Europos Sąjunga

Valstybės skolos didinimas retai yra populiarus ir išmanus planas. Tačiau šiuo metu Lietuva yra unikalioje situacijoje, kurioje gali turėti nemažai tiesioginės ir netiesioginės naudos valstybės skolą padidindama beveik 50 procentų. Prisiminkime 2009-uosius metus. Lietuva buvo labai nepavydėtinoje situacijoje. Su trenksmu sprogo beveik penkmetį trukęs neracionalių lūkesčių, pajamomis nepagrįsto išlaidavimo, kreditavimo ir nekilnojamo turto burbulas.

Šeštadienį Rusijos prezidento Vladimiro Putino surengto vizito į Slovėniją metu vyravo susitaikymo tonas, Rusijos vadovui, kuris spaudė rankas vietos žmonėms ir pagerbė žuvusius karius, išmėginant Vakarų ryžtą ir toliau taikyti sankcijas dėl Kremliaus vaidmens Ukrainos konflikte. Slovėnija yra tiek Europos Sąjungos, tiek ir NATO narė.

Europos Sąjungos mirčių statistika rodo, kad automobilių avarijose žūsta vis daugiau jaunų vairuotojų. Ypač daug 18-24 metų amžiaus jaunimo avarijose užsimuša vasarą. Kas penktas žuvusysis šiltuoju sezono metu yra jaunas žmogus. Pagrindine avarijų priežastimi nurodomas rizikingas vairuotojų elgesys.

Kremliaus statytinių paskelbtos ir pasaulyje nepripažintos Donecko liaudies respublikos (DLR) smogikai tikina, kad Ukrainos kariuomenė perkėlė prie Donecko ir Jasynovatų daugiau nei 10 vienetų sunkiosios artilerijos įrenginių ir iki 100 užsienio karių, rašoma oficialiame „Donecko respublikos“ naujienų agentūros „dan-news.info“ pranešime.

 Ispanijai ir Portugalijai nesugebėjus suvaldyti savo biudžeto deficito, Europos Sąjunga (ES) turėtų sustabdyti struktūrinių fondų paramą šioms šalims, rašoma Europos Komisijos (EK) laiške, su kuriuo pavyko susipažinti agentūrai AFP. Šį mėnesį euro zonos finansų ministrai biudžeto deficito taisyklių nesilaikančioms Ispanijai ir Portugalijai sutarė skirti precedento neturinčias sankcijas.

Turkija nenutrauks pastangų tapti Europos Sąjungos nare po nepavykusio perversmo ir laikysis susitarimo su Bendrija dėl pabėgėlių priėmimo sąlygų, šeštadienį pareiškė Turkijos ES reikalų ministras. „Nemanome, kad tai yra kelio pabaiga. Atėjo laikas naujoms pastangoms, – per Ankaroje surengtą spaudos konferenciją sakė ES reikalų ministras Omeras Celikas. – Susitarimas dėl pabėgėlių ir toliau bus įgyvendinamas be jokių kliūčių, nepaisant nepavykusio perversmo Turkijoje.

  Būsimas Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) sukūrė didelį neaiškumą verslo aplinkai, ir tai kenkia ES bei Lietuvos verslininkams - jie negali numatyti savo elgsenos, sako Lietuvos nuolatinė atstovė ES. Pramonininkai perspėja, kad esant neaiškumui, Lietuvos eksportas ir naujų partnerių paieška bei abipusės investicijos turėtų sustoti.

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą kirto tiek per vartotojų, tiek ir per investuotojų pasitikėjimą. Vienas po kito skelbiami lūkesčius matuojantys indeksai rodo prastėjančias nuotaikas – kai kuriais atvejais jos netgi prilygsta toms, kurios buvo fiksuojamos 2012-aisiais, kuomet euro zoną purtė valstybių skolų krizė.

Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalą planuojanti statyti Kroatija nori labiau bendradarbiauti su Lietuva energetikoje bei keistis patirtimi, statant ir naudojant SGD terminalą. Kroatijai Lietuvos patirtis aktuali priimant sprendimą, kokį terminalą statyti – antžeminį ar FSRU technologijos. Ketvirtadienį R.Masiulis ir Kroatijos ekonomikos ministras Tomislavas Paneničius pasirašė supratimo memorandumą, pranešė Energetikos ministerija.

