europos sąjunga

Dabartinė pasaulio ekonominė krizė, kuri įgauna vis ryškesnį politinį atspalvį, gali tapti ta riba, už kurios rasis kita pasaulio struktūra. Kitaip tariant, šiandieninė krizė galbūt yra pereinamasis laikotarpis į naują pasaulio ekonominę, o svarbiausia – politinę sąrangą.

Šalies valdžios ekonomikos politika ne tik nepadeda atsispirti įsisiūbuojančiai krizei, bet ir smukdo lietuvišką prekę. Žmonės jau kelis mėnesius traukia į Lenkiją įsigyti pigiau nei Lietuvoje pagamintų produktų. Į „Alytaus naujienų” klausimus apie, švelniai tariant, keistą lietuviškų prekių likimą atsako AB „Alita” generalinis direktorius Vytautas Junevičius. - Direktoriau, ar lengva šiais laikais rinkos sąlygomis Lietuvoje parduoti lietuvišką prekę? - Atsakau iš karto: nelengva.

Didžiųjų Europos partijų, priklausančių Europos Parlamento frakcijai Sąjunga už tautų Europą, atstovai Romoje nutarė pateikti Europos Komisijai konkrečius pasiūlymus ieškant skubios išeities iš finansinės krizės, rašoma Lietuvos valstiečių liaudininkų partijos pranešime spaudai. Taip pat nutarta imtis priemonių, turinčių sureguliuoti vaikų globą Europos Sąjungos mastu.

Prezidento rinkimuose ketinančios dalyvauti Dalios Grybauskaitės rinkimų štabui vadovaus buvęs finansų viceministras, šiuo metu advokato darbą dirbantis Vitas Vasiliauskas. Tai trečiadienį naujienų portalo alfa.lt tiesioginėje konferencijoje pranešė D.Grybauskaitė. V.Vasiliauskas BNS trečiadienį patvirtino sutikęs vadovauti D.Grybauskaitės rinkimų štabui ir teigė tai pradėsiąs daryti nuo kitos savaitės.

Nors Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy keliauja daugiausia, tačiau Didžiosios Britanijos ministro pirmininko kelionės teršia labiausiai. Skaičiuojama, kad pernai G. Browno tarptautiniai ir vidaus skrydžiai, kuriais nukakta 158 tūkst. kilometrų, pagamino 8,4 tonų anglies dvideginio. Vokietijos kanclerė Angela Merkel, per metus nukeliavusi 174 tūkst. kilometrų, užima antrą šio negarbingo sąrašo vietą. Iš 75 jos kelionių net 44 buvo šalies viduje.

„Balsas.lt savaitėje“ teigiama, jog ekonomikos ir finansų sunkmetis – palankus metas įsileisti abejotinos kokybės pigių produktų, kurie anksčiau buvo draudžiami.

Lietuvos premjeras Andrius Kubilius su Kazachstano ambasadoriumi Galymžanu Koišybajevu pirmadienį aptarė dvišalį bendradarbiavimą transporto srityje - ypač plėtojant tarptautinius transporto koridorius. A.Kubilius pakvietė Kazachstano atstovus į 2009 metų spalį Vilniuje vyksiantį pirmąjį ASEM (Azijos ir Europos susitikimo) Transporto ministrų susitikimą ir Tarptautinį transporto plėtros forumą „Euro-Asia Connect“, pranešė Vyriausybės spaudos tarnyba.

Po neeilinės Europos Vadovų Tarybos Briuselyje Lietuvos Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius pažymėjo, kad šiandien buvo daug kalbama apie tai, kaip grąžinti visuomenės pasitikėjimą Europos Sąjunga. Jis patikino asmeniškai pasitikintis ES gebėjimu rasti išeitį iš dabartinės krizės, o tam, kad visuomenėje būtų daugiau tokio pasitikėjimo, reikia dar daugiau europinio lygio koordinuotų ir solidarių veiksmų, teigiama Vyriausybės išplatintame pranešime.

