euro zona

Pasibaigus antrajam šių metų ketvirčiui valstybių skolos santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) euro zonoje pasiekė 90,0 proc., palyginti su 88,2 proc. BVP rodikliu po pirmojo ketvirčio. Visoje Europos Sąjungoje (ES) skola padidėjo nuo 83,5 iki 84,9 proc. BVP. Palyginus su antruoju praėjusių metų ketvirčiu, valstybių skola išaugo ir euro zonoje (nuo 87,1 iki 90,0 proc.), ir visoje ES (nuo 81,4 iki 84,9 proc.). Antrojo ketvirčio pabaigoje Lietuvos skola sudarė 44 mlrd. 157 mln.

Naujasis 500 mlrd. eurų vertės euro zonos gelbėjimo fondas susidūrė su nauju iššūkiu - Europos Sąjungos (ES) Aukščiausiasis teismas turės nutarti, ar fondas nepažeidžia ES įstatymų ir dabartine savo forma neturėtų būti uždraustas. Nepriklausomo Airijos parlamento nario Thomas'o Pringle'o skundas teismą pasiekė antradienį. ES Aukščiausiasis teismas turi galią sustabdyti Europos stabilumo mechanizmo (ESM) veiklą.

Interviu su „Swedbank“ vyriausiuoju ekonomistu Nerijumi Mačiuliu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Vokietijos dienraštis „Sueddeutsche Zeitung“ trečiadienį rašo, kad Graikija turės papildomus dvejus metus, per kuriuos turės stiprinti biudžetą. Apie tai esą rašoma Graikijos ir tarptautinių kreditorių supratimo memorandumo juodraštyje. Graikijos vyriausybė dabar turės laiko iki 2016 metų subalansuoti biudžeto deficitą, kad jis siektų planinį Europos Sąjungos (ES) 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) rodiklį.

Prancūzijos verslo pasitikėjimas smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei trejus metus, nes menkas euro zonos ekonomikų augimas neigiamai atsiliepė eksportui, o dėl didesnių mokesčių sumažėjo vidaus paklausa. Remiantis nacionalinio statistikos biuro „Insee“ duomenimis, verslo pasitikėjimas sumažėjo nuo 90 punktų praėjusį mėnesį iki 85 punktų spalį - žemiausio lygio nuo 2009 metų rugpjūčio. „Bloomberg“ ekonomistai tikėjosi, kad pasitikėjimas sieks 90 punktų.

Lietuvoje viešintis žymus Lenkijos ekonomistas Leszekas Balcerowiczius savo paskaitoje Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute gyrė Lietuvos sprendimus krizės metu ir pareiškė, kad jokio reikalo keisti dabartinę politiką nėra. Buvęs Lenkijos finansų ministras pažėrė kritikos gerovės valstybei ir patikino, kad kiekviena valstybė savo ekonomines problemas privalo išspręsti pati.

Euro zonos šalių lyderiai pasidžiaugė Graikijos pasiekta pažanga vykdant finansinio sveikimo programą, teigiama Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimo, vykstančio Briuselyje, pranešime. 17 šalių vyriausybių ir valstybių vadovai įvertino „Graikijos vyriausybės ryžtingumą“ bei „ženklias graikų tautos pastangas“ ir leido suprasti, kad netrukus Atėnai gaus pirmąją finansinės paramos dalį.

Europos Sąjungos (ES) ekonomikos ir pinigų reikalų komisaras Ollis Rehnas ketvirtadienį pareiškė, kad, jeigu laikysis dabartinės ekonomikos krypties, Latvija prie euro zonos gali prisijungti 2014 metais. „Įmanoma, kad jie prisijungs 2014 metais.

Italijos finansų ministras Vittorious Grillis mano, kad Graikijai prireiks daugiau laiko įgyvendinti reformas ir sustiprinti savo ekonomikos būklę, tačiau iš euro zonos ji nepasitrauks. „Ji tikrai gali ir bus išsaugota. Akivaizdu, kad restruktūrizacijos procesas yra dar sudėtingesnis nei mūsų, tačiau alternatyvų nėra. Tikrai prireiks daugiau laiko, bet Graikija bus išsaugota“, – Italijos žiniasklaidai sakė V. Grilli.

Nobelio ekonomikos premijos laureatas Josephas Stiglitzas mano, kad Graikija ir Ispanija skendi „ne recesijoje, o depresijoje“ ir dėl jų ekonominio nuosmukio kaltina griežtas taupymo priemones, informuoja AFP. J. Stiglitzas taip pat sakė, kad Tarptautinio valiutos fondo(TVF) prognozės dėl euro zonos ūkio augimo yra pernelyg optimistiškos. Fondas numato, kad euro zonos ūkis šiemet susitrauks 0,4 proc., o kitąmet išaugs 0,2 proc.

