europos sąjunga

Europos Sąjunga sekmadienį paskelbė Belgijai 24 valandų ultimatumą pareikšti, ar ji gali pritarti ES ir Kanados laisvosios prekybos sutarčiai, ir perspėjo, kad priešingu atveju teks atšaukti numatomą viršūnių susitikimą dėl šios sutarties. Belgija padarė tikrą gėdą Bendrijai iki šiol negalėdama pritarti CETA sutarčiai, nes ją blokuoja prancūziškai kalbantis Belgijos Valonijos regionas.

Kanados prekybos ministrė Chrystia Freeland užsipuolė Europos Sąjungą, kad ši esą „nepajėgi“ pasiekti tarptautinį susitarimą, penktadienį žlugus deryboms dėl ES ir Kanados prekybinės sutarties, kuriai nepritarė vienas Belgijos regionų. „Man, Kanadai, atrodo akivaizdu, kad Europos Sąjunga dabar yra nepajėgi sudaryti tarptautinę sutartį, net su tokia europinių vertybių šalimi kaip Kanada, net su tokia malonia ir ramia šalimi kaip Kanada“, – sakė Ch.Freeland interviu belgų televizijai.

Europos saugumo tema per pastaruosius metus įgavo naują skambesį ir, galima sakyti, naują aktualumą. Didžiausias klausimas keliamas dėl to, ar jau reikėtų kalbėti apie daugiau nei pusę amžiaus po Antrojo pasaulinio karo pabaigos galiojusių principų pabaigą. Šis klausimas pirmiausia keliamas dėl įžūlių Rusijos veiksmų. Maskva akivaizdžiai ignoruoja tarptautinės teisės normas ir laužo sienų, susidariusių po Antrojo pasaulinio karo, neliečiamumo principą.

Stebint Rusijos karinius veiksmus Sirijoje ir Ukrainoje, taip pat branduolinį užtaisą galinčios nešti ginkluotės demonstravimą Baltijos jūros regione, Europa privalo išlaikyti sankcijas Rusijai, antradienį pareiškė Suomijos prezidentas Saulis Niinisto. „Mes stebime žiaurų karą, tiesą sakant, visą apimantį karą Sirijoje, Alepe - už tai, kad čia yra žudomi civiliai, didžiausia atsakomybė tenka Sirijos kariuomenei ir Rusijos bombonešiams. (...) Aptarėme ir Ukrainos krizę.

Rusijos veiksmus Europoje jau dabar galima vertinti kaip karą, antradienį pareiškė Estijos premjeras Taavi Rõivas. „Rusija su ankstesniu užmoju tęsia karą į rytus ir pietus nuo Europos bei, tiesą sakant, pačioje Europoje, jeigu vertintume visus karo metodus“, – įstatymų leidėjams Taline sakė T.Rõivas, apžvelgdamas su Europos Sąjunga susijusios vyriausybės politikos klausimus.

Europos Sąjunga pirmadienį griežtai pasmerkė Rusiją, kad ši, bombarduodama Alepo miestą Sirijoje, sukėlusi „neapsakomas kančias“, ir pareiškė, kad bombardavimai iš Maskvos ir Damasko karo lėktuvų gali būti laikomi karo nusikaltimais.

Suderinta metinė infliacija rugsėjį Lietuvoje buvo didesnė nei vidutiniškai visoje Europos Sąjungoje bei euro zonoje, skelbia Eurostatas. Rugsėjį Lietuvoje buvo 0,6 proc. infliacija, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Latvijoje buvo 0,5 proc. defliacija, Estijoje - 1,7 proc. infliacija. Europos Sąjungoje ir tik euro zonoje fiksuota 0,4 proc. infliacija. Didžiausia metinė infliacija praėjusį mėnesį buvo Belgijoje (1,8 proc.), didžiausia defliacija - Bulgarijoje (1,1 proc.

Kalbėti apie Europos Sąjungos (ir plačiau – Europos) krizę yra madinga. Senąjį žemyną yra apnikusios kelios rimtos krizės, kurios gali tapti Europos saulėlydžio priežastimi. Viena vertus, ES sunkiai sekasi spręsti pabėgėlių krizę, dėl kurios stiprėja paprastų ES gyventojų nepasitenkinimas. Kita vertus, Europa išgyvena ir geopolitinio nestabilumo laikotarpį, aštrinamą agresyvių Rusijos veiksmų prieš Ukrainą ir Maskvos polinkio į konfrontaciją su Vakarais.

