europos sąjunga

Ūkio ministerija skelbiasi jau paskirsčiusi verslui didžiąją dalį – beveik 4 mlrd.litų – savo administruojamos 2007–2013 m. laikotarpiui skirtos Europos Sąjungos paramos. Deja, ši injekcija ekonomikos neišgydė. Kitos ministerijos Europos pinigus dalija dar vangiau, tad prašviesėjimo Lietuvoje laukti ankstoka.

Europos Sąjunga kaip regioninė organizacija pasmerkta žlugti, mano buvęs Prancūzijos premjeras Eduaras Baladiuras (Edouard Balladur), kuris yra Europos integracijos proceso šalininkas. Anot jo, Europos šalių sąjungai grėsmę sukėlė plėtra, kuri buvo „pernelyg skubota“. 2004 metų gegužę į ES buvo priimta dešimt Vidurio ir Rytų Europos šalių - Vengrija, Lenkija, Slovėnija, Slovakija, Čekija, Kipras, Malta, Latvija, Lietuva ir Estija.

ES šalių atstovai pradeda svarstyti prieštaringą planą milijardinėmis piniginėmis baudomis bausti šalis, kurių vyriausybės nesiima būtinų taupymo priemonių. Tačiau gali būti, kad pažangos bus pasiekta tik minimalios, nes reformas aptariančiai grupei sunkiai sekasi mažinti aštrius nuomonių skirtumus, o jau poryt laukia ir nauja protestų banga.

Daugybė Lietuvos ekonomiką smukdančių, biudžetą tuštinančių ar šiaip su Lietuvos teisės aktais prasilenkiančių direktyvų priimama be diskusijų, mat išrinktieji, net ir turėdami galimybę pasipriešinti aklam Europos diktatui, jos neišnaudoja. Seimūnai prisipažįsta: ginti Lietuvą jie tingi. Seimą jau pasiekė nauja šūsnis europinių teisės aktų, kurie bus priiminėjami Europos institucijų šį rudenį.

Rugsėjo 23–24 d. krašto apsaugos viceministras Vytautas Umbrasas dalyvaus Belgijos mieste Gente vyksiančiame neoficialiame Europos Sąjungos (ES) gynybos ministrų susitikime. Susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama ES karinio pajėgumo vystymo klausimams ir gynybos biudžetui didelio suvaržymo sąlygomis aptarti. Per susitikimą tikimasi atviros politinės diskusijos apie tai, kaip ES šalys drauge galėtų sumažinti neigiamą ekonominės krizės poveikį šalių gynybos biudžetui.

Švietimo informacinių technologijų centras jau antrus metus vykdo iš dalies Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Nuotolinio mokymo kuratorių (kaimo vietovėse) tobulinimas“ (Projekto kodas Nr. VP1-2.3-ŠMM-03-V-01-001). Projekto tikslas – apmokyti nuotolinio mokymo kuratorius, kurie padės kaimo vietovių gyventojams mokytis nuotoliniu būdu. 130 kuratoriais tapusių aktyvių Lietuvos kaimo vietovių gyventojų bus apmokomi padėti savo bendruomenėms mokytis ir įgyti naujų žinių nuotoliniu būdu.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė Briuselyje dalyvauja neeilinėje Europos vadovų taryboje, skirtoje Europos Sąjungos išorės politikai ir santykiams su strateginiais partneriais. Prieš neeilinės Europos Vadovų tarybos posėdį įvyko Šiaurės ir Baltijos valstybių NB6 susitikimas, kur šios šalys tarėsi dėl bendrų pozicijų aktualiais ES vadovų taryboje svarstomais klausimais.

Seime vėl pasigirdo siūlymų derėtis su ES, kad ši sutiktų leisti pratęsti draudimą užsieniečiams supirkinėti Lietuvą. Draudimas baigsis jau ateinančią gegužę, o lietuviška žemė dar nebaigta grąžinti tikriesiems savininkams. Grėstų šalies saugumui Seimo valstiečiai kreipėsi į Vyriausybę, kad ši inicijuotų derybas su ES dėl draudimo pirkti užsieniečiams žemę Lietuvoje pratęsimo.

