europos sąjunga

Europos Parlamentas trečiadienį galutinai uždegė žalią šviesą „Brexitui“, per balsavimą Briuselyje ratifikavęs susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų.

Europos Sąjungos piliečiai šią savaitę dviem prancūzų lėktuvais bus evakuoti iš Kinijos Uhano miesto, atsidūrusio mirtinai pavojingo viruso protrūkio epicentre, antradienį paskelbė Europos Komisija. „Pradiniai skaičiai rodo, kad maždaug 250 Prancūzijos piliečių bus išskraidinti pirmuoju lėktuvu, o daugiau kaip 100 ES piliečių iš kitų šalių sės į antrą lėktuvą. Tai pirmas prašymas padėti, o artimiausiomis dienomis jų gali būti daugiau“, – sakoma pranešime.

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių. Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai suaugusiems ir jaunimui. Jie nesuteikia kvalifikacijos, jų metu įgyjama tam tikrų profesinių įgūdžių, pavyzdžiui, kloti plyteles ar kepti pyragus“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Arūnas Plikšnys. „Tai lankstus modelis iškart prisitaikyti darbo rinkoje, išmokti to, ko reikia būtent tai darbo vietai.

  Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės. Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą. Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Elektrą gaminantys gyventojai ir kiti vartotojai jau gali pretenduoti į 9 mln. eurų ES paramą saulės elektrinėms. Energetikos ministerijos teigimu, pernai buvo pasiektas tokių vartotojų proveržis – jų skaičius patrigubėjo. To tikimasi ir šiemet.   Po 4,5 mln. eurų paramos bus skirta saulės elektrines individualiuose namuose įsirengiantiems bei įsigyjantiems nutolusias elektrines gyventojams.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.

Naujai išrinktas Jungtinės Karalystės parlamentas penktadienį preliminariai pritarė premjero Boriso Johnsono (Boriso Džonsono) parengtai išstojimo iš Europos Sąjungos sutarčiai. Bendruomenių Rūmai, kuriuose dabar tvirtą daugumą turi B. Johnsono Konservatorių partija, 358 balsais prieš 234 nubalsavo už susitarimą, anksčiau šiais metais suderintą su Briuseliu. Tai padės premjerui tesėti rinkimų kampanijos pažadą – bet kokia kaina „įvykdyti „Brexitą“ iki sausio 31 dienos.

Laikas iki Astravo atominės elektrinės (AE) starto pamažu senka. Lietuva imasi priemonių, kaip užkirsti kelią baltarusiškai elektrai patekti į mūsų rinką. Planuojama, kad elektrinė veiklą pradės jau kitąmet, o Lietuvą tebesaisto elektros jungtys su Baltarusija, be to, mūsų tikslas įgyvendinti sinchronizaciją su Vakarų Europa bus įgyvendintas ne anksčiau nei 2025-aisiais.

Šį mėnesį darbą pradėjęs aplinkos eurokomisaras Virginijus Sinkevičius sako, kad Europos Sąjungai (ES) kovojant su klimato kaita žmonėms reikės keisti gyvenimo būdą. „Be jokios abejonės, tai yra pokyčiai, kurie yra susiję su gyvenimo būdu. Įvairios iniciatyvos yra vienas iš kelių, bet galų gale tai yra ir piliečių pasirinkimai“, – interviu BNS Briuselyje sakė V. Sinkevičius, Europos Komisijoje atsakingas už aplinkos ir vandenynų apsaugą bei žuvininkystę.

Briuselyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pareiškė, kad sieks užsitikrinti svarią Europos Sąjungos (ES) finansinę paramą įgyvendinti kovos su klimato kaita tikslams. „Mūsų valstybė nėra pasirengusi iš karto praryti tokį didelį žaliosios ekonomikos kasnį ir dėl to mums bus reikalinga pagalba, svari pagalba“, – žurnalistams po ES šalių lyderių diskusijų sakė G. Nausėda.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį atvyko į Briuselį, kur dalyvaus Europos Sąjungos (ES) šalių lyderių susitikime. Naujienų agentūra BNS pristato tris svarbiausias diskusijų Europos Vadovų Taryboje temas. Klimato kaita ES šalys sieks patvirtinti tikslą iki 2050 metų užtikrinti, kad bendrijos ekonomika neturėtų neigiamos įtakos klimatui.

