europos sąjunga

Didelių finansinių sunkumų patiria ir kitos Europos oro linijų bendrovės, tačiau nė viena jų nepaliko savo keleivių likimo valiai kaip „Fly LAL“. Kad „Austrian Airlines“ bendrovė, kurios lėktuvai skraido ir į Vilnių, išgyvena sunkius laikus, buvo aišku jau pernai. Todėl pirmiausia jai nutarė padėti Austrijos vyriausybė, nes šiai nekilo įtarimų, kad bendrovė sąmoningai varoma į bankrotą.

Sausio 29–30 d. Vilniuje susitiks Europos Sąjungos šalių mokslininkai, kuriantys naujus DNR tyrimų įrankius. Į Lietuvą atvyksta biotechnologijos specialistai iš Ispanijos nacionalinio vėžio tyrimų centro, Genomo nustatymo centro (Ispanija) ir Prancūzijos bendrovės. Mūsų šaliai atstovaus biotechnologijų bendrovė „Fermentas“, teigiama bendrovės pranešime.

Rusija kaltino Ukrainą neteisėtai pasisavinant didelį kiekį dujų, tačiau Europos Sąjunga mažiau dujų galėjo gauti ir dėl kitų priežasčių. Pasibaigus Maskvos ir Kijevo konfliktui, per Ukrainos teritoriją dujos iš Sibiro šiandien vėl teka į Vakarus. „Europa lengviau atsiduso, tačiau dujų transportavimo kelias tebėra rizikingas“, - pabrėžia analitikai. Šiemet dėl Maskvos ir Kijevo konflikto Europa nukentėjo itin stipriai.

Europos Sąjunga sugriežtino sankcijas Zimbabvės prezidentui Robertui Mugabei, rašo BBC. Daugiau nei 60 asmenų ir firmų, susijusių su R. Mugabe, buvo įtraukti į sąrašą, į kurį įrašytiesiems užkertamas kelias vykti į ES ar plėtoti ten verslą. Šie asmenys ir firmos įtariami ryšiais su žmogaus teisių pažeidimais šalyje. Toks ES sprendimas priimtas tuo metu, kai pietų Afrikos lyderiai susitinka tikėdamiesi išsikapstyti iš politinės aklavietės Zimbabvėje.

Europos Sąjunga (ES) teigia esanti nusivylusi Rusija ir Ukraina dėl šių šalių sukeltos dujų krizės Europoje, tačiau kokių nors sankcijų imtis neketina. ES Bendrųjų reikalų ir išorinių santykių tarybos posėdyje Briuselyje visi ministrai pareiškė savo nusivylimą tiek Rusija, tiek Ukraina, pavertusiomis ES savo tarpusavio vaidų dėl dujų įkaite, tačiau kokių nors bendrų veiksmų ar sankcijų neatsakingiems partneriams Sąjungai pirmininkaujanti Čekija nesiūlė.

Norėdama užtikrinant energetinį saugumą, Europos Sąjunga (ES) privalo apsirūpinti alternatyviais energetiniais ištekliais ir mažinti priklausomybę nuo energijos tiekimo monopolio, teigia užsienio reikalų (UR) ministras Vygaudas Ušackas.

Opozicijos lyderis socialdemokratas Gediminas Kirkilas teigia, kad Lietuva turi motyvą, leidžiantį susitarti su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo po 2009-ųjų. „Mes galime įvykdyti savo įsipareigojimus dėl jėgainės uždarymo, jeigu Europos Sąjunga vykdys savo įsipareigojimus“, - pirmadienį per spaudos konferenciją Seime sakė G. Kirkilas.

Trečiadienį darbą baigė viena paslaptingiausių komisijų, sudarytų ankstesnės Vyriausybės. Jos pavadinimas, matyt, nedaug ką sakytų, jeigu neištartume komisijos pirmininko pavardės, nes ši komisija labai retai net žiniasklaidos pranešimuose buvo vadinama savo tikruoju vardu: Energetikos tiekimo saugumo komisija. Nepaisant to, kad elektros energija, dujos ir branduolinis kuras Lietuvą pasiekia daugiausia iš Rytų, komisijos pirmininkas, jeigu ir važiavo į komandiruotes, tai daugiausia į Vakarus.

