europos sąjunga

Po kritikos bangos dėl pilnai uždarytos Europos oro erdvės, kai milijonai žmonių savaitę laiko negalėjo pasiekti savo namų, o aviakompanijos patyrė milijardinius nuostolius, Europos Sąjunga (ES) pristatė sušvelnintas oro saugumo, liečiančias vulkaninius pelenus, taisykles. Naujos taisyklės leis pilnai neuždaryti Europos oro erdvės, o pati oro erdvė bus suskirstyta į keturias zonas priklausomai nuo pelenų koncentracijos. Kuo mažesnė jų koncentracija, tuo švelnesni bus skraidymo draudimai.

Italijos oficialūs asmenys išreiškė savo pastebėjimu, kad po Rusijos ir ES susitikimo bus paprasčiau koreguoti antiteroristinius veiksmus. Italija tikisi, kad per Rusijos ir Europos Sąjungos viršūnių susitikimą Rostovo prie Dono mieste bus priimtas susitarimas dėl apsikeitimo slapta informacija, kuri būtina kovoje su tarptautiniu terorizmu. Tai pareiškė Italijos užsienio reikalų ministras F.Frattini.

Graikijai atiduota pirmoji bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) paskolos dalis, iš viso - 20 mlrd. eurų. ES ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Olis Rėnas (Ollio Rehn) pranešė, kad euro zonos narės Atėnams skyrė 14,5 mlrd. eurų, o TVF - 5,5 mlrd. eurų. Iš viso per trejus metus Graikijai planuojama skirti 110 mlrd. eurų.

Europos Sąjungos (ES) parama svarbiausiems Kauno miesto objektams - jau ranka pasiekiama. Kauno miesto savivaldybė ketina pasirašyti sutartis su VšĮ Lietuvos verslo paramos agentūra dėl ES lėšų skyrimo Žalgirio arenos Nemuno saloje statyboms, kultūros ir sporto rūmų "Girstutis" rekonstrukcijai bei Kauno regiono kempingo su paplūdimiu įrengimui. Dėl to pirmiausia turi būti gautas ir pačios Kauno miesto tarybos, kuri numato posėdžiauti ketvirtadienį, pritarimas.

Graikija pagaliau sulaukė pirmosios Europos Sąjungos ir Tarptautinio Valiutos Fondo paskolos dalies. Iš viso Atėnams pervesta 20 mlrd. eurų, iš kurių 14,5 mlrd. skyrė Europos Sąjunga, o likusius – TVF. Iš viso Graikija turėtų gauti 110 mlrd. eurų. Mainais už paramą kovoje su krize Graikija įsipareigojo įgyvendinti itin griežtą taupymo programą.

Paskutinės kelios savaitės buvo labiausiai stebinantis ir svarbiausias periodas per 11 euro egzistavimo metų. Pirmiausia prasidėjo Graikijos krizė, tada sekė jai finansinė pagalba. Vėliau krizė išplito į Portugaliją ir Ispaniją, o parama buvo 1 trilijonas dolerių. Pagaliau prasidėjo precedento neturintys įvykiai – Europos centrinis bankas įsigijo ispanų, portugalų, graikų ir airių obligacijas. Dar prieš mėnesį visa tai atrodė neįsivaizduojama.

Europos Komisija (EK) siūlo Europos Sąjungoje (ES) iš esmės stiprinti ekonomikos valdymą – stiprinti Stabilumo ir augimo pakto veikimą ir labiau kontroliuoti makroekonominius svyravimus. Siūloma derinti nacionalinių biudžetų ir politikos planavimą įsteigiant ekonominės politikos koordinavimui skirtą „Europos semestrą“, iš esmės valstybės narės rengdamos nacionalinį biudžetą jį turės derinti su ES institucijomis.

Politinė vienybė, bendra valiuta, judėjimo laisvė ir taika – Europos Sąjunga turėjo tapti savotiška amžina utopija. Vietoj to nuo Helmuto Kolio laikų niekas nedrįsto toliau plėtoti Europos. Ar Europa išliks nemirtinga? Dabartinė euro krizė atskleidė, kad šis uždavinys nėra lengvas. Hansas Magnusas Enzensbergeris savo knygoje „Oh, Europa“ apibendrino „įžvalgas“ ir fiktyvias ataskaitas iš septynių skirtingų šalių.