Arabų šalys, Europos Sąjunga (ES) ir Jungtinės Valstijos žada skirti milijonus JAV dolerių Gazos atstatymui po Izraelio karinės operacijos. Per nuo praėjusių metų gruodžio 27 d. iki šių metų sausio 18 d. vykdytą Izraelio karinę operaciją Gazoje žuvo beveik 1 tūkst. 300 žmonių, daugiausia civilių gyventojų. Sužeista maždaug 5 tūkst. žmonių.

Lietuva 2004-ųjų kovo pabaigoje tapo visateise Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO), o dar maždaug po mėnesio – Europos Sąjungos (ES) nare. Šios dvi tarptautinės organizacijos Lietuvai duoda daug naudos, tačiau jos taip pat stipriai veikia ir vidaus bei užsienio politiką. Kartais jų pozicijos tam tikrais klausimais išsiskiria, tad mums tenka rinktis vienos ar kitos siūlomas veikimo gaires. Keisčiausia, kad abiem organizacijoms priklauso tos pačios „pagrindinės” šalys.

Ar mes tai galime vadinti finansų krize, kai įvairių šalių vadovai viešai pristato ekonomikos skatinimo bei gaivinimo planus, tačiau kurie nesuteikia laukto optimizmo? Skiria milžiniškas lėšas, kurios teoriškai turėtų išjudinti sąstingio apimtą tarptautinę ekonomiką, tačiau tai neduoda to efekto, kurio buvo laukta? JAV paskelbė apie rekordinį, siekianti beveik trilijoną dolerių ekonomikos gaivinimo planą, Europos Sąjunga (ES) pristatė savo 200 mlrd. eurų vertės planą.

Pamažu pradeda aiškėti Rusijos ir Ukrainos dujų karo, praėjusį mėnesį privertusio iš šalčio drebėti milijonus europiečių, laimėtojai. Kaip ir panaši situacija prieš dvejus metus, ši krizė vėl privertė ES politikus ieškoti būdų dujų tiekėjams ir tiekimo maršrutams diversifikuoti. Jau dabar Europos Sąjunga 40 proc. visų importuojamų dujų perka iš Rusijos, o 80 proc. iš jų Europą pasiekia per Ukrainą.

Pasieniečių vadas Saulius Stripeika, kurio vairuotojas tarnybos metu vėžino viršininko šeimą, sutinka, jog toks incidentas tarnybos nepuošia, bet tikina, kad neigiamu pavyzdžiu kiti pavaldiniai nepaseks.

Pastarosiomis savaitėmis po visą Europos Sąjungą sklando nerimą keliančios žinios. Bendrajai Europos rinkai, kuri yra didžiausias mūsų laimėjimas, iškilo didelis pavojus. Jai gali būti rimtai pakenkta, jei nebus priimtas gerai apgalvotas sprendimas, kaip įveikti ekonomikos krizę. Kai 1933 metų kovą Franklinas Delano Rooseveltas sakė inauguracijos kalbą, Jungtinės Valstijos išgyveno gilią ekonomikos depresiją.

Birželio 7 dieną vyks Europos Parlamento (EP) rinkimai. Lietuvoje bus išrinkta 12 atstovų, kurie penkerius metus atstovaus mūsų šaliai. Rinkimams ruošiasi ir dabartiniai EP lyderiai, iš kurių trečio pagal dydį Liberalų demokratų aljanso (ALDE) lyderis britas Grahamas Watsonas nutarė mesti iššūkį nusistovėjusiai tvarkai. Apie tai jis sutiko papasakoti ir „Lietuvos žinių“ skaitytojams.

Piratavimu vertėsi jau finikiečiai, vėliau ir graikai. Kai kurioms smulkioms graikų gentims tai buvo svarbiausias pragyvenimo šaltinis ir tokį plėšikavimą jos laikė garbingu amatu. Piratas buvo Trojos karo didvyris Achilas, kurį įamžino Homeras. „Odisėjoje“ taip pat galima rasti užuominų apie piratavimą. Prieš piratus stojo graikų miestai-valstybės, matydami, kad kyla grėsmė jų prekybai ir galybei jūroje. Laikui bėgant, piratavimas tapo praktiškai nekontroliuojamas.

