Europos Sąjunga

Situacijoje, kai Rusijos valdančiojo režimo veiksmai tebėra sunkiai prognozuojami (ypač po geopolitinės avantiūros užgrobti Krymą), nelieka nieko kito, kaip nukreipti dėmesį į oficialius dokumentus, kuriuose formuojami tam tikri strateginiai šios valstybės tikslai ir uždaviniai. Lapkričio pabaigoje ir gruodžio pradžioje prezidentas Vladimiras Putinas pasirašė dvi atnaujintas doktrinas: viena jų skirta Rusijos Federacijos užsienio politikos koncepcijai, kita – šalies informaciniam saugumui.

Škotijos pirmoji ministrė Nicola Sturgeon antradienį atskleidė Škotijos planus pasilikti Europos Sąjungos bendrojoje rinkoje po Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos, bet pareiškė, kad ji būtų linkusi pasirinkti nepriklausomos valstybės Europos Sąjungos sudėtyje statusą.

Pasaulį kartas nuo karto sukrečia tarptautiniai mokesčių skandalai. Nors Europos Sąjungos institucijose raginama šalims viešinti informaciją apie ypatingus lengvatinius susitarimus (angl. „sweetheart deals“), vis dar matoma, kad kai kuriose šalys to nepaiso. Vyriausybių susitarimai su tarptautinėmis kompanijomis įtraukiami į konkurencinę kovą.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda pirmadienį – ketvirtą opozicijos deputatų sėdimojo streiko dieną – stengėsi spręsti dėl biudžeto ir planų apriboti žiniasklaidos prieigą prie parlamento kilusią politinę krizę. Varšuvoje ir kitose šalies vietose tūkstančiai demonstrantų nuo penktadienio protestuoja prieš valdančiosios dešiniojo sparno partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) veiksmus, kuriuos laiko nedemokratiškais.

  Europos Sąjunga pirmadienį pratęsė dar šešiems mėnesiams ekonomines sankcijas Rusijai dėl jos intervencijos Ukrainoje.   Europos Sąjungos lyderiai per viršūnių susitikimą praėjusią savaitę sutarė pratęsti sankcijas, kurios buvo paskelbtos 2014 metais; 28 ES narėms atstovaujanti Europos Vadovų Taryba šį sprendimą patvirtino pirmadienį. „Taryba pratęsė ekonomines sankcijas specifinėms Rusijos ekonomikos šakoms iki 2017-ųjų liepos 31 dienos“, – nurodoma Tarybos pranešime.

Liepusi technologijų milžinei „Apple“ sumokėti Dublinui 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių, Europos Komisija įsikišo į valstybės suverenitetą, pirmadienį pareiškė Airija, išdėsčiusi savo argumentus prieš šį Komisijos sprendimą. „Komisija viršijo savo įgaliojimus ir įsikišo į valstybės suverenitetą mokesčių klausimais“, – pareiškė Airijos finansų departamentas.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ketvirtadienį pareiškė, kad jo šalis turi atsarginių planų, jei Europos Sąjunga nesilaikytų savo pažadų suteikti turkams bevizį režimą Šengeno zonoje. Turkija ir ES prieštaringai vertinamą susitarimą pasirašė kovą. Ankara sutiko priimti sirus migrantus, išsilaipinančius Graikijos salose mainais į 3 mlrd. eurų ir bevizį režimą. „Jei negausime rezultato, kurio tikimės dėl vizų klausimo.

Europos Sąjungos lyderiai bando daryti spaudimą Rusijai, kad ši apsaugotų civilius Sirijoje, bei imasi veiksmų, kad nežlugtų istorinis bendradarbiavimo paktas su Ukraina. 28 šalių narių lyderiai susitarė pratęsti sankcijas Rusijai dar šešiems mėnesiams, nepaisydami abejonių, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas gali nuspręsti užmegzti su Vladimiru Putinu draugiškus santykius.

Europos Sąjungos (ES) lyderiai ketvirtadienį rado kompromisą, kuris turėtų atverti kelią Nyderlandams užbaigti asociacijos sutarties su Ukraina ratifikavimą, BNS pranešė diplomatai. Sutarčiai pavojus buvo iškilęs, kai ją balandį olandų rinkėjai atmetė referendume. Nors balsavimas buvo neprivalomas, Nyderlandų vyriausybė pareikalavo išlygų, kuriomis būtų atsižvelgta į neigiamą visuomenės nuomonę.

