euro zona

2024 m. gegužę, palyginti su tų pačių metų balandžiu, pagal sezoną pakoreguota pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., ir 0,8 visoje Europos Sąjungoje (ES), remdamasis pirminiais duomenimis praneša Eurostatas. Tuo metu Lietuvoje pramonės gamybos apimtys susitraukė 1,3 proc. 2024 m. gegužę, palyginti su 2023 m. geguže, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 2,9 proc., o ES – 2,5 proc. Lietuvoje gegužę, lyginant su praeitais metais, pramonės gamybos apimtys išaugo 4,7 proc.

Naujausi euro zonos pramonės rodikliai gerų žinių neatnešė ir indikuoja apie vėl sulėtėjusį atsigavimo ciklą. Nors Lietuvos gamintojai iki šiol iššūkių kupiną situaciją vertė naujomis galimybėmis, panašu, kad mūsų šalies pramonės atsigavimas taip pat po truputį išsikvepia. Ar pavyks išlaikyti augimo kryptį? Naujausi išankstiniai rodikliai indikuoja, kad vos prasidėjęs euro zonos pramonės atsigavimo ciklas galimai pasibaigė.

Bulgarija, Čekija, Lenkija, Rumunija, Švedija ir Vengrija neatitinka visų kriterijų narystei euro zonoje, teigiama Europos Komisijos (EK) trečiadienį paskelbtoje ataskaitoje. Ataskaita parengta remiantis konvergencijos kriterijais, arba vadinamaisiais Mastrichto kriterijais, kurie apima kainų stabilumą, viešųjų finansų patikimumą, valiutų kurso stabilumą, palūkanų normų suvienodėjimą.

Metinė infliacija euro zonoje gegužę paaugo iki 2,6 proc., nuo buvusių 2,4 proc. balandį, remdamasis išankstiniais duomenimis skelbia Eurostatas. Tuo metu spėjama, kad Lietuvos metinė infliacija gegužę sieks 0,8 proc., kai balandį siekė 0,4 proc. Metinė bazinė infliacija, kuri yra skaičiuojama atmetus maisto, alkoholio, tabako produktų ir energijos kainų pokyčius paspartėjo iki 2,9 proc., balandį ji siekė 2,7 proc.

Vidutinis nedarbas euro zonoje balandį sumažėjo iki 6,4 proc. nuo ankstesnius penkis mėnesių fiksuoto 6,5 proc., rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti duomenys. Vidutinis nedarbas visoje Europos Sąjungoje praėjusį mėnesį išliko 6,0 procento. Bedarbių gretos ES balandį retėjo 103 tūkst. iki 13,149 mln., o vien tik euro zonoje – 100 tūkst. iki 10,998 milijono. Per metus (palyginti su 2023-ųjų balandžiu) bedarbių ES padaugėjo 95 tūkst., tuo tarpu euro zonoje – sumažėjo 101 tūkst. žmonių.

Verslo aktyvumas euro zonoje šį mėnesį suaktyvėjo dėl stiprėjančio paslaugų sektoriaus augimo, parodė antradienį paskelbti atidžiai stebimų apklausų rezultatai. „S&P Global“ skaičiuojamas „HCOB Flash“ euro zonos pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) balandį pakilo iki 51,4 punkto nuo 50,3 punkto kovą. Naujasis rodiklis – solidžiausias per pastaruosius 11 mėnesių. 50 punktų viršijanti jo vertė atspindi augimą, o šios ribos nesiekianti – nuosmukį.

Europos Komisijos skaičiuojamas euro zonos vartotojų pasitikėjimo indeksas šį mėnesį pakilo 0,6 punkto iki minus 14,9 punkto. Tai didžiausia šio rodiklio vertė nuo 2022-ųjų vasario.

Bulgarija turi realias galimybes 2025 metais prisijungti prie euro zonos, nes pajėgs įvykdyti visas narystės sąlygas, pareiškė Bulgarijos finansų ministras Asenas Vasilevas. „Visos prognozės – tiek Europos Komisijos, tiek ir Europos Centrinio Banko – rodo, kad paskutinis mūsų neįvykdytas kriterijus – infliacija – bus pasiektas šiais metais, o tai atvers duris narystei kitąmet“, – ministrą cituoja Bulgarijos žiniasklaida.

