europos sąjunga

Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka žaidžia dvigubą žaidimą – siekia būti ir Rusijos, ir Vakarų Europos partneriu bei sąjungininku. Buvęs sovietinio kolektyvinio ūkio vadovas gerai žino, kad sočiausiai gyvena tas veršelis, kuris žinda dvi karves. Tačiau, atmetus ironiją, reikia pripažinti, kad A. Lukašenka yra geras politikas – ne tik Baltarusijos, bet ir didesnio regiono mastu.

Lietuvos ketinimams bent keleriems metams pratęsti Vakaruose nesaugia laikomos Ignalinos jėgainės darbą galėjo sutrukdyti ir Prancūzijos interesai palaikyti atsigaunantį Europos branduolinį sektorių, kuriame veikia vienintelė reaktorių gamintoja - Prancūzijos „Areva“. Tokios galimybės neatmeta Vyriausybės derybininkas Aleksandras Abišala, siekęs pratęsti Ignalinos atominės elektrinės (AE) darbą.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas tikisi, kad Baltarusija pasinaudos jai suteikta galimybe suartėti su Europos Sąjunga, puoselės atvirą pilietinę visuomenę ir diegs demokratinius valstybės valdymo principus.

Euroskepticizmu pasižymintis analitinis institutas „Open Europe“ pareiškė, kad Europos Sąjunga kasmet „propagandai“ išleidžia 2,4 mlrd. eurų. Kaip propagandą institutas įvardijo įvairias universitetų stipendijas, užsakomuosius straipsnius, pamfletus, balionus ir kitą ES atributiką. Be to, pabrėžiama, kad brangiai kainavęs ES internetinis kanalas „EU Tube“ kol kas pritraukė tik 7 391 prenumeratorių.

Kanados lietuvis, vadybos ir ekonomikos mokslų daktaras Valdas Samonis analizuoja pasaulinės finansinės–ekonominės krizės priežastis ir bando pažvelgti kas artimiausioje ateityje laukia pasaulio ir Lietuvos. Kas ir kaip atsitiko? Prieš ateinant į valdžią prezidentui George‘ui Bushui, JAV ekonomika vystėsi tampriai, buvo gana stabili, šalies biudžetas – teigiamas. Šiandien JAV – gilioje finasinėje-ekonominėje krizėje, kokios nebuvo nuo pat 1933 m. Didžiosios depresijos.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas po Kalėdų pirmųjų vizitų vyks į Ukrainą, Gruziją ir Baltarusiją. Penktadienį per oficialų vizitą Ukrainoje V.Ušackas su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, premjere Julija Tymošenko ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Ogryzka aptars NATO metinės nacionalinės programos įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas po Kalėdų pirmųjų vizitų vyks į Ukrainą, Gruziją ir Baltarusiją. Penktadienį per oficialų vizitą Ukrainoje V.Ušackas su Ukrainos prezidentu Viktoru Juščenka, premjere Julija Tymošenko ir užsienio reikalų ministru Vladimiru Ogryzko aptars metinės nacionalinės programos įgyvendinimą, pranešė Užsienio reikalų ministerija. Šią programą, kuri padės Ukrainai siekti narystės NATO, Kijevui pasiūlyta gruodžio pradžioje per NATO ministrų susitikimą.

Pirmieji dvišaliai susitikimai, numatyti užsienio reikalų ministro Vygaudo Ušacko artimiausių savaičių vizitų darbotvarkėje, planuojami Kijeve, Tbilisyje ir Minske.

7,5 mlrd. eurų paramą Latvijai teiks Europos Sąjunga, Tarptautinis Valiutos fondas ir Šiaurės Europos šalys. Parama skirta finansų krizei įveikti, tačiau Latvija turės laikytis griežto taupymo plano, kad išlaikytų lato stabilumą. Sutarčiai dėl paskolos Latvijai TVF taryba turėtų galutinai pritarti iki šių metų pabaigos.