Premjeras Saulius Skvernelis, ketvirtadienį susitikęs su Europos Sąjungos (ES) valstybių narių ambasadoriais, pristatė 17-osios Vyriausybės programos užsienio politikos kryptis, akcentuodamas, kad svarbiausia šioje srityje – nuoseklumas, aktyvumas ir tęstinumas, pranešė Vyriausybė. „NATO yra ir bus svarbiausia ir veiksmingiausia kolektyvinės gynybos sistema, užtikrinanti valstybės saugumą, todėl sieksime, kad Varšuvoje priimti sprendimai būtų visiškai įgyvendinti.

Švedijos strategiškai svarbios Baltijos jūroje esančios Gotlando salos pareigūnai svarsto galimybę išnuomoti dalį uosto vienai Rusijos bendrovei, nors vyriausybė perspėja, kad tai prieštarautų šalies gynybos ir politiniams interesams.

Europos Sąjunga antradienį buvo draskoma nesutarimų dėl Turkijos narystės Bendrijoje – Austrija ir dar kelios šalys paragino nutraukti derybų procesą dėl Ankaros valdžios pradėtų masinių areštų po nepavykusio karinio perversmo liepą. Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas reiškia nepasitenkinimą, kad Briuselis nenori atnaujinti derybų dėl Turkijos narystės ES, ir grasina atšaukti kovo mėnesio susitarimą, kuris sumažino į Europą atvykstančių migrantų srautą.

Vadinamąsias šokiruojančias prognozes jau daugiau kaip dešimtmetį rengiantis Danijos investicinis bankas „Saxo Bank“ 2017 metams prognozuoja nepaprastai spartų Kinijos ekonomikos atsigavimą, Italijos bankų akcijų brangimą, Didžiosios Britanijos politikos apsisukimą 180 laipsnių kampu ir Europos Sąjungos (ES) norą keistis populizmo grėsmės akivaizdoje.

Seimas po svarstymo pritarė Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo pataisoms numatančioms leisti įregistruoti motorines transporto priemones, kurios pritaikytos eismui kairiąja kelio puse ir (ar) turi vairą dešinėje pusėje ir joms dalyvauti viešajame eisme, tačiau šios transporto priemonės privalėtų turėti tam tikras eismo saugą užtikrinančias priemones.

Mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis Lietuvoje 2014 metais buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Lietuvoje mažus atlyginimus (du trečdalius arba mažiau vidutinio valandos uždirbio) gavo 24 proc. dirbančių. Šis rodiklis buvo didesnis tik Rumunijoje (24,4 proc.) ir Latvijoje (25,5 proc.), rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Estijoje mažus atlyginimus gaunančių darbuotojų dalis sudarė 22,8 proc.

Europos Komisijos derybininkas dėl „Brexit“ Michelis Barnier antradienį sakė, kad susitarimas dėl Didžiosios Britanijos išstojimo iš Europos Sąjungos turi būti sudarytas iki 2018 metų spalio. Jis pridūrė, kad koks nors susitarimas dėl pereinamojo laikotarpio yra „sunkiai įsivaizduojamas“. „Laiko bus nedaug. Aišku, kad faktinių derybų periodas bus trumpesnis nei dveji metai“, – sakė M.Barnier pirmojoje po savo paskyrimo spaudos konferencijoje.

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Remiantis naujausiais statistiniais duomenimis, galima ne tik įvertinti, kaip savo pinigus paskirsto Lietuvos gyventojai, bet ir kuo skiriasi nuo kitų Europos Sąjungos (ES) šalių. Skirtumams įtakos turi ne tik kainų požymiai, bet ir kultūriniai įpročiai. „Eurostatas“ paskelbė, kad Lietuvoje žmonės – vieni mažiausiai išleidžiančių būstui, įskaitant ir vandens, elektros, dujų mokesčius – 15,8 proc. visų savo išlaidų . Mažiau skiria tik Maltos gyventojai.