Europos Sąjungos biudžeto perspektyvas su Lietuvos politikais penktadienį aptars Lietuvoje viešėsiantis už biudžetą ir finansinį programavimą atsakingas Europos Komisijos narys Janušas Levandovskis (Janusz Lewandowski). Europos Sąjungos institucijos narys susitiks su Prezidente Dalia Grybauskaite, Ministru Pirmininku Andriumi Kubiliumi, užsienio reikalų ministru Audroniumi Ažubaliu, Seimo Europos reikalų komiteto nariais.

Apie tarnystę šiandien kalbėti nei įprasta, nei patogu. Kažkaip netgi nekorektiška. Žinia, nedemokratinė tai yra sąvoka, ir ne moderni. Žodis „tarnystė“ asocijuojasi su tarnais ir ponais, praeitimi, klasėmis, apribotomis teisėmis. Tarnas nuauna ponui batus ir paduoda šlepetes. Vargšas tarnas – toks sunkus darbas. Ne fiziškai, nuo tokio darbo esą nukenčia tarno orumas.

Nepalankūs orai ir kenkėjai sunaikino iki 20 proc., o kai kur ir trečdalį bulvių derliaus visoje Europoje. Nijolės Petrošiūtės nuotrauka Vos prasidėjus bulviakasiui, lietuviškomis bulvėmis pradėjo domėtis ne tik nuo sausros nukentėjusi Rusija, bet ir liūčių merktos Europos Sąjungos šalys, tad pavasarį vietinių bulvių rinkoje gali nebelikti. Kai kur bulvės visai pražuvo „Pirmiausia kasame bulves tuose laukuose, kurie labiausiai įmirkę. Čia derlius beveik perpus mažesnis.

Tiesioginių išmokų žemės ūkiui suvienodinimas, dvišalis agrarinio sektoriaus bendradarbiavimas ir rinkos plėtra – tokios temos paliestos trečiadienį įvykusio žemės ūkio ministro Kazio Starkevičiaus susitikimo su Vokietijos Tiuringijos žemės ūkio, miškų, gamtos ir aplinkos apsaugos ministro Jurgeno Reinholco (Jurgen Reinholz) metu.

Liuksemburge įsikūręs Europos Sąjungos Teisingumo teismas trečiadienį pradėjo nagrinėti bylą, ar Lietuvoje pagrįstai dokumentuose vardus ir pavardes rašyti leidžiama tik valstybinės lietuvių kalbos rašmenimis, draudžiant tokias raides kaip w, q ar x. Vyriausybė, pasak teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus, remia Seimo atmestą siūlymą liberalizuoti pavardžių rašymą, tačiau šiame ginče gina Lietuvos teisę savarankiškai reglamentuoti pavardžių rašybą.

Milijonus dorų europiečių prilyginusi teroristams ir privertusi valstybes nares sekti visus savo piliečius, Europos Sąjunga pagaliau susirūpino šios policinės priemonės efektyvumu. Pasigirsta nuomonių, kad garsiąją Sekimo direktyvą reikėtų arba griežtinti, arba panaikinti.

Šiandien Baltijos valstybių vienetas Rusijos politikoje užima vis svarbesnę vietą. Tam turi įtakos daug veiksnių. Pirmiausiai tai visos trys valstybės tapo ES bei NATO narėmis, kas ypatingai erzina Putinizmo persmelktą valstybę, kadangi ne tik tapo problematiškiau reguliuoti šių valstybių politiką, žiniasklaidą ar energetiką, bet ir priartėjo ES bei NATO sienos arčiau Rusijos.

Europos socialinio fondo agentūra (ESFA), kartu su partneriais Socialinės apsaugos ir darbo ministerija bei Švietimo ir mokslo ministerija pradeda kelionę per Lietuvą ir renginių ciklą „ESF dienos regionuose“, kurio metu įvairių šalies regionų gyventojai galės susipažinti su Europos socialinio fondo (ESF) teikiamomis galimybėmis ir išgirsti tikras ESF projektų vykdytojų istorijas. Balsas.

Trijų Pulicerio premijų laureatas, žurnalistas ir knygų autorius T. L. Friedmanas rašo apie JAV problemas, apie kurias, jo nuomone, diskutuojama per mažai. Jis mano, kad neseniai žiniasklaidoje pasirodę du straipsniai puikiai atskleidžia dabartines amerikiečių problemas. Pirmasis, antrašte „Mes 11-likti!“, yra iš „Newsweek“ žurnalo.