Europos Centrinio Banko reguliariai atliekamų sociologinių tyrimų antradienį paskelbtais naujausiais duomenimis, euro zonos vartotojų lūkesčiai dėl infliacijos 20 valstybių bloke per artimiausius 12 mėnesių lapkritį sumenko iki 3,2 proc. nuo 4,0 proc. spalį. Naujasis rodiklis – kukliausias nuo 2022-ųjų vasario. Lūkesčiai dėl metų infliacijos po trejų metų aptirpo nuo 2,5 proc. iki 2,2 proc., pasiekdami taip pat žemiausią nuo 2022-ųjų pradžios lygį.

Čekijos prezidentas Petras Pavelas savo naujametinėje kalboje pasisakė už šalies perėjimą prie euro ir pažymėjo, kad laikas imtis konkrečių žingsnių, kurie galiausiai lems Čekijos įstojimą į euro zoną.

Verslo aktyvumo smukimas euro zonoje gruodį paspartėjo, rodo penktadienį paskelbti tyrimo duomenys. Išankstinis HCOB euro zonos pirkimo vadybininkų indeksas (PMI), kurį skelbia „S&P Global“, gruodį nusileido nuo 47,6 punkto lapkritį iki 47 punktų, dar labiau nutolęs nuo 50 punktų žymos, kuri skiria augimą nuo smukimo. Analitikai įspėja, kad euro zonoje išlieka recesijos pavojus.

Metų infliacija euro zonoje lapkritį sulėtėjo iki 2,4 proc. nuo 2,9 proc. spalį, išliko žemiausiame lygį nuo 2021-ųjų liepos, rodo Eurostato ketvirtadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Bazinė metų infliacija, skaičiuojama atmetus maisto produktų ir energijos kainų pokyčius, aptirpo nuo 4,2 proc. iki 3,6 proc. ir tapo kukliausia nuo praėjusių metų balandžio. Nors abu naujieji rodikliai išlieka aukščiau Europos Centrinio Banko nustatytos 2 proc.

Euro zonos ekonominių nuotaikų indeksas lapkritį pakilo iki 93,8 punkto nuo 93,5 punkto spalį, rodo Europos Komisijos trečiadienį paskelbti duomenys. Naujasis rodiklis nedaug viršijo „Trading Economics“ skelbiamą analitikų prognozių vidurkį – 93,7 punkto. Ekspertai pažymi, jog nors rezultatas atspindi laipsnišką ekonominių nuotaikų gerėjimą, bet tiek verslas, tiek ir vartotojai išlieka pesimistiški, daugiausia dėl išaugusių skolinimosi išlaidų bei nesibaigiančio infliacijos spaudimo.

Euro zonos verslo aktyvumas lapkritį mažėjo šeštą mėnesį iš eilės, tačiau nuosmukio sparta buvo lėtesnė nei spalį, rodo ketvirtadienį paskelbti atidžiai stebimi reguliarių tyrimų rezultatai. „S&P Global“ pirkimų vadybininkų indeksas (PMI) per mėnesį pakilo nuo 46,5 iki 47,1 punkto, tačiau šis rodiklis vis dar rodo recesijos riziką paskutiniais šių metų mėnesiais – mažesnis nei 50 rezultatas atspindi traukimąsi. „Euro zonos ekonomika įstrigo purve.

Euro zonos ekonomika liepą-rugsėįį patyrė nedidelį nuosmukį per metų ketvirtį ir kukliai paaugo per metus, nukentėjusi nuo agresyvios ir skausmingos Europos Centrinio Banko palūkanų kėlimo kampanijos, tempiama žemyn Vokietijos ūkio silpnumo, skelbia agentūra AFP.

Bankų skolinimas namų ūkiams euro zonoje rugsėjį, palyginti su pačiu praėjusių metų mėnesiu, padidėjo 0,8 proc., tai yra kukliausiai nuo 2015-ųjų birželio, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) trečiadienį paskelbti duomenys. Lėtą skolinimo augimą nulėmė tolesnis paskolų paklausos silpimas, tiesiogiai sietinas su ECB įgyvendinamomis precedento neturinčiomis pinigų politikos griežtinimo priemonėmis, rašo portalas „Trading Economics“. Skolinimo įmonėms metinis augimo tempas sulėtėjo iki 0,2 proc.