Europos Komisija, įvertinusi Europos strateginių investicijų fondo (EFSI), dar vadinamo Junkerio planu, veiklą svarsto galimybę ją pratęsti dar dvejiems metams. Tikimasi, kad iki 2020 metų fondas visoje Europos Sąjungoje (ES) sugeneruos 500 mlrd. eurų investicijų.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas Tajipas Erdohanas) penktadienį pagrasino atverti Turkijos sienas nelegaliems migrantams, reaguodamas į Europos Parlamento balsavimą pritarti siūlymui įšaldyti derybas su Ankara dėl jos narystės Europos Sąjungoje.  „Paklausykit manęs: jei žengsite toliau, sienos bus atidarytos – turėkite tai galvoje“, – Europos Sąjungai pareiškė R.T.Erdoganas.

 Europos Parlamentas ketvirtadienį balsavo už Turkijos ES narystės derybų įšaldymą dėl šios šalies veiksmų po nesėkmingo bandymo įvykdyti perversmą, tačiau Turkijos lyderis šį balsavimą jau iš anksto vadino „beverčiu“. Teisiškai neįpareigojamame pasiūlyme, kuriam pritarė europarlamentarai, sakoma, kad Europos Parlamentas „ragina ... (Europos) Komisiją ir šalis nares inicijuoti laikiną ... stojimo derybų su Turkija įšaldymą“. Tačiau Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas (Redžepas T...

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka ketvirtadienį paragins Europos Sąjungos lyderius laikytis tvirtos pozicijos Rusijos atžvilgiu, tvyrant nerimui, kad išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) gali nusigręžti nuo Vakarų koalicijos, kritikuojančios Maskvą.

Vidutinė žmonių gyvenimo trukmė Europos Sąjungoje pirmą kartą viršijo 80 metų, bet didžiulį poveikį visuomenei daro ligos, kurias sukelia rūkymas, alkoholis ir nutukimas, sakoma trečiadienį paskelbtose tyrimo išvadose. Pasiekimai nėra vienodi, nes žmonės vakarinėse ES šalyse gyvenimo trukmės vidurkis daugiau kaip aštuoneriais metais didesnis negu Bendrijos vidurio ir rytų regionų šalyse, sakoma Europos Komisijos ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) ataskaitoje.

Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda (Andžejus Duda) pareiškė, jog būgštauja, kad Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos ryšiai nukentės po šalies pasitraukimo iš bloko, jei „užsispyrę Bendrijos politikai“ toliau naudos griežtą retoriką Londono atžvilgiu.

Suomija ruošiasi įkurti naują tarptautinį centrą Europos Sąjungos ir NATO narėms, skirtą vadinamųjų „hibridinių grėsmių“ prevencijai, ypatingą dėmesį atkreipiant į dezinformaciją ir radikalizaciją, pirmadienį pranešė pareigūnai. Rusijos vykdomos dezinformacijos operacijos arba grupuotės „Islamo valstybė“ naujoji taktika bus vienas pagrindinių Helsinkyje įsikursiančio centro darbo krypčių. Jame dirbs Europos ekspertų tinklas, kuris nuolat informuos ES ir NATO nares.

Moldovoje sekmadienį vyksta antrasis prezidento rinkimų ratas; ši diena gali priartinti buvusią sovietinę respubliką prie Europos arba vėl įstumti ją į Rusijos įtakos zoną. Tai pirmieji per pastaruosius 16 metų tiesioginiai prezidento rinkimai skurdžiausioje Europos valstybėje, kurią pastaraisiais metais ne kartą krėtė korupcijos skandalai. Tarp Ukrainos ir Rumunijos esanti 3,5 mln. gyventojų turinti Moldova laikoma Vakarų šalių ir Maskvos priešpriešos arena.

JAV išrinktojo prezidento Donaldo Trumpo šūkis „Amerika pirmiausia“ privertė Europą sunerimti, kad jis gali nutraukti Vašingtono įsipareigojimus NATO, kai Aljansas vykdo didžiausią savo pajėgų stiprinimą nuo Šaltojo karo pabaigos, kad būtų pajėgus atremti vis kiečiau kalbančią Rusiją.

Europos Sąjunga tampa „supergalia“, kuri yra neišvengiamai reikalinga siekiant taikos pasaulyje, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos užsienio politikos vadovė, Europai svarstant Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) pergalės JAV prezidento rinkimuose galimas pasekmes.

