europos sąjunga

Europos Komisijos ketvirtadienį paskelbta ataskaita parodė, kad didžioji daugum į Europos Sąjungos teritoriją įvežamų suklastotų prekių vis dar yra gaminamos Kinijoje. Tiesa, dėl ekonominės krizės praėjusiais metais šių suklastotų prekių į ES teritorija buvo įvežta mažiau. 2009 metais ES muitinės pareigūnai ėmėsi veiksmų dėl 43,5 tūkst. atvejų, kai kilo įtarimai, kad įvežamos padirbtos prekės. 2008 metais tokių atvėjų buvo 49 tūskt.. Skelbiama, kad 64 proc.

Suomija remia Rusijos siekį panaikinti vizų režimą su Europos Sąjungos (ES) narėmis. Tai trečiadienį, po Rusijos vadovo vizito, pareiškė Suomijos prezidentė Tarja Halonen. Rusija šiuo metu daro daug politinių žingsnių, siekdama bevizio rėžimo į ES šalis. Dmitrijus Medvedevas liepos pradžioje teigė, kad jau pribrendo reikalas įvesti bevizį režimą tarp Rusijos ir ES.

Europos Sąjungos plėtra į rytus sustojo neapibrėžtam laikui. Neabejotina, kad nei Ukraina, nei Baltarusija, Moldova ar Pietų Kaukazo valstybės artimoje ir vidutinėje perspektyvoje netaps Europos Sąjungos narėmis. Visų pirma tiek ES valstybių vadovai, tiek paprasti piliečiai yra pavargę nuo vienu metu entuziastingai vertintos plėtros. Kita vertus, kai kurios ES narės, sakykim, Bulgarija ar Rumunija, kol kas kelia daugiau problemų, ypač korupcijos srityje, nei teikia naudos.

Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnai, bendradarbiaudami kartu su Vokietijos Esseno žemės Kiolno regiono muitinės tarnybos pareigūnais, užkirsto kelią tarptautinio masto cigarečių kontrabandai į Europos Sąjungos šalis.

Jei Rusija pasitrauks iš savo nepriklausomybę paskelbusio Padnestrės regiono, Europos Sąjunga mainais už tai sustiprins santykius su Maskva, pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Per dvi dienas Jakaterinburge trukusį Rusijos ir Vokietijos ekonominį forumą A. Merkel pažadėjo tokiu atveju padėti, kad rusams būtų įvesta bevizis režimas su ES ir būtų sukuta taryba, besirūpinanti užsienio politikos ir saugumo klausimų derinimu tarp Maskvos ir Briuselio.

Pranešama, kad Vokietijos kanclerė Angela Merkel nusprendė tarpininkauti siekiant galimo bevizio Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos režimo įvedimo. Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas ir A. Merkel ketvirtadienį dalyvavo derybose Rusijos Jekaterinburgo mieste. Per Rusijos ir ES viršūnių susitikimą Rusijos Rostovo prie Dono mieste, kuris buvo surengtas gegužės 31-birželio 1 dienomis, Rusija ES perdavė susitarimo dėl bevizio režimo įvedimo projektą.

Remiantis oficialiu Europos Komisijos pranešimu, šiuo metu 2,3 proc. žmonių gyvena ne gimtojoje, o kitoje ES šalyje. Tačiau taip pat nurodoma, kad 48 proc. visų Europos gyventojų svarstytų galimybę persikelti į kitą šalį ar regioną, jei netektų turimo darbo. ES Užimtumo, socialinių reikalų ir įtraukties komisaras László Andoras nurodo, kad toks gyventojų pasirinkimas yra skatintinas, nes šitaip būtų galima sumažinti nedarbą visoje ES.

Euro zonos žlugimas paskatintų Europos ekonomikos augimą. Tai savo naujausiose ataskaitose teigia Didžiosios Britanijos tyrimų kompanijos “Capital Economics" ekspertai. Išloštų ir stiprieji, ir silpnieji Nuo pat pradžių silpnosios euro zonos narės - Portugalija, Italija, Airija, Graikija ir Ispanija - kentėjo dėl kainų augimo. Tuo metu kitos šalys, pavyzdžiui, Vokietija, kenkė minėtų šalių konkurencingumui.

