reikmėms naudojamus įmonių automobilius, rašo "Kauno diena". Šių metų pradžioje Seime ir visuomenėje kilo triukšmas dėl naujai įsigaliojusios pajamų natūra apmokestinimo tvarkos. Vadovaujantis pakeistu Gyventojų pajamų mokesčio įstatymu, nuo Naujųjų metų už bet kokias natūra gautas pajamas šalies gyventojai privalo sumokėti nustatytą mokestį.

Nepagydoma meilė sau reiklauja aukų. Savo minkštesnėms kėdėms ir erdvesniems kabinetams Vilniaus apskritis nepagailėjo 1,7 mln. litų. Už sienos šąlantiems neįgaliems vaikams atkišo špygą. Valdininkai neabejoja - vaikai normalaus gyvenimo nenusipelnė. Nes yra ne tokie reikalingi kaip valdžios institucijos. Sąžinės šiltinė Valdžios atstovai, nuolat besirūpinantys savo gerove, ne tik neranda pinigų neįgaliems vaikams - juos globojančios įstaigos dar ir turi sumokėti už valdininkų šilumą.

Savivaldybės pastato pardavimo studiją rengę ekspertai mano, kad parduoti, o paskui nuomotis pastatą būtų tikslingą. „Vadovaudamiesi galimybių studijoje atliktais finansiniais skaičiavimais, įvertinę socialinį aspektą ir laikydamiesi prielaidos, kad gauti pinigai bus naudojami skaidriai ir tinkamai, manome, kad savivaldybės pastatą parduoti tikslinga“, – pažymi studijos rengėjai, UAB „Resolution advisers“ ekspertai.

Sunku šiais laikais susirasti draugą. Taip pat internete. Kai jau rodėsi, kad kalasi pirmieji “internetinės draugystės” daigai, metė matomai mane oponentas daug nepasakodamas. Kaip netikėtai atsirado polemika, taip staiga ji ir dingo į nežinią. Tiesa, diskusijos nutrūkimas buvo labiau dėsningas.

Vilties rasti bendros kalbos su banku neturintiems verslininkams atveriamos galimybės gauti ne tik lėšų savo verslo plėtrai, bet ir žinių, kontaktų bei patirties įgyvendinti idėjoms. Tai žada valstybei ir privačiam sektoriui bendradarbiaujant įsteigtas "Verslo angelų" fondas I. "Įmonė su verslo angelu sudaro sutartį, kurioje numato abiejų pusių indėlį į verslą, jo valdymo principus ir pasitraukimo sąlygas.

Šiaulių raj. savivaldybei nebepajėgiant išlaikyti nestatutinių ugniagesių, šie pagalbos kreipsis į ūkininkus ir verslininkus, kurių turtą dažniausiai gina nuo liepsnų. Pasak Šiaulių apskrities ugniagesių profesinės sąjungos pirmininko Juozo Pociaus, rajono verslininkų ir ūkininkų pagalbos prašoma ne iš gero gyvenimo. 45 rajono savivaldybei pavaldūs nestatutiniai ugniagesiai verčiami važiuoti gesinti gaisrų po vieną, susimažinti atlyginimus ir dar pusantro mėnesio atostogauti nemokamai.

Darbo vietas susikūrusius, iš valstybės jokios paramos neprašiusius smulkiuosius verslininkus Vyriausybė baudžia užversdama ant jų pečių 50 proc. didesnę mokesčių naštą. Šių metų pradžioje Vyriausybė smogė ir smulkiesiems verslininkams. Iniciatyvą parodžiusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija esant ekonominei krizei sumanė papildomai apmokestinti individualiąsias įmones (IĮ) ir taip užkamšyti „Sodros“ biudžeto skyles.

Visuomeninio transliuotojo vadovas Audrius Siaurusevičius sako, kad LRT padarė beveik viską, ką galėjo, reaguodama į sunkią finansinę situaciją. „LRT reaguodama į mažėjantį finansavimą vien per 2009 metus atleido apie 19 proc. darbuotojų, buvo mažinami atlyginimai, atsisakyta bet kokių išlaidų, kurios nėra susiję su tiesiogine mūsų veikla.

