euro zona

Europos Sąjungos lyderiai 2012 metus užbaigė gaire, kuri skelbia, kad visi euro zonos bankai privalo turėti bendrą priežiūrą. Per įtemptas derybas buvo pasiektas susitarimas, kuris nustelbė Europos Vadovų Tarybos pirmininko Hermano Van Rompuyʼaus poziciją dėl gilesnės integracijos. Vis dėlto, kaip pareiškė Europos Komisijos pirmininkas Jose Manuelis Barroso, ne visos durys uždarytos, bet kol kas ES lyderiai atsisako rimtai diskutuoti gilesnės integracijos tema.

Šiuo metu pasaulinės krizės nėra, o problemų yra tik pavienių šalių ekonomikose. Tokią išvadą padarė ekspertai, penktadienį dalyvavę Pasaulio ekonomikos forumo (WEF) metu rengtame susirinkime, Davose, Šveicarijoje. Per tradiciniu jau tapusį renginį tarp susitikusių svečių buvo surengtas elektroninis balsavimas. Už nacionalinio lygio problemas balsavo 67,9 proc. svečių, su pasaulinės krizės versija sutiko 32,1 proc.

  Prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretaus veiksmų plano, kuris padėtų Lietuvai tinkamai pasiruošti euro įvedimui, kas, anot jos, yra labai sudėtingas procesas. "Pasiruošimo procesas euro įvedimui yra labai sudėtingas. Jis užtrunka mažiausiai dvejus ar dvejus su puse metų. Ir būtina, kad visos valdžios struktūros - parlamento, Prezidento, partijų ir taip toliau - koordinuotai sutartų ir būtų priimtas veiksmų planas.

  Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sutarė įgyvendinti ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. „Sutarėme, kad sieksime įgyvendinti labai ambicingą planą – 2015 m. prisijungti prie euro zonos. Taip pat esame sutarę, kad artimiausiu metu Vyriausybėje bus priimtas nutarimas dėl komisijos euro įvedimo klausimais sudarymo“, – penktadienį po judviejų susitikimo kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas aptars Ministras Pirmininkas, finansų ministras ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas. Toks susitikimas penktadienį planuojamas Lietuvos banke. Jame dalyvaus Premjeras Algirdas Butkevičius, finansų ministras Rimantas Šadžius ir Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas. Susitikime ketinama aptarti Lietuvos narystės euro zonoje perspektyvas.

Lankydamasis Estijoje Premjeras Algirdas Butkevičius pranešė apie Lietuvos planus įsivesti eurą 2015 metais, rašo lithuaniatribune.com, cituodamas BNS. Anot ministro pirmininko, siekdama įgyvendinti šį tikslą Lietuva ruošia specialų veiksmų planą. A. Butkevičius detalesnius euro įvedimo planus penktadienį ketina aptarti su Lietuvos banko vadovu Vitu Vasiliausku.

 Euro zonos krizė atsidūrė naujoje stadijoje, kurioje vyriausybėms sukryžiavus pirštus lieka laukti, kad ilgalaikės reformos atsipirks greičiau nei rinkėjams pabos aukštas nedarbo lygis ir griežta ekonominė politika, praneša naujienų agentūra „Reuters”. Nuo to laiko, kai Europos centrinis bankas pažadėjo imtis visų įmanomų priemonių, finansinė padėtis žymiai pagerėjo.

Investuotojų pasitikėjimas Vokietijoje pasiekė lygį, buvusį iki euro zonos krizės, praneša BBC. Europos ekonomikos tyrimų centro ZEW sudaromas investuotojų ir analitikų lūkesčių indeksas 2013 m. sausį pakilo iki 31,5 punkto - aukščiausiai per 23 mėnesius. Gruodį šis indeksas tesiekė 6,9 punkto. Po šių žinių euro vertė JAV dolerio atžvilgiu pakilo puse cento iki 1,335 dolerio. Dabar tikimasi, kad Vokietija išvengs recesijos.

