Europos Sąjunga

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pasiekė susitarimą su Lenkija ir Vengrija, išsprendžiantį ginčą, trukdžiusį priimti Bendrijos daugiametį biudžetą ir ekonomikos gaivinimo po koronaviruso pandemijos planą. „Dabar galime pradėti įgyvendinti [planą] ir atkurti savo ekonomikas. Mūsų istorinis atsigavimo paketas stums į priekį mūsų žaliąją ir skaitmeninę pereigą“, – per „Twitter“ parašė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesis Michelis. Lyderiai stengėsi išgelbėti  1,8 trln.

 Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Borisas Johnsonas ketvirtadienį pareiškė, kad paskutinės minutės derybos su Europos Sąjunga dėl susitarimo, turinčio reguliuoti tarpusavio prekybos santykius po „Brexito“, gali žlugti, ir paragino visuomenę ruoštis scenarijui „be sutarties“. „Dabar yra didelė tikimybė... kad turėsime sprendinį, kuris daug panašesnis į Australijos, o ne Kanados ryšius su ES“, – kalbėjo premjeras.

Jungtinė Karalystė ketvirtadienį pareiškė, kad derybos su Europos Sąjunga dėl prekybos ryšių po „Brexito“ nebus tęsiamos po savaitgalio, nebent Briuselis „reikšmingai pasistūmėtų“ svarbiausiais neišspręstais klausimais.    Trečiadienį vakare Briuselyje susitikę JK premjeras Borisas Johnsonas ir Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen sutarė iki sekmadienio priimti sprendimą, ar tęsti derybas.

Jau seniai dalis žmonių maisto produktus perka tiesiai iš ūkininkų. Vieni lankosi turguose, kiti ūkininkų elektroninėse parduotuvėse. Karantino metu jų kiekis dar labiau išaugo. O iniciatyva „Kaimas į namus“ padeda ūkininkams ir pirkėjams greičiau vienas kitą surasti elektroninėje erdvėje.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga susitarė dėl schemos, kaip po „Brexito“ palengvinti prekių srautų judėjimą tarp Didžiosios Britanijos salos ir Šiaurės Airijos, trečiadienį pranešė Londonas. Prekyba su Šiaurės Airija buvo vienas kebliausių klausimų per „Brexito“ procesą, nes nuo sausio 1-osios Šiaurės Airija bus vienintelė Jungtinės Karalystės teritorija, turinti sausumos sieną su ES.

Jungtinė Karalystė ir Europos Sąjunga antradienį paskelbė susitarusios, kaip po „Brexito“ bus prižiūrima prekyba su Šiaurės Airija, kurios riba nuo ateinančių metų taps vienintele JK sausumos siena su Bendrija. Po pirmadienį Briuselyje įvykusio susitikimo JK aukšto rango ministras Michaelas Gove'as ir Europos Komisijos pirmininkės pavaduotojas Marošas Šefčovičius nurodė, kad toks susitarimas buvo „iš principo“ susidarytas ir kad į jį įtrauktos nuostatos dėl režimo prie sienos.

Likus keturioms savaitėms iki „Brexito“ pereinamojo laikotarpio pabaigos, derybos dėl ateities santykių tarp Europos Sąjungos ir Didžiosios Britanijos vėl atsidūrė aklavietėje. Po įtempto derybų savaitgalio šiandien susitikę abiejų pusių derybininkai pripažįsta, kad norimo progreso ir vėl pasiekti nepavyko. Tuo metu Londonas vis garsiau kalba, apie pasitraukimą be jokios prekybos sutarties.

Jungtinės Karalystės vyriausybė penktadienį sakė, kad „Brexito“ derybos su Europos Sąjunga pasiekė „sunkų tašką“, ir atmetė bet kokį susitarimą, kuriuo būtų varžomas šalies suverenumas. „Laiko labai mažai. Esame sunkiame derybų taške“, – žurnalistams sakė ministro pirmininko Boriso Johnsono atstovas. „Tikra tai, kad negalėsime pritarti susitarimui, kuriuo negerbiami mūsų pagrindiniai principai dėl suverenumo ir kontrolės susigrąžinimo“, – nurodė atstovas.