Europos kelių policijos tinklo (TISPOL) iniciatyva 2010 m. rugsėjo 13-19 d. daugelyje Europos šalių organizuojamos policinės prevencinės priemonės, skirtos užtikrinti vairuotojų ir keleivių saugos diržų ir vaikams skirtų specialių sėdynių naudojimą. Lietuvos kelių policijos pareigūnai taip pat dalyvauja šioje akcijoje. Visą savaitę pareigūnai keliuose tikrins, ar transporto priemonių vairuotojai ir keleiviai tinkamai vykdo Kelių eismo taisyklių (Žin., 2003, Nr. 7-263; 2008, Nr.

Penktadienio vakarą apie 800 svečių sugužėjo į Šiaulių miesto mero Genadijaus Mikšio priėmimą Šiaulių arenoje. Kviesta apie 1200 svečių. Prie vaišių stalų sukosi ne tik 24 į Šiaulių dienas atvykusių šešių užsienio delegacijų svečiai, Šiaulių gimtadienį parėmę miesto verslininkai. Vaišinosi politikai, biudžetinių įstaigų, Savivaldybės darbuotojai. Mero balius Šiaulių arenoje kainavo 3000 eurų arba apie 10350 litų. Už arenos nuomą, tikino meras G. Mikšys, nereikėjo mokėti.

Švietimo sistema gyvenantiems užsienyje siekti pagrindinio mokslo Lietuvoje lyg ir sukurta. Galima mokytis nuotoliniu būdu, tačiau ne kiekvienas tai žino, ne kiekvienas išvažiavęs sunkiai dirbti gali sau leisti vežioti į gimtinę vaikus patikrinti žinių. Respublika Europa vis intensyviau spaudžia iškelti mažumų teises aukščiau už visuomenės teises. Europarlamente pasipylė rezoliucijų, smerkiančių valstybes, kurios mato ne tik mažumų teises, bet ir pareigas.

Lietuva iki galo neišnaudoja Europos Sąjungos (ES) teikiamų privalumų ir galimybių ne dėl bendrijos kaltės, o dėl savo pačių neveiklumo ir nesugebėjimo visapusiškai pasinaudoti jos resursais. Pasak Nepriklausomybės akto signataro Rolando Paulausko, Lietuva prieš šešerius metus stodama į ES tiesiog negalėjo nestoti į ją.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel maloniai rado tris dienas laiko trims Baltijos valstybėms. Kiekvienai bus patarta tas pats. Palaikyti draugiškus santykius su Rusija. Kitos frazės – apie atominės statybą, Baltijos šalių energetinę nepriklausomybę – pernelyg aptakios, neinformatyvios ir proginės. Neturėsime atominės – Vokietijos interesams tai nepakenks. O draugiški santykiai su Rusija – jau imperatyvas. Čia Vokietijos interesas juntamas.

Europarlamentarai nusprendė panaikinti Viktoro Uspaskicho teisinį imunitetą. Dėl V. Uspaskicho teisinės neliečiamybės panaikinimo europarlamentarai balsavo rankos pakėlimu antradienį Strasbūre. Papildyta (16 val.05 min.) Portalui Balsas.

Airijos prieštaravimai nukėlė Europos Sąjungos (ES) galutinį sprendimą dėl bendrijos gyventojų asmeninių duomenų perdavimo Izraeliui, pranešė BBC. Airija tokį savo sprendimą susiejo su incidentu, kai Dubajuje sausį buvo pasinaudota suklastotais airių pasais nužudant įtakingą „Hamas“ kovotoją. Įtariama, kad tai padarė Izraelio agentai. Europos Komisijos (EK) pareigūnas teigė, kad duomenų perdavimo planui prieštaravo tik Airija.

Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) prisijungė prie Europos Sąjungos (ES) Finansinės žvalgybos padalinių keitimosi informacija tinklo (FIU.NET) ir nuo šiol galės juo naudotis kasdieniame darbe. Naudodamiesi šiuo tinklu Europos finansinės žvalgybos padaliniai operatyviai gauna ir tikrina duomenis apie asmenis, jų turimas atsiskaitomąsias sąskaitas, turtą, finansinę veiklą, kitą informaciją, reikalingą pinigų plovimo ar teroristų finansavimo užkardymui ir prevencijai.