Europos Sąjunga trečiadienį pranešė, kad nebesvarstys, ar Kinija yra ar nėra rinkos ekonomika. Vietoj to, Bendrija ketina dėmesį sutelkti į naujas priemones spręsti kiniško dempingo ir nelegalių subsidijų klausimus. Prieštaringai vertinamas klausimas dėl rinkos ekonomikos statuso suteikimo Kinijoje yra svarbus todėl, kad komunistinei Kinijai suteikus tokį statusą, prekybos partnerės turės ją laikyti lygiavertę rinkos ekonomika ir atitinkamai spręsti prekybinius nesutarimus.

Europos Sąjungos užsienio reikalų ministrai po nepavykusio karinio perversmo išreiškė paramą Turkijos valdžiai, tačiau paragino susilaikyti nuo represijų, sako Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. „Suderinome tokias išvadas, kuriose dvejopa žinia.

Naujoji Didžiosios Britanijos ministrė pirmininkė Theresa May, pradėjusi darbą trečiadienį, tikriausiai nebus lengvai sukalbama partnerė derybose dėl Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Europos Sąjungos, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Kalbėdamasi telefonu su Vokietijos kanclere Angela Merkel, Prancūzijos prezidentu Francois Hollande'u ir Airijos premjeru Enda Kenny, ji sakė, kad Jungtinei Karalystei „reikia laiko pasiruošti“ deryboms dėl vadinamojo „Brexit“. Prem...

Lietuva pagal inovacijų rodiklius Europos Sąjungoje yra penktoje vietoje nuo pabaigos, o nuo Bendrijos vidurkio atsilieka dukart. Tačiau Europos Komisija nurodo, kad Lietuva yra viena sparčiausiai augančių novatorių.   Pagal EK skaičiuojamamą suvestinį inovacijų rodiklį Lietuva yra penktoje, Latvija - 4 vietoje nuo pabaigos, o Estija beveik siekia ES vidurkį ir yra 14 vietoje. Pati inovatyviausia valstybė, pasak EK, yra Švedija.

Varšuvoje įvykęs NATO viršūnių susitikimas buvo geriausias nuo Šaltojo karo pabaigos. Rimti žmonės priėmė rimtų sprendimų dėl rimtų problemų. Tabu nebeliko.

Theresa May trečiadienį oficialiai tapo naująją Didžiosios Britanijos ministre pirmininke, perimančia postą iš Davido Camerono ir turėdama užduotį derėtis su Europos Sąjunga dėl Britanijos pasitraukimo iš Bendrijos sąlygų. Priėmusi Konservatorių partijos lyderę Bakingamo rūmuose Londone, karalienė Elizabeth II paprašė 59-erių Th.May suformuoti vyriausybę. Bakingamo rūmai išplatino nuotrauką, kurioje Th.

Jungtinės Karalystės (JK) sprendimas trauktis iš Europos Sąjungos (vadinamasis „Brexit“) pretenduoja tapti svarbiausia šios vasaros naujiena. Tiesa, šioje istorijoje ne viskas taip paprasta. Nors apie „Brexit“ jau parašyta aibė tekstų, verta dar kartą pabandyti sudėti visus taškus ant i, t. y. aptarti esminius šios istorijos niuansus. Sprendimas dėl „Brexit“ Pradėkime nuo referendumo. Balsavimas įvyko birželio 23 dieną.

Theresos May , britų vidaus reikalų sekretorės, kuri trečiadienį turi tapti naująja Jungtinės Karalystės ministre pirmininke, asmenyje Europos Sąjunga (ES) gaus pragmatišką, skrupulingą ir griežtą derybininką, kuris tikriausiai nepuls strimgalviais į derybas dėl „Brexit“, rašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. 59 metų T.May šia vasara tikriausiai pasinaudos tam, kad suformuotų derybinę Didžiosios Britanijos poziciją dėl išstojimo iš ES.

Belgijos Europos politikos tyrimų centras nustatė, jog sankcijas Rusijai paskelbusi Europos Sąjunga ekonominių nuostolių nepatyrė, o Rusijoje jos išprovokavo recesiją, rašo „Deutsche Welle“. Tokią išvadą Belgijos ekspertai padarė išanalizavę ES ir Rusijos tarpusavio prekybos pokyčius po sankcijų Rusijai įvedimo 2014-aisiais. „Tas faktas, jog ES prekėms tenkanti Rusijos importo dalis išlieka stabili, rodo, kad sankcijų poveikis prekybai buvo minimalus.