Estai europinę valiutą jau turi, kaimynai latviai eurą žada įsivesti 2014-aisiais, o lenkai bendros Europos valiutos sukūrimą pavadino klaida. Lietuvos ekonomistai ne tokie drąsūs kaip broliai latviai – pasak jų, mūsų šalis eurą įsivesti galėtų 2016–2017 m. Norint prisijungti prie euro zonos, Lietuvai būtina laikytis Mastrichto kriterijų. Tai reiškia tolesnį biudžeto deficito ir išlaidų mažinimą bei daug rimtesnę nei dabar valdžios institucijų kovą su infliacija.

Likus mėnesiui iki galutinių derybų dėl Europos Sąjungos biudžeto 2014–2020 metams, Europos politikai vis dar neranda sprendimo, koks jis turėtų būti. Vieną svarbiausių Europos Sąjungos valstybių uždavinių – derybas dėl bendro biudžeto – užgožia euro zonos problemų sprendimas. Pokalbiai dėl Europos Sąjungos biudžeto vis nejuda iš vietos, nors derybas siekta baigti dar iki metų pabaigos, o tam beliko vos pora mėnesių.

Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble prieš šią savaitę vyksiantį Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikimą paragino gilinti Europos integraciją ir sukurti naujo komisaro pareigybę bei keisti Europos Parlamento sprendimų priėmimo tvarką. Dėl tokios reformos išryškėtų dviejų greičių Europos tendencija. "Turime daryti didesnius žingsnius fiskalinės sąjungos kryptimi. Turime pasinaudoti šia galimybe", - grįždamas iš kelionės Azijoje žurnalistams sakė W. Schaeuble.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugpjūtį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 6,6 mlrd. eurų, palyginti su -5,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas pakilo 3,7 proc., o importas - 2,1 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugpjūtį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -22,1 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų rugpjūtį, palyginti su liepa ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje padidėjo 0,6 proc., o visoje ES – 0,3 proc. Liepą pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,6 ir 1,0 proc. 2012 metų rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 1,8 procento.

Bendras Europos šeimų turtas nuo praėjusiųjų metų vidurio iki šių metų vidurio sumažėjo beveik 11 trilijonų dolerių. Priežastis ta pati – besitęsianti euro zonos skolų krizė. Nepaisant to, tyrimas parodė, kad milijonieriai dėl šių tendencijų nenukenčia. Per artimiausius penkerius metus savo kaip milijonierių statusą įtvirtins 46 milijonai pasaulio žmonių.

Latvijos prisijungimas prie euro zonos 2014 metais - teisingas žingsnis ir vyriausybė turi stengtis tuo įtikinti gyventojus, teigia Europos Sąjungos (ES) komisaras Andris Piebalgas. Interviu agentūrai LETA komisaras pabrėžė, kad jis vienareikšmiškai palaiko prisijungimą prie euro zonos. „Aš nematau nė vieno šio sprendimo minuso, - sakė A. Piebalgas.

Bendra Europos valiuta yra blogesnis aukso standarto variantas, o geriausia išeitis iš krizės yra sudaužyti euro zoną į gabalėlius, teigia dienraščio „The Guardian“ ekonomikos redaktorius Larry Elliotas. Buvęs JK konservatorių lyderis Williamas Hague narystę euro zonoje palygino su įkalinimu degančiame pastate be atsarginio išėjimo. Dabar graikai gali paliudyti, kad šis apibrėžimas tikslus.

Šį šeštadienį per spaudos konferenciją Maltoje Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso teigė, jog konkretūs sprendimai, užtikrinantys bendros valiutos tvirtumą, reikalingi jau šį mėnesį. „Europos šalių vyriausybės negali prarasti budrumo, jos turi sustiprinti integraciją“, – sakė žurnalistams J. M. Barroso, susitikęs su Maltos ministru pirmininku Lawrence'u Gonziu 5 +5 susitikime tarp penkių Pietų Europos tautų ir penkių Šiaurės Afrikos valstybių.

Europos lyderiams besiginčijant, kaip suvaldyti euro zonos skolų krizę, 14 Afrikos Užsachario šalių galėtų pamokyti juos, kaip išlaikyti disciplinuotą ir stabilią valiutos sąjungą, rašo BBC. Šių šalių bendra valiutos sistema, CFA frankas, garantuoja žemą infliaciją, išlaiko investuotojų pasitikėjimą ir pastaraisiais metais užtikrino tokį ekonomikos augimą apie kurį Europa gali tik pasvajoti.