Italijos premjeras Marijus Montis (Mario Monti) kalba, pavadinta "Vadovavimas sunkiomis sąlygomis", šią savaitę pradės kasmetinį Pasaulio ekonomikos forumą (WEF) Davose, Šveicarijoje. Į konferenciją susirinks daugiau nei 1,5 tūkst. verslo ir apie 50 šalių vyriausybės vadovų. Daugelis iš jų, kaip ir M. Montis, susirūpinę, kaip įveikti krizę, o atskiroms įmonėms ir ekonomikoms išgyventi finansinę suirutę. "Aišku, kad pasaulio ekonomikos ateitis priklauso nuo to, ar bus susigrąžintas pasitikėjimas.

parčiausiai augsiančių ir mažėsiančių 2013 -ųjų metų ekonimikų reitinge Europos valstybėms nosį nušluosto tokos šalys, kaip Mongolija, Libija, Angola ir kitos trečiojo pasaulio šalys. Remiantis naujausiais antrinės kompanijos „Economist Intelligence Unit“ (EIU) skaičiavimais, sparčiausiai ekonomika šiais metais augs Makao mieste. Esanti antroje vietoje Mongolija gali padėkoti Kinijai už pagalbą didinant ekonomikos augimo tempą.

2013 m. pasaulio ekonomika gali imti augti greičiau, nors tebėra didelė naujos recesijos bangos rizika. Ją gali sukelti sunki išsivysčiusių šalių, ypač euro zonos, padėtis. Tokios prognozės pateikiamos ketvirtadienio Jungtinių Tautų prekybos ir plėtros konferencijos (UNCTAD) pranešime "Pasaulio ekonomikos padėtis ir prognozės". Pranešime teigiama, kad 2012 m. pasaulio BVP prieaugis turėtų pasiekti 2,2 proc., 2013 m. - 2,4 proc., 2014 m. - 3,2 proc.

Portugalija trečiadienį mažesnėmis palūkanų normomis išleido tris serijas trumpalaikių ir vidutinės trukmės obligacijų už 2,5 mlrd. JAV dolerių. Iždo vekseliai, kurių terminas yra trys mėnesiai, parduodami už 300 mln. eurų. Jų paklausa 3,8 karto viršijo pasiūlą, o pelnas sudarė 0,667 proc., palyginti su 1,936 proc. ankstesnio obligacijų platinimo pelnu. Tuo pat metu už 1,2 mlrd. eurų išleista obligacijų, kurių terminas yra 12 mėnesių.

Paskutinįjį 2012 m. ketvirtį nuosmukis euro zonoje, panašu, tik dar labiau gilėjo, nors naujų neigiamų sukrėtimų bendros valiutos sąjunga nepatyrė. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog euro zonos BVP ketvirtąjį ketvirtį mažėjo 0,2 proc. Nuosmukį iš dalies sukėlė visuotiniai mėginimai sumažinti gamybines atsargas.

Olandijos finansų ministras Jeroenas Dijsselbloemas, palyginti naujokas Europos Sąjungos (ES) politikoje, šiuo metu laikomas favoritu užimti euro grupės, kurią sudaro 17 euro zonos narių finansų ministrai, vadovo postą, rašo Vokietijos naujienų portalas „Der Spiegel“. Oficialus pranešimas dėl vadovo pasikeitimo bus pateiktas tik sausio 21 dieną, bet Briuselyje ir kitose euro zonos valstybių sostinėse 46-erių Olandijos finansų ministras jau atvirai laikomas paskirtu dabartinio euro grupės vado...

Aistė Plaipaitė, LRT radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Artimiausioje perspektyvoje – antroji B. Obamos inauguracija sausio gale. Europoje nusimato nemažai pokyčių: vasarį į valdžią Italijoje bandys grįžti S. Berlusconi, vasarą Europos Sąjungos gretas papildys Kroatija, rudenį Vokietija rinks Bundestagą ir naują kanclerį, kuriuo, neabejojama, vėl taps Angela Merkel. Niūrios prognozės Ispanijai – ekspertų manymu, šalyje krizė tik gilės.

Keturis mėnesius iš eilės Latvija atitiko visus Mastrichto kriterijus, todėl artimiausiu metu ji ketina pateikti prašymą įvertinti šalies pasirengimą įsivesti eurą, Latvijos nacionalinei televizijai trečiadienį sakė euro projekto vadovė Dacė Kalsonė. Prašymas bus įteiktas 2013 m. sausio pabaigoje - vasario pradžioje, praneša Latvijos naujienų agentūra LETA. Tokie vertinimai paprastai atliekami kas dvejus metus.