Žymus finansininkas George’as Sorosas paskelbė, kaip turi elgtis Europos lyderiai, jeigu nori, jo nuomone, sustabdyti ES griūtį po Didžiosios Britanijos referendumo. Anksčiau milijardierius bloko griūtį vadino „praktiškai neišvengiama“. Europos lyderiai turi suprasti, kad Europos Sąjunga „atsidūrė ant griūties ribos“, susivienyti ir imtis išskirtinių veiksmų, rašo amerikiečių milijardierius George’as Sorosas „Project Syndicate“ leidinyje.

Europos Sąjungai (ES) tenkančios Lietuvos eksporto ir importo dalys yra kukliausios iš Baltijos valstybių, rodo Latvijos centrinės statistikos valdybos paskelbti duomenys. Per pirmus keturis šių metų mėnesius ES teko 62 proc. viso Lietuvos eksporto ir 71 proc. viso importo. Latvijos užsienio prekyboje šios dalys siekė atitinkamai 74 proc. ir 79 proc., Estijos - 75 proc. ir 84 procentus. Latvijai teko 9 proc., Estijai - 5 proc. viso Lietuvos eksporto; Lietuvai - 17 proc., Estijai - 13 proc.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius pirmadienį išsiuntė laišką Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorei Theresai May, reikšdamas nerimą dėl padažnėjusios informacijos apie išpuolius prieš imigrantus po to, kai britai referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos (ES). „Mūsų tikrai neramina tokie padažnėję atvejai, tai aš neseniai išsiunčiau laišką Jungtinės Karalystės vidaus reikalų sekretorei T.May (...) ir išsakiau susirūpinimą dėl tų padažnėjusių įvykių, kai smurto ...

NATO vadovas Jensas Stoltenbergas pirmadienį pareiškė esąs visiškai tikras, kad naujoji Didžiosios Britanijos vyriausybė ir toliau turės įsipareigojimų Aljansui, nepaisant balsavimo referendume dėl „Brexit“ – Britanijos išstojimo iš ES – ir ministro pirmininko Davido Camerono atsistatydinimo.

Praėjus dviem dešimtmečiams po to, kai Škotijoje buvo paskelbta apie pirmąjį pasaulyje klonuotą žinduolį – avį Dolly, vartotojams gali kilti pagrįstų klausimų, ar jų geriamas pienas ir valgoma mėsa yra gaunama iš klonuotų karvių arba jų palikuonių. Paprastas atsakymas – „tikriausiai“. Pasak ekspertų, šito neįmanoma tiksliai nustatyti, tai keblu netgi Europoje, kuri yra labiausiai negu bet kuris kitas pasaulio regionas priartėjusi prie maisto produktų, gaunamų iš klonuotų gyvulių, uždraudimo.

Kai Didžioji Britanija referendume nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos, prorusiškų pažiūrų veikėjai Serbijoje suskubo paskelbti apie Bendrijos mirtį: jie degino žvakutes ir dėjo gėles prie ES atstovybės Belgrade ir pareiškė, kad šalies pastangos prisijungti prie 28 valstybių bloko yra neteisėtos ir niekinės.

Jungtinė Karalystė negali tikėtis prekybos derybų su Europos Sąjunga, kol visiškai neišstojo iš Bendrijos, pareiškė ES prekybos komisarė Cecilia Malmstrom. „Pirmiausia jūs išstosite, o tada derėsimės“, – BBC laidai „Newsnight“ sakė ji. Jos teigimu, po išstojimo Britanija, kalbant ES terminais, taps „trečiąja šalimi“, ir prekyba su ja bus vykdoma laikantis Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) taisyklių, kol nebus pasiektas naujas susitarimas.

Britanija trečiadienį pirmąsyk pajuto, ką reikštų nutraukti ryšius su Europos Sąjunga, kai Bendrijos lyderiai susirinko be premjero Davido Camerono ir perspėjo Londoną, kad jis privalo priimti ES perskirstomus migrantus, jeigu nori išsaugoti prieigą prie bloko laisvosios prekybos zonos.