Pats sėkmingiausias pasaulio karinis aljansas ieško naujo vadovo. Sausio 26 dieną NATO valstybių narių ambasadoriai pradės diskusijas dėl to, kas turėtų pakeisti dabartinį aljanso generalinį sekretorių Jaapą de Hoopą Schefferį, kuris iš posto pasitrauks jau šią vasarą. Sprendimas galėtų būti priimtas jau per balandį vyksiantį NATO šešiasdešimtmečio suvažiavimą, tačiau tokia data gali pasirodyti per ankstyva naujajai Amerikos administracijai.

Praeitą mėnesį Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto Europos Sąjungos politinę sistemą studijuojantys studentai, vadovaujami dėstytojo J. Pranevičiaus, lankėsi viename svarbiausių Europos Sąjungos (toliau – ES)  institucijų mieste – Briuselyje. Tai buvo dviejų dienų vizitas po svarbiausias Europos Sąjungos institucijas siekiant supažindinti studentus su ES institucijų veikla, jų struktūra bei reikšme ES politinėje sistemoje.

Naujasis JAV prezidentas Barackas Obama, žengiantis pirmuosius savarankiškus žingsnius tarptautinėje scenoje, bus priverstas veikti. Ir veikti iš esmės kitaip, negu jo pirmtakas - kad bent iš dalies atkurtų sušlubavusį šalies įvaizdį. JAV yra ir artimiausiu metu išliks galingiausia pasaulio valstybė, o jos santykiai su bet kuriuo kitu tarptautinės arenos veikėju bent jau kurį laiką išliks stipresniojo „pokalbiu“ su silpnesniuoju.

Lietuva pritaria Europos Komisijos (EK) pasiūlymui peržiūrėti naftos atsargų direktyvą, įpareigojančią valstybes nares išlaikyti privalomąsias naftos atsargas, bei palaiko EK nuomonę dėl veiksmų koordinavimo naftos tiekimo krizės metu. Šiai Lietuvos pozicijai ministrų kabinetas pritarė šiandien vykusiame Vyriausybės pasitarime.

Nors Ukrainai ir Rusijai pagaliau pavyko susitarti dėl dujų tiekimo principų, ES nuomonė apie šias valstybes energetinės krizės metu pakito. Europos Sąjunga prabilo apie bendradarbiavimo ir santykių su Rusija ir Ukraina peržiūrėjimą, jei joms nepavyks susitarti dėl energetikos tiekimo šąlančiai Europai.

Lietuvos atstovas Europos Parlamente Vytautas Landsbergis kritikuoja ES Komisijos komunikatą dėl Rytų partnerystės, nes šis dokumentas apeina partnerių saugumo klausimą. Sausio 20 d. Europos Parlamento Užsienio reikalų komitete, dalyvaujant ES Komisijos už užsienio reikalus atsakingo generalinio direktorato RELEX vadovui Eneko Landaburu,  buvo svarstomas naujasis ES Komisijos komunikatas dėl Rytų partnerystės, kurį Taryba nurodė parengti po Gruzijos karo.

Kinija nusprendė sekti Europos Sąjungos ir Rusijos pavyzdžiu – Pekinas pranešė kursiantis nuosavą, nuo JAV GPS nepriklausomą palydovinės navigacijos sistemą, praneša „Techradar.com“. Kinijos naujienų agentūros „Xinxua“ teigimu, Kinijos vyriausybė planuoja atnaujinti ir išplėsti dabartinę „Baidou“ regioninę palydovinės navigacijos sistemą, susidedančią iš 5 palydovų grupės. Iškėlus į orbitą 30 navigacijos palydovų, „kiniškas GPS“ aprėps viso pasaulio teritoriją.

Ignalinos atominės elektrinės (AE) antrojo bloko uždarymui reikalingo įstatymo projektas neparengtas. Elektrinės vadovo Viktoro Ševaldino teigimu, apskritai nėra jokių formalių sprendimų - nei tęsti veiklą, nei ją nutraukti. Pasak Ūkio ministerijos atstovų, įstatymas dėl antrojo Ignalinos AE bloko išjungimo bus teikiamas tada, kai su Europos Sąjunga galutinai bus susitarta dėl antrojo bloko pasekmių likvidavimo, taip pat Baltijos jungčių plano, o tai esą įvyks pirmąjį šių metų pusmetį.