Gruodį Italijos piliečiai balsuos, ar priimti dabartinės vyriausybės pasiūlytas konstitucines reformas. Italijos ministro pirmininko Matteo Renzi inicijuotos reformos siekia pertvarkyti parlamentą ir sustiprinti šalies politinę sistemą. Deja, kaip ir Brexit balsavimo atveju, Italijos gyventojai gali pasirinkti išreikšti savo nepasitenkinimą ekonomika ir gyvenimo kokybe, balsuodami prieš bet kokius vyriausybės siūlomus pokyčius.

  Europos Sąjunga 2015 metais netinkamai išleido 5,5 milijardus eurų, ketvirtadienį pareiškė Bendrijos finansų kontrolės institucija ir įspėjo, kad Briuselis privalo atgauti Europos piliečių pasitikėjimą, susvyravusį po „Brexit“ ir kitų krizių.   Dalis šių iššvaistytų lėšų buvo skirta apmokėti dirbtinai išpūstoms personalo išlaikymo sąnaudoms nuotolinių išteklių valdymo paslaugų vystymo projektuose, nurodoma ataskaitoje.

Trijose Baltijos šalyse antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su pirmuoju, būstas brango labiausiai Europos Sąjungoje (ES), skelbia Eurostatas. Naujausias ES statistikos tarnybos duomenimis, Lietuvoje ir Estijoje būsto kainos balandį-birželį, palyginti su sausio-kovo mėnesiais, padidėjo 3,1 proc., Latvijoje - 6,6 procento. Per metus - antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu 2015 metais, būsto kainos Lietuvoje išaugo 3,4 proc., Latvijoje - 10,3 proc., Estijoje - 1,8 procento.

    Vakar Liuksemburge vykusiame Euro grupės posėdyje euro zonos finansų ministrai sutiko, kad Graikijai būtų pervesta 1,1 milijardo eurų pagal finansinės paramos programoje numatytas priemones. Dar viena 1,7 mlrd. eurų išmoka, tikėtina, bus pervesta iki spalio pabaigos, institucijoms papildomai įvertinus Graikijos duomenis.

Vokietijos žiniasklaida skelbia, jog šios šalies parlamentas iškėlė pasiūlymą, kuriuo siekiama nuo 2030 metų uždrausti pardavinėti automobilius su benzininiais arba dyzeliniais varikliais. Tokiu būdu pasiūlymo iniciatoriai siekia paskatinti automobilių pramonę ir automobilių pirkėjus atsisakyti tradicinėmis jėgainėmis varomų transporto priemonių.  Vokietijos parlamento nariai taip pat siekia, jog šis pasiūlymas būtų priimtas ne tik Vokietijoje, bet ir visoje Europos Sąjungoje.

 Į Lietuvą pagal Europos Sąjungos (ES) perkėlimo programą ketvirtadienį atvyko dar 13 pabėgėlių, daugiausia jų – sirai. „Į Lietuvą iš Graikijos sėkmingai atskrido 13 pabėgėlių“, – BNS sakė vidaus reikalų ministras Tomas Žilinskas. Iš viso į Lietuvą atvyko trys pabėgėlių šeimos. Vienoje atvykusioje sirų šeimoje – vidutinio amžiaus siuvėjas ir namų šeimininkė su trimis mažamečiais vaikais.

Lietuvos ir Estijos ministrai tikisi, kad tarptautinių tyrėjų paskelbtos išvados dėl Ukrainoje numušto Malaizijos keleivinio lėktuvo „atvers akis kai kuriems kolegoms“. „Sankcijos Rusijai su tuo nesusijusios, bet tai be abejonės padės atverti akis kai kuriems kolegoms“, - žurnalistams Vilniuje ketvirtadienį sakė Lietuvos diplomatijos vadovas Linas Linkevičius. L.Linkevičiui antrino ir Estijos užsienio reikalų ministras Jurgenas Ligi.

Euro zona gali skilti į dvi dalis – šiaurinę ir pietinę, tvirtina vienas žymiausių pasaulio ekonomistų, vadinamosios Novelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas. Jo manymu, tai gali įvykti artimiausiais metais dėl menko euro zonos narių solidarumo bei nepakankamo ryžtingumo. „Mane neramina tai, kaip Europoje priimami sprendimai, kokia sparta tai daroma“, – interviu Vokietijos laikraščiui „Die Welt“ sakė JAV ekonomistas.