Trečiadienį Europos Komisija (EK) priėmė Antrąjį bendrosios rinkos aktą, kuriame išskirta 12 esminių priemonių, kurios skirtos esamai ekonominei krizei išspręsti. „Vieninga rinka Europos piliečiams ir verslui gali suteikti daugiau“, - spaudos konferencijoje teigė už vidaus rinką ir paslaugas atsakingas EK narys Michelis Barnier. Anot jo, naujasis aktas ragina polinių sprendimų priėmėjus imtis veiksmų, susikoncentruoti ir demonstruoti rezultatus.

Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovė Christine Lagarde per interviu žiniasklaidai pirmadienį pareiškė, kad neapibrėžtumas dėl euro zonos finansinės krizės ir vadinamojo „fiskalinio skardžio“ Jungtinėse Valstijose (kitų metų pradžioje šioje šalyje numatomo biudžeto išlaidų mažinimo ir mokesčių didinimo) lemia pasaulio ekonomikos lėtėjimą.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, 2012 m. rugpjūčio mėn. nedarbo lygis euro zonoje, atsižvelgiant į sezoninius svyravimus, sudarė 11,4 proc. Šis rodiklis išliko stabilus, palyginti su šių metų liepos mėn. Visoje ES nedarbas 2012 m. rugpjūtį sudarė 10,5 proc., ir, palyginti su liepa, nekito. Nedarbo lygis ir euro zonoje, ir visoje ES padidėjo, palyginti su 2011 m. rugpjūčiu: tada jis atitinkamai sudarė 10,2 proc. ir 9,7 proc. 2012 m. rugpjūčio mėn.

Po rekordinių augimo tempų 2011 m., remiantis patikslintais duomenimis, Estijos ekonomikos augimas siekė 8,3 proc., tačiau 2012 m. šalies ekonomika žymiai sumažino savo apsukas. 2012 m. antrąjį ketvirtį BVP augimo tempas sulėtėjo iki 2,2 proc. „Danske“ banko ekonomistai prognozuoja, kad Estijos BVP augimas šiais metais sulėtės iki 2,3 proc.

Vilniuje apsilankė lietuvių kilmės ekonomistas iš JAV Douglasas Casey, kuris tikina, kad Europos Sąjunga (ES) yra pasmerkta žlugti. Beveik prieš metus apie tai yra pareiškęs ir žinomas Lietuvos politikas, Darbo partijos (DP) pirmininkas Viktoras Uspaskichas, o Vyriausybės galva Andrius Kubilius, viešėdamas Kinijoje rugsėjo vidury, skaitė paskaitą Pekino universitete, kurios metu pastebėjo, kad Europa vystosi nuo vienos krizės iki kitos, ir iš kiekvienos krizės išeina sustiprėjusi.

Tie, kas mano, kad euro zona gali subyrėti, be reikalo to tikisi, interviu televizijos kanalui „Russia Today“ pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris. Pasak jo, euro zonos narių pagrindiniai rodikliai (tokie kaip valstybės skolos dydis arba biudžeto deficitas) yra geresni nei Jungtinių Valstijų, Japonijos arba Didžiosios Britanijos, o euras vis dar yra viena stabiliausių pasaulyje valiutų.

Politinės valios kriterijus gali palikti Lietuvą už durų siekiant euro, konstatuoja SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda. Jo teigimu, 2014-aisiais gali susiklostyti tokia situacija, kad mūsų kaimynės Latvija ir Estija jau turės eurą, o Lietuva jo įsivedusi nebus ne tik dėl Mastrichto kriterijų neatitikimo, bet ir politinės valios stokos. „Galiu įsivaizduoti, kad biudžeto deficitas šiais metais bus mažesnis nei 3 proc.

Europos Komisijos (EK) siūlymai dėl bankų sąjungos sulaukė silpno valstybių narių pritarimo. Debatuose daugiausiai dėmesio sulaukia Europos centrinio banko (ECB) galios lyginant su nacionalinėmis bankų valdybomis, kiek galių liks Europos bankų valdybai (EBA) ir krizės valdymo priemonės.

Latvijos finansų ministras Andris Vilkas penktadienį sakė, kad šalis negali elgtis kaip strutis - įkišti galvą į smėlį ir laukti, kol euro zona išspręs savo problemas. Kalbėdamas Baltijos finansų forume ministras pripažino, kad teoriškai Latvija gali rinktis iš dviejų scenarijų. Tačiau šalis turi pasirinkti kelią, vedantį į euro zoną, nes antrasis scenarijus yra neaiškus. Neaišku, ar Latvija nemėgsta euro, euro zonos valstybių ar nemano, kad euro zona yra konkurencinga.