Statybos apimtys euro zonoje rugpjūtį, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, sumažėjo 0,1 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Liepą augimas per metus, patikslintais duomenimis, siekė 1,2 procento. Pastatų statybos apimtys rugpjūtį per metus sumenko 0,6 proc. (liepą didėjo 0,9 proc.), o inžinerinių įrengimų statybos apimčių augimas sulėtėjo iki 2,6 proc. (nuo 3,7 proc.). Iš didžiausių euro zonos ekonomikų statybų aktyvumas krito Prancūzijoje (2,1 proc.

Euro zonos eksportas rugpjūtį 6,7 mlrd. eurų pranoko importą, palyginti 54,4 mlrd. eurų prekybos deficitu tą patį praėjusių metų mėnesį, skelbia Europos Sąjungos statistikos agentūra „Eurostat“. Importas sunyko 24,6 proc. iki 214,9 mlrd. eurų, tuo tarpu eksportas sumažėjo gerokai kukliau – 3,9 proc. iki 221,6 mlrd. eurų. Per aštuonis šių metų mėnesius susiformavo 8,1 mlrd. eurų perviršis, palyginti su 242,9 mlrd. eurų deficitu atitinkamu praėjusių metų laikotarpiu.

Pingant energijai, metinė infliacija euro zonoje liepą, kaip ir prognozuota rinkose, smuko nuo 5,5 proc. mėnesiu anksčiau iki 5,3 proc. ir mažėjo trečią mėnesį iš eilės, parodė Europos Sąjungos (ES) oficialios statistikos agentūros pirmadienį paskelbti išankstiniai duomenys. Metinė infliacija bendros valiutos bloke liepą buvo mažiausia nuo 2022 metų sausio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, devintą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. Refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4,25 proc., išliko didžiausia nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 3,75 proc., išliko aukščiausiame per pastaruosius 22 metus lygyje.

Euro zonos valiutos kursas perkopė 1,12 JAV dolerio kartelę, pakildamas aukščiausiai nuo 2022-ųjų vasario, investuotojams tikintis, jog Europos Centrinis Bankas tęs monetarinės politikos griežtinimo ciklą, siekdamas nusmukdyti infliaciją prie 2 proc. tikslinės ribos, skelbia „Trading Economics“. Metų infliacija euro zonoje birželį pasiekė pastarųjų 17 metų žemumas – 5,5 proc., tačiau bazinė metų infliacija išliko atkakliai aukšta – 5,4 proc.

Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu ankstesnių metų mėnesiu, nukrito 1,5 procento. Šio kainų indekso metinis nuosmukis užfiksuotas pirmąkart nuo 2020-ųjų gruodžio, o jį nulėmė energijos kainų sumažėjimas 13,3 proc., tarpinės produkcijos – 1,5 proc., rodo Eurostato paskelbti duomenys. Balandį kainos per metus buvo paaugę 0,9 procento. Neskaičiuojant energijos kainų, gamintojų kainų metinis prieaugis sumenko nuo 5,1 proc. balandį iki 3,4 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį, kaip ir buvo pranašauta, aštuntą kartą iš eilės kilstelėjo bazines palūkanas euro zonoje – šįkart 25 baziniais punktais. ECB refinansavimo palūkanų norma padidina iki 4 proc. – iki aukščiausio lygio nuo 2008 metų tarptautinės finansų krizės laikų, o indėlių palūkanų norma pakelta iki 22 metų aukštumų – 3,5 procento.

Euro zonos ekonomika metų pradžioje pateko į techninę recesiją, antrą ketvirtį iš eilės susitraukdama 0,1 proc., rodo ketvirtadienį paskelbti ES statistikos agentūros duomenys. Eurostatas sumažino ankstesnį įvertį, rodžiusį nedidelį augimą, po to, kai ekonomikos galiūnė Vokietija praėjusį mėnesį pranešė panirusi į recesiją. Blogesni nei tikėtasi duomenys paskelbti infliacijai ir didesnėms palūkanų normoms pažabojus paklausą didžiausioje Europos ekonomikoje.

