europos sąjunga

Europos Sąjunga (ES) penktadienį dar vieniems metams pratęsė sankcijas, kurios buvo įvestos dėl Rusijos 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos, kurią blokas smerkia ir atsisako pripažinti. „Europos Vadovų Taryba iki 2017 metų birželio 23-iosios pratęsė ribojamąsias priemones, priimtas reaguojant į nelegalią, Rusijos (įvykdytą) Krymo ir Sevastopolio aneksiją“, – sakoma pareiškime.

Kalbėdamas apie Europos Sąjungos (ES) ir Rusijos santykius buvęs Prancūzijos prezidentas Nicolas Sarkozy praleido „gerą progą patylėti“, ketvirtadienį pareiškė užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Taip jis priminė garsųjį N.Sarkozy pirmtako Jacques'o Chiraco pasisakymą apie Rytų Europą.

Liko savaitė iki Didžiojoje Britanijoje rengiamo referendumo dėl piliečių apsisprendimo likti ar pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES), ir nerimas tarp investuotojų, politikų ir gyventojų auga vis greičiau. Kaip įprasta, vienos iš pirmųjų reagavo valiutų ir akcijų biržos, kuriose per pastarąsias dienas pastebėta, kad silpnėja svaras sterlingų ir smarkiai krenta bendrovių akcijų kainos.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas bandys performuoti savo įvaizdį ir pasirodyti patikimesniu partneriu Vakarams – Maskvai stengiantis susigrąžinti pripažinimą per savo svarbiausią ekonominį forumą Sankt Peterburge. V.Putinas per ketvirtadienį prasidedančią konferenciją priims Europos Komisijos pirmininką Jeaną-Claude'ą Junckerį ir Italijos premjerą Matteo Renzi.

Dauguma europiečių laiko Rusiją „nedidele“ grėsme palyginti su „Islamo valstybe“ (IS), pabėgėlių krize ir kitais klausimais, rodo tyrimas, kurį aprašo Briuselio nepriklausomas interneto leidinys „EUobserver“. Maždaug septyni iš 10 žmonių Europos Sąjungoje (ES) „didele“ grėsme vadina džihadistų grupuotę IS, kuri neseniai įvykdė atakas Paryžiuje ir Briuselyje, rodo naujas JAV strateginių studijų centro „Pew“ tyrimas, kurio rezultatai buvo paskelbti antradienį.

Artėjant Didžiosios Britanijos referendumui dėl šalies ateities Europos Sąjungoje, ekonomistai svarsto kaip vienoks ar kitoks scenarijus atsilieptų Lietuvai. Ekonomistas Gitanas Nausėda įsitikinęs, nukentėtų ne tik mūsų eksportas, bet ir nekilnojamojo turto bei mažmeninės prekybos rinka. Savo „Facebooko“ paskyroje ekonomistas pirmiausia įžvelgia pasikartojančią situaciją. Milijardierius George Sorosas jau anksčiau pasinaudojo susidariusia panašia situacija.

Pažvelgus į Europos Sąjungos (ES) biudžetą matyti, kad vis dar esame tarp tų šalių, kurios daugiau gauna nei įneša. Visgi jau kurį laiką netyla kalbos, kad Lietuvai ateina juodas metas. Neišmokus gyventi be ES lėšų, po kelių metų jas sumažinus, Lietuvoje gali itin suprastėti viešųjų paslaugų teikimas. Pagal 2014 metų duomenis, Lietuva į ES biudžetą įnešė 320 mln. eurų, o gavo 1,866 mlrd. eurų. Kiek reikia įnešti yra nustatoma pagal šalies dydį ir finansines galimybes.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble penktadienį perspėjo Didžiąją Britaniją nesitikėti tokios pačios prieigos prie Europos Sąjungos vieningos rinkos, kokią turi ES nepriklausančios Norvegija ir Šveicarija, jeigu britai nubalsuos už pasitraukimą iš ES. „To nebus. Tam reikės laikytis taisyklių klubo, iš kurio jie nori išstoti“, – vokiečių savaitraščiui „Der Spiegel“ sakė ministras.

