Europos Sąjunga

Lietuvos europarlamentarai pripažįsta, kad Briuselio atsakas į koronaviruso grėsmę iš pradžių buvo vangus, tačiau tam dabar metamos įspūdingos lėšos. Jie pirštu bedė ir į Lietuvos valdžią, kuri, daugelio europarlamentarų nuomone, nesugeba dorotis su iškilusiomis problemomis. Nuotolinėje spaudos konferencijoje Europos Parlamento nariai iš Lietuvos pasakojo apie Europos Sąjungos indėlį kovoje su koronavirusu.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį pritarė Bendrijos ekonomikos gaivinimo po koronavirusinės infekcijos COVID-19 pandemijos gairėms, pranešė Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charles'is Michelis. Bendrasis atsikūrimo planas „nustato keturias prioritetines veiksmų sritis: visiškai veikiančią ES bendrąją rinką, beprecedentes investavimo pastangas, veikimą pasauliniu mastu ir funkcionuojančią valdymo sistemą“, sakoma vienoje iš virtinės Ch.

Europos Sąjungos lyderiai ketvirtadienį paprašė pareigūnų iki gegužės 6-osios parengti planą, kaip bus gaivinama Bendrijos ekonomika, nuniokota koronaviruso pandemijos padarinių, naujienų agentūrai AFP sakė informuoti šaltiniai. Planas, kurį turės parengti Europos Komisija, bus susietas su ES ilgalaikiu biudžetu.

Europos Sąjunga didins finansavimą Pasaulio sveikatos organizacijai (PSO), JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus, kad Vašingtonas neteiks savo lėšų, skiriamų šiai Jungtinių Tautų agentūrai, atliekančiai svarbų vaidmenį su naujojo koronaviruso pandemija, ketvirtadienį pranešė Bendrijos diplomatijos vadovas Josepas Borrellis.

Europos Komisija pateikė rekomendacijas dėl Europos Sąjungos sienų atvėrimo rimstant COVID-19 krizei – pirmiausiai turėtų būti atveriamos bendrijos vidaus sienos, o tik per antrąjį etapą – išorinės.

Lietuva, iš tarptautinių bankų balandžio pradžioje gavusi 1,5 mlrd. eurų paskolų, jau paėmė 250 mln. eurų. Visas pasiskolintas lėšas planuojama panaudoti balandžio ir gegužės mėnesiais, priklausomai nuo poreikio. Finansų ministerijos duomenimis, antradienį paimta 200 mln. eurų iš Šiaurės investicijų banko (ŠIB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos, o praėjusią savaitę paimta 50 mln. eurų iš  Europos Tarybos vystymo banko (ETVB) suteiktos 400 mln. eurų paskolos.

Europos Komisija trečiadienį parengs rekomendacijų ES šalims, kaip išeiti iš suvaržymų režimo, įvesto dėl naujojo koronaviruso epidemijos, bet neketina nurodinėti vyriausybėms, kada jos turės priimti atitinkamus sprendimus, antradienį pranešė EK atstovas Ericas Mameris. „Visada sakėme, kad valstybių narių prerogatyva – nuspręsti, kada jos turi įvesti apribojimo priemones ir kada jas atšaukti“, – sakė atstovas per spaudos konferenciją Briuselyje.

Rusija nemato būtinybės šiuo metu aptarinėti su Europos Sąjunga sankcijų panaikinimo, antradienį sakė rusų užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas. ES sankcijas Rusijai įvedė 2014 metais, reaguodama į Krymo aneksiją, paramą separatistams Ukrainos rytuose ir olandų keleivius skraidinusio Malaizijos keleivinio orlaivio numušimą. Bendrijos ekonominės sankcijos yra nutaikytos į Rusijos energetikos, gynybos ir finansų sektorius, jos kasmet pratęsiamos.

Europos Komisijos atstovas sako, kad bendras Europos Sąjungos pirkimas, kuriame Lietuva siekia įsigyti šimtus plaučių ventiliacijos aparatų susirgusiems koronavirusu gydyti, artėja prie finišo. „Pirkimas jau artėja prie finišo, jau netrukus bus pasirašyti kontraktai su įmonėmis ne tik dėl ventiliatorių, bet ir įvairių asmens apsaugos priemonių“, – interviu BNS penktadienį sakė Europos Komisijos atstovybės Lietuvoje vadovas Arnoldas Pranckevičius.