Sirija buvo paraginta atsisakyti savo represyvaus valstybinio teismo mainais į geresnius santykius su JAV ir ES. Kaip rašo „guardian.co.uk“, „Human Rights Watch“ šiandien savo pranešime teigė, jog minėtoji institucija yra „kengūrų teismas, laiminantis teisinį aktyvistų ir net paprastų piliečių persekiojimą, kurį vykdo Sirijos saugumo agentūros“. Teismas pasirėmė „butaforiniais teismo procesais ir nuo 2007 metų sausio mėnesio, pateikęs neaiškius kaltinimus, nuteisė 153 kaltinamuosius“. Tarp j...

Europos Sąjunga pareiškė, kad Baltarusija įtraukiama į Rytų partnerystės programą. Apie tai buvo pranešta pirmadienį po Briuselyje vykusio 27 ES narių užsienio reikalų ministrų susitikimo. Be to, toks sprendimas priimtas prabėgus mažiau nei savaitei nuo ES užsienio politikos vadovo Javiero Solanos vizito į Minską.

Pastarosiomis savaitėmis po visą Europos Sąjungą sklando nerimą keliančios žinios. Bendrajai Europos rinkai, kuri yra didžiausias mūsų laimėjimas, iškilo didelis pavojus. Jai gali būti rimtai pakenkta, jei nebus priimtas gerai apgalvotas sprendimas, kaip įveikti ekonomikos krizę. Kai 1933 metų kovą Franklinas Delano Rooseveltas sakė inauguracijos kalbą, Jungtinės Valstijos išgyveno gilią ekonomikos depresiją.

Buvęs premjeras Socialdemokratų partijos lyderis Gediminas Kirkilas ragina Vyriausybę tęsti derybas su Europos Sąjunga (ES) dėl Ignalinos atominės elektrinės veiklos pratęsimo. „Reikia kuo greičiau atnaujinti derybas dėl elektrinės antrojo bloko veiklos pratęsimo. Nežinau, kodėl jos buvo sustabdytos“, - pirmadienį Seime surengtoje spaudos konferencijoje sakė G.Kirkilas.

„Turite daug šalių, kurios tikrai turi bėdų“, – apie Europos finansus sakė JAV ekonomistas N. Roubini, vardindamas Latviją, Estiją, Lietuvą, Vengriją, Baltarusiją ir Ukrainą. Niujorko universiteto ekonomistas Nourielis Roubini teigia, kad Europos bankų sistema susiduria su didėjančiomis rizikomis dėl problemų kylančiose rinkose, todėl gali prireikti gelbėjimo priemonių, skirtų visam regionui.

Europos kosmoso agentūra (ESA) pranešė, kad per Vašingtone vykusį susitikimą su NASA atstovais buvo priimtas sprendimas kartu rengti svarbią kosminių tyrimų misiją į Jupiterio palydovą Europą. Šiam projektui suteikta pirmenybė nuvylė Saturno palydovui Titanui tirti skirto kosminio zondo šalininkus. Tačiau NASA ir ESA atstovų susitikime buvo prieita išvada, kad misija į Europą būsianti techniškai priimtinesnė, praneša „Spaceflightnow.

Jeigu rūpindamasis savo alkana šeima žmogus pavagia vištą - jis yra negailestingai baudžiamas. Tačiau kai aukštas valstybės pareigūnas pasisavina iš valstybės milžiniškas lėšas ar jas iššvaisto, mūsų teisėsauga parodo visą savo gailestingumą.

Šiuolaikiniame pasaulyje grėsmė saugumui vis dažniau kyla dėl terorizmo, stichinių nelaimių ar kitų naujos kartos grėsmių. Efektyviau kovoti su naujomis grėsmėmis padėtų efektyviau koordinuojama ES ir NATO veikla, pabrėžiama Užsienio reikalų komiteto patvirtintame pranešime, raginančiame stiprinti abiejų organizacijų bendradarbiavimą krizių valdymo srityje.

Prezidentas Valdas Adamkus tikisi, kad prieš metus nepriklausomybę paskelbęs Kosovas kurs tolerantišką ir demokratišką visuomenę, o santykius su kaimynais grįs pasitikėjimo ir pagarbos dvasia. „Šiandien Kosovo žmonės gali kurti savo ateitį laisvoje ir nepriklausomoje valstybėje - tai yra didžiausia vertybė, bet kartu ir didelė atsakomybė.