Socialinės apsaugos ir darbo ministro Donato Jankausko vadovaujama darbo grupė siūlo kompensuoti dalį išlaidų bedarbiams, per Lietuvos darbo biržą išsiimantiems verslo liudijimus. Siūloma, kad smulkųjį verslą pradedantiems bedarbiams vienus metus būtų mokama 200 litų subsidija per mėnesį. Tik nedidelė dalis darbo neturinčių žmonių linkę savarankiškai spręsti užimtumo problemas.

Šiandien vienam Lietuvos gyventojui tenkanti užsienio investicijų dalis nesiekia 3000 eurų. Anot ūkio ministro Dainiaus Kreivio, 2015 metais šis skaičius turėtų viršyti 5000 eurų. Taigi Vyriausybė rimtai užsimojo per penkis metus į Lietuvą pritraukti beveik dvigubai daugiau užsienio investicijų. Bijau, kad šiems norams netgi lemta išsipildyti.

Darželių auklėtojų atlyginimams trūksta daugiau nei 40 mln. litų. Kai kuriose savivaldybėse yra susidariusi tokia situacija, kad joms šiuo metu turimų lėšų darželių auklėtojų atlyginimams užteks tik pusmečiui. "Tokia situacija susidarė todėl, kad visai šaliai stinga lėšų. Sunkmetis neaplenkia ir ikimokyklinio ugdymo", - Eltai teigė Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM) Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Gražina Šeibokienė.

Balsas.lt skaitytojas Karolis D siūlo savo sprendimą dėl elektros kainos ir pridėtinės vertės mokesčio (PVM) mažinimo. "Nejau nebūtų geriau, jei Seimas sugrąžintų PVM iki 18% ir sumažintų elektros kainos iki buvusios 34 ct/kWh? Dabar "Sodra" skęsta skolose vien dėl to, kad užkeltos baisios kainos - žmonės taupo, todėl pajamos į šalies biudžetą renkamos labai lėtai. Esu įsitikinęs, jog sumažinus kainas žmonės elektros energijos vartotų daugiau ir nesistengtų labai taupyt.

Jeigu G.Kirkilas teigia, kad nuoširdžiai džiaugiasi užsimezgusia polemika, tai manau, kad neužilgo jį nuoširdžiai ši polemika turėtų nervinti :). Tiesa, aš vis tiek patiriu keistą įspūdį, ne tik kad su manimi viešai diskutuoja pats G.Kirkilas, bet kad apskritai egzistuoja Lietuvoje socialdemokratas, kuris kalba realiomis datomis ir skaičiais, o ne vien, į žmonių tamsumą ir emocijas nutaikytomis, nieko realiai nepasakančiomis frazėmis: “dėl visko visada kalti konservatoriai”, “A.Kubilius yra durn...

Šimtas litų dviem mėnesiams išgyventi vienišai mamai su pora mažamečių vaikų. Tuščiomis kišenėmis socialiai remtinas šeimas palikę įstatymų leidėjai veikiausiai mano, kad arba vaikai nenori valgyti, arba į skurdą nublokštos mamos tokios išradingos, jog sugalvos, kaip išmaitinti atžalas ir be valstybės paramos. Liko be pajamų Panevėžietė 29-erių Jurgita Finikovaitė – viena iš tūkstančių mamų, paliktų be išmokos vaikui.

Prie tuštėjančio miesto centro ir čia mažėjančio parduotuvių populiarumo prisidėjo ne tik sunkmetis, sumažinęs panevėžiečių perkamąją galią, bet ir didieji prekybos centrai, prieš dešimtmetį privilioję didelę dalį pirkėjų ir tapę miesto centre įsikūrusių parduotuvėlių konkurentais. Ne ką mažesnę meškos paslaugą padarė ir kitų prekybos gigantų atsiradimas vakarinėje miesto dalyje, kurią dabar teisėtai galima vadinti prekybininkų rajonu.