Rusijos ir Ukrainos premjerai pirmadienį dalyvaus pasirašant naują dujų tiekimo ir tranzito susitarimą tarp Maskvos ir Kijevo. Kaip skelbia „Euronews“, susitarimas bus pasirašytas Maskvoje. Vladimiras Putinas ir Julija Tymošenko po derybų maratono susitarimą dėl dujų tiekimo Ukrainai ir rusiškų dujų tranzito Europai per Ukrainos teritoriją pasiekė sekmadienį. Pagal susitarimą numatoma, kad Ukraina nuo kitų metų už rusiškas dujas ims mokėti brangiau.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Santykiai su Rusija turi būti plėtojami konstruktyviai, tačiau nepamirštant principų. Europos energetinį saugumą užtikrinti turėtų atvira energetinė rinka, į kurios kūrimą reikėtų įtraukti Vidurio Azijos ir Kaukazo šalis. Taip dvi dienas Trakuose vykusio neformalaus euroatlantinio dialogo strategų susitikimo rezultatus penktadienį apibendrino užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas.

Lietuvos priklausomybė nuo Rusijos energetinių šaltinių ir malonės – visiems gerai žinomas faktas. Tačiau per beveik du dešimtmečius, deja, nepadaryta nieko, kad ta priklausomybė mažėtų. Net ir po nesenos istorijos su naftotekio į Mažeikius remontu nėra jokių išvadų ir veiksmų. Dabartinio Maskvos ir Kijevo ginčo dėl dujų tiekimo metu kai kurioms ES valstybėms kilo rimtų energetikos problemų. Ypač toms, kurios visiškai priklausomos nuo rusiškų dujų: Slovakijai, Bulgarijai.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį didino spaudimą Rusijai ir Ukrainai, kad jos išspręstų savo ginčą, dėl kurio viduržiemį nutrūko dujų tiekimas į Europą, o Vokietija sakė, kad Rusija privalo gerbti energetikos kontraktus.

Prezidentas Valdas Adamkus nedalyvaus penktadienį Kijeve rengiamame susitikime, kuriame bus aptartas Ukrainos ir Rusijos konfliktas dėl dujų tiekimo. Tai BNS patvirtino prezidento patarėjai. Tuo metu naujienų agentūra „Interfax“ paskelbė, kad į Kijevą penktadienį atvyks Lietuvos, Lenkijos, Slovakijos prezidentai, Moldovos premjeras. Rusijos dujų kompanija „Gazprom“ nuo sausio 1 dienos visiškai nutraukė dujų tiekimą Ukrainai, o vėliau - ir visą dujų tranzitą per Ukrainą Europos vartotojams.

Europos Sąjunga (ES) per ateinančius 40 metų turi sumažinti naftos produktų vartojimą iki 50 proc., apie tai rašoma Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komiteto ataskaitoje. "Naftos poreikį įtakos du kritiniai faktoriai, tai klimato pokyčiai bei kylantis sunkumai užtikrinant saugų priėjimą prie naftos resursų,“ – teigė vienas iš ataskaitos rengėjų Derekas Osbornas.

Europos Komisija (EK) teigia apgailestaujanti, kad buvo sumažintas nacionalinės programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) biudžetas. Ankstesnė Vyriausybė buvo įsipareigojusi VEKS programai skirti 40 mln. litų, tačiau naujasis ministrų kabinetas ir Seimas apkarpė finansavimą iki 25 mln. litų. Kaip BNS pranešė EK atstovybėje Lietuvoje, Komisija tvirtina, jog ES narės turėtų laikytis ankstesnių pažadų projektų rengėjams nepaisant to, kuri politinė jėga yra valdžioje.

Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus šiandien priėmė Bosnijos ir Hercegovinos bei Šveicarijos ambasadorių Muhamedo Hajdarevico ir Gabrielos Nutzi Sulpizio skiriamuosius raštus. Priimdamas Bosnijos ir Hercegovinos ambasadoriaus skiriamuosius raštus, V. Adamkus kalbėjo apie gana intensyvius abiejų šalių verslo ryšius, tačiau pabrėžė, kad dvišalė prekyba turi dar daug potencialo plėstis.