Prieš metus paskelbtos Kosovo nepriklausomybės pripažinimas poveikio Lietuvai neturėjo, sutaria politologai. Tačiau vertinant šį įvykį platesniame tarptautinių santykių kontekste jų nuomonės išsiskiria. Kosovo parlamentas nepriklausomybės nuo Serbijos deklaraciją priėmė 2008 metų vasario 17 dieną. Gegužės 6 dieną Kosovo valstybę pripažino Lietuvos Seimas.

Baltarusija dažnai vadinama paskutine Europos diktatūra. Ši valstybė iš tiesų valdoma autoritaristinio vadovo, o demokratiniai procesai Baltarusijoje yra greičiau įvaizdis, nei realybė. Europos Sąjunga nuolat siekia, kad ši šalis pasuktų demokratijos keliu. Vis dėlto Baltarusijos politinė sankloda, susiklosčiusi per pastaruosius 15 metų, nėra taip lengvai reformuojama. Tuo labiau, kad šią šalį valdo autoritarizmu pasižymintis prezidentas A. Lukašenka.

„A l’impossible nul n’est tenu“ – „niekas neprivalo įvykdyti to, kas neįvykdoma“, – teisingai skelbia prancūzų patarlė. Sprendžiant iš visko, kaip tik šia pragmatine išmintimi vadovaujasi Europa, gerokai sužvarbusi per Rusijos ir Ukrainos „dujų karą“. Iš tiesų net geriausiais laikais Europos Sąjungos šalys neturėjo objektyvios galimybės greitai ir iš esmės sumažinti savo energetinę priklausomybę nuo Rusijos.

Europos Sąjungos tarpininkų grupės sudarymas yra vienintelis kelias išspręsti teritorinius ginčus tarp Slovėnijos ir Kroatijos, pareiškė Slovėnijos ministras pirmininkas Borutas Pahoras. „Aš manau, kad šiuo momentu tai yra geriausias sprendimas, kurį aš matau. Nematau galimybių kitokiems sprendimams”, - praėjusį penktadienį užsienio žurnalistams teigė jis.

Seimo kontrolierius Romas Valentukevičius pagrįstu pripažino Lietuvoje gyvenančio užsieniečio skundą dėl to, kad jam nesudaromos sąlygos čia atlikti lyties keitimo operacijos. Kontrolierius kreipėsi į sveikatos apsaugos ministrą Algį Čapliką, ragindamas „dar kartą išanalizuoti šią problemą bei teikti savo siūlymus ir galimus sprendimus, kad ateityje būtų užtikrintos žmogaus teisės“. Savo pažymą R.Valentukevičius pateikė ir Seimo Sveikatos reikalų bei Žmogaus teisių komitetams.

Rusijos baimė Europoje yra perdėta. Būtent taip pareiškė buvęs Švedijos diplomatas, o dabar vienas iš įtakingiausių Rusijos ir Rytų Europos ekspertų Andersas Aslundas. Jo teigimu, Rusija dabar yra atsidūrusi kryžkelėje ir turi priimti esminius sprendimus, kurie įtakos jos santykius su Europos Sąjunga. „Vladimirui Putinui sekėsi, tačiau jis Rusijai padarė mažai, o jo režimas yra trapus. Tai reiškia, kad status quo nėra šios dienos galimybė. Rusija yra kryžkelėje. Yra iš esmės du pasirinkimai.

Paradoksas, bet Vilniuje, į kurį beveik neskraido lėktuvai, vyko tarptautinė konferencija „Vidurio Europos vieta ir vaidmuo kontinento istorijoje“, kas nejučia privertė suabejoti, ar Lietuva tikrai priklauso Vidurio Europai. Tačiau konferencijai pradėta ruoštis dar pernai, o Vidurio Europos mokslininkai nėra taip patogumų išpaikinti kaip vakariečiai, todėl atvyko visų pakviestų 10 šalių atstovai.

Programos „Vilnius - Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) atžvilgiu vykdoma sąmoninga destruktyvi veikla, ketvirtadienį teigė šios programos projektų vykdytojai, komentuodami Kultūros ministerijos (KM) sprendimą perimti projektą į savo rankas.