Koronaviruso pandemija yra didžiausias Europos Sąjungai tekęs išbandymas jos istorijoje, pirmadienį pareiškė Vokietijos kanclerė Angela Merkel, kuri pabrėžė, kad jos šalis yra „pasirengusi prisidėti“ prie Bendrijos stiprinimo. „Mano požiūriu,.. Europos Sąjunga stovi priešais didžiausią išbandymą nuo įsikūrimo“, – žurnalistams prieš svarbią euro zonos šalių finansų ministrų konferenciją, per kurią bus siekiama parengti ekonomikos gelbėjimo planą blokui, sakė A. Merkel.

Europos Sąjungos (ES) šalys turėtų padėti vieni kitų piliečiams, dėl koronaviruso įstrigusiems trečiosiose šalyse, be to, nereikėtų tvirtinti vadinamojo mobilumo paketo, teigia Lietuvos užsienio reikalų ministras. „ES piliečių teisė gauti konsulinę pagalbą net ir tose šalyse, kuriose jie neturi nacionalinės diplomatinės atstovybės, yra pamatinė ES vertybė, todėl itin svarbu, kad ES valstybės narės būtų solidarios, padėtų viena kitos piliečiams toli nuo Europos nutolusiuose kraštuose.

Vis garsiau pasigirsta nuomonės, kad koronaviruso sukeltos krizės akivaizdoje, Europos Sąjunga parodė neveiklumą ir negalėjimą dorotis su šia situacija. Kritikai pirštu beda ir į šalių veiksmus pandemijos akivaizdoje, kai šalys kartais pamiršta europietiško solidarumo bei vienybės idealus. Naujienų portalo tv3.lt kalbinti ekspertai pažymi, kad kartais mes iš Europos Sąjungos norime to, ko ji negali padaryti.

„Farmacijos pramonė slepia, kad vitaminas C nužudo koronavirusą“, „Lietuva pasirinko natūralią atranką – išgyvens tik stipriausieji“, „NATO „padeda“ Lietuvai skleisdama COVID-19“. Tai – vos keletas pastaruoju metu Lietuvoje pasirodžiusių melagingų faktų, rašoma pranešime spaudai. Karantino įvedimas ir visuomeninio gyvenimo persikėlimas į internetą itin suaktyvino dezinformaciją apie koronavirusą, mano „Demaskuok.lt“ analitikas Algirdas Kazlauskas.

Lietuva ir bendramintės šalys dėl koronaviruso krizės ragina Europos Sąjungos (ES) institucijas atidėti prieštaringai vertinamo vežėjų veiklą reglamentuojančio Mobilumo paketo svarstymą ir priėmimą, kol nesibaigs pandemija ir nebus įvertintas jos poveikis transporto sektoriui.

Prezidentas Gitanas Nausėda sako, kad situacija dėl koronaviruso plitimo Lietuvoje yra valdoma, o šiuo metu svarbiausia yra visuomenės susitelkimas. Prezidente, lietuviai su rūpesčiu stebi koronaviruso plitimą, su nerimu žvelgia į ateitį. Kokiems scenarijams šiandien turėtų ruoštis Lietuvos visuomenė? Šiuo metu situacija yra tokia, kad mes jaučiame gana staigų užsikrėtimų skaičiaus didėjimą.

Europos Sąjungos lyderiai antradienį pritarė Europos Komisijos lyderės Ursulos von der Leyen siūlymui 30 dienų suvaržyti atvykimą į Bendriją dėl koronaviruso pandemijos, pranešė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Šalys susitarė, kad į bloką bus draudžiama atvykti visiems asmenims, išskyrus Europos laisvosios prekybos asociacijai (EFTA) priklausančių valstybių ir Jungtinės Karalystės piliečiams, sakė A. Merkel.

Investicijoms Baltijos šalių smulkiajam verslui planuojama suteikti paskolų už 10 mln. eurų. Apie tai paskelbė Europos investicijų fondas (EIF) ir nebankinių verslo paskolų teikėja „Noviti Finance“ pasirašė bendradarbiavimo susitarimą. Pagal šį susitarimą labai mažos įmonės ir ūkininkai galės lengviau gauti iki 25 tūkst. eurų dydžio finansavimą.