Europos Sąjunga šiais metais savo civilių tarnautojų pensijoms šiais metais išleis 1,2 mlrd. eurų, skelbia „The Daily Telegraph“. Vidutinė vieno tarnautojo metinė pensija sieks 68 280 eurų. Aukščiausias pareigas ėję tarnautojai gali tikėtis pensijos, kurios dydis per metus siekia net 121 tūkst. eurų. Vidutinis pasitraukimo į pensiją amžius ES tarnautojų gretose praėjusiais metais siekė 60 metų.

Dar šią savaitę Prancūzijos ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai  žada aplankyti pietinius Kirgizijos regionus, kurie labiausiai nukentėjo per visą birželį nenurimusius vietos kirgizų ir uzbekų susirėmimus. ES valstybių diplomatai žada susitikti su Kirgizijos laikinąja prezidente Roza Otunbajeva, taip pat lankysis ir etninių riaušių židinyje, Ošo mieste. Neoficialiai teigiama, kad šio ES diplomatų vizito tikslas yra derybos dėl Europos paramos Kirgizijai.

Turkija nuramino visus skeptikus, kalbančius apie tai, kad ši šalis tolsta nuo Vakarų. Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmetas Davutoglu ketvirtadienį Londone pareiškė, kad narystė ES yra pirmutinis ir svarbiausias šalies strateginis tikslas. A. Davutoglu pareiškė, kad jo šalis ir toliau sunkiai darbuojasi, kad integruotųsi į Europą. Jis pripažino, kad narystės ES siekti tapo sunkiau dėl Vokietijos, o ypač Prancūzijos pasipriešinimo bei problemų, susijusių su Kipro sala.

Europos Komisija žengė dar vieną žingsnį besiruošiant planuojamam elektromobilių paplitimui. Komisija pasirašė sutartį su Europos elektrotechninių standartų komitetu bei Europos telekomunikacijų standartų komitetu. Pagal šią sutartį bus dirbama standartizuojant elektromobilių pakrovimo sistemas 27 Europos šalyse. A J.D. Power vertinimu 2010 metais elektromobililių pardavimai pasaulyje turėtų pasiekti 23 tūkst., o 2015 metais – 500 tūkst.

NATO generalinis sekretorius Andersas Foghas Rasmussenas supeikė Europos sąjungą už tai, kad ši nesąžiningai elgiasi su Turkija. Buvęs Danijos premjeras, o dabar NATO aljanso vadovas ragina ES suteikti Turkijai didesnę sprendimų priėmimo galią dėl karinių misijų, kuriose ši šalis dalyvauja, ir leisti turkams prisijungti prie sąjungos gynybos agentūros.

Europos Parlamento narė Laima Andrikienė išreiškė stiprią paramą pradėtoms deryboms dėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungą ir jos narystei Sąjungoje trečiadienį vykusiuose Europos Parlamento debatuose. Ji taip pat ragino nesvyruoti dėl tolimesnės plėtros, kai eilėje laukia kitos svarbios Europos valstybės.

Italijos europarlamentaras Mario Borghezio nori, kad Europos Sąjunga sukurtų Neatpažintų skraidančių objektų (NSO) centrą. Be to, jis tiki, kad pasaulį valdo slapta Bildbergo grupė. Galiausiai europarlamentaras buvo teisiamas dėl to, kad padegė benamiams imigrantams priklausantį turtą po vienu iš Turino miesto tiltų. Tačiau M. Borghezio nėra tik politinis marginalas.

Stiprindama savo vaidmenį pasaulyje, ES kuria savo Išorės veiksmų tarnybą, kurios veikla Sąjungai nepriklausančiose šalyse būtų panaši į diplomatinę. Siekdamas didesnės šios tarnybos atskaitomybės, Europos Parlamentas derybose pasiekė, kad naujoji tarnyba būtų jam labiau atskaitinga. Trečiadienio plenarinės sesijos diskusijoje daugelis europarlamentarų tam pritarė ir ragino stiprinti šią tarnybą.