Užsienio reikalų ministras Vygaudas Ušackas penktadienį susitikęs su Rusijos ambasadoriumi Lietuvoje Vladimiru Čchikvadze pažymėjo, jog Vilnius santykiuose su Maskva sieks konstruktyviai principingo bendradarbiavimo bei žada ypatingą dėmesį skirti Kaliningrado sričiai. V. Ušackas diplomatui sakė, jog Lietuva plėtos abipusiškai naudingus ekonominius ir kultūrinius mainus, sieks dialogo, remdamasi demokratinėmis vertybėmis ir teisingumu, pranešė Užsienio reikalų ministerija.

Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus priėmė Lietuvos Respublikos nuolatinės atstovybės Europos Sąjungoje (ES) vadovą Rytį Martikonį, ambasadorių Vokietijoje Evaldą Ignatavičių ir ambasadorių Čekijoje Osvaldą Čiukšį. Lietuvos vadovas su ambasadoriais aptarė Čekijos pirmininkavimo Europos Sąjungai prioritetus.

Pasak Lietuvos atstovo Europos Parlamente Vytauto Landsbergio, Europos Sąjungą būtina toliau kurti kaip energetinę sąjungą, statant vidines energetines jungtis tarp valstybių narių.

Gilioje ekonominėje krizėje skendinti Latvija antradienį sulaukė paskolų iš Švedijos ir Danijos centrinių bankų. Skelbiama, kad paskolų vertė siekia 500 mln. eurų. Be to, Latvija vis dar laukia atsakymo ir iš Tarptautinio valiutos fondo, į kurį kaimynai kreipėsi lapkričio mėnesį. TVF teigia, kad jų pagalbos paketas Latvijai bus paruoštas dar iki Kalėdų. Galiausiai tikimasi, kad savo pagalbos paketą šaliai suteiks ir Europos Sąjunga.

Apie dabartinių sunkumų priežastis ir apie galimus būdus su jais kovoti bei kai kuriuos kitus situacijos Lietuvoje aspektus „Respublika“ kalbasi su prezidentu Algirdu Brazausku Paprašytas įvertinti dabartinę Vyriausybę A.Brazauskas sakė atsakymą duosiąs tik tada, kai ji pradės dirbti: „Vyriausybė dar nedirba, kada ji padirbės tris mėnesius ar, kaip visi mėgstame sakyti, 100 dienų, tada paskambinkite man ir aš pasakysiu, kaip vertinu dabartinę Vyriausybę“. Kalbai pasisukus apie naujosios Vyri...

Artėjant gruodžio 31-ajai, 25-osioms Ignalinos atominės elektrinės pastatymo metinėms ir drauge paskutiniesiems jos gyvavimo metams, po pralaimėto referendumo kiek aptilę jėgainės išsaugojimo šalininkai vėl kyla į kovą.

Antrą dieną vykstančioje Europos Vadovų Tarybos sesijoje šiandien buvo priimti sprendimai dėl energetikos ir klimato kaitos paketo bei Europos ekonomikos atgaivinimo plano. Europos Vadovų tarybos sesijoje dalyvavę Lietuvos prezidentas Valdas Adamkus ir ministras pirmininkas Andrius Kubilius palankiai įvertino šį susitarimą. Premjeras Andrius Kubilius BNS patvirtino, kad Vadovų Taryba pritarė visiems Lietuvos prašymams ir pasiūlymams.

Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, dalyvaudamas Europos verslo Rusijoje asociacijos susitikime, pareiškė, kad artimiausiu metu pasauliui nepavyks visiškai atsisakyti branduolinių ginklų. Tiesa, jis pridūrė, kad Rusija ir JAV turi veikti kartu ir toliau mažindamos savo branduolinius arsenalus. Be to, S. Lavrovo teigimu, būtina susitarti dėl dokumento, kuris pakeistų Rusijos ir JAV sutartį dėl strateginės ginkluotės sumažinimo.

Rusija yra susirūpinusi Gruzijos veiksmais, keliančiais įtampą Kaukaze, tačiau jokiu būdu nesirengia vykdyti invazijos į šią šalį, trečiadienį pareiškė Rusijos armijos generalinio štabo viršininkas generolas Nikolajus Makarovas. „Mes neturime ir niekada neturėjome jokių invazijos į Gruziją planų. Žiniasklaidos pranešimai, kad Rusija jau kitą pavasarį planuoja surengti karinę akciją prieš Gruziją, neturi jokio pagrindo“, - teigė generolas.