Europos Sąjunga numato įpareigoti vežėjus sudaryti tokius grafikus, kad vilkikų vairuotojai turėtų grįžti namo mažiausiai kas aštuonias savaites. Tokia nuostata numatyta ketvirtadienio rytą suderėtame preliminariame susitarime tarp Europos Parlamento ir valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, BNS pranešė šaltiniai Briuselyje. Šis susitarimas nėra galutinis, jį dar turės patvirtinti valstybės narės.

Europos Sąjunga sustabdė Ventspilio uosto plėtros projektų finansavimą, JAV Iždo departamentui savaitės pradžioje paskelbus sankcijų uosto direkcijai, kontroliuojamai korupcija įtariamo Latvijos oligarcho ir Ventspilio mero Aivaro Lembergo, pranešė šalies Finansų ministerija. Jos duomenimis, Ventspilio uoste įgyvendinami šeši iš ES fondų finansuojami projektai, finansavimo suma – 5,6 mln. eurų.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad norint įgyvendinti prisiimtus kovos su klimato kaita įsipareigojimus, Lietuvoje per dešimtmetį tam reikės skirti 14 mlrd. eurų. Jis tvirtino, kad dalis šių išlaidų turi būti padengta iš Europos Sąjungos (ES) biudžeto. „Lietuvai siekiant įgyvendinti prisiimtus įsipareigojimus 2030 metais, papildomos priemonės gali pareikalauti net 14 milijardų eurų išlaidų.

 Vilniuje viešintis Kubos disidentas Guillermo Farinasas paragino Lietuvą blokuoti Europos Sąjungos (ES) ir Havanos vyriausybės susitarimą dėl bendradarbiavimo, kol komunistinis režimas nepakeis savo požiūrio į žmogaus teises. Lietuva yra paskutinė bendrijos šalis, neratifikavusi šio 2017 metais pasirašyto dokumento.

Nuo 2021 metų sausio visoje Europos Sąjungoje nebeliks pridėtinės vertės mokesčio lengvatos mažos vertės (iki 22 eurų) prekėms. Tai reiškia, kad, pavyzdžiui, Kinijos internetinėse parduotuvėse apsiperkantys Lietuvos gyventojai turės susimokėti 21 proc. daugiau, skelbia portalas delfi.lt.  Europos Komisijos vertinimu, dėl 22 eurų lengvatos ES per metus netenka apie 1 mlrd. eurų PVM, o dėl piktnaudžiavimo šia lengvata – dar 4 mlrd. eurų.

Šią savaitę susitinkantys Europos Sąjungos lyderiai peržiūrės ekonomines sankcijas Rusijai, pirmadienį pranešė Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas. Pasak H. Maaso, nėra priežasčių švelninti sankcijas Maskvai, įvestas už jos vaidmenį separatistiniame Rytų Ukrainos konflikte. Sankcijos nukreiptos prieš visus Rusijos ekonomikos sektorius, įskaitant naftos ir dujų pramonę.

Europos Sąjungoje nuo 2020 metų bus uždraustas prieštaringai vertinamas pesticidas, siejamas su žmogaus raidos sutrikimais – penktadienį per balsavimą tam pritarė Bendrijos narės, pranešė Europos Komisija. Europos Komisija pasiūlė nebeatnaujinti leidimo naudoti insekticidą chlorpirifosą po Europos maisto saugos tarnybos (EFSA) patvirtintų išvadų dėl jo keliamos „rizikos žmogaus sveikatai“. Aštuonios ES narės jau uždraudė produktus, kurių sudėtyje yra dažnai žemės ūkyje naudojamo chlorpirifoso.

NATO minint 70-metį ir artėjant svarbiam Aljanso viršūnių susitikimui vėl garsiai prabilta apie aljanso „smegenų mirtį“ – taip NATO vidinę situaciją prieš kelias savaites pavadino ir dabar vėl pakartojo Prancūzijos prezidentas. Tiesa, čia pat jis sulaukė akibrokšto iš Turkijos – pasiūlymo pasitikrinti, ar jo paties smegenys nemirė. „Didėjančią Vakarų sąjungos stiprybę demonstruoja didelio masto jūrų laivyno, kariuomenių ir oro pajėgų manevrai.