Trečiadienį Europos Parlamentas pritarė sprendimui pradėti derybas dėl Islandijos narystės ES, tačiau pareikalavo, kad ši šalis sustabdytų banginių medžioklę. EP taip pat paragino dvišaliu keliu išspręsti klausimą dėl prarastų indėlių kompensavimo Jungtinės Karalystės ir Nyderlandų piliečiams. Prieš metus Islandija pateikė prašymą įstoti į ES, o birželį Europos Vadovų Taryba leido pradėti narystės derybas su šia šalimi.

Europos Sąjunga atšaukė lengvatinės prekybos sąlygas Šri Lankai po to, kai ši nesugebėjo pagerinti žmogaus teisių padėties šalyje. Pranešama, kad visos prekybai taikomos lengvatos bus nutrauktos rugpjūčio 15-ąją. Neabejojama, jog šį ES žingsnį paskatino Šri Lankos nesugebėjimas ratifikuoti žmogaus teisių konvencijų. Lengvatinių prekybos sąlygų susitarimas, dar žinomas „GSP Plus" pavadinimu, yra ES-os sudarytas su 16-a besivystančių valstybių.

Naujausi statistikos agentūros „Eurostat“ duomenys rodo, kad nedarbo lygis Europos Sąjungoje gegužės mėnesį siekė 9,6 proc. Skelbiama, kad mažiausias nedarbo lygis fiksuojamas Austrijoje, didžiausias Latvijoje. Pirmojoje valstybėje darbo neturi tik 4 proc. gyventojų, o Latvijoje nedarbo lygis siekia net 20 proc. Visoje ES darbo neturi penktadalis jaunesnių nei 25 metai darbingo amžiaus žmonių.

Maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Lenkijoje 2009 metais buvo vidutiniškai 36 proc. žemesnės nei kitose Europos Sąjungos šalyse, skelbia oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“. „Eurostat“ palygino maždaug 500 įvairiausių produktų kainas 37 Europos valstybėse, įskaitant visas ES šalis. 2009 metais Lenkija, kalbant apie maisto kainas, buvo pati pigiausia šalis visoje ES.

Baltarusija turi nemažai noro plėtoti intensyvius santykius su Lietuva ir Europos Sąjunga. Tokį įspūdį pokalbio su kaimyninės šalies prezidentu Aleksandru Lukašenka metu susidarė Premjeras Andrius Kubilius. A. Kubilius ir A. Lukašenka vietoj numatyto pusvalandžio bendravo pusantros valandos. Lietuvos Vyriausybės vadovas susitikimo su A. Lukašenka metu aptarė poreikį stiprinti darniai besiplėtojantį dvišalį bendradarbiavimą ekonomikos, energetikos, prekybos srityse.

Mėginant apibūdinti ES didžiųjų valstybių vykdomą užsienio politiką galima vaizdžiai pasakyti, kad ji primena pavojingą žaidimą su ugnimi. Tokia politika pirmiausia ydinga tuo, kad ji ardo pačius ES pamatus, nes yra galingas ją skaldantis veiksnys.

Laikraščio „The Daily Telegraph“ atliktas tyrimas parodė, kad net 1 023 eurobiurkokratai uždirba daugiau nei Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas. Europos Sąjungos prezidentas Hermanas Van Rompuy, Europos Komisijos prezidentas Jose Manuelis Barroso ir Europos užsienio reikalų vadovė Catherine Ashton apskritai yra daugiausiai uždirbantys Vakarų politikai. D. Cameronas per metus uždirba 142 500 svarų.

Į Briuselį vakar susirinkę Europos Sąjungos vadovai priversti sukti galvą: nežinia, kada iš ekonomikos duobės išsikapstys Graikija, o tarptautinės rinkos jau skambina pavojaus varpais dėl Ispanijos. Skolintis neketina? Pasitikėjimas penktąja Ispanija rinkose smuko pasklidus kalboms, esą iš skolų liūno ispanus ruošiasi traukti tarptautiniai kreditoriai.

Ukraina tebelaiko svarbiu tikslu sėkmingą integraciją į Europos Sąjungą, tačiau atsisako planų tapti NATO nare. Tai patvirtino Ukrainos užsienio reikalų ministras Kostiantynas Hryščenka. "Integracija į ES yra prioritetas šiai Vyriausybei ir Prezidentui. Mes manome, kad tai neprieštarauja mūsų siekiams pagerinti santykius su Rusija", - teigė K. Hryščenka per spaudos konferenciją ketvirtadienį.