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderis Ramūnas Karbauskis teigia kol kas neskubėsiantis trauktis iš Seimo Kultūros komiteto vadovo pareigų. „Pagrindinis motyvas, kodėl turiu trauktis, tai yra kelionės po Lietuvą, daugiau laiko turėti tam dalykui. Šiandien viskas yra atšaukta, dėl to tokios skubios neliko“, – antradienį Seime žurnalistams sakė politikas, paklaustas, kada atsistatydins iš Kultūros komiteto pirmininko pareigūnų.

Kipre pirmadienį buvo patvirtinti du pirmieji naujojo koronaviruso atvejai, tad jo sukeliama liga COVID-19 jau yra paveikusi visas 27 Europos Sąjungos šalis. Kipro sveikatos ministras Konstantinas Joanas vėliau pirmadienį planuoja spaudos konferenciją dėl „dviejų patvirtintų koronaviruso atvejų“ šioje Viduržemio jūros saloje, sakoma vyriausybės spaudos tarnybos pranešime.

Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas ir Europos Sąjungos aukšto rango pareigūnai Briuselyje pirmadienį turi surengti derybas dėl migracijos krizės, Vokietijai paskelbus, kad blokas galvoja priimti 1,5 tūkst. pabėgėlių vaikų. Dešimtys tūkstančių prieglobsčio prašytojų jau savaitę bando kirsti Graikijos sausumos sieną su Turkija, Ankarai paskelbus, kad ji nebetrukdys žmonėms patekti į Europos Sąjungą. Turkija, kurioje yra maždaug 4 mln.

Europos šalių sveikatos apsaugos ministrai penktadienį surengė krizines derybas, kuriose tariamasi, kaip sulėtinti naujojo koronaviruso plitimą, Europos Sąjungai ieškant būdų, kaip užsitikrinti pakankamas medicininių apsaugos priemonių  atsargas.     „Virusas jau Europoje. Dabar mūsų užduotis – sulėtinti ir sustabdyti jo plitimą“, – sakė Vokietijos sveikatos apsaugos ministras Jensas Spahnas, kolegoms iš 27 Bendrijos valstybių susirinkus į susitikimą.

Europos Sąjunga dar metams pratęsė sankcijas buvusiam Ukrainos prezidentui Viktorui Janukovyčiui ir jo bendražygiams, trečiadienį Briuselyje naujienų agentūrai „Interfax“ pranešė vienas diplomatinis šaltinis, bet daugiau detalių nepateikė. Anksčiau paaiškėjo, kad Ukrainos ekspremjeras Mykola Azarovas ir buvęs energetikos ministras Eduardas Stavickis išbraukiami iš „juodojo“ sąrašo ir kad sankcijos V. Janukovyčiaus sūnui Oleksandrui gali būti pratęstos tik pusmečiui.

Europos Sąjunga ima taikyti spartesnio sprendimų priėmimo procedūrą, turinčią padėti koordinuoti atsaką į naujojo koronaviruso protrūkį ir sudaryti sąlygas dalyvauti blokui nepriklausančioms šalims, tokioms kaip Didžioji Britanija.

Šiandien Europos Komisija (EK) skelbia kiekvienai Europos Sąjungos valstybei narei skirtas ataskaitas, kuriose bus išanalizuoti jų ekonominiai ir socialiniai iššūkiai. Lietuva ne išimtis. Pavasarį ataskaitos virs rekomendacijomis, kurias vyriausybė rudenį turės įtraukti į Lietuvos reformų planus ir kitų metų nacionalinį biudžetą. Tačiau pristatytos ataskaitos dar turės nueiti ilgą kelią, kol bus patvirtintos kaip rekomendacijos.

Europos Sąjungos (ES) šalių vadovams nepavyko susitarti dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, išsiskyrus nuomonėms dėl jo dydžio ir prioritetų. Valstybės narės penktadienio vakarą atmetė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Charleso Michelio pateiktą pasiūlymą. Lietuvai derybose atstovavęs prezidentas Gitanas Nausėda tikisi, kad biudžetas bus patvirtintas per artimiausius porą mėnesių.

Prezidentas Gitanas Nausėda ir kitų Europos Sąjungos šalių vadovai penktadienio vakarą ėmė derinti naują kompromisinį pasiūlymą dėl 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, kuriuo šiek tiek mažinamos bendros išlaidos. Naujausią projektą, vadinamą „techniniu dokumentu“, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis delegacijoms pateikė apie pusę septynių vakaro Lietuvos laiku, pranešė diplomatiniai šaltiniai.