Valdančiosios koalicijos partijų lyderiai penktadienį per politinės tarybos posėdį pasirašė susitarimą, kuriuo pasisakė prieš privalomas pabėgėlių įvedimo kvotas.

Skurdo ir socialinės atskirties mažinimas, pensijų sistemos pertvarkymas, darbo santykių lankstumas – tik kelios problemos persekiojančios Lietuvą. Prezidentė Dalia Grybauskaitė skaitydama metinį pranešimą negailėjo aštrių replikų įvardindama daugybę nevykdomų strateginių reformų. Ekonomistai susirūpinę, jei taip ir toliau, Lietuvai gresia krizė. Nuolatinės Europos Komisijos, Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) – ignoruojamos.

Lietuvos ir Lenkijos vidaus reikalų ministrai Tomas Žilinskas ir Mariusz Blaszczak antradienį Varšuvoje aptarė aktualius Europos Sąjungos (ES) išorės sienos stiprinimo bei nelegalios migracijos ir kontrabandos prevencijos klausimus, taip pat – situaciją šalyse dėl karo pabėgėlių perkėlimo ir šalių apsisprendimą dėl bevizio režimo suteikimo Gruzijai ir Ukrainai.

Europos Sąjunga turi kalbėti vienu balsu dėl Baltarusijoje, šalia Lietuvos statomos nesaugios Astravo atominės elektrinės (AE), teigia premjeras Algirdas Butkevičius. Tai jis pareiškė susitikime su Europos Komisijos pirmininku Jean'u Claude'u Junckeriu.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris ketvirtadienį gyrė britus, kad jie yra daug labiau atsidavę Europai nei patys galvoja, nors rengia referendumą dėl tolesnės narystės Europos Sąjungoje, po kurio Didžioji Britanija gali pasitraukti iš Bendrijos. „Jie yra kur kas didesni europiečiai nei patys galvoja“, – sakė J.-C.Junckeris per verslo konferenciją Briuselyje, likus trims savaitėms iki referendumo Britanijoje.

Europos Sąjunga trečiadienį oficialiai perspėjo Lenkiją rasti sprendinį, kuris panaikintų Varšuvos įvykdytas Konstitucinio Tribunolo reformas, anot kritikų, keliančias pavojų šalies aukščiausiosios teismo institucijos nepriklausomybei. „Nusprendėme pasiųsti nuomonę dėl įstatymų viršenybės Lenkijos institucijoms“, – Europos Komisijos pirmininko pirmasis pavaduotojas Fransas Timmermansas (Fransas Timermansas) sakė per spaudos konferenciją. Šiuo atveju „išvada“ reiškia perspėjimą.

Europos Komisijos pirmininkas Jeanas-Claude'as Junckeris antradienį įspėjo nesitikėti jokio pareiškimo apie Rusijai taikomų sankcijų atšaukimą, kai jis birželio viduryje lankysis toje šalyje. ES lyderiai iki birželio pabaigos turi priimti sprendimą, ar pratęsti sankcijas Rusijai, kurios jai buvo įvestos už Krymo aneksavimą ir vaidmenį konflikte Rytų Ukrainoje. Tų sankcijų galiojimo terminas baigiasi liepą.

Lietuva dvigubai viršija Europos Sąjungos (ES) vidurkį dėl mirčių perdozavus narkotinių medžiagų. Blogiausia padėtis – Estijoje.  Užpernai Lietuvoje milijonui gyventojų teko 44,4 atvejo arba iš viso 87 mirtys dėl narkotikų perdozavimo. Tuo metu ES vidurkis yra 19,2 atvejo milijonui gyventojų, rodo antradienį Lisabonoje paskelbta ES narkotikų stebėsenos agentūros (EMCDDA) ataskaita.

Krizės prislėgta Graikija tikisi įkvėpti naujos gyvybės ryšiams su Maskva per Rusijos prezidento Vladimiro Putino dviejų dienų vizitą, galintį atnešti labai reikalingą proveržį energetikos ir prekybos srityse, penktadienį nurodė vyriausybės dienraštis. „Putino vizitas iš naujo įšildo Graikijos ir Rusijos ryšius“, – rašo laikraštis „Avgi“, pridūręs, kad Rusijos lyderis į atvyks į Atėnus lydimas šešių ministrų.