Lietuva yra viena stipriausių šalių Europoje – taip teigia šalyje viešintis „Swedbank“ prezidentas ir valdybos pirmininkas Michaelas Wolfas. Jis teigia, kad šalies gyventojai turi galimybių skolintis, tačiau po ekonominės krizės tą daro vangiai. Pagrindine bankų klaida prieš krizę M. Wolfas įvardija jų požiūrį: visas rinkas jie vertino vienodai.

Lenkijos ekonomikos viceministras Andrzejus Dycha, lankydamasis Vilniuje, su Lietuvos atstovais aptarė dvišalius ekonomikos, prekybos, transporto, energetikos bei investicinius klausimus. Naujienų agentūra ELTA viceministro teiravosi apie Lietuvos vaidmenį Lenkijos ekonomikoje, euro zonos problemas galimus jų sprendimo būdus ir apie abiejų valstybių investicinę aplinką.

Augant nepasitikėjimui šalies bankininkystės sistema ir gilėjant euro zonos skolų krizei, Didžiosios Britanijos miestas Bristolis įveda savo valiutą – Bristolio svarą, kuri, tikimasi, skatins vietos verslo plėtrą ir palengvins kompanijoms konkurenciją su tarptautinėmis korporacijomis. Bristolio svarą vietos įmonėms buvo planuojama įvesti gegužę, tačiau dėl didelio susidomėjimo šia permaina nuspręsta ją pristatyti tik rugsėjo 19 dieną.

Spartėjantis indėlių atsiėmimo iš keturių Europos valstybių tempas kelia pavojų ekonomikos augimo atsigavimui ir kenkia pagrindiniam bendros valiutos sistemos principui – integruotai finansinei sistemai. Remiantis „Bloomberg“ duomenimis, per 12 mėnesių laikotarpį, pasibaigusį liepos 31 d., iš bankų Ispanijoje, Portugalijoje, Airijoje ir Graikijoje iš viso atsiimta 326 mlrd. eurų. Sunki Airijos ir Graikijos bankų būklė pernai įsivyravo ir Ispanijoje bei Portugalijoje.

Maža, turtinga, į Vakarus palinkusi Slovėnija 2004 m. Europos Sąjungoje buvo sutikta išskėstomis rankomis, o po trijų metų ji beveik nepastebimai prisijungė ir prie euro zonos. Tačiau po penkerių metų, du milijonus gyventojų turinti šalis gali tapti pirmąja buvusia komunistine ES valstybe, kuriai prireiks finansinės paramos, rašo „The New York Times“. Slovėnijos premjeras Janezas Jansa praeitą mėnesį įspėjo, kad bėdos dėl skolų gali priversti jį kreiptis į ES pagalbos.

Euro zonos krizė jau palietė milijonus Europos Sąjungos gyventojų. Tačiau ne visiems ji sukelia tik sunkumų – kol investuotojai ir nekilnojamojo turto (NT) pirkėjai su nerimu laukia, eksportuotojams atsiveria naujų galimybių.

Europos automobilių pardavimai sausio-rugpjūčio mėnesiais sumažėjo 7,1 proc. – taip rinka skaudžiai reagavo į euro zonos skolų krizės ekonominius padarinius. Kaip rodo antradienį Europos automobilių gamintojų asociacijos (ACEA) duomenys, rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu prieš metus, naujų automobilių įregistruota 8,9 proc. mažiau, o šių metų liepą – 7,8 proc. mažiau nei 2011 m. liepą.

Europos Komisijos (EK) prezidentas Jose Manuelis Barroso paragino Vokietijos piliečius nesirūpinti dėl savo indėlių sąskaitų saugumo po pranešimų apie ES bankų įstatymų reformą. Apie tai jis pareiškė interviu Vokietijos žiniasklaidai. „Aš nenoriu, kad indėlių sąskaitos Vokietijoje būtų naudojamos kaip analogiškų sąskaitų Ispanijoje garantija. Tai beprotybė. Mes siekiame padidinti viso euro zonos bankininkystės sektoriaus stabilumą.

Argumentai prieš euro įvedimą Latvijoje – emociniai, o ne ekonomiškai pagrįsti, Rygos konferencijos sesijoje „Kodėl reikia kovoti už eurą?“ pareiškė Latvijos ministras pirmininkas Valdis Dombrovskis. Komentuodamas paskutinės apklausos rezultatus, kurie skelbia, kad prisijungimą prie euro zonos palaiko tik 13 proc. Latvijos gyventojų, jis pareiškė, jog tai susiję su krize euro zonoje, apie kurią mes girdime daug ir dažnai.