Vilniaus oro uosto valymo įrenginių ir ledo tirpdymo sistemų atnaujinimui iš Europos Sąjungos (ES) fondų skirta 3,5 mln. eurų. Bendra projekto vertė siekia 8,6 mln. eurų. Anot Susisiekimo ministerijos, siekiant pagerinti skrydžių saugumą, 2021 metais Vilniaus oro uoste numatoma įrengti ledo nuo lėktuvų valymo aikšteles bei paviršinių nuotekų valyklą. Anot pranešimo, atlikus darbus orlaivių manevravimas taps saugesnis, be to, sumažės aplinkos tarša.

Europos Sąjunga gali jau iki ateinančio mėnesio pabaigos patvirtinti dvi vakcinas nuo naujojo koronaviruso, šiuo metu bandomas bendrovių „Pfizer“ ir „BioNTech“ bei „Moderna“, ketvirtadienį sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. EK vadovė sakė, kad Europos vaistų agentūra (EVA) gali suteikti „sąlyginį leidimą platinti.

Europos Sąjungoje pakvipo nauja politine krize. Vengrija ir Lenkija blokuoja ilgametį bendrijos biudžetą ir milijardus, skirtus gaivinti ekonomiką nuo koronaviruso krizės. Ginčą šalys bando spręsti Europos Vadovų Taryboje, kurioje šalių lyderiai kompromiso ieško net negalėdami susitikti gyvai – diskutuoja nuotoliniu būdu. Aistros Lenkijos gatvėse verda jau ne pirmą savaitę. Varšuvoje šimtai demonstrantų ir toliau piktinasi šalies planais griežtinti abortų tvarką.

Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį pranešė nusprendęs neteikti kadenciją baigiančio generalinio prokuroro Evaldo Pašilio kandidatūros į Europos Sąjungos Bendrojo teismo teisėjus. „Dėl E. Pašilio skyrimo turiu sprendimą. Deja, tenka pripažinti, kad pats atrankos procesas buvo ir mažai skaidrus, ir neefektyvus, galiausiai išsitęsė tikrai nepateisinamai ilgai.

Europos Parlamentas trečiadienį paskelbė pareiškimą, kuriame sakė, jog nesutiks daryti jokių nuolaidų, kad patenkintų Vengriją ir Lenkiją, blokuojančias Europos Sąjungos 2021–2027 metų 1,8 trln. eurų vertės biudžeto ir 750 mlrd. eurų finansinių priemonių dėl pandemijos paketo patvirtinimą dėl siūlymo susieti finansavimą su tuo, kaip valstybės narės laikosi teisinės valstybės ir demokratijos principų.

Europos Sąjungos užsienio reikalų taryba ketvirtadienį svarstys tolesnes ekonomines sankcijas Baltarusijos prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimui, sakė diplomatai. ES jau taiko sankcijas A. Lukašenkai, jo sūnui ir dar 53 baltarusiams už represijas prieš demonstrantus, protestuojančius prieš rugpjūčio 9-ąją įvykusius Baltarusijos prezidento rinkimus, kuriuos baltarusių opozicija, ES ir Kanada vadina suklastotais. „Neatmetamos jokios galimybės.

Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį pareiškė, kad Lietuva kartu su Lenkija siūlo įvesti Europos Sąjungos sankcijas Aliaksandro Lukašenkos režimą remiančioms Baltarusijos įmonėms. „Esame inicijavę ir toliau kalbamės apie tai, kad Europos Sąjunga turėtų priimti trečią sankcijų paketą, skirtą tiek juridiniams asmenims, tiek įmonėms“, – po susitikimo su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda bendroje spaudos konferencijoje sakė G. Nausėda.

Europos Sąjunga ketvirtadienį gali pritarti naujoms sankcijoms Baltarusijai, pranešė „Laisvosios Europos radijas/Laisvės radijas“ (Radio Free Europe/Radio Liberty, RFE/RL). „ES užsienio reikalų ministrai ketina uždegti žalią šviesą trečiam sankcijų Baltarusijai paketui ketvirtadienį per susitikimą vaizdo konferencijos formatu.