Į Vilnių atvykęs Vokietijos užsienio reikalų ministras Frankas Walteris Steinmeieris ketvirtadienį pagyrė Lietuvos „atvirumo politiką“, Europos Sąjungai (ES) sprendžiant didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo pabėgėlių krizę.

Gegužės 25 d. Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų trečioji autonominės laivo apsaugos grupė (ALAG-3), kuri nuo 2015 m. gruodžio pradžios vykdė Pasaulio maisto programos laivo „MSM Douro“ apsaugą, sėkmingai pasiekė Džibučio jūros uostą (rytų Afrika). Tai buvo paskutinis Lietuvos karių lydėtas maršrutas šiame laive. Artimiausiomis dienomis kariai perduos laivo apsaugą Serbijos valstybės kariams ir grįš į Lietuvą. Tikimasi, kad kariai Lietuvoje bus dar šios savaitės pabaigoje.

Ukrainos karo lakūnės Nadijos Savčenko išlaisvinimas neturėtų tapti pretekstu Europos Sąjungai (ES) naikinti sankcijas Rusijai, sako politologas Linas Kojala. „Aš manau, kad argumentų tam (sankcijų naikinimui) yra per mažai ir N.Savčenko čia nebus lemiamas veiksnys.

Didžiosios Britanijos ministras pirmininkas Vinstonas Čerčilis, vadovavęs šios šalies vyriausybei Antrojo Pasaulinio karo bei pokario metais, buvo vienas pirmųjų, raginusių sukurti Jungtines Europos Valstijas. Jis buvo įsitikinęs, kad tik susivienijusi Europa galės užtikrinti taiką, saugumą ir laisvę kontinente.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę stebės aktualius rodiklius, skelbiamus ir JAV, ir Europoje. Prognozuojama, kad situaciją JAV paslaugų sektoriuje atspindinčio indekso pokytis reikš geras naujienas. Tuo metu Europos verslo ir investuotojų lūkesčius apibendrinantys indeksai trauksis ir taip parodys jų nerimą dėl artėjančio referendumo Didžiojoje Britanijoje. JAV ekonomikai – geros žinios Pirmadienį JAV buvo paskeltas išankstinis gegužės mėn. „Markit PMI“ pramonės indeksas.

Birželio 23-iosios referendumas Didžiojoje Britanijoje dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, kuris vyks visoje Bendrijoje stiprėjant euroskeptiškoms nuotaikoms, bus tik vienas iš daugelio jau vykusių ES plebiscitų. Per pastaruosius 44 metus nacionaliniai referendumai dažnai nulemdavo ES kryptį įvairiais klausimais, pradedant naujų narių priėmimu, jos galių išplėtimu keičiant sutartis, ir baigiant naujais projektais.

Likus mėnesiui iki Didžiosios Britanijos referendumo dėl tolesnės šalies narystės Europos Sąjungoje, į priekį išsiveržė „Pasilikimo“ šalininkų stovykla, netylant bauginantiems įspėjimams apie „Brexit“ scenarijaus tarptautines pasekmes ir skambant neretai absurdiškiems argumentams šalies viduje.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Witoldas Waszczykowskis pirmadienį apkaltino Europos Sąjungos lyderius, kad jų sprendimai kertasi su Bendrijos taisyklėmis, argumentuodamas, kad stodami į bloką jo šalies žmonės įsivaizdavo jį kitokį. W.Waszczykowskis šiuo komentarus išsakė Briuselyje, Europos Komisijai ruošiantis pateikti išvadą dėl teisinės valstybės principų laikymosi Lenkijoje, kuri veikiausiai bus neigiama, įsiplieskus ginčui dėl šalies konstitucinio teismo.