Smarkiai sumažėjo nelegaliai į Europos Sąjungą bandančių patekti migrantų skaičius, rodo naujausi statistiniai duomenys. Manoma, kad toks sumažėjimas visų pirma yra susijęs su Europą apėmusia ekonomine krize ir sugriežtinta išorinių ES sienų kontrole. 2009 metais buvo sulaikyti 106 200 asmenų, bandžiusių nelegaliai patekti į ES teritoriją. Lyginant su 2008 metais šis skaičius yra net 33 proc. mažesnis.

Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas per ketvirtadienį Briuselyje vyksiantį Europos Sąjungos viršūnių susitikimą rengiasi pasiūlyti kurti Europos energetinę bendriją. Naujoji bendrija, anot jo, turėtų remtis trimis pagrindiniais principais. Visų pirma, visos Europos Sąjungos narės dėl energetinių išteklių pirkimo iš trečiųjų šalių turėtų derėtis kolektyviai. Antrasis principas kalba apie energetinį saugumą pačios ES viduje.

Europos Komisija neigia gandus, kad Europos Sąjunga, Tarptautinis valiutos fondas (TVF) ir JAV iždo departamentas rengia likvidumo valdymo planą Ispanijai, pagal kurį šaliai numatyta 250 mlrd. eurų kredito linija. Apie tokius planus anksčiau pranešė laikraštis “El Economista", remdamasis šaltiniais. Pranešime teigta, kad sprendimas buvo svarstomas per neeilinį TVF direktorių tarybos posėdį.

Prancūzija ir Vokietija siūlys iš Europos Sąjungos šalių, pažeidžiančių biudžeto deficito reikalavimus, atimti balsavimo teisę. Priešai susitaikė Prezidentas Nikola Sarkozi (Nicolas Sarkozy) ir kanclerė Angela Merkel pirmadienio vakarą paneigė skeptikų spėliones apie išsiskyrusias Paryžiaus ir Berlyno pozicijas ir pademonstravo neįtikėtiną vienybę.

Ateinančias metais Europa susidurs su neišvengiama recesija, o dar vėliau su stagnacija, nes politikų atsakas į euro zonos krizę lėmė padėties pablogėjimą, teigia milijardierius investuotojas George'as Sorosas. G. Sorosas perspėjo, kad euro krizė gali turėti potencialo sunaikinti 27 valstybių Europos Sąjungą. Pagrindiniais trūkumais investuotojas įvardino korekcijos mechanizmo trūkumą ir negalėjimą šalims palikti Sąjungos.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai iš principo sutarė pradėti derybas su Islanija dėl šios šalies narystės sąjungoje. Šį sprendimas dar turi būti formalizuotas per ketvirtadienį vyksiantį ES lyderių susitikimą Briuselyje. Tačiau Ispanijos užsienio reikalų ministras Miguelis Angelis Moratinosas teigia, kad susitarimas dėl derbų pradžios iš principo yra pasiektas.

Europos Sąjungos pareigūnai paneigė kalbas, kad jie slapta itin skubiai rengia paramos Ispanijos ekonomikai planą. Parama, kaip skelbia įtakingi Vokietijos žiniasklaidos leidiniai, būtų suteikta iš neseniai sukurto 750 mlrd. eurų dydžio specialaus fondo, skirto padėti eurozonos narėms.

Serbija žengė didelį žingsnį narystės Europos Sąjungoje link po to, kai Olandija pareiškė nebeprieštarausianti Serbijos narystei, nes ši šalis padarė ženklią pažangą tirdama karo nusikaltimus. ES valstybių užsienio reikalų ministrai sutarė ratifikuoti ir įgyvendinti įšaldytą prekybos ir pagalbos sutartį su Serbija. Ši sutartis yra geriau žinoma kaip Stabilizacijos ir asociacijos susitarimas ir yra būtina sąlyga siekiant narystės ES.

Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje ES valstybių diplomatijos vadovai pirmadienį aptarė Kirgizijos, Gazos, Korfu proceso, Irano, Vakarų Balkanų, Haičio ir Somalio klausimus, praneša Užsienio reikalų ministerija.