Jungtinė Karalystė nekeis savo pozicijos derybose dėl prekybos susitarimo su Europos Sąjunga, sekmadienį pareiškė į Briuselį derybų atvykęs britų derybininkas Davidas Frostas. „Mes stengiamės pasiekti susitarimą, bet vienintelis įmanomas yra toks, kuris yra suderinamas su mūsų suverenitetu ir mūsų įstatymų, prekybos ir vandenų kontrolės atgavimu. Tai buvo mūsų nuosekli pozicija nuo pat pradžių, ir aš jos nekeisiu“, – tviteryje parašė jis.

Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) pareikalavo Europos branduolinės saugos reguliuotojų stabdyti Astravo atominės elektrinės (AE) veiklą bei kuo greičiau spręsti branduolinės saugos problemas.

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas antradienį pasmerkė „piktnaudžiavimą“ Europos Sąjungos prieglobsčio suteikimo sistema, sudarančia galimybė į Bendriją atvykti piktų kėslų turintiems žmonėms.

Europos Sąjunga trečiadienį nusprendė įvesti sankcijas Vakarų nepripažįstamam Baltarusijos prezidentui Aliaksandrui Lukašenkai dėl rinkimų klastojimo ir smurto prieš savo piliečius. Tai BNS patvirtino Lietuvos laikinasis reikalų patikėtinis Europos Sąjungoje Simonas Šatūnas.

Lietuvos ekonomikos metinis smukimas šių metų trečiąjį ketvirtį buvo mažiausias iš dešimt duomenis jau paskelbusių Europos Sąjungos valstybių. Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) liepos–rugsėjo laikotarpiu smuko 1,7 proc., palyginti su tuo pačiu metu pernai, skelbia Eurostatas. Tačiau per ketvirtį – trečiąjį ketvirtį, palyginti su antruoju – Lietuvos ekonomika augo mažiausiai (3,7 proc.) iš dešimties ES šalių.

Europos Sąjunga atšaukia ekspertų ir aukšto rango pareigūnų tiesioginius susitikimus, rengs daugiau vaizdo konferencijų, Briuselyje dramatiškai šoktelėjus naujų koronaviruso atvejų skaičiui, pirmadienį pranešė Bendrijos atstovas. Tačiau Europos Sąjungai pirmininkaujanti Vokietija perspėjo, kad be tiesioginių derybų „virtualiai neįmanoma“ išspręsti nesutarimų tarp Europos Parlamento narių dėl ilgalaikio Bendrijos biudžeto.

Baltarusijoje ruošiantis Astravo atominės elektrinės (AE) gamybai, Lietuvos prezidentas teigia, kad projektas kelia grėsmę Europos Sąjungos (ES) piliečių saugumui.  Gitanas Nausėda pirmadienį su Europos Komisijos (EK) viceprezidentu Valdžiu Dombrovskiu telefonu aptarė šios netoli Lietuvos sienos statomos branduolinės jėgainės saugumo problemas, netrukus numatomą elektros gamybos pradžią ir ES solidarumo priemones, pranešė Prezidentūra.

Ispanija tapo pirmąja Europos Sąjungos šalimi, kurioje buvo užregistruota daugiau kaip 1 mln. užsikrėtimo naujuoju koronavirusu atvejų, trečiadienį pranešė dienraštis „El Pais“. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, oficialiai patvirtintų COVID-19 atvejų šalyje padaugėjo iki 1 005 295. Šiuo metu Ispanija pagal bendrą užsikrėtusiųjų skaičių yra šešta pasaulyje po JAV, Indijos, Brazilijos, Rusijos ir Argentinos.