JAV prezidento rinkimus laimėjo respublikonas Donaldas Trumpas, įveikęs demokratų atstovę Hillary Clinton. Jis po aštuonerių demokrato Barako Obamos valdymo metų oficialiai pradės eiti pareigas nuo 2017 metų sausio 20 dienos. Po rinkimų paaiškėjo, kad respublikonų partija JAV turės daugumą ir Senate, ir Atstovų rūmuose, todėl D. Trumpui bus daug lengviau įgyvendinti savo siūlomus sprendimus.

Europos Sąjunga trečiadienį oficialiai įtraukė į sankcijų sąrašą dar šešis parlamentarus iš Krymo, neseniai išrinktus į Rusijos Valstybės Dūmą, nes jie palaiko Maskvos įvykdytą Ukrainai priklausančio šio Juodosios jūros pusiasalio aneksiją. Lietuvos pasiūlytas sprendimas išplėsti sankcijų sąrašą antradienį buvo formaliai buvo patvirtintas ES Ekonomikos ir finansų reikalų taryboje.

Europos Sąjungos (ES) ir Turkijos dialogas negali nutrūkti, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, penktadienį telefonu kalbėjęsis su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu (Mevliutu Čavušohlu) Tai L.Linkevičius sakė, turkams jaučiant nuoskaudą dėl per mažo ES palaikymo kovoje su terorizmu ir gausios kritikos dėl politinių bei pilietinių teisių varžymo.

Noras laikyti trokštamus dalykus tikrove – didžiausias Vakarų šalių priešas. Daug metų nuo 1991-ųjų tikėjome, kad Rusija yra taiki ir draugiška valstybė, turinti potencialo tapti klestinčia. Dėl to švaistėme brangų laiką, o čečėnai, gruzinai ir ukrainiečiai labai brangiai sumokėjo už mūsų klaidą. Kai kurie žmonės, netgi nuolat klystantys Rusijos ekspertai Vakarų šalių užsienio reikalų ministerijose, tebesilaiko šio naivaus optimizmo.

Turkijos policija antradienį sulaikė opozicijos laikraščio „Cumhuriyet“ vyriausiąjį redaktorių, pirmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida, o televizija „CNN Turk“ nurodė, kad išduota 13 arešto orderių šio dienraščio žurnalistams ir vadovams. Redaktorius Muratas Sabuncu buvo sulaikytas, o pareigūnai tebeieško laikraščio vykdomojo valdybos pirmininko Akino Atalay bei žurnalisto Guray Ozo, paskelbė valstybinė Anatolijos naujienų agentūra.

Moldovos prezidento rinkimuose daugiausiai balsų surinko prorusiškas kandidatas, rodo pirmadienį anksti ryte paskelbti negalutiniai duomenys, iš kurių kol kas neaišku, ar šiam politikui pakaks balsų laimėti jau pirmajame rinkimų ture. Buvusi sovietinė Moldova sekmadienį balsavo pirmuosiuose tiesioginiuose prezidento rinkimuose nuo praėjusio amžiaus dešimtojo dešimtmečio.

Europos Sąjunga ketvirtadienį ėmėsi sankcijų dar prieš 10 aukščiausio rango Sirijos pareigūnų dėl jų dalyvavimo „žiauriose represijose“ prieš civilius gyventojus. „Šie asmenys ... yra aukšto rango kariuomenės pareigūnai ir su režimu susiję aukšto rango veikėjai“, – nurodoma pranešime. Praėjusią savaitę ES lyderiai susitarė griežtinti sankcijas Sirijos prezidento Basharo al Assado režimui dėl antro didžiausio šalies miesto Alepo puolimo.

Belgijos politiniai lyderiai pasiekė bendrą susitarimą, kad šalis pritars Europos Sąjungos ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ketvirtadienį pranešė premjeras Charles'is Michelis, todėl stiprėja viltys, kad šis paktas bus greitai pasirašytas. Pasak Ch.Michelio, susitarimas buvo pasiektas po vėliausio derybų maratono, siekiant Belgijos prancūzakalbių bendruomenių pritarimo, bet kurio planuojamai sutarčiai negalėjo palaikymo pareikšti nacionalinė vyriausybė.