Europos Sąjungos (ES) išorės paramos finansavimo didinimo ambicijos turi atitikti valstybių narių biudžetų galimybes, teigė užsienio reikalų viceministras Evaldas Ignatavičius pirmadienį Liuksemburge vykusiame Europos Sąjungos šalių vystomojo bendradarbiavimo ministrų posėdyje. Ministrai svarstė, kaip sustiprinti ES paramą besivystančioms šalims, kad jos sugebėtų iki 2015 metų pasiekti Tūkstantmečio vystymosi tikslus.

Europos Sąjunga ketvirtadienį pareiškė planuojanti visiškai atverti savo rinką palestiniečių prekėms. Per ateinančius kelis mėnesius ES turėtų pasiūlyti palestiniečiams garantijas, kad jų gaminamos gėrybės į sąjungos teritoriją galėtų būti įvežamos be jokių muitų ar kvotų. Apie tai pareiškė ES prekybos komisaras Karelas De Guchtas. Be to, skelbiama, kad Ispanija rengiasi jau kitą savaitę pasiūlyti ES planą dėl Gazos ruožo blokados nutraukimo.

JAV gynybos sekretorius Robertas Gatesas pareiškė, kad Europos Sąjunga nepaisydama Turkijos prašymo dėl narystės stumia šią šalį į Rytus. Londone kalbėjęs R. Gatesas teigė, kad JAV ir jų sąjungininkai turi apmąstyti, kodėl pastaruoju metu kinta Turkijos politika ir ką galima būtų padaryti, kad Turkijos valdžia turėtų daugiau interesų, paremtų ir vertybiniu pagrindu, bendradarbiauti su Vakarais.

Reikalaudami ministro pirmininko atsistatydinimo vakar į Madrido gatves išėjo šimtai tūkstančių Ispanijos viešojo sektoriaus darbuotojų. Drastiškų taupymo priemonių banga atsirito ir į šią euro zonos valstybę. Taupys žmonių sąskaita Dar šį mėnesį Ispanijoje turėtų įsigalioti šalies Vyriausybės priimtos biudžeto deficito mažinimo priemonės. Numatyta 5 proc. sumažinti viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimus. Taupymo planui šalies Parlamentas prieš dvi savaites pritarė vieno balso persvara.

Pirmą kartą po daugiau kaip dešimtmečio ES ir Rusijos santykius galima apibūdinti kaip nusistovėjusius. Neseniai įvykusiame ES ir Rusijos viršūnių susitikime abiejų pusių lyderiai neturėjo parodyti nieko apčiuopiamo. Visgi šiuo metu abi pusės ramiai susitaiko su progreso trūkumu ir bando aktyviai palaikyti santykius. Tam tikra prasme tai parodo ES, kurios užsienio politika grindžiama neabejotina dialogo svarba, pergalę.

Slovėnijos rinkėjai labai nedidele persvara referendume pritarė susitarimui dėl sienos su Kroatija. Suskaičiavus beveik visus balsus, aišku, kad susitarimui, kurį Kroatija ratifikavo dar praėjusį lapkritį, pritarė 51,5 proc. slovėnų. Remiantis susitarimu, jūrinę ir sausumos sieną tarp abiejų valstybių nustatyts tarptautinė ekspertų komanda, o jos nutarimas bus privalomas abiems pusėms.

Energijos tinklų sujungimas, bendras tyrimų finansavimas ir europinis dujų ir naftos įsigijimas – tokie J. Buzeko pristatytos Europos energijos bendrijos vizijos pamatai. „Europos gyventojai galbūt neišmano geopolitikos, tačiau labai gerai supranta, kai jiems išjungiamas šildymas“, – savo inauguracinės kalbos žodžius kartojo EP vadovas, pristatydamas energijos bendrijos apmatus Pramonės ir energetikos komiteto nariams.

Dalis ES valstybių pasiūlė priimti direktyvą dėl Europos apsaugos orderio, kuriuo būtų siekiama didinti iš vienos ES valstybės narės į kitą persikeliančių šeimyninės, seksualinės ar psichologinės prievartos aukų arba galimų tokių nusikaltimų aukų apsaugą. Vienos šalies išduotas orderis būtų pripažįstamas visoje ES teritorijoje. Manoma, kad europinės apsaugos priemonės būtų taikomos maždaug 100 tūkst. Europos moterų.