„Čestnoje slovo, ne vzorviotsa“ (liet. „Garbės žodis, nesprogs“) - tokiu plakatu 1988 metų rugsėjį buvo papuoštas įvažiavimas į Ignalinos atominę elektrinę. Tuomet vyko pirmasis Lietuvoje protestas prieš jos statybas - ką tik įkurto Persitvarkymo sąjūdžio iniciatyva žmonių žiedu apjuosus atominę elektrinę, siekta sustabdyti trečiojo jos bloko statybas. Trečiasis blokas taip ir nebuvo pastatytas, o 2009 metais, kaip rašė vaikų rašytojas Jeronimas Laucius, branduolinis Milžinas užmigo.

Lietuva pirmauja Europos Sąjungoje (ES) pagal moterų mokytojų skaičių, mokytojai šalyje taip pat yra vieni vyriausių Bendrijoje, skelbia Eurostatas. Tarp pradinio ugdymo mokytojų moterys Lietuvoje sudaro daugiau nei 97 procentų - tai didžiausias rodiklis ES, rodo Tarptautinės mokytojų dienos išvakarėse Europos statistikos agentūros skelbiami 2014-ųjų duomenys. Panašus moterų mokytojų skaičius nustatytas ir Vengrijoje, Slovėnijoje ir Italijoje.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius antradienį paragino Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovę Federicą Mogherini (Federiką Mogerini) spausti Baltarusiją užtikrinti netoli Lietuvos statomos atominės elektrinės saugumą. „Tikimės, kad visi ES pareigūnai, kalbėdami su Baltarusijos pareigūnais, būtinai minės ir šį klausimą“, - po dvišalio susitikimo Briuselyje interviu telefonu BNS sakė L.Linkevičius.

Kapsi paskutinės dienos iki šį sekmadienį įvyksiančių Seimo rinkimų. Pažadais ir ateities vizijomis TV3 Žinių studijoje apsilankęs pasidalijo Lietuvos lenkų rinkimų akcijos – Krikščioniškų šeimų sąjungos pirmininkas europarlamentaras Valdemaras Tomaševskis. Jis vienas iš nedaugelio partijų lyderių, nekandidatuojančių į Seimą, savo sprendimą jis pakomentavo taip: „Visų pirma taip nusprendė partija, bet kitos išeities nebuvo“, – sakė politikas.

Europos Sąjunga ir Afganistanas susitarė dėl afganų, kurie neatitinka nustatytų kriterijų prieglobsčiui suteikti, sugrąžinimo, artėjant šalių donorių konferencijai Briuselyje dėl šios konflikto draskomos šalies. Pagal susitarimą, apie kurį buvo pranešta pirmadienį, Afganistanas įsipareigoja priimti piliečius, kurie negavo leidimo likti Europoje, ir per mėnesį aprūpinti dokumentų neturinčius afganų migrantus kelionės dokumentais. Migrantų sugrąžinimo išlaidas padengs Europos Sąjunga.

Didžiosios Britanijos ekonomikos laukia „neramūs laikai“, nes šaliai reikia suderėti dėl pasitraukimo iš ES, o ir vartotojų ir verslo pasitikėjimas šokinėja tai į viršų, tai žemyn kaip „linksmieji kalneliai“. „Turime būti pasiruošę neramiems laikams derybų proceso metu, – prieš savo kalbą kasmetiniame Konservatorių partijos suvažiavime BBC sakė Philipas Hammondas. – Mūsų laukia keleri metai, o gal ir daugiau, kai verslas bus netikras dėl mūsų galutinių santykių su Europos Sąjunga.

 Vengrijos populistas premjeras Viktoras Orbanas sekmadienį pareiškė, kad Europos Sąjunga negali priversti jo šalies priimti migrantų. Tai vyriausybės vadovas pareiškė po to, kai dėl nepakankamo rinkėjų aktyvumo buvo pripažintas neįvykusiu jo organizuotas referendumas, kuriame turėjo būti atmestas pabėgėlių paskirstymo Bendrijoje pagal privalomas kvotas planas. „Briuselis negali primesti savo valios Vengrijai“, – ryžtingai kalbėjo V.Orbanas, kreipdamasis į savo šalininkus Budapešte.