Europos Parlamentas (EP) trečiadienį priėmė rekomendacijas Europos Sąjungos (ES) Tarybai, kuriose Aliaksandras Lukašenka raginamas atsistatydinti iš prezidento posto, taip pat reikalaujama atidėti Astravo atominės elektrinės veiklos pradžią. Rekomendacijoms, kaip ES turėtų formuoti politiką Baltarusijos atžvilgiu, pritarė 602 Europos Parlamento nariai, nepritarė ir susilaikė po 44, pranešė EP biuras Lietuvoje.

Atsižvelgdama į patvirtintas Europos Tarybos rekomendacijas, trečiadienio posėdyje Vyriausybė apsisprendė dėl nacionaliniu mastu taikomų kriterijų, kuriais remiantis į keturias grupes šviesoforo principu būtų skirstomos visos Europos Sąjungos šalys. Pagal įvestus kriterijus bus vertinama rizika, atnaujinamas paveiktų šalių sąrašas bei taikomos prevencijos priemonės. Pagrindiniai šalių vertinimo kriterijai būtų 14 dienų sergamumo rodiklis 100 tūkst.

Krašto apsaugos ministerija siūlo Televizijos bokšte Vilniuje steigti Europos Sąjungos kibernetinio saugumo centrą. Šią iniciatyvą trečiadienį svarstys Vyriausybė. Dėl Europos kibernetinio saugumo pramonės, technologijų ir mokslinių tyrimų kompetencijos centro steigimo valstybės narės turėtų apsispręsti lapkritį, šį įstaiga galėtų pradėti veikti kitąmet. Be Lietuvos, steigti tokį centrą taip pat pretenduoja Belgija, Rumunija ir Ispanija.

Europos Sąjungos (ES) žemės ūkio ministrai antradienį Liuksmeburge derasi dėl bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) reformos po 2021-ųjų. Pasak žemės ūkio viceministro Evaldo Gusto, vienas svarbiausių klausių derybose – tiesioginių išmokų ribojimas. „Pirmininkaujanti valstybė (Vokietija – BNS) labai plačiai interpretuoja tiesioginių išmokų ribojimo sąvoką. Jie nustato slenksčius, tų išmokų mažinimo galimybes procentuoti ir net galimybę ne nutraukti tiesioginių išmokų mokėjimą virš 100 tūkst.

Koronavirusas neleidžia Europos Vadovams ramiai aptarti svarbių klausimų. Netikėtai Europos lyderių derybas palikti ir izoliuotis dėl kontakto su sergančiu teko Europos Komisijos prezidentei Ursulai Von Der Leyen, o tuojau iš derybų išvyko ir Suomijos premjerė. Tuo metu Vokietija, Prancūzija ir Lenkija bendru pareiškimu paragino Baltarusiją surengti naujus rinkimus.

Europos Komisijos koordinuojamuose pirkimuose su kitomis Europos Sąjungos šalimis Lietuva iš trijų gamintojų šiuo metu jau suplanavusi įsigyti kelis milijonus vakcinų. Kaip BNS nurodė Sveikatos apsaugos ministerija, su dviem gamintojais „AstraZeneca“ ir „Sanofi-GSK“ pagal preliminarią sutartį numatyta, kad Lietuva įsigys maždaug 3,7 mln. vakcinų – atitinkamai 1,86 mln. ir 1,872 mln. dozių.

Europos Sąjungos lyderiai susirinko į rekordinius koronaviruso atvejų skaičius fiksuojantį Briuselį. Europos Vadovų taryboje jie aptars ir per žemyną besiritančią antrąją viruso bangą, ir stringančias prekybos sutarties po „Brexit“ derybas su Londonu. Tuo tarpu prezidentas Nausėda ragina lyderius ruošti antrą sankcijų paketą Baltarusijai. Europos Sąjungos lyderiai renkasi į Europos Vadovų Tarybą.

Naujos Europos Sąjungos sankcijos Rusijai, planuojamos paskelbti dėl Kremliaus kritiko Aleksejaus Navalno apnuodijimo nervus paralyžiuojančia medžiaga, bus nukreiptos prieš Valstybinį organinės chemijos ir technologijų mokslinių tyrimų institutą, taip pat prieš kai kuriuos saugumo tarnybų pareigūnus, trečiadienį pranešė naujienų agentūra DPA, remdamasi neįvardytais šaltiniais.