Euro zonos bankai pirmąjį šių metų ketvirtį griežtino skolinimo kriterijus sparčiausiu tempu nuo 2011 metų valstybės skolos krizės, o paskolų paklausa smarkiai sumažėjo, rodo antradienį paskelbti Europos Centrinio Banko (ECB) atlikto tyrimo rezultatai.  Gauti duomenys pabrėžia agresyvaus pinigų politikos griežtinimo bei pastarojo meto suirutės bankų sektoriuje poveikį ir gali paskatinti ECB ketvirtadienį pasirinkti didinti bazines palūkanų normas kiek kukliau.

Praėjusiais metais darbo valandos atlygis Lietuvoje augo 13,4 proc. – daugiausiai visoje euro zonoje, skelbia Eurostatas. Toliau rikiavosi Estija, kur valandinis atlyginimas didėjo 8,8 proc., o trečioje vietoje buvo Kroatija, kur augimas siekė 8,7 procento. Mažiausiai jis augo Italijoje, Maltoje ir Suomijoje – po 2,3 procento.

Euro zonoje metų infliacija kovą sulėtėjo labiau nei tikėtasi, tačiau maisto kainos šoktelėjo net sumenkus energijos sąnaudoms, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Eurostato duomenimis, vartotojų kainos per metus iki kovo išaugo 6,9 proc., palyginti su 8,5 proc. rodikliu vasario mėnesį. „Bloomberg“ ir finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ apklausti analitikai prognozavo, kad kovo mėnesį infliacija 20 valstybių bendrosios valiutos zonoje sieks 7,1 procento.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį padidino savo prognozę dėl euro zonos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimo šiemet iki 1 proc. dėl mažėjančių energijos kainų ir didesnio „atsparumo sudėtingai tarptautinei aplinkai“. Kiek anksčiau šiais metais bankas prognozavo 0,5 proc. augimą. „ECB ekspertai numato, kad ir 2024, ir 2025 metais augimas toliau didės – iki 1,6 proc.

Euro zonos ekonomika 2022 metų ketvirtąjį ketvirtį stagnavo, trečiadienį pranešė Eurostatas, patikslinęs ankstesnius duomenis, tuomet rodžiusius silpną augimą.  Kalbant apie visą Europos Sąjungą, ekonomika per paskutinį 2022 metų ketvirtį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, susitraukė 0,1 procento.

Euro zonoje metų infliacija vasarį sumažėjo iki 8,5 proc., ketvirtadienį pranešė ES statistikos agentūra, tačiau mažėjimas atsiliko nuo prognozių, toliau augus maisto kainoms. Sausį rodiklis siekė 8,6 procento. Finansinių duomenų bendrovės „FactSet“ analitikai prognozavo didesnį susitraukimą – iki 8,2 proc., tuo metu „Bloomberg“ apklaustų analitikų prognozių konsensusas numatė 8,3 proc. infliaciją. 2022 metų spalį infliacija buvo pasiekusi piką – 10,6 proc.

Investuotojai vis labiau tikisi, kad centrinių bankų taikoma pinigų griežtinimo politika tęsis ilgesnį laikotarpį, o bazinės palūkanos gali nusistovėti aukštesniame lygyje. Šiuo metu remiantis rinkos konsensusu, galutinės palūkanų normos JAV turėtų pasiekti 5,40 proc., euro zonoje 3,75 proc., o Jungtinėje Karalystėje – 4,75 proc. lygius. Tai lemia vėl išaugusį investuotojų atsargumą akcijų rinkose.

Europos Komisijos vicepirmininkas ir prekybos komisaras Valdis Dombrovskis ketvirtadienį atitolino Bulgarijos viltis greitu metu įsivesti eurą, kadangi Balkanų šalis neatitinka visų privalomų įstojimo kriterijų. V. Dombrovskis prieš susitikimą su Bulgarijos pareigūnais žurnalistams sakė, kad šalis netaps euro zonos nare anksčiau nei 2025-aisiais. Bulgarija – skurdžiausia ES narė – tikisi, kad euras paskatins šalies ekonomiką ir finansinį saugumą, tačiau užsitęsusi politinė krizė keičia planus.