Europos Sąjungos (ES) gynybos problema yra politinės valios stygius, o ne štabų trūkumas, sako neformaliame ES gynybos ministrų susitikime dalyvavęs Krašto apsaugos ministerijos pareigūnas Saulius Gasiūnas. „Priežastis, kodėl mes taip sunkiai tas kovines grupes įdarbiname ir taip sunkiai planuojame operacijas, yra politinės valios trūkumas, o ne štabų trūkumas. Štabų mes turime labai daug“, - BNS telefonu iš Bratislavos antradienį sakė Euroatlantinio bendradarbiavimo departamento direktorius.

Europos Sąjunga pradeda vykdyti 348 mln. eurų vertės pagalbos projektą, pagal kurį pažeidžiamiausiems pabėgėliams Turkijoje bus skiriamos tiesioginės išmokos. Šis planas yra dalis svarbaus ES ir Turkijos susitarimo, turinčio sumažinti į Europą plūstančių migrantų srautą. Iki 1 mln. pabėgėlių, gyvenančių ne stovyklose, gaus debeto korteles, susietas su kiekvieną mėnesį papildomomis sąskaitomis. Šie pinigai leis žmonėms nusipirkti maisto produktų ir patenkinti kitokius poreikius.

Jau trejetą mėnesių Europos Sąjunga (ES) bei jai nepriklausančios šalys, įvairiais ryšiais susijusios su Jungtine Karalyste (JK), laukia, kada pastaroji pradės derybas dėl išstojimo iš ES. Liepos mėnesį suformavus naują Theresos May vadovaujamą konservatorių vyriausybę buvo paskelbta, kad ji formaliai aktyvuos ES sutarties 50 straipsnį dėl JK išstojimo ir pradės derybas kitų metų pradžioje bei kad ji sieks migracijos sąlygų sugriežtinimo.

Anglų kalbos mokymasis tarp Lietuvos moksleivių paplitęs tiek pat, kiek vidutiniškai Europos Sąjungoje (ES). Pagal rusų kalbos mokymąsi Baltijos šalys smarkiai lenkia kitas Europos valstybes. Šiuos duomenis artėjant Europos kalbų dienai paskelbė ES statistikos agentūra Eurostatas. Viduriniame ugdyme Lietuvoje anglų kalbos mokosi 97 proc. moksleivių, rusų kalbos - maždaug du iš trijų, panašiai tiek, kiek Latvijoje (60 proc.) ir Estijoje (65 proc.

Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinė Karalystė sieks ateinančių metų pradžioje oficialiai inicijuoti Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos procedūrą pagal Bendrijos sutarties 50-ąjį straipsnį. „Kalbamės su mūsų draugais ir partneriais Europoje, tikėdamiesi, kad iki ateinančių metų ankstyvosios dalies pamatysite laišką dėl 50-ojo straipsnio.

Europos Sąjunga trečiadienį atsisakė ribotos 90 dienų tarptinklinio ryšio politikos ir žada kovoti su bet kokiu piktnaudžiavimu po to, kai pirminis planas susidūrė su aršia kritika. „Mes netaikysime jokių trukmės apribojimų ar tai, kiek dienų keliautojai galės naudotis ryšiu be jokių tarptinklinio ryšio mokesčių. Tačiau mes nusprendėme įvesti aiškius saugiklius dėl gyvenamosios vietos“, – pranešė už bendrą skaitmeninę rinką atsakingas ES komisaras Andrusas Ansipas.

Baltarusijos prezidentas viešai pasiskundė dėl Rusijos taikomo spaudimo energetikos srityje, bei pažadėjo „nesileisiąs stumdomas“. Vietos žiniasklaida taip pat atkreipė dėmesį, kad šiais metais 62-ąjį gimtadienį švenčiantis Baltarusijos lyderis nesulaukė jokio V. Putino sveikinimo šia proga. Aliaksandro Lukašenkos teigimu, Rusija specialiai vilkina dujų kainos derybas. Anot jo, Maskva ir Minskas jau keletą mėnesių „krapštosi“ ir negali rasti bendro sprendimo.

Europos Sąjunga pasistengs, kad vadinamasis „Brexit“ būtų „labai skausmingas“ Didžiajai Britanijai, Slovakijos ministras pirmininkas Robertas Fico  pareiškė pirmadienį paskelbtame interviu ir pridūrė, kad Londonas „blefuoja“ apie savo derybines galias. „ES pasinaudos šia galimybe, kad galėtų visuomenei parodyti: „Paklausykit, žmonės, dabar jūs pamatysite, kodėl svarbu yra likti ES. Tokia bus (ES) pozicija“, – interviu „Financial Times“ sakė R.Fico, kurio šalis dabar pirmininkauja Bendrijai.