Prahoje vykusiame Europos Sąjungos parlamentų Europos reikalų komitetų pirmininkų pasitarime išreikštas nerimas dėl ekonominės krizės įtakos Europos pagrindinėms laisvėms, ypatingai asmenų ir kapitalo laisvam judėjimui. Svarstyta, ar Europos Sąjunga gali rasti bendrą atsaką į kai kuriose valstybėse kylančią protekcionizmo bangą.

Gruzijos santykiai su Europos Sąjunga ir NATO atsidūrė aklavietėje. Kadaise itin dažni Gruzijos politikų vizitai Briuselyje pastaruoju metu tapo tikra retenybe, rašo Laisvosios Europos radijas. Vasario 4 dieną vicepremjero Giorgio Baramidzės vadovaujama delegacija buvo pirmoji, kuri šiemet apsilankė Briuselyje. ES ir NATO nusprendė daugiau nebeerzinti Rusijos ir atnaujino dialogą su Maskva. Šis dialogas buvo nutrūkęs po rugpjūtį vykusio Rusijos ir Gruzijos karo.

Praėjusį penktadienį Europos Sąjunga (ES) ir Rusija pabandė atnaujinti savo pašlijusius santykius, kurie nutrūko po Rusijos invazijos į Gruziją. Tačiau susitikimo metu vis dar buvo jaučiama įtampa, o abi pusės nevengė įgelti viena kitai. Europos Komisijos (EK) vadovas Jose Manuelis Barroso bei kiti devyni EK nariai susitiko su Rusijos prezidentu Dmitrijumi Medvedevu ir premjeru Vladimiru Putinu.

Vidaus reikalų ministerijoje yra parengtas užsieniečių teisinę padėtį Lietuvoje reglamentuojančio įstatymo projektas, kuriame siūloma įteisinti tarptautinėms konvencijoms prieštaraujančius dalykus - pavyzdžiui, apmokestinti užsienio jūrininkų išlipimą į krantą. Panašių kuriozų, susijusių su jūriniu sektoriumi, yra ir daugiau, todėl Lietuvos jūrininkų sąjunga ketina kreiptis į Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisiją ir prašyti pagalbos.

Kvalifikacijos tarnyba turi dalyti darbininkų kvalifikaciją liudijančius sertifikatus ir stebėti kokių specialistų reikia rinkai. Tam ankstesnė Vyriausybė numatė skirti 4 milijonus litų per metus, tačiau dabar svarstoma, ar tokia tarnyba apskritai reikalinga, praneša LNK „Žinios“. Tarnybos vadovas aiškina, kad tarnyba reikalinga, nes to reikalauja Europos Sąjunga. Saulėlydžio misija planuoja aiškintis, ar tarnyba nedubliuoja kitų institucijų veiklos.

Europos Sąjunga išreiškė rimtą susirūpinimą dėl Rusijos planų Pietų Osetijos ir Abchazijos separatistinėse respublikose kurti savo karines bazes. ES šiuo metu pirmininkaujanti Čekija pareiškė, kad toks Maskvos žingsnis būtų rimtas Gruzijos suverenumo ir teritorinio integralumo principo pažeidimas. O to ES esą leisti negali.

Visuomenė psichologiškai rengiama žiniai, kad Rusija neprivalo atlyginti sovietų okupacijos žalos Lietuvai. Nepasitarusi su istorikais, nepasiteiravusi visuomenės nuomonės, naujojo Lietuvos diplomatijos šefo Vygaudo Ušacko vadovaujama Užsienio reikalų ministerija (URM) vasario 5 d. rengiasi pompastiškai paminėti Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos (LDK) ir Maskvos kunigaikštystės diplomatinių santykių atkūrimo 515-ąsias metines.

„Balsas.lt“ savo tinklalapyje iš naujo pateikė penkerių metų senumo „Respublikos“ pirmo puslapio karikatūrą, dėl kurios „Respublikos“ vedlys Vitas Tomkus jau yra turėjęs nemalonumų su teisėsauga.