Europos Sąjungos vadovai penktadienį Briuselyje pradėjo derinti kompromisinį pasiūlymą dėl naujojo 2021-2027 metų bendrijos biudžeto, tačiau kol kas lieka neaišku, ar artimiausiomis dienomis pavyks jį patvirtinti. BNS žiniomis, galimą kompromisą penktadienio popietę Baltijos šalių vadovai atskirame susitikime aptarė su premjerais iš Austrijos, Danijos, Nyderlandų ir Švedijos – „taupiuoju ketvertu“ vadinamų valstybių, kurios griežčiausiai reikalauja sumažinti išlaidas.

Europos Sąjunga antradienį paragino Rusiją nedelsiant panaudoti savo įtaką ir užkirsti kelią tolesniems susirėmimams Luhansko srityje.  „Šios dienos pranešimai apie karinę eskalaciją prie Zolotės miesto, panaudojant Minsko susitarimais uždraustus mirtinus ginklus, kelia ypatingą susirūpinimą“, – Europos išorės veiksmų tarnybos (EIVT) atstovo pareiškime, antradienį gautame naujienų agentūros „Interfax“.  „Šie Rusijos palaikomų ginkluotų grupuočių bandymai atakuoti visiškai prieštarauj...

Artėjant lemiamoms deryboms dėl būsimo Europos Sąjungos (ES) biudžeto, Briuselis pažadėjo skirstant lėšas atsižvelgti į Lietuvos gyventojų skaičiaus sumažėjimą, tačiau kol kas lieka neaišku, kiek tai leistų sušvelninti drastišką europinės paramos apkarpymą. BNS žiniomis, Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Charlesas Michelis išlygą skirti kompensaciją šalims, kurios patyrė spartų gyventojų skaičiaus sumažėjimą, įtraukė į naują pasiūlymą dėl 2021-2027 metų biudžeto.

Šveicarijai planuojant skirti Lietuvai maždaug 70 mln. eurų finansinę paramą, Vyriausybė trečiadienį nutarė pradėti derybas su šia šalimi. Didžiausią paramos dalį Lietuva nori skirti sveikatos apsaugai.  „Pirmuoju numeriu siūlome numatyti sveikatos apsaugai – tai tikrai labai svarbus prioritetas, kuriam norime skirti didžiausią finansavimo dalį. (...) Antras būtų pameistrystė ir kitos praktinio mokymo formos“, – Vyriausybės posėdyje kalbėjo finansų ministras Vilius Šapoka.

Pasitikėjimas NATO Lietuvoje per pastarąjį dešimtmetį augo, kai tuo metu Vokietijoje ir Prancūzijoje – smuko, teigiama šią savaitę paskelbtoje „Pew Research Center“ analizėje. Tyrimų centro duomenimis, 2019 metais Lietuvoje Aljansą palankiai vertino 77 proc. apklaustųjų, 2007 metais tokių žmonių buvo 59 procentai.

Europos Sąjunga ketvirtadienį naujo koronaviruso protrūkiui aptarti rengia neeilinį sveikatos apsaugos ministrų susitikimą, kuriame dalyvaus Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) pasiuntinys. Kol kas Europoje užregistruota tik maždaug 30 užsikrėtimo naujuoju virusu atvejų, bet PSO perspėja, kad virusas už Kinijos ribų gali pradėti plisti sparčiau. „Dabar laikas suvienyti jėgas ir sustabdyti šią epidemiją“, – sakė už krizių valdymą atsakingas eurokomisaras Janezas Lenarčičius.

Europa išleis daugiau nei 100 mlrd. eurų „nereikalingai“ gamtinių dujų infrastruktūrai, trečdaliu padidindama savo importo pajėgumus ir kartu sukeldama pavojų klimato tikslų įgyvendinimui, parodė antradienį paskelbtas tyrimas. Pirmajame tokio pobūdžio tyrime „Global Energy Monitor“ (GEM) ekspertų grupė apžvelgė siūlomus gamtinių dujų infrastruktūros projektus visoje Europos Sąjungoje ir Didžiojoje Britanijoje, įskaitant elektrines, importo terminalus ir vamzdynus.

Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT) artimiausiu metu ketina atlikti tyrimą dėl Lietuvoje parduodamų elektrotechnikos prekių kokybės, teigia teisingumo ministras Elvinas Jankevičius. „Šiandien vartotojų asociacijos turi skundų ir dėl elektrotechnikos nemažai, todėl siekdami išsklaidyti mitą arba jį patvirtinti, kad ir elektrotechnikos prekės yra prastesnės kokybės nei kitose valstybėse, mes atliksime preliminarų prevencinį tyrimą“, – BNS sakė ministras.

Jungtinė Karalystė penktadienį, 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku baigė 47 metus trukusią narystę Europos Sąjungoje po ilgiau kaip pusketvirtų metų trukusių ginčų ir atidėliojimų. Žemiau apžvelgiame permainingo „Brexito“ proceso pagrindinius momentus. Išstojimo šalininkų stovyklos pergalė Per 2016 metų birželio 23-ąją surengtą referendumą, vainikavusį dešimtmečius trukusius ginčus dėl ryšių su Europa, britai 52 proc. prieš 48 proc.

Europos Sąjungos pareigūnai penktadienį nuleido Jungtinės Karalystė vėliavas prie Europos Parlamento pastatų Briuselyje ir Strasbūre, taip pat prie Europos Tarybos būstinės. Britanijos vėliavos prie Bendrijos pagrindinių institucijų pastatų simboliškai buvo pašalintos likus keturioms valandoms iki JK oficialaus išstojimo iš bloko vidurnaktį Briuselio (1 val. Lietuvos) laiku. Vietoje Britanijos vėliavų buvo iškelta mėlyna Europos Sąjungos vėliava su geltonomis žvaigždėmis.

„Brexitas“ yra „istorinis perspėjimo ženklas“ Europos Sąjungai, penktadienį, likus kelioms valandoms iki Jungtinės Karalystės išstojimo iš Bendrijos, pareiškė Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas. „Šis pasitraukimas šokiruoja. Tai yra istorinis perspėjimo ženklas, kurį privalo... išgirsti visi Europoje ir [kurį privalome] apmąstyti“, – kalbėjo prancūzų lyderis per trumpą kreipimąsi per televiziją.

Jungtinė Karalystė skaičiuoja paskutines dienas Europos Sąjungoje. Po daugiau nei trejus metus trukusios politinės sumaišties europarlamentarai uždegė žalią šviesą „Brexitui“ ir atsisveikina su Jungtine Karalyste. Europarlamentarai susikibę už rankų jautriai traukia škotišką atsisveikinimo dainą. Europos Parlamentas galutinai uždegė žalią šviesą „Brexitui“ – tad rytoj išauš paskutinė Jungtinės Karalystės diena Europos Sąjungoje. „Noriu panaudoti garsios britų poetės žodžius.

Europos Sąjungos Taryba ketvirtadienį rašytine procedūra ES vardu patvirtino Jungtinės Karalystės pasitraukimo iš Bendrijos susitarimą, pranešė Tarybos spaudos tarnyba. „Tai įvyko sausio 29-ąją Europos Parlamentui balsavimu pritarus [susitarimui], o sausio 24-ąją išstojimo susitarimą pasirašius ES ir Jungtinei Karalystei“, – sakoma pranešime. Jame pabrėžiama, kad susitarimas įsigalios JK išstojus iš ES penktadienį 23 val. Grinvičo (šeštadienį 1 val. Lietuvos) laiku.

Europos Parlamentas trečiadienį galutinai uždegė žalią šviesą „Brexitui“, per balsavimą Briuselyje ratifikavęs susitarimą dėl Jungtinės Karalystės išstojimo iš Europos Sąjungos sąlygų.

Europos Sąjungos piliečiai šią savaitę dviem prancūzų lėktuvais bus evakuoti iš Kinijos Uhano miesto, atsidūrusio mirtinai pavojingo viruso protrūkio epicentre, antradienį paskelbė Europos Komisija. „Pradiniai skaičiai rodo, kad maždaug 250 Prancūzijos piliečių bus išskraidinti pirmuoju lėktuvu, o daugiau kaip 100 ES piliečių iš kitų šalių sės į antrą lėktuvą. Tai pirmas prašymas padėti, o artimiausiomis dienomis jų gali būti daugiau“, – sakoma pranešime.