JAV valstybės sekretorės asistentas Phillipas Gordonas pareiškė, kad Europos Sąjunga neturi į savo gretas priimti Serbijos tol, kol ši šalis nesiliaus neigiamai įtakoti padėties Kosove. „Serbijos kelias į ES bus užbaigtas tik tuomet, kai ji išspręs su Kosovu visus nesutarimus“ - trečiadienį, pradėdamas vizitą Balkanų šalyse, kalbėjo Ph. Gordonas.

Europos kaimynystės politikos apžvalgoje teigiama, kad vykdant šią politiką sutvirtėjo Europos Sąjungos ir jos rytinių ir pietinių kaimynių prekybos ir kiti ryšiai. Tačiau šia politika daugiau pasiekta ekonomikos reformos, o ne demokratinių permainų srityje. „Kalbant apie ateitį, svarbiausias dalykas, kad demokratinės ir politinės reformos, kurias vykdant padaryta reali, bet lėta pažanga, būtų vykdomos sparčiau“, – sakė Europos Komisijos narys Štefanas Füle.

Ianas Buruma yra demokratijos ir žmogaus teisių srities profesorius. Jo naujausia knyga – apie religiją ir demokratiją trijuose žemynuose. Elitas yra nuolat kritikuojamas kiekviename pasaulio kampelyje. Arbatos partijos aktyvistai garsiai šaukia ir niršta ant vadinamojo liberalaus elito Niujorke, Vašingtone ir Holivude. Europoje populistai demagogai daug kalba apie islamą. Tailando demonstrantai iš šalies kaimo apylinkių pasisako prieš karinį, socialinį ir politinį Bankoko elitą.

Ta kaina – tai 750 mlrd. eurų (2,58 trln. litų) bendras Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo skubios paramos fondas, dėl kurio steigimo sekmadienio naktį Briuselyje buvo sukirsta rankomis. Nekontroliavo skolinimosi Ypatingas vaidmuo teks Europos centriniam bankui (ECB), kuris vakar išplatino pranešimą esąs pasirengęs supirkti euro zonos vyriausybių ir privačias obligacijas, kad užtikrintų jų likvidumą.

Europos lygybės agentūros, nacionalinės žmogaus teisių institucijos, duomenų apsaugos įstaigos nėra pajėgios tinkamai apginti ir apsaugoti žmogaus teisių bei yra per daug priklausomos nuo valstybinių institucijų, skelbiama ES Pamatinių teisių agentūros ataskaitoje. Agentūra, kuri paskelbė keturias ataskaitas, jų išvadas pavadino „šokiruojančiomis“ ir ragina Europos Sąjungos valstybes labiau remti piliečių teisėmis besirūpinančias įstaigas.

Užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis gegužės 10 dieną Briuselyje dalyvavo Europos Sąjungos Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, kuriame aptartas pasirengimas ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, vyksiančiam gegužės 31 dieną Rostove prie Dono. Šiame susitikime planuojama aptarti abiems pusėms svarbius tarptautinius klausimus, tokius kaip ekonominė krizė, klimato kaita, energetika bei ES ir Rusijos santykiai.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai, tarp jų ir Lietuvos ministras Audronius Ažubalis, pirmadienį Briuselyje, ES Užsienio reikalų tarybos (URT) posėdyje, aptarė pasirengimą ES ir Rusijos aukščiausiojo lygio susitikimui, vyksiančiam gegužės 31 dieną Rostove prie Dono. Šiame susitikime planuojama aptarti abiem pusėms svarbius tarptautinius klausimus, tokius kaip ekonominė krizė, klimato kaita, energetika bei ES ir Rusijos santykiai.

Europos Sąjungos šalių finansų ministrai sekmadienį Briuselyje surengė neeilinį susitikimą, siekdami suderinti priemones, kuriomis būtų užkirstas kelias Graikijos krizei plisti euro zonoje. Visuotinė mobilizacija Teigiama, kad ES šalių finansų ministrai laikosi bendros nuomonės, jog, be Graikijos, parama būtina dar kelioms šalims, turinčioms didelį biudžeto deficitą. Pirmiausia turimos omenyje Portugalija, Ispanija, Airija ir keletas kitų šalių.