Vokietijoje tūkstančiai demonstrantų šeštadienį išėjo į gatvės protestuoti dėl didžiulio masto transatlantinės laisvosios prekybos sutarties, o šios demonstracijos gali tapti naujų smūgiu prieštaringai vertinamiems planams.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel penktadienį atvykusi į ES viršūnių susitikimą Bratislavoje įspėjo, kad Europos Sąjunga yra „kritinėje padėtyje“. „Esame kritinėje padėtyje. Turime savo veiksmais parodyti, kad galime pasitaisyti“, – žurnalistams sakė A.Merkel.

Europos Sąjunga persvarstys autorystės teisių įstatymą ir pertvarkys tai, kaip Europoje yra apmokamos naujienos ir pramogos internete, – pagal pasiūlymus, kuriuos trečiadienį paskelbė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. Tokioms popžvaigždėms kaip „Coldplay“ ir Lady Gaga turėtų patikti plano dalis, kuria siekiama pažaboti „Google“ priklausančią „YouTube“, pasak jų, sekinančią muzikos verslą.

Europos Sąjunga turėtų įkurti vadavietę, koordinuojančią pastangas sukurti bendras karines pajėgas, trečiadienį pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris. „Neturime nuolatinės struktūros, o be jos negalime efektyviai dirbti, todėl mums reikia europinės vadavietės ir... siekti sukurti bendras karines pajėgas“, – sakė J.-C.Junckeris savo metiniame pranešime Europos Parlamentui Strasbūre.

Trijų Baltijos šalių ir Vokietijos užsienio reikalų ministrai antradienį pareiškė, kad politikai privalo rimtai atsižvelgti į kai kurių piliečių nusivylimą Europos Sąjunga (ES) ir imtis ryžtingų veiksmų geriau atstovauti žmonių interesams.

Vilniečiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių sostinių gyventojų yra labiausiai patenkinti gyvenimu savo mieste, rodo Eurostato tyrimas. Europos statistikos agentūros pernai atlikto tyrimo duomenimis, 98 proc. apklaustų Vilniaus gyventojų nurodė, jog jie yra patenkinti gyvenimu savo mieste. Nuo ankstesnės apklausos 2012-aisiais Vilnius šoktelėjo į viršų per penkias vietas. Labiausiai patenkinti Europoje yra ES nepriklausantys Norvegijos sostinės Oslo gyventojai - 99 proc.

Lietuvos užsienio reikalų ministerija, reaguodama į informaciją apie Šiaurės Airijoje įvykdytą išpuolį prieš lietuvius, antradienį paragino atsakingas Jungtinės Karalystės (JK) institucijas imtis visų būtinų priemonių, kad neapykantos kitataučiams išpuoliai nebesikartotų. „Tikimės, kad šis įvykis bus tinkamai ištirtas, o kaltieji nubausti.

Pastarosiomis dienomis nemažai kalbama apie Airijos ir kompanijos „Apple“ atvejį. Rugpjūčio 30 d. Europos Komisija (EK) priėmė sprendimą, kuriuo pripažino Airiją pažeidus valstybės pagalbos taisykles, ir įpareigojo iš kompanijos susigrąžinti 13 mlrd. eurų dydžio neteisėtai suteiktą valstybės pagalbą. Ką reiškia EK sprendimas ir kaip tai gali paliesti Lietuvą, paaiškina advokatų kontoros „Valiunas Ellex“ asocijuotasis partneris Karolis Kačerauskas.

Turkijos ministras pirmininkas Binali Yidirimas sekmadienį pareiškė, kad Ankaros pajėgos ir Sirijos sukilėliai išstūmė „Islamo valstybės“ (IS) kovotojus iš paskutinių šios džihadistų grupuotės kontroliuotų rajonų Sirijos ir Turkijos pasienyje. „Mūsų 91 km ilgio siena nuo Azazo iki Džarabulaus visiškai apsaugota. Visos teroristų organizacijos atremtos, ir jų ten nebėra“, – sakė premjeras per apsilankymą pietrytiniame Dijarbakyro mieste.