Įtakingas JAV dienraštis „The Washington Post“ teigia, kad renacionalizacija, skaudi ekonominė krizė, milžiniškas išsiplėtimas bei populizmas pavertė Europos Sąjungą praeities dalyku.

Didelei daliai vairuotojų, vežančių krovinius ar keleivius, reikia tobulintis pagal vairuotojų periodinio mokymo programą. Dėl įvairiausių priežasčių šis procesas kol kas vyksta vangiai ir baiminamasi, kad po trejų ketverių metų mokymo įstaigos sulauks didžiulio vairuotojų antplūdžio. Vairuotojai, gabenantys krovinius ir vežantys keleivius, turi turėti ne vien vairuotojo pažymėjimą, bet ir vairuotojo profesinę kvalifikaciją.

Dar nenutilus aistroms dėl musulmonių dėvimų apdarų, Prancūzijoje vėl kilo skandalas, šį kartą Paryžius pradėjo iš šalies deportuoti romus. Tai dalis šalies prezidento Nicolas Sarkozy paskelbto plano „sutriuškinti nelegalią imigraciją“. Deportacija dar sykį atkreipė viso pasaulio dėmesį į romus, kurie vis dar labai dažnai nesuprantami, nors ir yra viena didžiausių Europos mažumų, praneša CNN.Kaip rašo Wikipedia (http://lt.wikipedia.

JAV remia Moldovos nepriklausomybę, suverenitetą ir teritorinį vientisumą, tai sakoma ketvirtadienį išplatintame JAV valstybės sekretorės Hilari Clinton pareiškime Moldovos nepriklausomybės dienos proga. Moldovoje politinė situacija iki šiol išlieka pakankamai nestabili. Šioje šalyje nemažą įtaką turi Rusija ir Rumunija. Rusai glaudžiai susiję su Padniestrės separatistais, Rumunija taip pat dažnai siekia įtakoti Moldovos politinę raidą, sako BBC apžvalgininkas.

Lietuva atsidūrė nepavydėtinoje situacijoje. Ji turi rinktis: arba sulaužyti savo garbę ir nevykdyti tarptautinių sutarčių, arba nevykdyti ES direktyvų ir mokėti didžiules baudas. Pasirodo, mes įsipareigojome neleisti įsigalėti genetiškai modifikuotiems organizmams (GMO), o ES tokius draudimus draudžia.

Savaitės įvykis – Europos Sąjungos bausmė Didžiajai Britanijai vien už tai, kad viena didžiausių Bendrijos donorių atsisakė iškabinti ES vėliavą reklamuojant paramos fondų projektus. Apie 42,7 mlrd. litų į ES kasą kasmet įnešanti Didžioji Britanija sulaukė 628 mln. litų baudos tik todėl, kad britams nepatinka bereikšmė Bendrijos vėliava. Lietuviams toks antausis negresia, nes mūsų valdžia taip uoliai kelia ES simbolį, kad lietuviškai Trispalvei greitai nebeliks vietos kur plazdėti.

Nors Izraelis laikomas privilegijuotu ES partneriu, jis reguliariai naikina Europos finansuojamos infrastruktūros objektus Palestinoje. Kodėl Europa nereikalauja kompensacijų, klausia vienas populiariausių Ispanijos kairysis dienraštis „Público“. Po Izraelio operacijos „Išlydytas švinas“ 2009 metais iš Al Karameho vaikų namų Gazoje liko tik griuvėsiai. Per oro antskrydį sugriauti vaikų namai Europos Sąjungai (ES) kainavo 200 tūkst. eurų, čia gyveno apie 50 našlaičių.

Krauju apgintą Lietuvos trispalvę vis dažniau į šešėlį stumianti bedvasė ir bereikšmė Europos Sąjungos vėliava reiškia ir artėjantį mūsų pilietybės panaikinimą. Didžioji Britanija, kasmet į ES kasą įnešanti apie 10,2 mlrd. svarų sterlingų (apie 42,7 mlrd. litų) narystės mokestį, o per paramos fondus atgaunanti mažiau nei pusę šios sumos, sulaukė nemalonaus Briuselio antausio. Anglai išliko orūs ES biurokratai britams liepė susimokėti 150 mln. svarų sterlingų (apie 628 mln.