Euro zonos ekonomikos augimas vasarį paspartėjo ir pasiekė aukščiausią lygį per devynis mėnesius, rodo atidžiai stebimas „S&P Global“ sudaromas pirkimų vadybininkų indeksas (PMI). Antradienį paskelbti tyrimo duomenys parodė, kad rodiklis pasiekė 52,3 punkto, palyginti su 50,8 punkto sausio mėnesį.  Daugiau nei 50 punktų rodiklis rodo ekonomikos augimą.

Bulgarija dėl ją apėmusios politinės krizės gali nuo 2024-ųjų neprisijungti prie euro zonos, nors šią datą planavo trejus metus, skelbia leidinys „Euractiv“, cituodamas Bulgarijos finansų ministrę Rosicą Velkovą. Pasak jos, Bulgarija turėjo paskelbti apie savo pasirengimą įsivesti eurą nuo ateinančių metų vasario 13-ąją Euro grupės posėdyje, tačiau negalėjo to padaryti, nes ji pavėlavo priimti reikiamus teisės aktus bei neatitiko infliacijos kriterijų.

Dar labiau brangsta paskolos – Europos Centrinis Bankas vėl pakėlė palūkanų normą ir tai ne pabaiga. O tuštėja ne tik žmonių kišenės. Verslas prabilo, kad dalis Vakarų įmonių rimtai baiminasi, kad Lietuva yra agresorės Rusijos pašonėje ir dėl to neinvestavo šimtų milijonų eurų. Maža to, Lietuvos verslas, kaip ir žmonės, dar ir skolinasi brangiausiai euro zonoje.

Euro zonoje metų infliacija sausį smuko trečią mėnesį iš eilės, susitraukdama iki 8,5 proc., o susitraukimo dydis pranoko analitikų lūkesčius, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Gruodį 9,2 proc. siekusią metų infliaciją sumažinti padėjo toliau lėtėjantis energijos sąnaudų augimas. Sausio mėnesio rodiklis yra mažesnis nei 9 proc.

Europos Centrinis Bankas (ECB), prognozuojama, ketvirtadienį tęs kovą su infliacija didindamas bazines palūkanų normas, nepaisydamas daugėjančių ženklų, kad euro zona galbūt jau atlaikė didžiausią ekonominį smūgį. Rusijai įsiveržus į Ukrainą, euro zonoje smarkiai išaugo energijos ir maisto kainos, taigi ECB pradėjo agresyviausią pinigų politikos griežtinimo ciklą savo istorijoje.

Europos Komisijos skelbiamas bendras euro zonos verslo ir vartotojų pasitikėjimo indeksas sausį pakilo iki 99,9 punkto nuo 97,1 punkto gruodį, pasiekdamas aukščiausią lygį nuo praėjusių metų birželio. Nuotaikos gerėjo trečią mėnesį iš eilės, lėtėjant infliacijai bei gerėjant perspektyvoms, nepaisant nuogąstavimų, kad dėl didėjančių palūkanų normų regione gali prasidėti negili recesija.

Lenkijos centrinio banko vadovas sukritikavo šalies prisijungimo prie euro zonos idėją, skelbia Lenkijos visuomeninis radijas. Pasak Adamo Glapinskio, euro įvedimas „gerokai sulėtintų Lenkijos ekonomikos augimo tempą“. Jis taip pat pareiškė, kad tai „tarnautų Lenkijos turtingųjų, kurie investuoja užsienyje, valdo turtą užsienyje ir leidžia pinigus užsienyje, interesams“. Praėjusios savaitės pabaigoje surengtoje spaudos konferencijoje A. Glapinskis prognozavo, kad ekonomikos augimo tempas sulė...

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, grynieji pinigai išlieka dažniausiai naudojama mokėjimo priemonė prekybos vietose, jų naudojimas atsiskaitymams per trejus metus mažėjo 6 proc., iki 62 proc., o naudojimasis mokėjimo kortelėmis ir augo 3 proc., iki 32 proc. Tokie rezultatai skelbiami Europos Centrinio Banko (ECB) inicijuotame tyrime, kurio metu buvo apklausta daugiau kaip 50 tūkst. euro zonos šalių gyventojų, teigiama Lietuvos banko (LB) pranešime. Apklausos duomenimis, šiemet 62 proc.

Euro zonos ekonomikos perspektyvas artimiausiu laikotarpiu temdys smukimo rizika, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, prie „reikšmingų“ rizikos veiksnių priskyrusi karą Ukrainoje.