Beveik du trečdaliai (62,5 procento) Vokietijos piliečių įsitikinę, kad bendra Europos valiuta atlaikys visus sukrėtimus ir liks stabili ateinančiais metais. Tai rodo šeštadienį paskelbti sociologijos tarnybos "YouGov” surengtos apklausos duomenys. Kaip tik tuo galima paaiškinti vokiečių optimizmą dėl jų asmeninių finansinių perspektyvų Gyvatės metais. Tik 34 procentai apklaustųjų pareiškė, kad nesitiki iš 2013 metų nieko gero.

Šiemet, kaip ir praėjusiais metais, analitikai pasaulio pabaigos neprognozuoja ir sako, kad kitąmet gyvensime kur kas geriau: nedidelė tikimybė, kad didės mokesčių našta, Lietuvos BVP bus vienas sparčiausiai šuoliuojančių ES, o eksporto apimtys nemažės. Kiekvienų metų pabaigoje analitikams pateikiame daugiau nei dešimt įvairių ekonomikos scenarijų ir prašome įvertinti jų tikimybę.

Jei Latvija 2014 metais įsives eurą, ji pagaliau gaus raktelius nuo automobilio, kurį seniai turėjo, bet negalėjo juo važinėti. Tiesa, specialistai įspėja, kad vairuoti reikės atsargiai, o Latvijos visuomenė kol kas į šį automobilį lipti nesiveržia. Latvijos Seimas per pirmą balsavimą pritarė, kad Latvija prie euro prisijungtų 2014 m. sausio 1 dieną.

Didžiąją šių metų dalį euro zona stovėjo ant bedugnės krašto, baiminantis bendros valiutos sąjungos žlugimo, kurį sukėlė įtampa dėl skolų krizės. Tačiau euro zona bent jau kuriam laikui atsitraukė nuo šio slenksčio, savo naujausioje ataskaitoje rašo banko HSBC vyriausioji Europos ekonomistė Janet Henry. „Turime veiksmų plano ateities ekonominės ir monetarinės integracijos, ypatingai bankų sektoriuje, pradžiai“, - teigia J. Henry.

Rizikos fondai išgyveno dar vienus suveržtus metus. Vidutiniškai vienas valdytojas per pastaruosius 11 mėnesių gavo tik 4,9 proc. pelno – tai visai neprimena tokių pinigų, kokiais garsėja ši industrija, rašo „Financial Times“. Nepaisant nusivylimo, kai kurios fondų investicijos atsipirko. Sauja rizikos fondų sugebėjo užsidirbti milijonus iš didelių, dažnai tiesioginių kontraversiškų statymų. 
 Graikijos obligacijos Kovo mėnesį pirkti Graikijos obligacijas neatrodė labai protingas žingsnis.

„Citi“ bankas teigia, kad galimybė, jog Graikija paliks Europos monetarinę sąjungą per ateinančius 12-18 mėn. yra 60 procentų. Tačiau toks spėjimas atrodo nesuderinamas su dabartiniais lūkesčiais, rašo Soberlook.com. Naujausias „Barclays“ tyrimas rodo, kad 70 proc. investuotojų nesitiki, kad nors viena valstybė kitais metais paliks eurą. Euro zonos lyderiai užtraukė visus stabdžius, kad užkirstų kelią euro zonos žlugimui. Ir panašu, kad rinkos tam pritaria.

Paskutinės apklausos duomenimis, didžioji dauguma europiečių (85 proc.) mano, kad valstybės narės turės glaudžiau bendradarbiauti, kad įveiktų krizę. Iš šiandien paskelbtos 2012 m. rudens Eurobarometro apklausos (Eurobarometro viešosios nuomonės apklausas du kartus per metus rengia Komisija) matyti, kad, 41 proc.

Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį sakė, kad, nepaisant pasaulinės ekonomikos augimo sulėtėjimo ir menko derliaus, šalies ekonomikos rezultatai yra geri, informuoja "Reuters". Per savo metinę spaudos konferenciją V. Putinas pažymėjo, kad Rusijos ūkis šiemet turėtų išaugti 3,7 proc. "Iš esmės tai geras rezultatas", - teigė V. Putinas, turėdamas omenyje, kad Rusijos ekonomikos rezultatai yra geri, ypač palyginti su euro zonos ir JAV pasiekimais.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 1,6 proc., o ES padidėjo 1,6 proc. Spalį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 4,1 proc., o ES - 4,4 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, spalį, palyginti su rugsėju, statybų mastas sumažėjo devyniose šalyse, o padidėjo šešiose.

Buvęs Italijos premjeras Silvijus Berluskonis (Silvio Berlusconi) pareiškė, kad, jeigu Europos centrinis bankas (ECB) negaus daugiau galių užtikrinti mažesnes skolinimosi kainas, Italija bus priversta palikti euro zoną, informuoja "Reuters". Interviu vietos televizijai S. Berluskonis sakė, kad ECB valiutos blokui turėtų tapti paskutinės išeities skolintoju.

Europos centrinio banko (ECB) vadovas Marijus Dragis (Mario Draghi) teigia, kad bankų priežiūros institucijos sukūrimas padės atkurti pasitikėjimą krizės nukamuota euro zona, informuoja AFP.

Kipras 2013 metas gali užimti Graikijos vietą. Šios šalies finansinės ir ekonominės problemos yra net rimtesnės nei Graikijos, pareiškė euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Jeanas-Claude;as Junckeris. Jis priminė, kad Kipro skola beveik lygi šalies BVP, kuris siekia 17,9 mlrd. eurų. O valstybės skola, Europos Komisijos prognozėmis, 2012 metais sieks 16,8 mlrd. eurų, tai yra beveik 90 proc. BVP. Kiprui gali pririekti 9,3 mlrd.

Pirminiais duomenimis, šių metų spalį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 10,2 mlrd. eurų, palyginti su 0,7 mlrd. eurų deficitu prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. spalį, palyginti su rugsėju ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,4 proc., o importas padidėjo 0,6 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra "Eurostat". Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų spalį sudarė 9,4 mlrd. eurų, palyginti su 11,3 mlrd.

Lenkijos vyriausybė baigia derinti šalies prisijungimo prie euro zonos datą, tai gali įvykti 2017 metais, praneša diplomatiniai šaltiniai, dalyvavę penktadienį Briuselyje pasibaigusiame ES viršūnių susitikime. "Varšuva pritarė visiems pasiūlymams dėl naujų euro zonos stabilizavimo mechanizmų kūrimo, - pabrėžė diplomatas. - Lenkija parodė, kad nori tapti visateise euro zonos nare”. Iš kai kurių ES šalių delegacijų sužinota, kad dabar Varšuva derina savo prisijungimo prie euro zonos datą.

Krizės ir sumaišties metas Europos Sąjungai (ES) baigėsi, penktadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as, informuoja AFP. Paklaustas, ko jis tikisi kitais metais, F. Hollande‘as atsakė, kad norėtų matyti „labiau susivienijusią, stipresnę Europą, kuri tiki savimi ir nesukelia problemų pasauliui“. "Tas laikotarpis baigėsi. Šiemet mes padarėme daug gero darbo ir todėl apie 2013-uosius galime galvoti optimistiškai", - sakė Prancūzijos prezidentas.

Šių metų lapkritį Švedijoje, palyginus su analogišku mėnesiu prieš metus, vartotojų kainos nukrito 0,1 proc., remdamasi šalies statistikos tarnybos duomenimis praneša verslo naujienų agentūra "Bloomberg". Defliacija Švedijoje užregistruota pirmą kartą per trejus metus. Vartotojų kainos sumažėjo dėl smukusios Švedijos eksporto paklausos kitose Europos šalyse.