Europos Sąjunga skyrė 10 mln. eurų Baltarusijos teisinės sistemos reformos vykdymui. Projektas skirtas nacionalinių mechanizmų, kuriais siekiama darnaus vystymosi teisės srityje, tobulinimui ir yra finansuojamas pagal Europos kaimynystės priemonės (ENI) programą.

Pirmadienį Europos Parlamente (EP) svarstant rezoliuciją dėl Rusijos persekiojamų Lietuvos prokurorų ir teisėjų reikšta pagarba Lietuvos pareigūnų drąsai ir išsakytas solidarumas su jais. „Europos Komisija išreiškė savo solidarumą su Lietuva. (...) Bet koks išpuolis prieš ES valstybės narės teisinę sistemą yra išpuolis prieš visą Europos Sąjungos teisinę sistemą“, – teigė ES teisingumo ir vartotojų apsaugos komisarė Vera Jourova.

Europos Sąjungos institucijos pirmadienio vakarą pradėjo svarbias derybas dėl griežtesnių taisyklių vilkikų vairuotojams, kurios, Lietuvos vežėjų teigimu, padėtų Vakarų europiečiams išstumti juos iš rinkos. Strasbūre dėl vadinamojo Mobilumo paketo tartis susirinko valstybėms narėms atstovaujančios Suomijos, Europos Komisijos ir Europos Parlamento atstovai.

Minskas tikisi, kad su Europos Sąjunga greitai pasirašys vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimus, pirmadienį pareiškė Baltarusijos užsienio reikalų ministras Vladimiras Makėjus. „Aktualus mūsų santykių klausimas šiandien yra vizų režimo supaprastinimo ir readmisijos susitarimai.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį sukritikavo Europos šalių raginimus mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro, teigdamas, kad dėl tokių minčių žmonija galėtų vėl pradėti gyventi urvuose. Kalbėdamas per investicijų forumą Maskvoje V. Putinas taip pat užsipuolė skalūnų dujų gavybą, pavadindamas ją nešvaria ir kenksminga aplinkai. Prezidento teigimu, Rusija – pasaulio viena didžiausių dujų gamintojų – niekada nenaudos šios technologijos.

Jungtinės Karalystės pasitraukimas iš Europos Sąjungos (ES) vis dar išlieka opia šių dienų tema. Prieš kelis metus įvykęs referendumas pradėjo virtinę procesų, kurie nesibaigia iki šiol. Jungtinė Karalystė iš ES turėtų pasitraukti sausio 31-ąją, tačiau vis dar lieka neaišku, ar tai tikrai įvyks. Politikas, diplomatas Antanas Valionis apžvelgė visą „Brexit“ situaciją nuo pat pradžių ir išskyrė svarbiausias šio proceso priežastis ir galimus scenarijus.

Naujausi duomenys parodė, kad besitęsianti klimato krizė, iš visų Europos šalių, labiausiai paveikė Lietuvą – per kelis dešimtmečius aplinką teršianti veikla ryškiai pakeitė Lietuvos klimatą. Valdžios atstovai jau parengė planą, kaip kovoti su klimato kaita, nors, iš pirmo žvilgsnio, tai labiau paskatino ne gąsdinantys duomenys, o į nugarą alsuojantys Briuselio biurokratai. Vyriausybė trečiadienį pritarė Nacionaliniam energetikos ir klimato srities veiksmų planui.

Europos Komisija (EK) teigia, kad rytinėms Europos Sąjungos (ES) partnerėms reikės prisidėti prie bendrijos veiksmų kovojant su klimato kaita. Ši pozicija buvo paskelbta Briuselyje per diskusijas, kokio turinio suteikti Rytų partnerystės programai po 2020 metų. Prieš dešimtmetį įsteigta programa skirta integruoti į bloką Moldovą, Sakartvelą, Ukrainą, Armėniją, Azerbaidžaną ir Baltarusiją.