Minime ir pagerbiame žuvusius, sužalotus ir išlikusius Apvaizdos apsaugotus to nakties mūšio nugalėtojus. Minime juos apgintoje, išlikusioje ir vėl nemažą vingiuotą kelią nuėjusioje Lietuvos valstybėje – bet ir nevisai paprastomis aplinkybėmis. Kaip žinote, jei skaitote laikraščius, Andrius Kubilius sukėlė pasaulinę krizę. Padarė tai reikiamai nepasitaręs, negavęs kažkurios profsąjungos leidimo. Nors tai būtų užtrukę keletą mėnesių, reikėjo eiti kalbų ir pataikavimų, o ne sprendimų keliu.

Beveik savaitę rusiškų dujų negavę Rytų ir Vidurio Europos gyventojai antradienį pagaliau atgaivino viltį vėl įsižiebti žydrąsias liepsneles. Europoje tarsi atšilo. Tokį atšilimą lėmė ne staiga pagerėję Rusijos ir Ukrainos santykiai, o Europos Sąjungos įsikišimas sprendžiant vos ne kasmet pasikartojančią ir Vakarams ypač skaudžią problemą.

Gruodį Lietuvoje viešėjęs Ukrainos prezidentas Viktoras Juščenka, duodamas interviu „Lietuvos žinioms“, atsakė ir į klausimą, ar Ukrainai nevertėtų labiau remti senuosius Krymo gyventojus totorius, siekiant, kad Kryme nepasikartotų Pietų Osetijos scenarijus, nes Rusija jau dalija ten gyvenantiems savo tautiečiams Rusijos pasus.

Šitaip tvirtino Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Rūta Vainienė, iš dienraščio „Respublika“ žurnalisto sužinojusi, jog Vyriausybė delsia patvirtinti priemonių planą spaudai paremti vien dėl to, kad esą Europos Sąjunga (ES) tuomet vers skirti paramą ir kitoms verslo sritims. Nuo žaibiškų valdžios sprendimų kelti mokesčius kitos verslo šakos nukentėjo viengubai ar dvigubai, o žiniasklaidai, tarp jų ir spaudai, buvo suduotas keliagubas smūgis.

Irane gruodžio mėnesį akmenimis buvo užmėtyti 2 svetimoteriavimu kaltinti vyrai, tuo tarpu trečias nuteistasis sugebėjo pabėgti vykdant bausmę, Irano teismo pareiškimą cituoja Laisvosios Europos radijas. Europos Sąjunga ir Jungtinės Tautos kritikuoja Iraną už tai, kad šis vis dar naudoja mirties bausmę užmėtant akmenimis. Tiesa, net pati Irano valdžia yra oficialiai rekomendavusi atsisakyti tokių bausmių. Paskutinis iki tol žinomas užmėtymas akmenimis buvo įvykdytas 2007 metais.

Lietuvos nenoras uždaryti Ignalinos atominę elektrinę ir importuoti daugiau dujų iš Rusijos veda šalies santykius su Europos Sąjunga į aklavietę. Apie energetinį saugumą ir būsimą Visagino atominę elektrinę – premjero Andriaus Kubiliaus interviu „Euronews“. - Ministre pirmininke, ką Lietuva darys su Ignalina? Ar Jūsų šalis laikysis įsipareigojimo, priimto per derybas stojant į Europos Sąjungą, ir uždarys atominę elektrinę? - Mes esame gana tikri, kad ateityje kartu su ES, kartu su Komisija m...

Nutrūkus rusiškų dujų tiekimui į Europą, Slovakija vėl įjungia vieną Jaslovsko atominės elektrinės reaktorių, kad išvengtų galimo elektros energijos trūkumo dėl dujų krizės. Apie panašius veiksmus prabilo ir Bulgarija. „Respublika“ nutarė pasidomėti, ar Lietuvą galėtų ištikti panašus likimas. „Ši krizė labai aiškiai parodė, su kokio masto energetinio saugumo problemomis šiandien gali susidurti bet kuri Europos Sąjungos valstybė.

Ką Jūs manote apie Izraelio veiksmus Gazos ruože? Jean Ziegler: Gazos ruožo plotas – 363 kv. km, o jame gyvena 1,5 milijono gyventojų, tad Gaza yra viena iš tankiausiai apgyvendintų vietų pasaulyje. Dėl to masiniai bombardavimai reiškia neišvengiamas skerdynes. JTO teigimu Izraelis pažeidė tarptautinės ir humanitarinės teisės normas.