Europos Sąjunga trečiadienį atmetė Gruzijos pasiūlymą paversti dabartinę šalyje veikiančią neginkluotų stebėtojų misiją karine taikos palaikymo misija, skelbia PAP. „ES jau vykdo savo misiją ir tai yra stebėtojų misija“, – teigė ES užsienio politikos vadovas Javieras Solana.

Europos Sąjunga per trejus metus suplanavo uždrausti tradicines kaitrines lemputes. Tokiu būdu norima taupyti energiją ir mažinti dujų emisijas. Daugumą ES parduodamų elektros lempučių yra tokios, kokias 1879 metas išrado Thomas Edisonas. Iki 2012 metų jas privaloma tvarka pakeis energiją taupančios lemputės. Tokį sprendimą patvirtino ES-gos energetikos ministrai, posėdžiavę Briuselyje.

Tai, kas iki šiol  buvo išsakoma už uždarų valdžios kabinetų durų, praėjusią savaitę tapo viešu dalyku. Didžiųjų Lietuvos politinių partijų užsienio politikos strategai turi skirtingus požiūrius į Europos Sąjungos santykius su Rusija bei kitus svarbius užsienio politikos klausimus. Visų pirma, taktiką ir strategiją Europos Sąjungos viduje bei išorės jėgų poveikį posovietinėse valstybėse, kurias Europos Sąjunga vadina naujomis kaimynėmis, o po Komisijos sprendimo ir Rytų partnerėmis.

Po NATO šalių užsienio reikalų ministrų susitikimo paaiškėjo, jog pamažėle bus atnaujinamos neformalios derybos su Rusija. NATO ir Rusijos santykiai atšalo, kai Rusija dideliu kariniu kumščiu smogė Gruzijai. Tie agresyvūs veiksmai įsirėžė ir į pasaulinius tarptautinius santykius – Rusija imama suvokti kaip nenuspėjamas partneris, kuris savo problemas linkęs spręsti vis atviriau rodomu agresyvumu bei šantažu.

Rusijos santykiai su Europos Sąjunga yra tokie komplikuoti, kad juos sunku būtų paaiškinti taikant kokią nors geopolitinę schemą. Visų pirma (ne tik dabartinei Rusijai) Europos Sąjunga yra mįslingas darinys – tai ne valstybė, bet ir ne valstybių federacija. Ir su šiuo visiškai nauju dariniu priverstas susidurti dažnai XIX amžiaus politinėmis kategorijomis mąstantis Rusijos politinis elitas. Abipusių santykių išvengti neįmanoma.

Žurnalistų ir leidėjų etikos komisija (toliau LŽLEK) pateikė žmogaus teisių nepaisančias ir šališkas išvadas prokuratūrai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą. Taip teigia knygą „Sodoma ir Gomora“ vertinę 12 nepriklausomų ekspertų, tarp jų – mokslininkai, Lietuvos universitetų atstovai, gydytojai, psichologai, teisininkai ir žurnalistai.

Paskirtasis premjeras Andrius Kubilius teigia, kad Lietuva siekia lyderio vaidmens keturių šalių naujosios atominės elektrinės projekte ir yra geriau nei Latvija pasirengusi tiesti elektros tiltą į Švediją. Tai A. Kubilius sakė interviu tarptautiniam naujienų kanalui „Euronews“, kalbėdamas apie Lietuvos ir Baltijos šalių energetinio saugumo problemas.

Lietuva pareiškė remianti Europos Komisija pristatytą komunikatą dėl Rytų partnerystės plėtros su šešiomis kaimyninėmis šalimis - Gruzija, Ukraina, Moldova, Armėnija, Azerbaidžanu ir Baltarusija, kai ji atitiks keliamus reikalavimus. „Lietuvos užsienio reikalų ministerija teigiamai vertina šį dokumentą - Rytų partnerystės bendradarbiavimo formato sukūrimas prisidės prie stabilumo, saugumo ir gerovės užtikrinimo visame regione“, - sakoma URM pranešime spaudai.