Šiemet pasaulio spaudos antraštėse dominavo pranešimai apie valdžios kaitą galingiausiose pasaulio valstybėse, euro zonos krizę ir išaugusį nerimą finansų rinkose. Reikšmingų įvykių gausa vertė sukti galvas ir prognozuoti būsimus pokyčius. Rinkos buliai tapė saikingo optimizmo paveikslą, tuo tarpu meškos ruošėsi blogiausiam scenarijui. CNBC išrinko aštuonias prognozes, kurioms šiemet taip ir nebuvo lemta išsipildyti. „Facebook“ burbulas Trečias didžiausias JAV istorijoje 16 mlrd.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų spalį, palyginti su rugsėju, mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje sumažėjo 1,2 proc., o ES - 1,1 proc. Rugsėjį mažmeninės prekybos apyvarta euro zonoje ir ES sumažėjo atitinkamai 0,6 ir 0,2 proc. 2012 metų spalį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, mažmeninės prekybos pardavimai euro zonoje sumažėjo 3,6 proc., o ES - 2,4 proc.

Baltijos šalims nesugebant susitarti ir įgyvendinti reikšmingus bendrus projektus investicijos nukreipiamos į kitas valstybes, teigia verslo rizikos valdymo bendrovės „Coface“ Baltijos regiono vadovas Maris Lukins. Šiandien daug diskutuojama, kuri strategija – taupymo ar ekonomikos skatinimo – gali išvesti valstybes iš krizės. Ką apie tai manote jūs? Tai sudėtingas klausimas, nes per pirmąją krizės bangą buvo priimtas sprendimas taikyti ekonomikos skatinimo programą.

Euro zonos gamybos sektoriaus būklė lapkritį šiek tiek pagerėjo, tačiau apskirtai sektorius stagnacijos būsenos išliko jau 16 mėnesį, praneša AFP. Tyrimų organizacijos „Markit“ euro zonos gamybos sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį siekė 46,2 punkto, palyginti su 45,4 punkto spalį. "Markit" pažymėjo, kad lapkričio indeksas buvo geriausias per aštuonis mėnesius, tačiau jau 16 mėnesį iš eilės nesiekė 50 punktų.

Interviu su „Nordea Bank Lietuva” vyriausiuoju ekonomistu Žygimantu Mauricu. Justas Gavėnas, EKT: Viešojoje erdvėje šiuo metu vyrauja dvi priešingos nuomonės, susijusios su ekonomikos vystymosi perspektyvomis. Vieni teigia, kad turime ruoštis antrajai recesijos bangai, tuo tarpu kiti neįžvelgia ekonomikos lėtėjimo požymių.

Skolų krizė padalino solidariąją Europą į dvi dalis. Šiaurė nenori duoti, o Pietūs negali neimti. Derybų tarp šalių kreditorių ir šalių skolininkių kontekste derėtų atkreipti dėmesį į menkai viešinamą santykį tarp valstybės skolos, BVP ir privataus sektoriaus turto, „The Guardian“ cituoja Peterį Jurgeną, verslininką ir verslo angelų fondo valdytoją bei „New Economic Thinking“ instituto valdybos narį.

Savaitės pradžioje euro zonos finansų ministrai jau trečią kartą rinkosi, kad pasiektų naują susitarimą dėl paramos Graikijai ir įtikintų pasaulį, esą šalis pagaliau grįžo į doros kelią, rašo „Der Spiegel“. Vis dėlto Vokietijos apžvalgininkai kritiškai įvertino pasiektą susitarimą, kuriuo šimtu procentu gali džiaugtis nebent rizikos draudimo fondų valdytojai. Viena iš susitarimo dalių numato, kad Graikija galės išpirkti iš privačių investuotojų savo pačios obligacijas.

Remiantis naujausiais duomenimis, paskutinis šių metų ketvirtis euro zonos ekonomikai gali būti silpniausias nuo 2009 metų pradžios, informuoja „Reuters“. Tyrimų organizacijos "Markit" euro zonos paslaugų sektoriaus pirkimo vadybininkų indeksas, atskleidžiantis tūkstančių sektoriaus atstovų veiklos pakitimus, lapkritį sumažėjo iki 45,7 punkto - žemiausio lygio nuo 2009 metų birželio. Ekonomistai tikėjosi, kad indeksas išliks nepakitęs nuo spalio mėnesio ir tebesieks 46 punktus.