Europos Sąjunga trečiadienį sutarė skelbti sankcijas šešiems asmenims ir vienam subjektui dėl Rusijos opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimo viena iš nervus paralyžiuojančių medžiagų „Novičiok“, naujienų agentūrai AFP sakė diplomatai. 27 ES šalių ambasadoriai sankcijoms pritarė Prancūzijai ir Vokietijai praėjusią savaitę pasiūlius tokias priemones ir pareiškus, kad už A. Navalno apnuodijimą yra atsakinga Rusija.

Ukraina prisijungia prie Europos Sąjungos paskelbtų sankcijų Baltarusijai ir išnagrinės klausimą dėl prisijungimo prie naujų sankcijų, kai jas įves Bendrija, pareiškė Ukrainos užsienio reikalų ministras Dmytro Kuleba.    „Mūsų pozicija dėl Baltarusijos nuo pirmos šios krizės dienos yra nuosekli ir aiški: mes prisijungėme prie atitinkamų Europos Sąjungos pareiškimų. Dėl jau paskelbtų sankcijų – mes prie jų prisijungsime.

Europos Sąjunga ragina politinę krizę išgyvenančią Baltarusiją nutraukti represijas prieš piliečius ir pradėti vidaus dialogą, penktadienį pareiškė ES diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kalbėdamasis telefonu su baltarusių užsienio reikalų ministru Vladzimiru Makejumi.

Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis pareiškė, kad nuo tolesnių įvykių Baltarusijoje priklausys, ar Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka bus įtrauktas į asmenų, kuriems Europos Sąjunga taiko sankcijas, sąrašą. „Mes atidžiai stebėsime įvykių eigą“, – Ch. Michelis sakė per spaudos konferenciją Briuselyje, atsakydamas į klausimą apie sankcijų jam galimybę. Pasak Ch.

Situacija Viduržemio jūros rytuose ir Baltarusijoje skiriasi, todėl šių klausimų negalima sieti, sako Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda. „Pastaruoju metu Vokietijos, Prancūzijos ir kitų šalių pastangomis konfliktas Viduržemio jūros rytinėje dalyje deeskaluojamas, mėginama ieškoti tam tikrų sutarimo taškų, mėginama kalbėtis su Turkijos vadovu.

Baltijos jūra jau seniai laikoma viena labiausiai užterštų jūrų pasaulyje, o mokslininkai jau fiksuoja net pasikeitusį žuvų elgesį vandenyje. Lietuva, kartu su dar 7 Baltijos jūros regiono valstybėmis, įsipareigojo mažinti jūros teršimą, o nauji reikalavimai dėl to slėgs verslininkus, žvejus ir net ūkininkus. Aplinkos ministras Kęstutis Mažeika sako, kad Lietuvai tai gali kainuoti šimtus milijonų eurų, o visoms Baltijos jūros šalims – milijardus.

Pasaulyje pirmąkart minima tarptautinė informavimo apie švaistomą maistą diena. Vien Europoje kasmet išmetama 88 mln. tonų maisto. Šį kiekį pavertus į pinigus – europiečiai šiukšlių dėžėn sukrauna 143 mln. eurų. Lietuvoje atlikta vartojimo įpročių apklausa rodo, kad lietuvių indėlis šiame rodiklyje taip pat nemažas, o Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) dalijasi patarimais, kaip sutaupyti.

Siekiant sumažinti taršą Baltijos jūroje, Europos Sąjunga (ES) finansiškai skatins ūkininkus naudoti mažiau taršias technologijas ir ūkininkavimo metodus, sako aplinkos eurokomisaras. Pasak Virginijaus Sinkevičiaus, parama galės būti skiriama iš žemės ūkio fondo ir naujosios ES finansinės perspektyvos, tačiau apie konkrečias sumas kalbėti dar anksti. „Labai svarbu padėti ūkininkams pereiti prie švaresnių, tvaresnių sprendimų.