16 euro zonos šalių svarstant, ar pritarti paskolų Atėnams planui, Vokietija ir Italija paskelbė Graikijai paskolinsiančios beveik 28 mlrd. erų. Iš viso Europos Sąjunga ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) Graikijai paskolins 110 mlrd. eurų. Paskolos bus skirtos trejiems metams. Mainais Atėnai įgyvendins skaudžias biudžeto deficito mažinimo priemones, prieš kurias pastaruoju metu protestuoja visa Graikija. Vokietijos Parlamentas vakar pritarė planams skirti 22,4 mlrd. eurų paskolą.

Iki 2013-ųjų – visi ES namų ūkiai su greitaeigio interneto prieiga už prieinamą kainą, iki 2015-ųjų – 75 proc. mobiliojo ryšio vartotojų su 3G ar pažangesniu ryšiu. Šie tikslai įvardyti EP priimtoje rezoliucijoje dėl Europos skaitmeninės darbotvarkės. „ES privalo nepavėluoti į nestojantį greitaeigį traukinį skaitmeninės visuomenės link“, – pabrėžia pranešėja skaitmeninės visuomenės klausimu Pilar del Castillo Vera.

„Elektrinės transporto priemonės yra svarbi naujovė, turinti didelį rinkos potencialą“, – pažymi europarlamentarai. Priimtoje rezoliucijoje jie ragina sudaryti sąlygas bendrajai elektrinių transporto priemonių rinkai suformuoti ir drauge išvengti neigiamo socialinio poveikio, ypač užimtumui.

Lietuva išerzinta vis smarkiau į mūsų asmeninį gyvenimą besikišančių, mūsų patriotizmo jausmus paminančių, orumą žeminančių Europos Sąjungos direktyvų. Gal išstoti iš ES? Niekur neteko apie tokią galimybę girdėti.

Nuo finansinės paramos krizės alinamai Graikijai suteikimo priklauso Europos, įskaitant ir Vokietiją, ateitis. Tai trečiadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Pasak jos, Vokietijos sprendimą suteikti paskolas Graikijai lėmė ypač sunki situacija šioje šalyje. "Ši parama Graikijai turi ypatingos svarbos Vokietijai ir visai Europai", - patikino Vokietijos kanclerė.

Pristatydamas kritišką ataskaitą EP Peticijų komitetui, ES kontrolierius Nikiforos Diamandouros apkaltino Europos Komisiją (EK) bendradarbiavimo stoka. Ombudsmenas smerkia Komisijos delsimą vykdyti jo rekomendacijas ir nevyriausybinei aplinkosaugos organizacijai atskleisti susirašinėjimo su vienu automobilių gamintojų detales. N. Diamandouros prašo Parlamento iš EK pareikalauti skaidrumo ir konstruktyvaus bendradarbiavimo su jo vadovaujama institucija.

Europos Komisijos (EK) pavasario prognozė patvirtina, kad ES ekonomika palaipsniui atsigauna. Numatoma, kad po didžiausio per visą ES gyvavimo laikotarpį patirto nuosmukio 2010 m. ES ekonomika augs 1 %, o 2011 m. – 1¾ %. Tai reiškia, kad, palyginti su EK rudens prognoze, šių metų ekonomikos augimo rodiklis didesnis ¼ procentinio punkto, nes ES šalis teigiamai veikia pagerėjusios išorės sąlygos. Vis dėlto ekonomikos atsigavimą tebevaržo nedidelė vidaus paklausa.

Socialiniuose interneto tinkluose besiburiantis jaunimas – potencialūs rinkėjai, kuriuos ES institucijoms nepaprastai sunku sudominti europinėmis temomis ir Europos Sąjunga politika. Norėdama stiprinti piliečių dalyvavimą ir kurti europinę viešąją erdvę, kurioje būtų plėtojamos diskusijos apie Europą, ES privalo išnaudoti naujųjų socialinių tinklų potencialą, neabejoja pranešimą naujosios žiniasklaidos klausimu rengiantis danų liberalas Mortenas Løkkegaardas.

Belgijos parlamentui uždraudus šalyje dėvėti musulmonių veidą dengiančius hidžabus (nikabus), pasigirdo siūlymų tokį draudimą įvesti visose Europos Sąjungos šalyse. Hidžabas – arabiškai reiškia uždanga, pertvara. Vakarų šalyse taip įprasta vadinti musulmonių dėvimus drabužius. Hidžabas gali dengti tik galvą arba ir veidą.