Likus vos kelioms savaitėms iki referendumo dėl Britanijos pasitraukimo iš Europos Sąjungos, vadinamojo „Brexit“ scenarijaus, padėtis atrodo niūri. Ne dėl apklausų rezultatų, rodančių baugiai panašų abiejų stovyklų palaikymą – tiesiog po kelerių pastarųjų rinkimų aš jais nebetikiu. Man labiausiai neramu, kad debatai yra atitolę nuo esmės; kad kampanija „Pasilikti“ nesugebėjo perteikti savo minties; kad daugumos rinkėjų tai nedomina. Tvyrant apatijai ir cinizmui, gali nutikti bet kas.

Interpolas ir atitinkama šios organizacijos tarnyba Europoje, Europolas, perspėjo, kad didėja susirūpinimas, jog radikalieji islamistai gali pasinaudoti kontrabandininkų tinklais, kad patektų į Europą ar net finansuotų savo veiklą. Antradienį paviešintame bendrame pranešime abi šios policijos agentūros pareiškė, kad iš nevilties apimtų pabėgėlių pernai nusikalstami veikėjai uždirbo iki 6 mlrd. JAV dolerių (5,2 mlrd.

Finansų rinkų dalyviai šią savaitę nagrinės infliacijos duomenis, kurie bus paskelbti ir JAV, ir euro zonoje. Naujausia informacija apie infliacijos pokyčius gali turėti reikšmingos įtakos tolesniems centrinių bankų žingsniams. Infliacijos rodiklio įtaka FED planams Antradienį JAV bus skelbiamas balandžio mėn. vartotojų kainų indeksas. Bazinės infliacijos pokytis kovą, palyginti su vasariu, buvo 0,1 proc. Tai buvo prastesnis rezultatas nei tikėtasi.

Energetinių išteklių kainos jau nustojo būti vien ekonominiu reiškiniu. Energetinis karas, kaip poveikio priemonė, yra įsitvirtinęs šiuolaikinėje geopolitinių procesų sampratoje. Tačiau kartu atsiranda ir supratimas bei sutarimas, kaip reaguoti į šį iššūkį.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas antradienį pareiškė norįs, jog Europos Sąjunga vėliausiai iki spalio duotų turkams leidimą be vizų keliauti po Šengeno laisvojo judėjimo zoną. „Pažadas, kuris buvo duotas, yra šių metų spalis, – sakė R.T.Erdoganas, kurio žodžius transliavo televizija. – Tikiuosi, kad jie laikysis savo pažado ir šis klausimas bus išspręstas vėliausiai iki spalio mėnesio“, – pridūrė jis.

Diskusijos apie pabėgėlių krizę gal ir pritilo, tačiau problema niekur dėl to nedingo. Europos Komisija (EK) siūlo numatyti riebias finansines sankcijas priimti pabėgėlių nepanorusioms valstybėms. Lietuvos politikai neslepia pasipiktinimo tokiais Briuselio veiksmais bei perspėja EK nelipti ant grėblio, mat naujais siūlymais galėtų esą pasinaudoti ne tik euroskeptinės jėgos, bet ir Rusija.

 Popiežiaus Pranciškaus apdovanojimo Europos Sąjungos (ES) prizu iškilmėse dalyvavusi prezidentė dėkoja pontifikui už jo telkimą vienytis. „Kai Europa šiandien yra skaldoma, kai nesugeba susitarti, kai nesugebame išspręsti didžiausių mūsų iššūkių, popiežius kviečia prisiminti, kodėl Europa buvo sukurta, ką ji atnešė žmonėms, kad Europai reikia naujos humanistinės idėjos, Europa turi pasiekti savo naują gailestingumo ir humanizmo lygį“, - sakė šalies vadovė.

Europos Sąjunga trečiadienį pritars bevizio režimo įvedimui Turkijos piliečiams su tam tikromis sąlygomis, nurodė šaltiniai naujienų agentūrai AFP, laikydamasi pagrindinio Ankaros reikalavimo, nes siekiama išsaugoti susitarimą dėl migrantų sugrąžinimo. Europos Komisija, ES 28 valstybių vykdančioji institucija, turėtų pareikšti, kad Turkija privalo iki liepos mėnesio įgyvendinti daugiau priemonių, kurių reikia norint be vizų patekti į Šengeno erdvę, antradienį sakė šaltiniai.