Maskvos laukia atšilimas, o Gruzijos ir Ukrainos - ilgas ir sunkus kelias. NATO sprendimas nepakviesti šių šalių, bet atnaujinti dialogą su Rusija pastarojoje sutiktas džiaugsmingai. Žinia, kad NATO narės sutarė iš dalies atnaujinti po karo Kaukaze nutrauktą bendradarbiavimą su Rusija ir neapibrėžtam laikui atidėjo Gruzijos ir Ukrainos priėmimą į Aljansą, Maskvoje sutikta piktdžiugiškai.

Europos Sąjunga (ES) pradėjo tyrimą dėl Rusijos ir Gruzijos karo priežasčių bei keičia politiką su 6 buvusiomis sovietinėmis respublikomis, nors tai dar nereiškia greitos jų narystės ES. ES oficialiai pradėjo tyrimą dėl Gruzijos ir Rusijos konflikto priežasčių, kuriam vadovaus buvusi Jungtinių Tautų (JT) specialioji atstovė Gruzijai šveicarė Heidi Tagliavini. Briuselyje susitikę Europos finansų ministrai oficialiai pritarė šiai misijai.

Vakar naktį pačiame Klaipėdos centre įgriuvo rekonstruojamos Danės upės krantinės ruožas. Nors didesnės nelaimės išvengta, šis įvykis kelia pavojų ant jos stovinčiam kultūros vertybe pripažintam senam pastatui ir apsunkins per marias keliančių keltų eismą. Incidentas įvyko visai šalia Senosios perkėlos.

Europos Sąjunga atidėjo savo policijos ir teisingumo misijos dislokavimą Kosove. Kaip skelbia Laisvosios Europos radijas, tokio žingsnio imtasi vis dar negęstant nesutarimams dėl šios misijos statuso. 2 tūkst. ES ekspertų turėtų prižiūrėti Kosovo policijos, teisminės sistemos ir muitinių darbą. Misijai turėtų padėti 1,1 tūkst. vietinių pareigūnų. ES misija pradėta dislokuoti prieš metus, tačiau iki galo dislokavimo nesugebama užbaigti dėl esminių nesutarimų.

Ignalinos atominės elektrinės (IAE) direktorius Viktoras Ševaldinas teigia esantis lietuvių patriotas ir sako, kad derybas dėl IAE likimo patikėjus jam, elektrinė nebūtų uždaryta. Šie V.Ševaldino teiginiai publikuojami britų dienraščio „The Financial Times“ reportaže apie IAE: jos istoriją, ginčus dėl jos likimo ir su jos numatomu uždarymu susijusias socialines ir ekonomines problemas. „Kartą man buvo siūloma važiuoti vadovauti rusų elektrinei.

Izraelio karinis jūrų laivynas pirmadienį neleido Gazoje prisišvartuoti iš Libijos atplaukusiam laivui, kuriuo buvo atgabenta 3 tūkst. tonų palestiniečiams skirtos humanitarinės pagalbos, skelbia „The Guardian“. Libijos laivas pabandė įveikti Izraelio vykdomą Gazos ruožo blokadą ir palestiniečiams nugabenti maisto, antklodžių bei kitų būtiniausių reikmenų.

Kandidatas į užsienio reikalų ministrus Vygaudas Ušackas - patyręs diplomatas, šalia kurio būta prieštaringos reputacijos asmenų. Pats V.Ušackas jam priskiriamus ryšius vadina prasimanymais. „Užsienio reikalų ministras turi būti ne karjeros diplomatų korpuso atstovas, o politikas“, - teigta Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) rinkimų programoje.