Europos Komisija (EK) ragina Rusiją bendradarbiauti tiriant su 1991 metų sausio 13-osios įvykiais susijusias bylas. „Reiškiame užuojautą dėl tragiškų žūčių per 1991 metų įvykius ir pripažįstame, kad dėl tų įvykių dar vykdomi baudžiamieji tyrimai. Europos Komisija ragina Rusiją veiksmingai bendradarbiauti, kad teismai galėtų patenkinamai išspręsti iki šiol nebaigtas bylas“, - BNS pirmadienį sakė EK atstovybės Lietuvoje Spaudos ir informacijos skyriaus vadovas Jurgis Vilčinskas.

Dėl dujų konflikto su Ukraina „Gazprom“ netenka 120 mln. JAV dolerių per dieną, sekmadienį pranešė Rusijos verslo laikraštis „Vedomosti“. Naujųjų metų išvakarėse Rusijai ir Ukrainai nepavyko susitarti nei dėl Kijevo skolų, nei dėl dujų tiekimo 2009-aisiais. Dėl to Rusija iš pradžių sumažino, o po to ir visai nutraukė dujų tiekimą per Ukrainą Europos Sąjungos vartotojams. „Gazprom“ apkaltino Ukrainą vogus Europai skirtas dujas.

Lietuva siūlo du atstovus į ES ekspertų misiją dujų tranzitui iš Rusijos per Ukrainą stebėti, teigia Užsienio reikalų ministerija (URM). URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento laikinasis direktorius Rolandas Kačinskas BNS penktadienį sakė, kad Lietuvos dujininkų asociacija kartu su Lietuvos energetikos institutu į stebėtojų misiją nominavo 2 kandidatus iš Lietuvos. „Patvirtinus jų kandidatūras, bus pateikta papildoma informacija.

Kasmetinis Rusijos ir Ukrainos ginčas dėl dujų tiekimo tampa grėsmingas Konfliktai dėl dujų tarp Rusijos ir Ukrainos prasiverždavo kiekvienų pastarųjų trejų metų pabaigoje. Taigi, kai Rusija pirmąją Naujųjų metų dieną Ukrainai nutraukė dujų tiekimą, naujienos nepateko į pirmuosius laikraščių puslapius. Europos Sąjunga, kuri ketvirtadalį savo dujų importuoja iš Rusijos, stebėjo, kaip abi pusės keičiasi kaltinimais, bet stengėsi į konfliktą nesikišti, laikydama tai paprasčiausiu techniniu ginču.

Vakar paaiškėjo, kad energetikos jungčių planą aplink Baltijos jūrą esančių valstybių vadovai turėtų patvirtinti šių metų liepą. Tuo tarpu „Respublikos“ kalbinti energetikos ekspertai projektą vadina utopija.

Latvijos karo muziejuje atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“. Paroda, pasak jos rengėjų, aprėpia mūsų valstybės raidos tūkstantmetę istoriją, išryškina pagrindinius politinius įvykius ir iliustruoja juos to meto ryškiausiais kultūros akcentais. Parodoje latvių kalba lankytojas atras tūkstančio metų trukmės pasakojimą apie Lietuvą, susipažins su svarbiausiais Lietuvos istorijos įvykiais, kultūriniais procesais.

Rusijos dujų monopolininkas „Gazprom“ pasiekė susitarimą su Europos Sąjunga dėl nepriklausomų stebėtojų siuntimo į Ukrainą. Stebėtojai esą prižiūrės, kaip Ukraina vykdo įsipareigojimus užtikrinti dujų tranzitą į Europą, teigia „Gazprom“ vadovas Aleksejus Milleris. Ukrainos kompanija „Naftogaz“ jau kiek anksčiau yra pranešusi apie pritarimą priimti nepriklausomus stebėtojus. „Gazprom“ teigia dujų tiekimą atnaujinsiantis iš karto po to, kai stebėtojai pradės savo darbą.

Sausio 9 d., penktadienį, 15 val. Rygoje, Latvijos karo muziejuje (Latvijas Kara muzejs), atidaroma Lietuvos tūkstantmečio programos paroda „Lietuva: kultūra ir istorija“ (veiks iki sausio 25 d.). Kilnojamąją parodą parengė Lietuvos dailės muziejus, bendradarbiaudamas su Užsienio reikalų ministerija. Ji aprėpia mūsų valstybės raidos tūkstantmetę istoriją, išryškina pagrindinius politinius įvykius ir iliustruoja juos to meto ryškiausiais kultūros akcentais.