Seimas parėmė kaimyninės Lenkijos siekį inicijuoti „geltonosios kortelės“ procedūrą Briuselio siūlymui suvienodinti atlyginimus į ES šalis komandiruojamiems darbuotojams. Seimas antradienį priėmė rezoliuciją, kuria nepritarė Europos Komisijos (EK) norui keisti susitarimus dėl darbo apmokėjimo tvarkos. „Tai pablogintų mūsų verslui galimybę konkuruoti, brangintų paslaugas“, - sakė Socialinių reikalų ir darbo komiteto vadovė Kristina Miškieninė.

Moldovos socialistų partijos deputatai, kurių lyderis su delegacijos vos prieš savaitę lankėsi Maskvoje, užblokavo prie įvažiavimo į šalį JAV karinės technikos koloną, kuri vėliau dalyvaus kariniuose mokymuose „Dragon Pioneer 2016“. Apie „akciją“ Moldovos pasienyje savo „Facebook“ paskyroje pranešė pats partijos lyderis Igoris Dodonas.

Europos Sąjunga (ES) ir JAV gvildena planus sukurti milžinišką laisvosios prekybos zoną, kurioje būtų suvienodintos taisyklės, pastebimai sumažinti muitų tarifai ir galiausiai sukurta bendrą 850 mln. vartotojų rinka. Štai penki pagrindiniai faktai apie vadinamąją Transatlantine prekybos ir investicijų partnerystės (TTIP) sutartį: Tikslas TTIP tikslas yra padidinti ES ir JAV tarpusavio prekybos apyvartą siekiant kurti gerovę verslui ir, teoriškai, darbo jėgai bei platesnei ekonomikai.

Paviešinti konfidencialūs dokumentai apie JAV ir Europos Sąjungos (ES) derybas dėl laisvosios prekybos aiškinami neteisingai, pirmadienį pareiškė Jungtinės Valstijos, tikinančios, kad dėl siūlomo susitarimo nenukentės nei sveikatos, nei aplinkosaugos standartai. „Šių tekstų aiškinimai geriausiu atveju atrodo klaidinantys, o blogiausiu atveju – absoliučiai klaidingi“, – pareiškė deryboms su Europos Komisija vadovaujančio JAV atstovo prekybai atstovas spaudai.

Prieš dvylika metų dabartinės galimybės atrodė neįtikėtinos, Lietuvai sekmadienį minint dvyliktąsias stojimo į Europos Sąjungą (ES) metines sako užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. Paskelbtame vaizdo sveikinime L.Linkevičius taip pat pažymi, kad svarbu ne tik pasinaudoti suteiktomis galimybėmis, bet ir nepamiršti, kad jos, taip pat ir iškovota laisvė, nėra duotybės.

Lietuvai kartu su dar 7 Europos Sąjungos (ES) narėmis kritikuojant Stabilumo ir augimo pakte įtvirtintas biudžeto deficito ir skolos taisykles, Lietuvos finansų ministras sako, kad Europos Komisija pozityviai reaguoja į diskusijas. Rimanto Šadžiaus teigimu, konkrečių pokyčių galima laukti rudenį, kai bus svarstomi šalių 2017 metų biudžetų projektai.

Europos Sąjunga „parsidavė Turkijai“, mėgindama suvaldyti pabėgėlių krizę, ir šito sprendimo pasekmių „neįmanoma prognozuoti“, Vengrijos premjeras Viktoras Orbanas perspėjo šeštadienį paskelbtame interviu.

  JAV prezidentas Barackas Obama, atvykęs vizito į Jungtinę Karalystę, negaišdamas laiko įsitraukė į aršius debatus dėl tolesnės Didžiosios Britanijos narystės Europos Sąjungoje, uoliai ragindamas britus būsimame referendume pasisakyti prieš vadinamąjį „Brexit“ (Britanijos pasitraukimą) scenarijų.