Šio straipsnių ciklo tikslas nėra pateikti tobulus ir galutinius atsakymus. Tai ne vieno žmogaus jėgoms, tuo labiau viename straipsnyje. Be diskusijų ir ginčų lengva suklysti. Mums visiems būtų geriau, jei mūsų ekonomistai ne tik agituotų bet kokia proga už laisvąją rinką ir individo laisvę, ar rašytų storas knygas apie holistinį ūkinių sistemų pobūdį bei „antiekonomiką“, bet ir nagrinėtų, kas mūsų valstybės ūkyje bloga ir tobulintina , o kas gera.

To nepamatysi niekur kitur Europoje. Tik Lietuvoje krizės įkarštyje iš atvirų langų į gatvę skraido pinigai. Netgi iš Seimo. O po to mes nuoširdžiai stebimės, kodėl mes tokie vargšai. Išmesti į balą milijonai Paradoksas: turtingų šalių gyventojai labai taupūs, o mes ramiai švaistome pinigus. Milijonais. Netgi per didžiausius šalčius daugelyje namų teko matyti atvirus langus. O vienoje parduotuvėje – iki galo atidarytas ir neužsiveriančias duris.

Nuoširdžiai apsidžiaugiau, kad p. M.Staskevičius pratęsė užsimezgusią polemiką, nes tai suteikia galimybę eiti gilyn. O svarbiausia pateikti pasiūlymus, tačiau ir atsakyti į nuolat keliamą klausimą ar galėjo mūsų, pabrėžiu, mažumos Vyriausybė palikti kažkokius rezervus, nekelti mažiausių ES socialinių išmokų, atlyginimų, pavyzdžiui, švietimo, kultūros darbuotojams, o net ir mažiausiai uždirbantiems valstybės tarnautojams? Galvoju, kad ne ir dėl keleto priežasčių.

Pirmiausiai norėčiau prisipažinti, kad p.G.Kirkilas savo žaibišku (per 2 valandas) atsakymu išmušė mane iš vėžių. Aš, deja, tikrai negaliu pasipuikuoti tokiu greitu ir produktyviu rašymu, todėl galiu tik tikėtis, kad man oponentas atleis už nepalyginamai lėtesnę reakciją (tekstų rašymas yra tik mano laisvalaikio užsiėmimas). Išmušė mane teigiama linkme, krapščiausi ausį galvodamas apie tokio dėmesio priežastis ir tolimesnės polemikos galimybes, bet jaučiausi gana pakiliai.

Teismai dūsta nuo civilinių bylų naštos, kurią kasdien didina sunkmečio smaugiami žmonės. Atrodo, ne už kalnų diena, kai Lietuvos teismų sistemą ištiks toks pat paralyžius, kaip atsitiko Latvijoje. Latviai pirmojo posėdžio civilinėse bylose jau turi laukti net dvejus metus, rašo "Lietuvos rytas". "Rekordai, kurie rodo, kad einame tuo pačiu keliu, jau pagerinti", - tvirtina aklavietėje atsidūrę mūsų šalies teisėjai.

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos narys Gediminas Navaitis siūlo pratęsti lengvatinio PVM tarifo vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms galiojimą tol, kol bus pradėtos kompensuoti sumažintos socialinės išmokos. Tai numatyta parlamentaro įregistruotose Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pataisose. G. Navaitis mano, kad tai padės spręsti sunkmečio ekonomines problemas sunkiau besiverčiantiems Lietuvos piliečiams.

Ieškodami išeičių iš finansinės ir socialinės krizės, pamirštame, dėl ko visa tai darome, ir diskusijose nusiritame į technines detales, pamiršdami pagrindinį tikslą - žmogų ir pagarbą jam, teigia dvasininkai, kartu su politikais antradienį Seime rengiantys konferenciją "Laisvė ir atsakomybė: ekonomikos ir politikos pagrindai "Caritas in veritate" šviesoje". Lietuvos vyskupų konferencijos generalinis sekretorius monsinjoras Gintaras Grušas sako, kad ši konferencija yra naujo požiūrio į žmogų, ...