Lapkričio 18 dieną Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas Vilniaus universitete skaitė paskaitą „Saugumas Pietų Kaukaze: Armėnijos perspektyva“ („Security in South Caucasus: Armenian Perspective“). Paskaitoje jis išdėstė savo šalies strategiją formuojant santykius su kaimynais – šioje srityje Jerevanas turi daug problemų. Geopolitiškai Armėnijos padėtis yra labai įdomi, ją vertėtų keliais sakiniais priminti. Pirmasis aspektas – tai jau minėti šalies santykiai su kaimynais.

Rumunijoje vyksta pirmieji parlamento rinkimai po to, kai šalis įsiliejo į Europos Sąjunga, praneša BBC. Dėl vietų parlamente varžosi šešios pagrindinės partijos. Šaliai susiduriant su ekonominiais sunkumais, didžiausią rūpesti 18 mln. Rinkimų teisę turinčių rumunė kelia pasaulinė ekonominė krizė ir jos pasekmės. Pirmą syki ruminai galės balstuoti tiek už kandidatus, tiek už partijų sąrašus.

Lapkričio 18 dieną Armėnijos užsienio reikalų ministras Edvardas Nalbandianas Vilniaus universitete skaitė paskaitą Saugumas Pietų Kaukaze: Armėnijos perspektyva“ („Security in South Caucasus: Armenian Perspective“). Paskaitoje jis išdėstė savo šalies strategiją formuojant santykius su kaimynais – šioje srityje Jerevanas turi daug problemų. Geopolitiškai Armėnijos padėtis yra labai įdomi, ją vertėtų keliais sakiniais priminti. Pirmasis aspektas – tai jau minėti šalies santykiai su kaimynais.

Prancūzijos sporto ministras Bernardas Laporte ketvirtadienį pareiškė, kad Anglijos futbolo dominavimas tampa nebekontroliuojamas ir todėl Europos Sąjunga turi imtis veiksmų ir tapti teisėja šioje situacijoje, rašo „EU Observer“. Anglijos klubai dalyvavo paskutiniuose 4 UEFA Čempionų lygos finaluose. Dukart anglams pavyko laimėti, o dar 3 klubai tapo vicečempionais.

Tikriausiai daugelis yra patyrę liūdnų ir kurioziškų nutikimų oro uostuose: vėluojantys lėktuvai, besikeičiančios bilietų kainos, skrydžių panaikinimas... Neretai keleiviai viską iškenčia, paburnoja ir... pamiršta. O be reikalo – Europos Sąjunga, siekdama užtikrinti, kad su oro keleiviais elgiamasi sąžiningai, yra priėmusi teisės aktus, kurie reglamentuoja keleivių teises keliaujant oro transportu. Pateikiame atsakymus į dažniausiai pasitaikančius klausimus.

Rusija turi Europos strategiją, bet Europa neturi Rusijos strategijos – nebent norėtum „Neerzinkite meškos“ pavadinti strategija. Taip pat „Šiek tiek ją paerzinkime“ nėra geriausia valstybės valdymo meno išraiška. Paskutinis pavyzdys yra Gruzija. Po šią vasarą įvykusios Rusijos invazijos, Europos Sąjunga užšaldė derybas dėl naujos ekonominės partnerystės. Tačiau lapkričio 14 d., tik 10 savaičių po to, kai ES ir Rusija apsikabino viršūnių susitikime Nicoje, ši mirtina sankcija buvo panaikinta.

Naujai pastatytų namų pardavimai JAV smunka toliau JAV Ilgalaikio vartojimo prekių užsakymai spalio mėnesį krito 6,2 proc., daugiausia per pastaruosius dvejus metus. Kritimas buvo daug didesnis, nei prognozavo „Briefing.com" apklausti ekonomistai (2,5 proc.

Kinija atidėjo viršūnių susitikimą su ES, kadangi Europa neatsisako bendrauti su Tibeto dvasiniu lyderiu Dalai Lama, praneša BBC. Susitikimas buvo planuojamas gruodžio 1 d. Europos diplomatų teigimu, Kiniją supykdė Prancūzijos prezidento N. Sarcozy planai susitikti su Dalai Lama. Susitikimas numatytas gruodžio 6 d. Lenkijoje. Kinijos užsienio reikalų ministerijos atstovas pareiškė, kad „mes priešinamės bet kuriems užsienio vadovams, bendraujantiems su Dalai.