Europos Sąjungos parlamentas oficialiai priėmė galutinį sprendimą, kuriuo transporto priemonių gamintojai bus įpareigoti nuo 2022 metų į automobilius, furgonus, autobusus ir vilkikus diegti tam tikrus vairavimo asistentus. Pagal naująjį teisės aktą, daugelis pažangių saugumo priemonių taps standartinės įranga Europos Sąjungos teritorijoje parduodamoms naujoms transporto priemonėms. Nors šis reikalavimas įsigalios 2022 metų gegužės mėnesį, jis iš pradžių galios tik visiškai naujiems modeliams.

Helsinkyje viešintis prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad naujas taikos Ukrainoje planas yra palankesnis Rusijai, o ne pačiai Ukrainai. „Su „Steinmeierio formule“ viskas gerai, tačiau, mano akimis, ji labiau palanki Rusijai, o ne Ukrainai“, – bendroje spaudos konferencijoje su Suomijos prezidentu Sauli Niinisto sakė G. Nausėda.

Lenkijos sprendimas pakeisti šalies teisėjų pensinį amžių prieštarauja Europos Sąjungos teisei, antradienį nutarė Bendrijos aukščiausioji teismo institucija, aštrėjant priešpriešai tarp Briuselio ir Varšuvos konservatyviosios vyriausybės dėl demokratijos normų laikymosi. Prieš dvejus metus Lenkijoje priimtomis taisyklėmis buvo nustatytas mažesnis teisėjų išėjimo į pensiją amžius, bet to, jis buvo padarytas skirtingas vyrams ir moterims.

Lietuvos premjeras Saulius Skvernelis dar kartą pareiškė, kad kai kurios naujos Europos Sąjungos (ES) Mobilumo paketo nuostatos prieštarauja ES vidaus rinkos taisyklėms. „Šiuo labai jautriu klausimu mums reikia visuotinės diskusijos, kad būtų atsižvelgta į visų valstybių narių, įskaitant tų, kurios yra prie ES išorinių sienų, nacionalinius ypatumus. Neturėtume priimti priemonių, sukuriančių nereikalingą susiskaldymą ES“, – pranešime spaudai teigė S. Skvernelis.

Nors Europos Sąjungos lyderiai vienbalsiai palaimino po alinančių derybų pasiektą „Brexit“ skyrybų susitarimą, vilties, kad jau rytoj jam pritars ir britų parlamentarai – mažai. Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad charizmos britų premjerui Borisui Johnsonui nestinga, tačiau – priešingai nei Europos lyderių – tuo britų parlamentarų jis gali ir nepapirkti.

Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad nauji JAV muitai Europos Sąjungai pakenks ekonomikai abejose Atlanto pusėse, įskaitant ir Lietuvos verslą. „Tai, žinoma, žalinga visiems, tiek pačioms JAV, tiek Europai. Lietuvai tai taip pat nėra naudingas sprendimas, kadangi pastaruoju metu JAV buvo įdomi ir dinamiškai auganti rinka mūsų prekėms“, – žurnalistams Briuselyje sakė G. Nausėda.

„Brexito“ chaosas…. ir auksas su deimantais. Šiandien Londone išskirtinė diena – pompastiška karieta į parlamento rūmus atriedėjusi karalienė Elžbieta II, pristatė vyriausybės programą ir ketinimą palikti Europos Sąjungą jau šio mėnesio pabaigoje.

Lietuva svarsto siųsti karių į Siriją kovoti su „Islamo valstybe“, kur dabar užvirė tikras karas tarp Turkijos ir dideles teritorijas šalies šiaurėje kontroliuojančių kurdų kovotojų. Jei būtų siunčiami – mūsų kariai atsidurtų Sirijos šiaurės rytuose, kur ir vyksta Turkijos puolimas, bet šiandien su Vokietijos krašto apsaugos ministre susitikęs Raimundas Karoblis ramina – ten, kur bus turkai, lietuviai nebūtų siunčiami.

Buvęs Didžiosios Britanijos premjeras Davidas Cameronas išleido savo memuarų knygą, kuri išsyk sulaukė milžiniško dėmesio. Savo nepasitenkinimą joje dėstomais prisiminimais išreiškė ne tik Karališkieji rūmai. Nepatikti knyga turėjo ir Kremliui, nes D. Cameronas gana atvirai papasakojo ir apie savo susidūrimus su V. Putinu.