Sunkmetis Panevėžio rajono gyventojus privers sugrįžti namo, kol saulė dar nenusileido. Taupydama Savivaldybė nuo kovo 1-osios visuose kaimuose išjungė gatvės apšvietimą. Elektra tampa prabanga Iš daugiau nei 3000 rajone įrengtų šviestuvų sutemus palikti šviesti 79. Elektra tvieskia tik ties judresnėmis gyvenviečių sankryžomis. Piniavietė Jurga Girdzijauskienė juokauja, kad užgesus šviestuvams kaimas sugrįžta į balanos gadynę.

Didžiule dotacija į Lietuvą atviliotas britų bankas “Barclays” penktadienį į atidarymo iškilmes pakvietė ir ūkio ministrą Dainių Kreivį. Keldamas taurę šampano šis pasigyrė, jog deramasi su dar 44 užsienio bendrovėmis, kad šios kurtųsi Lietuvoje. Tik pamiršo pažadus skatinti savo šalies verslą. Tik žodžiai, ne darbai Vietos verslininkai naiviai patikėjo ūkio ministro pažadais, kad jiems bus sudarytos normalios sąlygos.

Neišmanydami, kaip iš skolininkų susigrąžinti skolas, kreditoriai griebiasi šiaudo. Pastaruoju metu interneto skelbimų portalus užplūdo skelbimai apie perpus pigiau parduodamas fizinių asmenų skolas. "Parduodu fizinio asmens skolą. Suma - 149 500lt. Pardavimo kaina - pusė šios sumos", - rašoma viename iš tokių skelbimų. Kitų turinys skelbia, kad prašoma dar mažesnių nei perpus sumų. Kito būdo nebežino Klaipėdietis Laimis, bandantis iš paskolintų 60 tūkst. Lt susigrąžinti bent 30 tūkst.

Ne, nebijokite, tai ne Kukluksklano trumpinys, tos trys K reiškia – Kirkilas, Krizė ir Kubilius. Prieš keletą metų Lietuvoje vykdytas eksperimentinis 2K projektas neša vaisius. Nematote? Apsidairykite. Nieko naujo nepasakysiu: Lietuva yra gilioje duobėje. Dažnas pasakys, kad tai ne naujiena, esame netoli dugno, bet pasaulinė krizė – baisus žodis – gera proga pasiteisinti, suteikiantis Lietuvos valdžios institucijoms teisę daryti klaidas, žaisti su Tautos ir žmonių likimais.

Premjeras Andrius Kubilius pripažįsta, jog siūlomų "Sodros" pertvarkų efektai artimiausiu laikotarpiu nebus dideli, bet jų neįvykdžius esą itin didelių bėdų iškilti po 10-20 metų.

Smulkiesiems prekybininkams dar visai neseniai aukso kasyklomis buvusioje miesto centrinėje turgavietėje – štilis. Daugiau žmonių čia sulaukiama nebent šeštadieniais. Per metus turgaus lankytojų sumažėjo penkiskart, prekyba krito daugiau nei trečdaliu. Prekeiviai liūdnai juokauja pakilimą jaučiantys vienintelėje srityje: auga tik mokesčių našta. Dirba valdžiai Laikus, kai iš prekybos turgavietėje buvo galima pasistatyti namus, prekeiviai mena su nostalgija.

Mažiau koncertų, spektaklių, parodų, šventėse linksmins tik vietiniai saviveiklininkai, o pramogų pasaulio žvaigždutės miestą aplenks iš tolo. Tokius 2010-uosius Panevėžiui žada ties nedarbo riba balansuojantys miesto kultūrininkai. Siūlo dirbti už dyka Savivaldybės kišenėje sėdinčios kultūros įstaigos šiomis dienomis gyvena gedulo nuotaikomis. Skaičiuojama, kad dėl sumažinto finansavimo darbo neteks kelios dešimtys darbuotojų.

Pernai, kai turėjo džiugiai priiminėti Vilniaus – Europos kultūros sostinės (VEKS) svečius, Lietuva skaičiavo tik nuostolius.  Bankrutavus oro linijoms „flyLAL“ ir plačiai nuskambėjus gėdingai VEKS istorijai, viešbučiai liko apytuščiai. „Lietuvos tapo neįmanoma pasiekti“, − apie graudžią šalies turizmo situaciją praėjusių metų gale rašė ir užsienio žiniasklaida.