Europos Komisija pasiūlė paprastinti ES lėšų panaudojimą mažinant biurokratizmą ir taupant gavėjų sąnaudas. Pagal naująsias taisykles būsią lengviau jungti privačias ir viešąsias lėšas siekiant žymesnio investicijų poveikio. Siūlomi pokyčiai padėtų įgyvendinti po 2013 m. veikti pradėsiančias ES finansavimo programas. „Komisija siūlo priemones, mažinsiančias gavėjų sąnaudas ir krūvį, kuris dabar pernelyg didelis. Artimiausiu metu turėtų įsigalioti gavėjams patogūs paprasti sprendimai, pvz.

Vokietija, Belgija ir Latvija prisijungė prie devynių ES valstybių narių, prašydamos priimti teisės aktą, kuriuo būtų suteiktas teisinis tikrumas skirtis norintiems tarptautines santuokas sudariusiems asmenims. Pagal 2010 m. kovo 24 d. Europos Komisijos pasiūlymą poros galės susitarti, kokia teisė būtų taikoma jų skyrybų atveju, netgi jei jos neplanuoja skirtis.

Buvęs užsienio reikalų  ministras, specialusis Europos Sąjungos įgaliotinis Afganistane Vygaudas Ušackas tiki savo misijos sėkme. Į sovietinę invaziją nepanašu - Ar tiesa, kad Afganistanas NATO yra paskutinis išbandymas ir nepavykus ten įvesti norimos tvarkos, Šiaurės Atlanto sąjunga gali gerokai susilpnėti? - Jeigu tikslas Afganistane yra „įvesti tvarką", tai šito viena NATO organizacija tikrai nepadarys.

„Ar kada nors susimastėte, kodėl Europos valstybių vadovai Briuselyje arba G8 susitikimuose demonstruoja išskirtinę ramybę, nors tuo pat metu pasaulyje netyla kalbos apie Graikijos pasitraukimą iš euro zonos ir artėjantį ekonomikos armagedoną?“, klausia CNBC apžvalgininkas Patricas Allenas. Viena vertus, tikėtina, kad tokiu būdu politikai ramiomis kalbomis ir santūriomis veido išraiškomis stengiasi numalšinti skandalų ištroškusią žiniasklaidą ir panikos priepuolių krečiamas rinkas.

Dėl finansų krizės vis daugiau ES vyriausybių palaiko mintį apmokestinti bankus. Europos Komisija pateikė pirmą konkretų pasiūlymą šį apmokestinimą suderinti. Nenustačius visoje ES taikomų taisyklių galėtų būti iškraipyta skirtingų valstybių bankų rinkų konkurencija ir pasunkėti valstybių bendradarbiavimas prasidėjus naujai krizei. Pagal Komisijos planą pajamos iš bankų mokesčių patektų į vyriausybių įsteigtus fondus, tvarkomus vadovaujantis bendromis taisyklėmis.

Euro zona susiduria su krize, kurią išspręsti finansų specialistams nėra paprasta. Europos Taryba turėjo pažadėti šimtus milijardų eurų savo pavojuje atsidūrusioms šalims narėms, nors Europos ekonomikos kaip visumos padėtis nėra beviltiška. Priešingai, dauguma tyrimų ir ekonominių indikatorių rodo nemenką pakilimą, o rimčiausioje bėdoje esanti Graikija sudaro tik 3 proc. srities BVP. Vis dėlto krizė Europos Sąjungai (ES) sukėlė egzistencinį iššūkį.

Europos Tarybos prezidentas Hermanas Van Rompuy pareiškė, kad jis norėtų aiškesnės „hierarchinės“ struktūros tarp Europos Sąjungos (ES) institucijų ir valstybių narių, kurios palengvintų sprendimų priėmimą esant krizinei padėčiai, pvz. euro zonos krizei. H. Van Rompuy mano, kad ES reikėtų įsteigti tam tikrą antikrizinį kabinetą, nes dabar yra „per daug žaidėjų“, kurie bando savomis jėgomis spręsti krizinius klausimus. „Tai tikrai yra problema,“ – pareiškė Van Rompuy.