Praėjusį dešimtmetį itin išpopuliarėję socialiniai tinklai ne tik keičia mūsų bendravimo ypatumus, formuoja gyvenimo būdą, bet turi įtakos ir politiniams ar net finansiniams sprendimams. Vien „Facebook“ platforma naudojasi maždaug kas trečias žmogus pasaulyje, kurie kartu kas minutę išsiunčia daugiau nei 30 milijonų žinučių. Socialinių tinklai įneša naujų spalvų šimtmečius besiformavusiai darbo sąvokai, tačiau jų naudojimo mastas kelia ir rizikas, kurias dažnai esame linkę nustumti į šalį.

Kada lietuviai gyvens taip oriai kaip Vakarų Europos šalių gyventojai? Lietuvos banko duomenimis, mūsų šalis pavyzdingai stiebiasi link Europos Sąjungos vidurkio, tačiau pragyvenimo lygiu Vakarų Europos šalis pasiekti galėtume tik po gerų 20 metų. Ir tai tik tuo atveju, jei Lietuvos ūkis augtų panašiai kaip pastarąjį dešimtmetį. Ekonomistai atsargesni, jų teigimu, dešimtmečiai dar negarantuoja, kad pasivysime geriau gyvenančius europiečius.

Ateinantys septyneri metai Lietuvai gresia gerokai apkarpytu Europos Sąjungos finansavimu. Jau anksčiau prezidentu Gitanu Nausėda susitikę ministrai pareiškė, kad Lietuva neišvengs „šoko terapijos“, jei gerokai susitrauks europinių pinigų maišas. Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, dėl to gali sulėtėti ekonomikos augimas, taip pat daugelis reikšmingų projektų gali netekti finansavimo. O Valstybės kontrolė valdžiai turi priekaištų ir dėl neefektyviai panaudojamų europinių lėšų.

Nuo rugsėjo šalies profesinėse mokyklose bus steigiama 40 naujų etatų neformaliam mokymui, penktadienį pranešė Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. „Tai kaip kursai suaugusiems ir jaunimui. Jie nesuteikia kvalifikacijos, jų metu įgyjama tam tikrų profesinių įgūdžių, pavyzdžiui, kloti plyteles ar kepti pyragus“, – BNS perduotame komentare cituojamas viceministras Arūnas Plikšnys. „Tai lankstus modelis iškart prisitaikyti darbo rinkoje, išmokti to, ko reikia būtent tai darbo vietai.

  Graikų aukšto rango teisėja Ekaterini Sakelaropulu trečiadienį bus patvirtinta Graikijos prezidente ir prisidės prie Europos Sąjungos šalims vadovaujančių moterų grupelės. Parlamentui patvirtinus jos paskyrimą, 63 metų E. Sakelaropulu taps pirmąja moterimi Graikijoje, užėmusia šį didele dalimi reprezentacinį postą. Europos Sąjungoje yra ir daugiau lyderių moterų, neskaitant karalienių.

Pragyvenimo lygio atotrūkį nuo Europos Sąjungos (ES) vidurkio Lietuva per pastaruosius du dešimtmečius sumažino  daugiau nei perpus. Lietuvos banko analizė rodo, kad tai geriausias rezultatas tarp visų naujųjų ES narių. Visgi ekspertai teigia, kad norint pasivyti ES ekonominės gerovės vidurkį, Lietuvai reikės įveikti dar nemažai iššūkių. Bendrasis vidaus produktas (BVP) vienam gyventojui pagal perkamosios galios standartus Lietuvoje 1995 m. siekė tik 33 proc. ES vidurkio.

Elektrą gaminantys gyventojai ir kiti vartotojai jau gali pretenduoti į 9 mln. eurų ES paramą saulės elektrinėms. Energetikos ministerijos teigimu, pernai buvo pasiektas tokių vartotojų proveržis – jų skaičius patrigubėjo. To tikimasi ir šiemet.   Po 4,5 mln. eurų paramos bus skirta saulės elektrines individualiuose namuose įsirengiantiems bei įsigyjantiems nutolusias elektrines gyventojams.

Lietuvos gyventojai labiausiai pasitiki Europos Sąjunga (ES) tarp visų bendrijos gyventojų, rodo nauja paskelbta Eurobarometro apklausa. Tyrimo metu pasitikėjimą ES išsakė 66 proc. respondentų – 23 procentiniais punktais daugiau nei vidutiniškai ES. Europos Sąjunga nepasitiki kas penktas lietuvis (21 proc.