Premjeras Andrius Kubilius pareiškė, kad Lietuva netoleruoja Rusijos veiksmų, nutraukiant gamtinių dujų tiekimą Ukrainai ir visai Europai. Jo teigimu, Lietuva nėra tikra, kad toks pat scenarijus nepasikartos ir jos atžvilgiu, todėl tikisi dar geresnio jos problemų supratimo Briuselyje. „Yra labai aiškios problemos - šių metų pabaigoje mes įsipareigoję uždaryti Ignalinos atominę elektrinę.

Vienas Latvijos gyventojas, kurio tautybė nenurodoma, interneto tinklalapyje Petitiononline.com pateikė pasiūlymą, raginantį Rusijos milijardierių Romaną Abramovičių pirkti jo valstybę. Šios „peticijos“ autorius nurodo, kad Latvija turi daug pranašumų. Jos gyventojai darbštūs ir nuolankūs, teritorija - ekologiškai švari, o prie jūros netrūks vietos, kur milijardierius galės švartuoti savo jachtas.

Europos Sąjunga trečiadienį paskelbė ultimatumą Rusijai per 24 valandas atnaujinti dujų tiekimą Europos vartotojams per Ukrainos teritoriją. ES reikalauja, kad dujų tiekimas būtų atnaujintas jau ketvirtadienį. Skelbiama, kad, Rusijai nutraukus dujų tranzitą per Ukrainą, su dujų trūkumu susidūrė 17 ES valstybių. Būtent ketvirtadienį vyks derybos tarp Rusijos dujų monopolininko „Gazprom“ ir Ukrainos dujų kompanijos „Naftogaz“ atstovų.

Europos Sąjunga turėtų dalyvauti sprendžiant Ukrainos ir Rusijos konfliktą dėl dujų tiekimo, nes tai padėtų užtikrinti visos ES energetinį saugumą, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas. „Tai, kaip ES yra aptariamas šis klausimas rodo, kad Bendrija yra į jį įsigilinusi“, - BNS antradienį sakė sakė URM Informacijos ir viešųjų ryšių departamento direktorius Rolandas Kačinskas.

Buvęs Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Tony Blairas pareiškė, kad taiką Gazos ruože galima pasiekti per kelias dienas. Jo nuomone, tereikia uždaryti visus kelius, kuriais šiuo metu „Hamas“ grupuotė kontrabanda apsirūpina ginklais ir pinigais, skelbia „The Independent“. Savo ruožtu Izraelis ir toliau atmeta visus tarptautinės bendruomenės raginimus skelbti taiką ir tęsia puolimus, per kuriuos jau žuvo daugiau kaip 500 palestiniečių.

Aplinkosaugos ministras Gediminas Kazlauskas lrt.lt teigė, kad būsto neefektyvumas yra didžiausia Lietuvos gamtosauginė problema ir žada konstruktyvią Vyriausybės paramą. G. Kazlauskas sutiko, kad nemažai aplinkosauginių problemų reiktų spręsti pradedant nuo savęs, tačiau būtina pakeisti ir teisinę sistemą. Nors ministras perspėjo, kad galime „greitai sudeginti mūsų žemę“, jis kartu tikino, kad leidimas Lietuvai teršti daugiau nesugriaus pasaulio.

Jau kelerius metus tarptautiniu mastu kalbama apie tai, kad būtina ištraukti iš Baltijos jūros dugno nuskendusius žvejų tinklus, kurie sukuria vadinamąsias mirties zonas, bet iki šiol nieko nepadaryta. Niekas nesiima finansuoti tokio projekto. Tiesa, yra vilties, kad šiemet ledai pajudės. Kiek žvejų tinklų yra nuskandinta Lietuvai priklausančioje Baltijos jūros dalyje - neaišku.

Vilniui įrodinėjant savo tūkstančio metų europietiškumą, Praha perėmė Europos Sąjungos vadžias, o Bratislava gavo Briuselio apsaugą savo finansams. Sausio 1 d. dar viena iš naujųjų ES narių, Slovakija, jau ketvirtoji, tapo euro zonos nare, o Lietuva, pirmoji iš tų dešimties  valstybių, kurios 2004 m. įstojo į Europos Sąjungą, pasigaminusi nacionalinių euro monetų pavyzdžius ir sudariusi sutartis nukaldinti 200 mln.