Jungtinėms Valstijoms trečiadienį gavus Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) leidimą dėl neteisėtų Europos Sąjungos (ES) subsidijų orlaivių gamintojai „Airbus“ įvesti importo muitus 7,5 mlrd. JAV dolerių vertės europietiškoms prekėms, Vašingtonas jau ketvirtadienį paskelbė sąrašą europietiškų produktų, kuriems bus taikomi naujieji muitai. Vašingtonas paskelbė, jog įves 10 proc.

Į energetikos eurokomisarus deleguojama Estijos politikė Kadri Simson pareiškė, kad Europos Sąjunga galėtų suteikti finansinę paramą Astravo atominei elektrinei, siekiant užtikrinti didesnį jos saugumą.  Per klausymus Europos Parlamente ji sakė žinanti, kad „Astravo branduolinės elektrinės statyba yra labai svarbus politinis klausimas visiems lietuviams“, nes jėgainė statoma netoli sostinės Vilniaus.

Europos Teisingumo Teismas (ETT) antradienį priėmė svarbų sprendimą, kad iš interneto milžinės „Google“ neturi būti reikalaujama, jog „teisė būti užmirštam“ naudojant šios bendrovės paieškos sistemą būtų taikoma už Europos Sąjungos (ES) ribų. ETT suteikė „Google“ pergalę šioje byloje, laikomoje itin svarbia sprendžiant, ar ES interneto reguliavimo taisyklės turi būti taikomos tik Bendrijoje, ar ir už jos ribų.

Graikijos policija sekmadienį sulaikė 10 nelegalių migrantų iš Sirijos, prisistačiusių Ukrainos tinklinio žaidėjų komanda. Migrantai buvo areštuoti Atėnų oro uoste, pareigūnams išsiaiškinus, kad jų turėti ukrainietiški pasai buvo įtraukti į pavogtų ar prarastų dokumentų sąrašą. Pasak policijos, vyrai dėvėjo tokias pačias sportines uniformas ir turėjo identiškus sportinius krepšius bei du tinklinio kamuolius.

„Apple“ antradienį pradeda epinį teismo mūšį su Europos Sąjunga (ES), siekdama užginčyti istorinį Europos Komisijos nurodymą „iPhone“ gamintojai sumokėti Airijai 13 mlrd. eurų nesumokėtų mokesčių.

Be sutarties iš Europos Sąjungos išstojusioje Britanijoje, pirmaisiais mėnesiais gali pradėti trūkti vaistų ir maisto, o išaugusios kainos skaudžiai per kišenę smogtų gyvenantiems skurdžiausiai. Tai skelbiama vyriausybės paviešintame dokumente. Po šių išvadų britų opozicija reikalauja premjerą Borisą Džonsoną atnaujinti parlamento darbą. Nenumaldomai artėjant spalio 31-ajai – dienai, kai turi įvykti Jungtinės Karalystės skyrybos su Europos Sąjunga – britų padangę temdo vis juodesni debesys.

Europos Parlamento vadovybė ketvirtadienį patvirtino Europos Sąjungos valstybių narių iškeltų kandidatų į Europos komisarus klausymų grafiką. Ši procedūra vyks nuo rugsėjo 30 dienos iki spalio 8-osios, pranešė EP spaudos tarnyba. „Europos Parlamentas siekia, kad naujoji Europos Komisija būtų renkama maksimaliai demokratiškai ir skaidriai“, – artėjančius klausymus komentavo EP pirmininkas Davidas Sassoli.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius sako, kad narystės Europos Sąjungos (ES) siekiančios Vakarų Balkanų šalys turi laikytis bendros ES užsienio ir saugumo politikos. Jis taip pat tvirtino, kad stojimas į Bendriją turi būti susijęs su atliktais darbais, o ne vykti pagal iš anksto suplanuotą tvarkaraštį.

Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis ketvirtadienį su naująja Vokietijos gynybos ministre Annegret Kramp-Karrenbauer aptarė glaudžią Lietuvos ir Vokietijos partnerystę stiprinant saugumo situaciją regione. Taip pat sutarta dėl A. Kramp-Karrenbauer vizito į Lietuvą dar šių metų rudenį. „Vokietijos lyderystė vadovaujant NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinei grupei Lietuvoje, kuri ypač prisideda prie NATO atgrasymo priemonių stiprinimo regione, yra itin svarbi.