Euro zona turėtų pasirengti tam, kad palūkanų normos bus dar didinamos po 0,5 procentinio punkto siekiant sumažinti infliaciją, kuri atkakliai laikosi aukštuose lygiuose, ketvirtadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde. Euro zonos centrinio banko Valdančioji taryba ketvirtadienį įvykusiame posėdyje nusprendė visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidinti 50 bazinių punktų.

Euro zonoje metų infliacija lapkritį sulėtėjo iki 10 proc., susitraukdama pirmą kartą per 17 mėnesių, trečiadienį pranešė ES statistikos agentūra. Vartotojų kainų augimas, kurį dar labiau paskatino Rusijos invazija į Ukrainą, kiekvieną mėnesį nuo praėjusių metų lapkričio pasiekdavo vis naują istorinį rekordą.

Euro zonoje infliacija yra rekordiškai aukšta, tačiau dar nėra pasiekusi piko, pirmadienį pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde, leisdama suprasti, kad priešakyje laukia būsimi palūkanų normų didinimai.  Spalį 19 narių turinčioje euro zonoje vartotojų kainos augo 10,6 proc., skatinamos sparčiai didėjančių maisto ir energijos kainų, Rusijai įsiveržus į Ukrainą. „Norėčiau, kad infliacija būtų pasiekusi aukščiausią tašką spalį, bet bijau, kad taip nėra“, – sakė Ch.

Euro zonoje verslo veikla lapkritį ir toliau traukėsi, tačiau tempas sulėtėjo, rodo trečiadienį „S&P Global“ paskelbti pirkimo vadybininkų indekso (PMI) duomenys.  Atidžiai stebimas produkcijos indeksas pakilo nuo 47,3 punkto spalį iki 47,8 punkto lapkritį, tačiau penktą mėnesį iš eilės išliko žemiau 50 punktų ribos, o tai reiškia, kad veikla traukėsi.

Infliacijai euro zonoje dėl kylančių energijos kainų pasiekus rekordinį lygį, Europos Centrinio Banko (ECB) vadovė Christine Lagarde antradienį pripažino, jog šiuo metu yra sunku prognozuoti, ar infliacija jau pasiekė piką. Vis didėjant įtampai dėl karo Ukrainoje ir Rusijai ribojant dujų tiekimą, infliacija 19 šalių vienijančiame bendros valiutos bloke rugsėjį įsibėgėjo iki 10 procentų. Sakydama kalbą Kipre surengtame renginyje, Ch.

Euro zonoje vartotojų kainos rugsėjį augo rekordiniais 10 proc., parodė penktadienį paskelbti oficialūs duomenys. Dviženklį infliacijos rodmenį lėmė energijos kainos, šovusios į aukštumas po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą.  Remiantis Eurostato duomenimis, metų infliacija 19 narių turinčioje bendros valiutos zonoje, paskatinta net 40,8 proc. padidėjusių energijos kainų, rugsėjį pasiekė aukščiausią lygį nuo pat duomenų stebėjimo pradžios.

Euro zonoje nedarbo lygis liepos mėnesį nusileido į istorines žemumas ir siekė 6,6 proc. ekonomiškai aktyvių gyventojų, ketvirtadienį paskelbė Eurostatas. Anksčiau buvo pranešta apie nekintančius darbo ieškančiųjų skaičius balandžio, gegužės ir birželio mėnesiais, tačiau vėliau Eurostatas šiek tiek pakoregavo savo duomenis. Prieš metus analogišku laikotarpiu nedarbas siekė 7,7 proc, o visoje ES darbo neturėjo 12,96 mln. gyventojų. Birželį nedarbas visoje ES siekė 6 proc.

  Euro zonoje metų infliacijos lygis rugpjūtį pasiekė naujas rekordines aukštumas – 9,1 proc., trečiadienį pranešė Eurostatas. Manoma, kad rodiklis, kuris liepą siekė 8,9 proc., sustiprins spaudimą Europos Centriniam Bankui (ECB) toliau didinti palūkanų normas. Prie infliacijos didėjimo itin prisidėjo išaugusios degalų kainos, kurių šuolį paskatino Rusijos invazija į Ukrainą.