Per vasaros karštymetį, „pagardintą“ pietiniuose šalies regionuose praūžusios niokojančios vėtros eibėmis, mano galva, viena europinio masto aktualija Lietuvoje liko veik pražiopsota. Į Briuselio iniciatyvą šalims, Europos Sąjungos (ES) narėms, įvesti tiesioginius mokesčius atsiliepė prezidentė Dalia Grybauskaitė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė ir dar vienas kitas analitikas. Iš daugumos politikų, juos vienijančių partijų, judėjimų ir šiaip kuopelių – spengė tyla.

„Lietuvos dujoms“ susirengus pradėti tiesti magistralinį dujotiekį iš Jurbarko į Klaipėdą paaiškėjo, kad projektui reikalingų europinių lėšų nebėra. Kainų komisija, suabejojusi, ar be Europos Sąjungos (ES) paramos „Lietuvos dujos“ vykdytų šį stambų investicinį   projektą, atsisakė jį derinti.

Prezidentė Dalia Grybauskaitė įsitikinusi, kad siūlymai įvesti tiesioginius mokesčius į Europos Sąjungos biudžetą per ankstyvi. Mokesčių ekspertai įsitikinę, kad toks mokestis galų gale vis vien gultų ant mokesčių mokėtojų pečių, be to mažintų valstybių narių suverenumą, praneša LTV naujienų laida „Šiandien“. Eurokomisaro biudžetui ir finansiniam programavimui Januszo Lewandowskio siūlymas įvesti naują tiesioginį mokestį į ES biudžetą jau sukėlė prieštaringus šalių narių vertinimus.

Dešimtys tūkstančių litų kas mėnesį už mažai kam įdomias kalbas ir menką naudą Lietuvai – taip gyvena į Europos Parlamentą išrinkti veikėjai, kuriems vargani Seimo nariai turėtų tik pavydėti. Naujos kadencijos europarlamentarai po pirmųjų savo darbo Briuselyje ir Strasbūre metų išėjo oficialių atostogų. „Respublika“ kiekvieno mūsų atstovo EP klausė, kokios naudos Lietuvos žmonėms per metus davė jų išrinktieji į Europos Sąjungos įstatymų kalvę.

Seimo narys, Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko pavaduotojas Vitas Matuzas teigia, kad vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio siūlymas baudas už administracinius pažeidimus nuteistiems asmenims keisti privalomais viešaisiais darbais prieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijai. Parlamentaras sako, kad panašias pataisas parengė ir užregistravo dar 2009 metų birželį.

Šalies narystė Europos Sąjungoje (ES) neaktuali beveik penktadaliui Lietuvos gyventojų. Labiausiai dalyvavimui šioje organizacijoje nepritaria priešpensinio amžiaus, tautinių mažumų atstovai, darbininkai ir bedarbiai, rodo visuomenės nuomonės tyrimo rezultatai. Pasak Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintų tyrimo rezultatų, dauguma Lietuvos gyventojų remia ir domisi šalies naryste ES, informacijos šia tema jie pageidautų gauti per televiziją, spaudą, radiją ir internetu.

Daugelyje Lietuvos regionų naudojantis Europos Sąjungos parama atnaujinamos miestų aikštės, poilsio zonos, rekonstruojami bendruomeniniai pastatai, renovuojami daugiabučiai namai. Alytaus mieste šiais metais pagal Vidaus reikalų ministerijos administruojamas priemones įgyvendinama 13 projektų, kurių bendra vertė per 70 milijonų litų, o Alytaus rajone 8 projektai už 19 milijonų litų.

Turint omenyje, kad dauguma Europos Sąjungos valstybių sprendimų priėmime vadovaujasi savo nacionaliniais interesais, Prancūzija ir Vokietija siekia dominuoti sąjungoje, o pagrindiniai sprendimai yra priimami neformaliuose susitikimuose, susiskaldymas ES viduje didėja, teigia Lenkijos filosofas ir Europos ekspertas Marekas Cichockis dienraščiui „Gazeta Wyborcza“ duotame interviu. „Gazeta Wyborcza“: ES keičiasi ir idėja apie dviejų greičių Europą sugrįžta.