Po Krymo užgrobimo, kurį įvykdė Rusija, jau praėjo daugiau nei dveji metai. Maskva aktyviai įveda „savo tvarką“ pusiasalyje. Nenuostabu, jog esminis šios „tvarkos“ bruožas – valdančiojo kurso ir įvykdytos aneksijos oponentų persekiojimas. Krymas tapo viena problemiškiausių teritorijų Rusijoje, žiūrint iš žmogaus teisių perspektyvos. Iš čia persekiojamų etninių ir socialinių grupių ypač išsiskiria Krymo totorių atvejis. Situacijos sudėtingumą galima suprasti, pažiūrėjus į ją plačiau.

Lietuvos valdžios sektoriaus biudžeto deficitas 2015 metais buvo mažiausias iš visų deficitą fiksavusių Europos Sąjungos (ES) valstybių, skelbia Eurostatas. Šalies valdžios sektoriaus deficitas pernai buvo 77,6 mln. eurų, arba 0,2 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP). Latvijoje valdžios sektoriaus deficitas pernai sudarė 1,3 proc. BVP, o Estijoje užfiksuotas 0,4 proc. valdžios sektoriaus perteklius. Pertekliniai biudžetai pernai taip pat buvo Liuksemburge (1,2 proc. BVP) ir Vokietija (0,7 proc.

Ukrainos gynybos ministras trečiadienį įspėjo, kad gali prireikti ne vienų metų užbaigti Kremliaus valdomų separatistų konfliktą, kuris jau nusinešė beveik 9 200 žmonių gyvybių ir tarp Maskvos ir Vakarų išprovokavo didžiausią priešpriešą nuo Šaltojo karo laikų. Stepanas Poltorakas taip pat kaltino Rusiją, kad ji laiko kelis tūkstančius savo karių konflikto regione, ir sakė, kad jo nuskurdintai šaliai labai reikia Vakarų ginklų metus trunkančiam separatistų sukilimui numalšinti.

Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Federica Mogherini šeštadienį atvyko į Teheraną. Tai jos pirmasis vizitas šalyje po to, kai Iranas ir pasaulio galingieji susitarė dėl šalies branduolinės programos. Tačiau dabar auga įtampa dėl šios programos įgyvendinimo. F. Mogherini vadovavo derybininkų grupei, atstovavusiai šešioms pasaulio galingosioms valstybėms derybose su Iranu. Į Iraną F. Mogherini atvyko lydima kitų aukšto rango ES pareigūnų.

Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius ragina Europos Sąjungą (ES) imtis bendrų veiksmų dėl „vis didėjančio“ Krymo totorių teisių varžymo po to, kai Rusijos aneksuotame pusiasalyje uždraustas totorių bendruomenės valdymo organas Medžlisas.

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį patvirtino naująją šalies vyriausybę, dėl kurios sudėties buvo sutarta trečiadienį vykusiame koalicijos susitikime. Naujojo kabineto sudėtį rytiniame plenariniame parlamento posėdyje pristatė šiandien premjeru paskirtas Volodymyras Hroismanas. Nutarimą dėl naujos ministrų kabineto sudėties palaikė 239 Aukščiausiosios Rados deputatai.

Naujieji Ukrainos lyderiai, kuriuos į valdžią iškėlė masiniai protestai, prieš dvejus metus nušalinę Rusijai draugišką prezidentą, žadėjo, kad šalis netrukus bus priimta į Europą kaip klestinti nauja demokratija. Tačiau vietoje to Ukraina neteko Krymo pusiasalio, kurį atplėšė Rusija, ir turi kariauti su Rusijos remiamais separatistais rytuose. Naujoji provakarietiška vyriausybė nesugebėjo pademonstruoti, kad rimtai užsimojo prieš korupciją ar įgyvendins žadėtas reformas.

Lietuvoje gyventojai per valandą uždirba kone mažiausiai visoje Europos Sąjungoje. Pagal vidutinį valandinį atlyginimą Lietuva – trečia nuo galo Europoje. Maža to, ilgą laiką nuo Lietuvos atsilikusi Latvija didina tempus ir mūsų šalį jau aplenkė.