Europos vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas pranešė, kad Europos Sąjunga rugsėjo mėnesį surengs susitikimą Slovakijos sostinėje Bratislavoje, kuriame bus svarstoma Bendrijos ateitis po to, kai Britanija nusprendė iš jos pasitraukti. Kalbėdamas Briuselyje D.Tuskas sakė, jog blokas negalės pradėti derybų dėl Britanijos išstojimo tol, kol britų vyriausybė pati oficialiai nepaskelbs apie savo ketinimą pasitraukti. Tai yra „vienintelis teisėtas būdas“, pareiškė jis.

Turkija pirmadienį pradėjo didelio masto pastangas pagerinti savo diplomatinį įvaizdį, pasiūliusi susitaikyti su Rusija, taip pat girdama susitarimą atkurti ryšius su Izraeliu, Ankarai stengiantis padidinti savo įtaką regione. Kremlius nurodė, kad Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas atsiprašė Rusijos vadovo Vladimiro Putino dėl pernai lapkritį prie sienos su Sirija įvykusio incidento, kai Ankaros pajėgos numušė Rusijos karinį lėktuvą.

Europos Sąjunga po Jungtinės Karalystės sprendimo trauktis iš Bendrijos turės keistis, kad neprasidėtų bloko skilimas, mano Seimo Biudžeto ir finansų komiteto narys, ekonomistas liberalsąjūdietis Kęstutis Glaveckas. Anot jo, ekonominis Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš ES Lietuvai nebus labai neigiamas.

Prancūzijos vadovas Francois Hollande'as ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel patvirtino, kad jie „visiškai sutaria dėl to, kaip spręsti situaciją“, susidariusią po visą žemyną sukrėtusio Didžiosios Britanijos referendumo, kuriame rinkėjai nubalsavo už pasitraukimą iš Europos Sąjungos.

Europos Parlamento vadovas Martinas Schulzas sekmadienį paragino Britanijos premjerą Davidą Cameroną per ateinančią savaitę vyksiantį viršūnių susitikimą oficialiai pradėti pasitraukimo iš Europos Sąjungos procedūrą.

Europos Vadovų Tarybai nusprendus dar metams pratęsti sankcijas Rusijai, įvestas dėl Minsko susitarimo nesilaikymo ir agresijos prieš Ukrainą, Europos Sąjungai (ES) ir Rusijai tenka toliau dorotis su sukeltais sunkumais. Nors neneigiama, kad sunkumų patyrė abi pusės, neabejojama, kad Rusijai jos – skaudesnės. Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius tv3.lt portalui pasakojo, kad vis dėlto sankcijos turi didesnę geopolitinę reikšmę nei ekonominę. Ir šiuo metu nėra kitokių poveikio priemonių.

Britanijoje ketvirtadienį pasibaigė istorinis referendumas dėl šalies narystės Europos Sąjungoje ateities. Viešosios nuomonės tyrimo agentūros „YouGov“ apklausa, atlikta ketvirtadienį, rodo, kad 52 proc. britų palaiko tolesnę Jungtinės Karalystės narystę ES, o 48 proc. nori, kad šalis iš jos išstotų. Jokios balsavusių rinkėjų apklausos nebuvo atliekamos.

Sprendimas palikti Europos Sąjungą (ES) Didžiajai Britanijai kainuotų brangiai, tačiau abiem atvejais britų pasirinkimas bus geras, sako aplinkos ministras Kęstutis Trečiokas. „Jei jie nuspręs išeiti, tai bus geras pavyzdys to, kaip tautos gali apsispręsti ir nueiti savo keliu. Žinosime, kokios procedūros, kas laukia tų šalių. (...) Fone viso to išdidumo, identiteto nacionalinio – suprantu britus.

Jeigu Didžioji Britanija ketvirtadienį nubalsuos už išstojimą iš Europos Sąjungos (ES), tai bus dešimtmečius trukusių abejingų ir dažnai priešiškų santykių su kaimyninėmis valstybėmis kulminacija. Komplikuoti Jungtinės Karalystės (JK) santykiai su ES remiasi salos istorija ir tvirtu nepriklausomybės pojūčiu. Kai kurie britai vis dar su pasididžiavimu primena, kad buvo paskutiniai, pas kuriuos buvo sėkmingai įsiveržta – tai įvyko 1066 metais.

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba (FNTT) tiria neteisėtą bandymą gauti beveik 4 mln. eurų vertės Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto paramos vienuolikai projektų, pranešė FNTT. Pasak pranešimo, tiriama 68 Lietuvos ir užsienio šalių įmonių veikla, atlikta daugiau kaip 40 kratų, jų metu rasta ir paimta tyrimui reikšmingų duomenų, įtarimai pareikšti 8-iems fiziniams asmenims.