Europos Sąjunga neturėtų įsileisti elektros iš Baltarusijos statomos Astravo atominės elektrinės, jeigu jos elektros kainoje neatsispindės aplinkosaugos rizikos, mano naujoji Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid. „Dėl Astravo yra aiški problema, jeigu visos kainos, įskaitant aplinkosaugos kainas ir rizikas, nėra įtrauktos į kainos schemą. Tokiu atveju, Europa neturėtų priimti tokios energijos į savo rinką“, - po susitikimo su Lietuvos prezidente Vilniuje sakė K.Kaljulaid.

Europos Sąjunga antradienį nusprendė pratęsti vidaus sienų kontrolę Šengeno zonoje dar trims mėnesiams ir nepaisyti savo pažado iki metų pabaigos baigti visas nepaprastąsias priemones, pritaikytas dėl didžiulio migrantų antplūdžio praėjusiais metais. Europos Komisija, ES aukščiausioji vykdomosios valdžios institucija, rekomendavo pratęsti sienų kontrolę Austrijos, Vokietijos, Danijos, Švedijos ir Bendrijai nepriklausančios Norvegijos pasieniuose trims mėnesiams nuo lapkričio.

Europos Komisija antradienį pareikalavo iš septynių euro zonos valstybių „paaiškinimų“ dėl jų biudžetų projektų ir išreiškė ypatingą susirūpinimą, kad Italija, Kipras bei Suomija nesilaiko Europos Sąjungos tikslų. ES vykdomosios valdžios institucija taip pat išsiuntė laiškus su prašymu pateikti paaiškinimus Lietuvai, Belgijai, Portugalijai bei Ispanijai, kurių biudžetai buvo išskirti dėl skirtingų priežasčių. Šalys savo atsakymus turi pateikti iki ketvirtadienio.

Nyderlandų valdančiųjų ir opozicijos nuotaikos teikia vilčių, kad per artimiausias kelias savaites pavyks rasti išeitį dėl patariamajame referendume atmesto ES laisvosios prekybos susitarimo su Ukraina, sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė Belgijai 24 valandų ultimatumą pareikšti, ar ji gali pritarti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ir perspėjo, kad priešingu atveju teks atšaukti numatomą viršūnių susitikimą dėl šios sutarties. Belgija padarė tikrą gėdą Bendrijai iki šiol negalėdama pritarti CETA sutarčiai, nes ją blokuoja prancūziškai kalbantis Belgijos Valonijos regionas.

Kanados prekybos ministrė Chrystia Freeland užsipuolė Europos Sąjungą, kad ši esą „nepajėgi“ pasiekti tarptautinį susitarimą, penktadienį žlugus deryboms dėl ES ir Kanados prekybinės sutarties, kuriai nepritarė vienas Belgijos regionų. „Man, Kanadai, atrodo akivaizdu, kad Europos Sąjunga dabar yra nepajėgi sudaryti tarptautinę sutartį, net su tokia europinių vertybių šalimi kaip Kanada, net su tokia malonia ir ramia šalimi kaip Kanada“, – sakė Ch.Freeland interviu belgų televizijai.

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Sirijoje ir Ukrainoje, taip pat branduolinį užtaisą galinčios nešti ginkluotės demonstravimą Baltijos jūros regione, Europa privalo išlaikyti sankcijas Rusijai, antradienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinisto. „Mes stebime žiaurų karą, tiesą sakant, visą apimantį karą Sirijoje, Alepe - už tai, kad čia yra žudomi civiliai, didžiausia atsakomybė tenka Sirijos kariuomenei ir Rusijos bombonešiams. (...) Aptarėme ir Ukrainos krizę.

Rusijos veiksmus Europoje jau dabar galima vertinti kaip karą, antradienį pareiškė Estijos premjeras Taavi Rõivas. „Rusija su ankstesniu užmoju tęsia karą į rytus ir pietus nuo Europos bei, tiesą sakant, pačioje Europoje, jeigu vertintume visus karo metodus“, – įstatymų leidėjams Taline sakė T.Rõivas, apžvelgdamas su Europos Sąjunga susijusios vyriausybės politikos klausimus.

Europos Sąjunga pirmadienį griežtai pasmerkė Rusiją, kad ši, bombarduodama Alepo miestą Sirijoje, sukėlusi „neapsakomas kančias“, ir pareiškė, kad bombardavimai iš Maskvos ir Damasko karo lėktuvų gali būti laikomi karo nusikaltimais.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.