Gegužės mėnesį Lietuvoje bus švenčiama jau tradicine tapusi Europos dienos šventė, kartu pažyminti ir šeštąsias Lietuvos narystės Europos Sąjungoje metines. Šia proga dvidešimt šešiuose Lietuvos miestuose ir miesteliuose vyks įvairūs šventiniai renginiai, skirti skatinti visuomenę labiau domėtis ES ir stiprinti Lietuvos žmonių europietišką tapatumą.

Europos Parlamento narė Silvana Koch-Mehrin paragino visoje Europoje uždrausti dėvėti musulmoniškąsias skraistes arba burkas. Pasak europarlamentarės, moterų slėpimasis po burkomis atvirai propaguoja vertybes, kurios Europai yra visiškai svetimos.

Europos Komisijos atstovas Michaelis Mannas dienraščiui „Wall Street Journal“ pareiškė, kad Europos Sąjungos pareigūnams nebus leidžiama priimti nemokamų bilietų į šiemet Pietų Afrikoje vyksiantį Pasaulio futbolo čempionatą. Sporto prekių gamintoja „Nike“ anksčiau dviems ES prekybos pareigūnams padovanojo nemokamus kvietimus į regbio varžybas. Netrukus, kai ši istorija iškilo į dienos šviesą, kilo kalbos, kad taip kompanijos gali užsiimti neteisėtu lobizmu ES viduje.

Dauguma sprendimų, priimtų Europoje per paskutinius keletą metų, autorių suneramino, pvz., įvestas vienybės reikalavimas Europos Sąjungoje (ES) dėl bet kurio sprendimo užsienio politikos srityje ar ginkluotųjų pajėgų naudojimo kitokiais sumetimais nei humanitariniai. Visi turi sutarti, todėl nesutariama nieko. Dėl to Europa negali išrutulioti bendros užsienio politikos. Šie sprendimai graso politinės Europos idėjai.

Europos Sąjunga jau nuo 2013 m. balandžio žada nedrausti į lėktuvo saloną įsinešti skysčių. Tai teigiama Europos Komisijos pareiškime. Pranešime rašoma, kad ne vėliau kaip 2013 m. balandžio 29 d. į lėktuvo saloną galima bus įsinešti visus skysčius,tačiau jie bus  tikrinami. Draudimą atšaukti žadama visai ne todėl, kad nustota bijoti teroro aktų. Tuo metu oro uostuose jau bus įrengti naujos kartos skeneriai. Nauji prietaisai, kurių kiekvienas kainuoja per 100 tūkst.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrė Catherine Ashton, kuri yra geriausiai apmokama politikė visame pasaulyje, turėtų atsistatydinti per artimiausius kelis mėnesius, remdamasis savais šaltiniais skelbia leidinys „The Daily Telegraph“. C. Ashton savo poste, kuris buvo sukurtas remiantis Lisabonos sutartimi, kol kas neišdirbo nė pusmečio. Tuo tarpu oficialiai jos kadencija turėtų tęstis 5 metus.

Europos Komisijos paskelbto Eurobarometro tyrimo duomenimis, didžioji dauguma europiečių mano, kad būtų naudinga priimti Europos teisės aktus dėl radioaktyviųjų atliekų tvarkymo. Susirūpinimas dėl pavojaus saugai, susijusio su radioaktyviosiomis atliekomis, išsakytas visose šalyse – ir turinčiose branduolines elektrines, ir jų neturinčiose.

Nuo praėjusių metų vidurio pradėjo ryškėti pirmieji didelių pokyčių Lietuvos užsienio politikoje požymiai. Būtų klaidinga sieti juos vien su tik ką įvykusiais šalies prezidento rinkimais. Šių pokyčių mastą ir prasmę galima deramai įvertinti tik suvokiant Europos Sąjungos (ES) užsienio politikoje vykstančias tektonines slinktis, nes minėti pokyčiai tėra jų atgarsis. ES užsienio politikos euroatlantinio ir euroazijinio vektorių pusiausvyra vis labiau kliba.