Šią savaitę Klaipėdos senamiestyje ir centre tuščiose, nuomojamose komercinėse patalpose pristatytos penkios naujos meno "galerijos". Klaipėdos apygardos teismo rūmuose (Herkaus Manto g. 26) Anatolijus Klemencovas pristato instaliaciją "Įkvėpimo vienetas - 1 Klemas". "1 Klemas" - sąlyginis įkvėpimo vienetas, išmatuojamas itin pučiant savo ego, reklaminius ir kitokius būties burbulus. Visa ko pradžia - nedrąsus bandymas sukurti kažką.

Ketvirtadienį Kauno miesto savivaldybės taryba nusprendė imti ilgalaikes paskolas Savivaldybės įsipareigojimams vykdyti ir investiciniams projektams įgyvendinti. Pasak Finansų skyriaus vedėjo Algimanto Lauciaus, iš viso šiemet žadama pasirašyti 28 mln. litų vertės paskolų sutarčių. "Paskolų lėšos reikalingos tęsti esamų investicinių projektų įgyvendinimą, koncesiniams įsipareigojimams dengti", - pabrėžė A. Laucius.

Gyventojai vasarį geriau vertino šalies ekonomikos perspektyvas: mažiau žmonių prognozavo ekonominės padėties blogėjimą ir didelį bedarbių skaičiaus augimą. Sumažėjo gyventojų, prognozuojančių savo namų ūkio finansinės padėties pablogėjimą ir visiškai nesitikinčių nors kiek sutaupyti per artimiausius 12 mėnesių.

Ekonominis sunkmetis vidutinei trijų panevėžiečių šeimai atnešė daugiau žalos nei kitų didžiųjų miestų gyventojams. Gaunamos pajamos sumažėjo penktadaliu, nekilnojamojo turto kainos krito labiausiai iš visų didžiųjų miestų ir būstas prarado trečdalį savo vertės. Tokius duomenis neseniai paskelbė SEB banko ekspertai. Nors jau įžvelgiamos stabilizavimosi tendencijos ir nedrąsiai kalbama apie optimistinius lūkesčius, tačiau panevėžiečiai pagerėjimą pajus vėliausiai.

Įdomiai gyvenam: visas vakarų pasaulis seniai ir visuose lygiuose nuo akademinio – politinio iki praktinio diskutuoja, kaip pažaboti įsisiautėjančią rinkos stichiją. Bijomasi baisiausio scenarijaus, kad mūsų kartai, pergyvenusiai Sovietinės sistemos žlugimą, netektų paragauti ir kapitalizmo griūties. Siūlomi patys drąsiausi ir radikaliausi valstybės kišimosi į ekonomiką metodai. Dalis jau naudojama praktikoje – ribojamos bankinkų algos ir premijos.

Kai kurių finansų specialistų teigimu, krizės dulkių debesis išsisklaidė ir jau galima pradėti vertinti pasekmes bei ieškoti gerėjimo ženklų. Nors realiai pagerėjimo, kurį pajustų gyventojai, teks palaukti iki kitų metų. SEB banko šeimos finansų ekspertės Julitos Varanauskienės teigimu, vidutinės trijų asmenų šeimos pajamos iš darbo užmokesčio sumažėjo 19 proc. - apie 400 litų.

Lietuvoje yra 8638 suimtieji ir nuteistieji. Valstybei jų išlaikymas per metus kainuoja vidutiniškai 172 milijonus litų. Tie 8638 įkalintieji yra visiškai atleisti nuo prievolės išlaikyti save. Kitaip pasakius, mokesčių mokėtojai turi mokėti, kol šie „socialiai reabilituosis“ įkalinimo įstaigose. Kai kuriose ES šalyse tvarkomasi daug logiškiau. Kada atsibus Lietuva? Susimokėkite... nusikaltėliui Lietuvoje yra 15 įkalinimo įstaigų.