Europos Komisija (EK) siūlo euro zonoje kurti vieningą bankų sistemą. EK komisaras Algirdas Šemeta, kalbėdamas apie šį pasiūlymą, LRT Televizijai sakė, kad vieninga sistema smarkiai pagerintų bankų priežiūros kokybę, o paprastam Lietuvos žmogui tai garantuotų saugumą. – Kuo, Jūsų manymu, yra svarbus Europos Komisijos pasiūlymas kurti vieningą bankų sistemą? Susidaro toks įspūdis, kad yra kuriama didelio mąsto reforma.

Laikytis sąlygų, kurias iškėlė Vokietijos valdžia, kad įsigaliotų antikrizinis euro zonos fondas ESM, nekils sunkumų. Tokią nuomonę penktadienį išsakė Vokietijos finansų ministras Wolfgangas Schaeuble. Pasak W. Schaeuble, Vokietijos įsipareigojimai neviršys 190 mlrd. eurų, net jeigu kuri nors šalis - fondo dalyvė - nesugebės sumokėti savo indėlio. Tokiu atveju bus sumažintas paties ESM dydis, pažymėjo ministras.

44,3 mlrd. litų – tokią sumą liepą pasiekė ir rekordus pagerino bendrasis indėlių portfelis, vien per mėnesį išaugdamas per 600 mln. litų, kai paskolų portfelis, atvirkščiai, susitraukė daugiau nei milijonu, iki 53,9 mlrd. litų. Tiesa, panaši padėtis susiklostė ir Švedijos bankuose. Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentas Stasys Kropas tokį reiškinį jau pakrikštijo netipiška indėlių krize, bankų įsipareigojimai klientams didėja, o pinigai neįdarbinami.

Pastaruoju metu Europą gaubia niūrūs ekonomikos debesys ir nieko gero nežadančios prognozės. Tačiau kai kurie ekspertai įžvelgia teigiamų aspektų. Euro zonos krizės paveiktos valstybės vos suduria galą su galu bandydamos įgyvendinti joms primestas taupymo priemones.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume įgauti daugiau pasitikėjimo ir tikėti euru“, - sakė Zhu Minas per Pasaulio ekonomikos forumo renginį Kinijoje.

Vienas iš keturių Tarptautinio valiutos fondo (TVF) vadovės pavaduotojų Zhu Minas antradienį sakė, kad euro zonos skolų krizė dar toli gražu nesibaigė ir kad Europa turi ir toliau tikėti bendros valiutos ateitimi, informuoja CNBC. „Iš esmės manau, kad krizė dar nesibaigė. Dabar ji įpusėjusi, ir mums dar yra ką nuveikti, tačiau judame teisinga linkme, o tai labai svarbu. Turėtume tikėti ir turėtume tikėti euru“, - Pasaulio ekonomikos forumo renginyje Kinijoje sakė Zhu Minas.

Naujoje Pasaulio banko ataskaitoje teigiama, kad Rytų Europa turi pažaboti šešėlinę ekonomiką, kad atsilaikytų prieš siaučiančią Europos skolų krizę ir skatintų augimą, informuoja AFP. "Per daug Rytų Europos darbuotojų ir bendrovių užsiima šešėline ekonomika.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude Junckeris netiki, kad Slovėnijai prireiks tarptautinės finansinės paramos, tačiau perspėjo apie rimtą finansinę situaciją šalyje.

Vienas garsiausių pasaulio investuotojų George'as Sorosas „Financial Times“ teigė, kad Vokietija turi du kelius: privalo arba išvesti euro zoną iš recesijos skatindama ekonomikos augimą, steigdama bendrą fiskalinės priežiūros instituciją bei inicijuoti zonai bendras obligacijas, arba palikti bendros valiutos sąjungą, tam, kad būtų išgelbėta Europos ateitis, rašo CNBC.

Šiuo metu Lenkija laikoma realiausia pretendente tapti kita euro zonos nare. Vis dėlto nežinia dėl to, kaip ateityje bus sprendžiama euro zonos krizė atbaido šalį nuo įstojimo į bendros valiutos sąjungą.

Kovoti su eurozonos krize naudojantis pigiais centrinio banko pinigais atrodo paprasta ir patogu. Tokio mąstymo proponentams atrodo, kad tokios šalys kaip Italija ir Ispanija turi ekonominių problemų, kurios verčia rinkas kelti savo skolinimosi išlaidas, dabar pasiekusias „neracionalias“ aukštumas. Anot jų, jei jos liks nestabdomos, tai galėtų labai pakenkti eurozonai ir Europos ekonomikai apskritai.