Norėdama paskatinti diegti elektrinius automobilius, Europos Komisija paskelbė planus remti visiems prieinamų aukštos įtampos įkrovimo stočių tinklo kūrimą visoje Europoje. Ji taip pat siekia iki 2011 m. parengti šioms stotims skirtus Europos saugos ir techninius standartus. Šis planas - dalis naujos plačios strategijos, kuria siekiama, kad rinkai būtų tiekiama daugiau ekologiškų automobilių, kurie laikomi itin svarbiais atgaivinant automobilių pramonę ir mažinant naftos paklausą Europoje.

Europos Sąjunga turi rimtai svarstyti, kaip praktiškai padėti Gruzijai siekti stabilumo ir pažangos šalyje, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras Audronius Ažubalis Lietuvos ir Gruzijos chartijos dėl Europos ir euroatlantinės integracijos pasirašymo vienerių metų sukakties proga. "Turime pradėti žiūrėti į Gruziją kaip į Europai svarbią valstybę. Pernelyg dažnai ES užsienio reikalų ministrų susitikimų darbotvarkes lemia krizės, bet ne ES interesai", - pabrėžė ministras.

Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjo pareigas einančiam Pranui Kūriui nusprendus nuo šių metų spalio 6 d. atsistatydinti, Teisingumo ministerija ieško kandidatų šioms pareigoms užimti. Į šį Europos teismą kaip Lietuvos atstovas P. Kūris 6 metų kadencijai buvo paskirtas 2006 spalio 7 dieną. Naują kandidatą likusiai 2 metų kadencijai Lietuva turi pasiūlyti iki šių metų birželio mėnesio.

Europos  Sąjungos (ES) vidaus reikalų ministrai priėmė politinį sprendimą pradėti derybas su JAV, leidžiant pastarajai prieiti prie europiečių bankinių duomenų. JAV teigia, kad šie duomenys bus tikrinami vykdant antiteroristines veiklas. Tačiau galutinis sprendimas bus priimtas tik gegužės 10 d., kai į eilinį posėdį susirinks ES vidaus reikalų ministrai, spaudos konferencijos metu pranešė už vidaus politiką atsakingą komisarė Cecilia Malmstrom.

Graikija prašys bendros Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo pagalbos, teigė Graikijos ministras pirmininkas George Papandreou. Pasak ministro pirmininko, prašymas aktyvuoti pagalbos mechanizmą yra būtinybė. Graikija veda derybas su Europos Sąjungos ir Tarptautinio valiutos fondo atstovais dėl pagalbos paketo, kuris gali siekti 45 mlrd. eurų, sąlygų. Penktadienį pasirodžius apklausos duomenims paaiškėjo, kad 51 proc. graikų mano, jog TVF dalyvavimas bus žalingas, ir tik 27 proc.

Belgijos ministras pirmininkas Yvesas Leterme`as nusprendė pasitraukti iš savo posto po to, kai nepavyko susitarti su koalicijos partneriais dėl tolesnio bendradarbiavimo. Pranešama, kad Y.  Leterme`as jau įteikė vyriausybės atsistatydinimo pareiškimą, tačiau karalius Albertas II-asis kol kas jo dar nepatvirtino. Valdančiąją koaliciją krizė ištiko paaštrėjus santykiams tarp prancūzakalbių ir olandakalbių karalystės bendruomenių.

Europos ekonomiką siekiančios išjudinti ES institucijos ketina supaprastinti sanglaudos politikai finansuoti skirtų lėšų skyrimą. Antikriziniuose siūlymuose – didesni avansiniai mokėjimai, ilgesni lėšų įsisavinimo laikotarpiai ir paprastesni apskaitos reikalavimai. Europos Parlamentas siekia, kad naujosios taisyklės būtų pradėtos taikyti kuo skubiau. ES sanglaudos politikai 2007-2013 m. iš Socialinio, Regioninės plėtros ir Sanglaudos fondų per 455 programas skirta beveik 350 mlrd.

Patekusi į aplinką, ši toksiška aukso ir sidabro gavybos pramonėje naudojama medžiaga gali gerokai apnuodyti gamtą. Prieš dešimtmetį milžinišką ekologinę katastrofą savo šalyse regėję europarlamentarai siūlo uždrausti cianido naudojimą kasybos pramonėje visoje Europoje. Naudojant cianidą paprasčiausia nuo priemaišų išvalyti auksą.