Italijos ministras pirmininkas Matteo Renzi ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį susitarė dėti didesnes pastangas, kad migrantai, neturintys teisės gauti prieglobstį Europos Sąjungos šalyse, būtų išsiunčiami atgal į savo tėvynes. „Europoje visi turime stengtis repatrijuoti neturinčius teisęs (pasilikti)“, – M.Renzi sakė po susitikimo su A.Merkel Maranelo miestelyje, garsėjančiame kaip prabangius sportinius automobilius gaminančios bendrovės „Ferrari“ būstinė.

Europos Sąjunga (ES) JAV technologijų milžinei „Apple“ antradienį liepė sumokėti 13 mlrd. eurų Airijoje nesumokėtų mokesčių. Tačiau tai tik viena iš virtinės konkurencijos bylų, kurias Europos Komisija (EK) yra iškėlusi JAV įmonėms, Vašingtonui ir Briuseliui grumiantis dėl lyderio, kuris nustatytų pasaulinės prekybos standartus, vaidmens. Štai pagrindinės iš šių bylų: „Apple“ Nusitaikiusi į „Apple“, Europos Komisija užsimojo į vertingiausią pasaulyje įmonę.

Europos Sąjunga antradienį paskelbė, kad Jungtinių Valstijų technologijų kompanija „Apple“ privalo sumokėti rekordinę sumą – 13 mlrd. eurų – nesumokėtų mokesčių po to, kai bendrovės mokestiniai susitarimai su Airijos valdžia buvo pripažinti neteisėtais.  „Europos Komisija priėjo prie išvados, kad Airija „Apple“ suteikė 13 mlrd. eurų vertės nepagrįstų mokestinių lengvatų.

Visoje Europos Sąjungoje (ES) minimali mėnesio alga (MMA) ne tik skiriasi savo dydžiu, bet ir nustatymo būdu. Pavyzdžiui, Šiaurės šalyse tai – susitarimo su darbdaviu reikalas, kitose šalyse atsižvelgiama į amžių, patirtį ar sektorių, o Lietuvoje nustatoma bendra visai šaliai. Kuris būdas teisingiausias? Statistika nestebina, kaip ir pagal vidutines algas, taip ir pagal MMA Lietuva nėra tarp pirmaujančių. Pirmąjį vietą užima Liuksemburgas – beveik 2000 eurų per mėnesį.

Geopolitikos mokslas SSRS buvo draudžiamas motyvuojant tuo, kad tai neva fašistų pramanai. Bet po SSRS griuvimo geopolitika Rusijoje išpopuliarėjo ir buvo pradėta dėstyti universitetuose. Paplito idėja, kad būtent geopolitika padės susigrąžinti buvusią galią. Šio „darbo“ ėmėsi Aleksandras Duginas, kurio veikla labai dviprasmiška.

 Višegrado ketverto šalių lyderiai, penktadienį susitikę Varšuvoje su Vokietijos kanclere Angela Merkel, paragino Europos Sąjungą įkurti jungtinę bloko armiją. „Turime laikyti saugumą prioritetu – pradėkime nuo bendros Europos armijos įkūrimo“, – dešiniųjų pažiūrų Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas sakė per derybas su Čekijos, Lenkijos, Slovakijos ir Vokietijos lyderiais.

Europos Sąjungos lyderiai rugsėjį Slovakijos sostinėje vyksiančiame svarbiame viršūnių susitikime aptars saugumo ir migracijos politikos bei ekonomikos augimo klausimus, kad nubrėžtų Bendrijos ateities be Didžiosios Britanijos gaires.

Vokietijos kariškiai ruošiasi pasitraukti iš vienos Turkijos oro pajėgų bazės, gilėjant konfliktui tarp šių NATO partnerių, ketvirtadienį pranešė savaitraštis „Der Spiegel“. Vokietija gruodį sutiko dislokuoti Indžirliko bazėje Turkijos pietuose žvalgybos lėktuvų „Tornado“ ir degalų papildymo ore lėktuvų. Šie ištekliai buvo Berlyno indėlis JAV vadovaujamoje daugiašalėje koalicijoje, kovojančioje su džihadistų grupuote „Islamo valstybė“ (IS) Sirijoje ir Irake.

Per prasidedančius naujus mokslo metus Švietimo ir mokslo ministerija (ŠMM) sieks gerinti mokinių pasiekimus, mažinti kokybinį atotrūkį tarp šalies mokyklų, mažinti praleistų pamokų skaičių. „Šių metų prioritetas – mokinių pasiekimų gerinimas, kokybinio atotrūkio tarp skirtingų mokyklų mažinimas.