Sujudo aukščiausiojo rango Lietuvos diplomatai. Vienas po kito per šalies žiniasklaidą bando įrodyti, kad juoda yra balta, o pralaimėjimas Europos diplomatijoje yra didelis Lietuvos laimėjimas. Visa tai po to, kai prieš keletą savaičių Lietuvos diplomatija Europos Sąjungoje patyrė tokį smūgį, kokio neturėjo per Nepriklausomybės laikotarpį.

Dauguma posovietinės erdvės šalių, išskyrus Baltijos šalis, Gruziją ir Azerbaidžaną, gyventojų mano, kad Rusija yra jiems draugiška valstybė, rodo sociologų tyrimai. Tai per tarptautinį tyrimą pareiškė 82 proc. Armėnijos gyventojų, 74 proc. - Baltarusijos, 67 proc. - Kazachstano, 89 proc. - Tadžikistano, 78 proc. - Uzbekistano, 58 proc. Ukrainos, 49 proc. - Moldovos gyventojų, pranešė antradienį agentūrai „Interfax“ Rusijos viešosios nuomonės tyrimo centro (VNTC) sociologai.

Daugiapolio pasaulio šalininkai nusivils Per jo kadencijos laikotarpį prezidentui George Bush buvo sviesta daugybė įžeidimų. Vienas mandagesnių kaltinimų yra tai, kad jis yra vienpolio pasaulio šalininkas. Palaikantieji globalų valdymą tikisi, kad naujasis Baltųjų rūmų gyventojas Jungtines Valstijas privers „iš naujo įsipareigoti“ likusiam pasauliui – ir kad tai paskatins progresą daugybėje apmaudžių tarptautinių klausimų – nuo klimato kaitos iki prekybos. Bet 2009 m. atneš nusivylimą.

Senosios Aleksandrijos bibliotekos buvo sau iškėlusios didžiulius tikslus – surinkti viso pasaulio žinias į vieną vietą. Panašų tikslą išsikėlė ir Europos Sąjunga, vystydama projektą „Europeana“ – tik dabar pasaulio kultūrinis ir žinių paveldas bus sutelktas skaitmeninėje erdvėje. Praėjusią savaitę startavo pirmoji „Europeana“ projekto dalis – meninio paveldo skaitmeninis archyvas internete.

JAV ambasadorius Moldovoje pareiškė, kad Vašingtonas remia siekį taikiai išspręsti konfliktą tarp Moldovos ir separatistinės Padniestrės respublikos, tačiau reikalauja, kad iš regiono būtų išvesti Rusijos kariai, skelbia „Unian.net“. Santykiai tarp Moldovos ir Padniestrės buvo itin įtempti nuo pat to laiko, kai Moldova paskelbė nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Savo ruožtu Padniestrė iš karto pasiskelbė esanti nepriklausoma respublika.

Prieš savaitę visuomenei atvėrėme turtingiausių Lietuvos žmonių valdų duris. Beliko menkniekis - išsiaiškinti, iš kokių šaltinių Laurų kvartale susikuriamas prabangus gyvenimas.

Rusijos Kaliningrado srityje planuojama statyti Baltijos atominė elektrinė (Baltijskaja AES) gali tapti Baltijos šalių energetinio saugumo garantu, nes būsima naujoji Ignalinos elektrinė nepatenkins viso regiono elektros energijos paklausos, sako ekspertai.

Paskutiniuoju Europos diktatoriumi vadinamas Baltarusijos prezidentas Aleksandras Lukašenka, duodamas interviu agentūrai AFP, pareiškė, kad NATO pajėgų stiprinimas jo vadovaujamos valstybės pasienyje provokuoja Europoje „ginklavimo mini lenktynes“. „Mus itin neramina tai, kas vyksta prie mūsų sienų... Kodėl NATO lėktuvai rengia skrydžius prie mūsų sienų? Mes pradedame stiprinti savo oro gynybos pajėgas. Tai yra ginklavimosi mini lenktynių pradžia“ - teigė diktatorius.