Skiriama šviesiam Lecho Kaczynskio atminimui Ginčai dėl Lietuvos užsienio politikos vis labiau skaldo ir poliarizuoja šalies visuomenę. Jų viršūne tapo vis dar eskaluojama vadinamoji CŽV kalėjimų byla. Tačiau susitelkus vien  prie jos užgožiamos ir išnyksta iš akiračio kur kas didesnės ir svarbesnės valstybės užsienio politikos ir jos tolesnės raidos problemos. Jas adekvačiai suvokti leidžia tik platesnis geopolitinis ir istorinis kontekstas.

Islandijos gamta, atrodo, nutarė savaip atkeršyti Europai ir pasauliui už tai, kad kai ši nedidelė, vos 320 tūkstančių gyventojų turinti geizerių ir ugnikalnių šalis 2008 m. buvo atsidūrusi prie valstybinio bankroto ribos, niekas jai neskubėjo padėti. Bet tai, žinoma, humoras. Juk gamta nepavaldi žmonijai, o ši niekaip negali turėti lemiamos įtakos gamtos pokyčiams.

Afrika – margas įvairių šalių žemynas, kamuojamas daugelio neišspręstų problemų. Badas, skurdas, ligos ir kariniai konfliktai jau seniai tapo Juodojo žemyno kasdienybe. Kone pusė afrikiečių turi išsiversti su mažiau nei euru per dieną, o vidutinis gyvenimo lygis šiame žemyne tesiekia 46 metus. Nors ES pastaruoju metu tapo reikšminga Afrikos šalių donore, panašu, kad Europos Sąjungos ir kitų regionų pagalba problemų neišsprendžia.

Europos oro erdvės uždarymas ilgą laiką gali padaryti didžiulę žalą regiono ekonomikai ir pristabdyti Europos ekonomikos atsigavimą, rašo JAV laikraštis "The Wall Street Journal". Islandijoje išsiveržus ugnikalniui ir pasklidus vulkaninių pelenų debesiui per keturias praėjusias dienas buvo atšaukti 63 tūkst. skrydžių. Skrydžiai buvo atšaukti dėl susirūpinimo, kad pelenų debesis, kuriame yra stiklo ir uolienų dalelių, gali pakenkti lėktuvų varikliams.

Nepaisant kalbų ir reiškiamos užuojautos, Lenkijos prezidento Lecho Kaczynskio žūtis vargu ar turės didelės įtakos tarptautinei politikai. Nors tiek Lenkijos, tiek Rusijos aukščiausio rango politikai teigia, jog po Lenkijos prezidento žūties galimos Lenkijos-Rusijos tarpusavio santykių permainos, diplomatai tokius teiginius vertina atsargiai. Rusijos ambasadorius Europos Sąjungoje (ES) Vladimiras Čižovas, atsakydamas į internetinio portalo EUobserver.

Dėl vulkano išsiveržimo Islandijoje aštuonioms Europos valstybėms (Airijai, Belgijai, Danijai, Jungtinei Karalystei, Norvegijai, Nyderlandams, Suomijai ir Švedijai) uždarius oro erdvę, keleivių teisės galioja net ir tokiomis išimtinėmis aplinkybėmis. Už transposrtą atsakingas Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas Siimas Kallasas sakė: „Europoje keliaujantiems asmenims ši padėtis kelia didžiulių sunkumų. Ji gali būti laikoma išimtine.

Graikija, didžiausia dabartinė Europos Sąjungos (ES) ekonominė nusidėjėlė, po trumpai trukusio atokvėpio, kurį nulėmė kovo pabaigoje vykusio ES vadovų susitikimo sprendimai, vėl gyvena neramiomis nuotaikomis. Po Velykų platintas valstybės obligacijas Graikijos vyriausybė po 10 metų turės išpirkti sumokėdama 7,5 proc.

Europos Komisija (EK) skelbia pavojų žuvininkystės sektoriui. Senkant Europos žvejų pajamų upeliams ir trumparegiškai pereikvojant žuvų išteklius, žvejybos sektorius pats kerta šaką, ant kurios sėdi. EK duomenimis 30 % žuvų išteklių gali nebeatsikurti., o 93 % Šiaurės jūros menkių išžvejojamos nesulaukus neršto. Net 60 % ES suvartojamos žuvies importuojama.