Lietuvos valdžios skolos dalis užsieniui pernai buvo viena didžiausių tarp 28-ių Europos Sąjungos (ES) valstybių - ji sudarė 75,9 proc. visos skolos, skelbia Eurostatas. Daugiau užsieniui skolingos buvo tik Kipras (76,3 proc.) ir Suomija (76,1 proc.). Estijos ir Latvijos rodikliai siekė atitinkamai 66,5 proc. ir 71,9 procento, rodo antradienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. 78,9 proc.

Šios savaitės laukiamų įvykių apžvalgą reikėtų vadinti TOP1, nes finansų rinkos iš esmės ignoruos visus makroekonominių rodiklių skelbimus bei kitus menkesnius įvykius. Vienintelė savaitės pokalbių tema – ketvirtadienį vyksiantis Didžiosios Britanijos referendumas. Tarp milžiniško kiekio įvairiausių vertinimų bei spekuliacijų šia tema nesudėtinga ir pasimesti. Pabandžius suprantamai išsiaiškinti, kas vyksta, paaiškėja trys išvados.

Iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl narystės Europos Sąjungoje (ES) likus trims dienoms, pasilikimo šalininkų ir priešininkų stovyklų pozicijos praktiškai yra lygios, rodo naujos apklausos, kurių rezultatai buvo paskelbti pirmadienį. Ketvirtadienį Britanija balsuos, ar išstoti iš 28 narių Bendrijos, ir šis referendumas gali nulemti politinį bei ekonominį Europos likimą. „The Daily Telegraph“ užsakymu atlikta apklausa parodė, kad pasilikimo šalininkus remia 49 proc.

Statistika skelbia, kad Lietuva atsiduria tarp 4 mažiausiai už produktus mokančių Europos Sąjungos (ES) valstybių. Tačiau pažiūrėjus į atlyginimų statistiką, vaizdas niūresnis. Lietuva įsitaisiusi tarp trijų mažiausią vidutinį atlyginimą į rankas gaunančių šalių. Eurostato duomenimis, maisto kainų lygis praeitais metais Lietuvoje sudarė 78 proc. ES vidurkio. Žemesnės kainos pernai užfiksuotos tik Lenkijoje – 63 proc. ES vidurkio, Rumunijoje 64 proc. ir Bulgarijoje 70 proc.

Europos Sąjunga (ES) penktadienį dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, kurią blokas smerkia ir atsisako pripažinti. „Europos Vadovų Taryba iki 2017 metų birželio 23-iosios pratęsė ribojamąsias priemones, priimtas reaguojant į nelegalią, Rusijos (įvykdytą) Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, – sakoma pareiškime.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praleido „gerą progą patylėti“, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip jis priminė garsųjį N.Sarkozy pirmtako Jacques'o Chiraco pasisakymą apie Rytų Europą.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys performuoti savo įvaizdį ir pasirodyti patikimesniu partneriu Vakarams – Maskvai stengiantis susigrąžinti pripažinimą per savo svarbiausią ekonominį forumą Sankt Peterburge. V.Putinas per ketvirtadienį prasidedančią konferenciją priims Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Italijos premjerą Matteo Renzi.

Dauguma europiečių laiko Rusiją „nedidele“ grėsme palyginti su „Islamo valstybe“ (IS), pabėgėlių krize ir kitais klausimais, rodo tyrimas, kurį aprašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Maždaug septyni iš 10 žmonių Europos Sąjungoje (ES) „didele“ grėsme vadina džihadistų grupuotę IS, kuri neseniai įvykdė atakas Paryžiuje ir Briuselyje, rodo naujas JAV strateginių studijų centro „Pew“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti antradienį.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble penktadienį perspėjo Didžiąją Britaniją nesitikėti tokios pačios prieigos prie Europos Sąjungos vieningos rinkos, kokią turi ES nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija, jeigu britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES. „To nebus. Tam reikės laikytis taisyklių klubo, iš kurio jie nori išstoti“, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė ministras.

Valdančiosios koalicijos partijų lyderiai penktadienį per politinės tarybos posėdį pasirašė susitarimą, kuriuo pasisakė prieš privalomas pabėgėlių įvedimo kvotas.