Serbija pareiškė esanti pasirengusi derėtis su Kosovo albanų lyderiais, kurie praėjusių metų vasario 17 dieną paskelbė vienašališką nepriklausomybės deklaraciją. Apie pasirengimą derėtis su Kosovo albanais prabilo provakarietiškų pažiūrų Serbijos prezidentas Borisas Tadičius. Jungtinės Tautos ir Europos Sąjunga teigia, kad derybos tarp Prištinos ir Belgrado gali įvykti kiek vėliau šį mėnesį.

Prieš porą metų britų visuomeninis transliuotojas BBC, remdamasis įvairių nevyriausybinių organizacijų duomenimis, paskaičiavo, kad per pastaruosius 15 metų kariniai konfliktai Afrikoje žemyno ekonomikai kainavo per 300 milijardų JAV dolerių. Beveik tiek pat, kiek pasaulis suteikė finansinės paramos. Bendras žuvusiųjų skaičius – per 10 milijonų žmonių.

Europos Sąjunga pirmadienį pažadėjo Afrikos Sąjungai skirti 300 mln. eurų paramą. Ši parama bus naudojama finansuoti taikdarių misijoms visame žemyne. Jau anksčiau Briuselis šiam tikslui yra paaukojęs 440 mln. eurų. Beje, pirmadienį Afrikos Sąjunga savo pirmininku metams išsirinko Libijos diktatorių Muammarą Gaddafį.

Europos Parlamento narė M. Starkevičiūtė supeikė valdančiųjų antikrizines priemones ir jas palygino su viešųjų ryšių akcija. Pasak politikės, ir biudžeto deficito, ir rinkos rizikingumo rodikliai Lietuvoje – normalūs, vertinant pagal dabartinę Europos finansinę situaciją. Tuo metu K. Glaveckas teigia, kad ekonominiai rodikliai gal ir būtų neblogi, jei ne sudėtingos sąlygos pasiskolinti. „Mažos šalys yra didelės krizės atsitiktinės aukos“, – teigia Margarita Starkevičiūtė.

Šeštadienį Kauno miesto savivaldybės didžiojoje salėje keletą valandų trukusi piliečių ir nevyriausybinių organizacijų atstovų sueiga nusprendė įkurti visuomenės judėjimą ir „imtis konkrečių veiksmų prieš cinišką nepagarbų, jau daug metų trunkantį valdžios požiūrį į savo šalies piliečius“. Pirmiausia valdžios prašoma panaikinti“"nusikalstamas LEO LT bendrovės sutartis“ ir jos funkcijas perduoti naujai kuriamai Energetikos ministerijai.

Europos Sąjunga (ES) praėjusiais metais išleido 2.4 mlrd. eurų “šališkom informacinėm kampanijom”, siekiant “pareklamuoti save ir savo kuriamos “glaudžios sąjungos” tikslą”, tvirtinama, Britanijoje įsikūrusios analitinės organizacijos Atvira Europa (Open Europe), ataskaitoje.

Islandiją užklupusi finansinė krizė šią savaitę iš postų išvertė vyriausybę. Tačiau panašu, kad šis scenarijus gali pasikartoti ir kitose valstybėse. Žurnalas „Foreign Policy“ nusprendė pažvelgti, kurių pasaulio šalių artimiausiu metu gali laukti Islandijos likimas. Didžioji Britanija Ekonominė žala. Finansinė krizė Didžiojoje Britanijoje yra tokia aštri, kad sostinė Londonas tarptautinėje žiniasklaidoje jau spėjo užsidirbti ne itin malonią pravardę – Reikjavikas prie Temzės.

Kovoje su klimato kaita Europos Sąjunga (ES) numato svarbų vaidmenį prekybos anglies junginių išmetalų kvotomis sistemai. Prieš tarptautines derybas dėl kovos su klimato kaita parengtame pozicijos dokumente Europos Komisija pranašauja, kad ateityje visuotiniam atšilimui pažaboti reikalingos sąnaudos smarkiai didės ir 2020 m. pasaulyje per metus tam bus skiriama apie 175 mlrd. eurų. Daugiau nei pusės šių lėšų reikės besivystančiose šalyse, kaip antai Kinijoje ir Indijoje.