Europos Sąjunga atsisako pripažinti Aliaksandrą Lukašenką Baltarusijos prezidentu po jo inauguracijos, kuriai trūko „demokratinio teisėtumo“, ketvirtadienį sakė bloko diplomatijos vadovas Josepas Borrellis, kuris nurodė, kad Briuselis persvarsto savo santykius su Minsku. Trečiadienį slapta įvykusi A. Lukašenkos inauguracija išprovokavo naują pasmerkimą Vakaruose ir naujas masines demonstracijas Baltarusijoje.

Daugybę iššūkių sukėlusi koronaviruso krizė Lietuvai sukūrė ir unikalią galimybę transformuoti ekonomiką. Tačiau tam reikia tinkamai įsisavinti naujų Europos Sąjungos finansinių instrumentų lėšas, skirtas paspartinti Europos atsigavimą po pandemijos, sako užsienio investicijų plėtros agentūros „Investuok Lietuvoje“ vadovas. Pasak Manto Katino, jei Lietuva neįgyvendins būtinų struktūrinių reformų, šalis gali pamiršti apie išsivysčiusioms Vakarų Europos šalims prilygstantį gyvenimo lygį.

Lietuvoje didėja jaunimo nedarbas, teigia Užimtumo tarnyba. Anot jos, ši tendencija ryški ir kitose Europos Sąjungos šalyse.  Du penktadaliai (42,4 proc.) tarnyboje rugpjūtį įregistruotų darbo neturinčių žmonių buvo jaunesni nei 30 metų – du kartus daugiau nei tuo pačiu laiku pernai. Užimtumo tarnybos direktorės Ingos Balnanosienės teigimu, jaunimo nedarbo šuolį lėmė tai, kad didžioji jų dalis dirbo labiausiai karantino paveiktuose sektoriuose.

Baltijos valstybių ekonomikoms kur kas geriau atlaikius koronaviruso pandemiją nei kitose Europos Sąjungos valstybėse, šalys turi susitelkti į tolimesnes investicijas, kad ekonomikos atsparumas nebūtų trumpalaikis, sako banko „Swedbank“ Latvijoje vyriausioji ekonomistė Liva Zorgenfreija. „Žiūrint į bendrojo vidaus produkto (BVP) kritimą pirmąjį pusmetį, Baltijos šalyse situacija buvo geresnė nei kitur Europoje ir ypač pietų Europoje.

Jungtinė Karalystė privalo vykdyti savo įsipareigojimą įgyvendinti „Brexito“ sutartį, sekmadienį pareiškė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis ir įspėjo, jog ant kortos yra pastatyta šalies tarptautinė reputacija. Londonui rengiant įstatymo projektą, kuriuo gali būti atmestas sunkiai suderėtas kompromisas dėl Airijos sienos su Jungtinei Karalystei priklausančia Šiaurės Airija, Ch.

Baltarusijos režimo elgesys yra ciniškas ir reikalauja tvirto Europos Sąjungos (ES) atsako, teigia užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius. „Įvykiai veja vienas kitą, šviežiausias – apie M. Kalesnikavos sulaikymą, tiesą sakant, ne taip daug liko Tarybos narių, kurie dar veikia laisvėje.

Didžioji Britanija pagal jokį po „Brexito“ sudarytą prekybos susitarimą su Europos Sąjunga netaps „valstybe kliente“, vėlai šeštadienį pareiškė JK vyriausiasis derybininkas Davidas Frostas.

Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pagrasino, kad Europos Sąjunga (ES) gali įvesti naujų sankcijų, jei nesulauks Baltarusijos prezidento Aleksandro Lukašenkos reakcijos.  „Mes Europos Sąjungoje nepripažįstame rinkimų rezultatų ir priėmėme sprendimų dėl sankcijų. Dabar juos įgyvendiname.

Įmonės turėtų susimąstyti apie tai, kiek anglies dvideginio išmetama gamybos procese, nes tikėtina, kad per artimiausius penkis metus Europos Komisija (EK) turėtų įvesti naują taršos mokestį, svarsto ekonomistas Nerijus Mačiulis.