Europos Sąjungos gyventojų skaičius 2010 metų pradžioje pasiekė pusės milijardo skaičių. Oficiali ES statistikos agentūra „Eurostat“ skelbia, kad daugiausiai prie gyventojų skaičius augimo prisideda imigracija. Skelbiama, kad 2010 metų sausio mėnesį ES teritorijoje gyveno 501,1 mln. žmonių. Praėjusiais metais ES gyventojų skaičius siekė 499,7 mln.. ES gyventojų skaičius išaugo 1,4 mln. žmonių, iš kurių 900 tūkst. yra imigrantai.

Klaipėdos miesto savivaldybė privalėjo skelbti tarptautinį konkursą, kurio planuojama vertė beveik 1.183 mln. Lt Viešųjų pirkimų tarnybai, įvertinus Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos pateiktą medžiagą apie skelbtą supaprastintą atvirą konkursą dėl ES struktūrinių fondų lėšomis finansuojamų projektų administravimo paslaugų, nustatyta, kad netinkamai pasirinktas pirkimo būdas. Todėl miesto savivaldybės administracija turės nutraukti minėto pirkimo procedūras.

Pranešama, kad Europos Sąjunga (ES) jau oficialiai pradėjo su Islandija stojimo derybas. Pirmadienį dėl to sutarė ES užsienio reikalų ministrai. Islandija jau dabar taiko tris ketvirtadalius reikalingų ES įstatymų. Todėl vyriausybė Reikjavike tikisi, kad šalis jau 2012 metais taps Bendrijos nare. Pagrindine kliūtimi prisijungimui prie ES laikoma Islandijos banginių medžioklė.

Rusija pareiškė, kad naujos Europos Sąjungos priimtos sankcijos Irano atžvilgiu yra „nepriimtinos“, nes esą pakerta tarptautines pastangas pažaboti Teherano branduolines ambicijas. ES pirmadienį priėmė naujas sankcijas Irano atžvilgiu. Šios sankcijos yra taikomos Irano užsienio prekybai, bankininkystės ir energetikos sektoriams. Be to, minėtos sankcijos yra žymiai griežtesnės nei tos, kurias birželio 9 dieną priėmė Jungtinės Tautos.

Įsivaizduokite, kad Lenkijos, Latvijos ar kitos ES šalies pareigūnai Lietuvoje tikrina jūsų duomenis ir prašo duoti DNR bei kraujo pavyzdžius. Didžiojoje Britanijoje panašūs patikrinimai gali tapti realybe.

Europos Sąjunga (ES) kalba apie paleidimą dirbti bendrą diplomatinę tarnybą. Bet viltys, kad nauja struktūra bloko užsienio politikai atneš daugiau susikaupimo ir efektyvumo, pasak analitikų, tikriausiai yra per ankstyvos. Europos išorės veiksmų tarnyba, kurios sukūrimas buvo pagrindinė Lisabonos sutarties sąlyga, tikimasi, ims visiškai funkcionuoti nuo sausio mėnesio. Ji ilgainiui bus aprūpinta kadrais iš Briuselio diplomatų ir ES misijų pasaulyje.

Europos Sąjungos valstybių užsienio reikalų ministrai pritarė siūlymui sugriežtinti sankcijas Iranui. Skelbiama, kad naujos sankcijos, kuriomis siekiama sustabdyti šios šalies branduolinę programą, yra nukreiptos prieš Irano energetikos sektorių. Be to, taikomi nauji apribojimai ir šios šalies užsienio prekybai, finansinėms paslaugoms ir naftos bei dujų sektoriams, kurie yra Irano ekonomikos pagrindinis ramstis.

Antradienį Briuselyje prasideda pirmasis derybų raundas dėl Islandijos stojimo į Europos Sąjungą. Liepos 7 dieną Europos Parlamentas parėmė Europos Komisijos siūlymą artimiausiu metu pradėti derybas dėl Islandijos narystės. 27 ES valstybių užsienio reikalų ministrai Europos Komisijos sprendimą palaimino dar birželio mėnesį. Manoma, kad derybos tęsis nuo 12 iki 18 mėnesių. Prieš prasidedant globalinei ekonominei krizei, Islandija, turinti 320 tūkst.