Antroje 2012 m. pusėje pasaulio ekonomika išgyvens lėčiausios plėtros etapą, po kurios galima laukti spartesnio augimo, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. JAV ir Kinijos ekonomikos perspektyvos pastaruoju metu pragiedrėjo, tuo tarpu euro zonos ūkio plėtra stringa dėl skolų krizės. Pasaulio ekonomikos stabilumui išlaikyti ir toliau itin didelės reikšmės turės kryptinga pinigų ir fiskalinė politika.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros "Eurostat" duomenimis, šių metų rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, statybų mastas euro zonoje sumažėjo 1,4 proc., o ES - 1,8 proc. Rugsėjį, palyginti su tuo pačiu 2011 m. mėnesiu, statybų euro zonoje sumažėjo 2,6 proc., o ES - 5,8 proc. Turimais valstybių narių duomenimis, rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu, statybų mastas sumažėjo vienuolikoje šalių, o padidėjo trijose.

Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas mano, kad Graikijai tikriausiai prireiks trečio gelbėjimo paketo, nes lūkesčiai, kad šalis 2015-2016 metais atgaus priėjimą prie kapitalo rinkų, atrodo nerealistiški, informuoja MNI. Interviu Vokietijos nacionaliniam transliuotojui ZDF J. Asmussenas sakė, kad oficialūs kreditoriai šią savaitę turėtų susitarti dėl Graikijos finansavimo 2013 ir 2014 metais bei išspręsti tolesnio finansavimo klausimą.

Pirminiais duomenimis, šių metų rugsėjį euro zonos užsienio prekybos perteklius siekė 9,8 mlrd. eurų, palyginti su 1,7 mlrd. eurų pertekliumi prieš metus tą patį mėnesį. 2012 m. rugsėjį, palyginti su rugpjūčiu ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, eksportas sumažėjo 1,1 proc., o importas - 2,7 proc., paskelbė Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūra „Eurostat“. Negalutiniais duomenimis, visos ES užsienio prekybos deficitas šių metų rugsėjį sudarė 12,6 mlrd. eurų, palyginti su -10,9 mlrd.

Pasaulio bankas (PB), Europos investicinis bankas (EIB) ir Europos rekonstrukcijos ir vystymosi bankas (ERVB) ketvirtadienį pranešė, kad per artimiausius dvejus metus ketina investuoti 30 milijardų eurų į Centrinės ir Pietryčių Europos ekonomikos vystymąsi. Tarp laimingųjų valstybių, sulauksiančių finansinių injekcijų kartu su kitomis Baltijos šalimis pateko ir Lietuva, pranešama dv.ee.

Graikijoje rengiami trijų dienų streikai prieš taupymą. Pirmadienį Graikijoje vyksta viešojo transporto darbuotojų streikas. Lapkričio 5 dieną nevažinėja Atėnų metro, elektriniai traukiniai, troleibusai, informuoja AFP. Streikai rengiami tuo metu, kai braškanti šalies koalicinė vyriausybė ruošiasi parlamentui pristatyti dar vieną taupymo priemonių paketą, kuris, kaip tikimasi, padės per 2012-2014 metus sutaupyti 13,5 mlrd. eurų.

Graikijos premjeras Antonis Samaras sekmadienį dar kartą perspėjo, kad skolų prislėgta šalis gali būti priversta pasitraukti iš euro zonos, jeigu parlamentas nepatvirtins naujų taupymo priemonių, būtinų norint užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Mes turime išgelbėti šalį nuo katastrofos. Jeigu nepajėgsime likti euro zonoje, niekas nebeturės prasmės“, – sakė jis. Parlamentas trečiadienį turėtų balsuoti dėl įstatymo projekto, pagal kurį numatomi 18 mlrd.

Pagrindinė Graikijos profsąjunga lapkričio 6-7 dienomis rengs naują visuotinį streiką ir juo išreikš pasipiktinimą naujomis taupymo priemonėmis, kurių vyriausybė ketina imtis, siekdama užsitikrinti naują tarptautinių kreditorių paskolos išmoką, informuoja AFP. „Pagrindinis tikslas ir reikalavimas, kad parlamentas atmestų nepriimtinas, žalingas ir priverstines priemones, kurias primetė „trijulė“, - teigiama profsąjungos GSEE pranešime spaudai.

Bendroji Europos Sąjungos (ES) rinka švenčia dvidešimtemį, tačiau ji dar neveikia taik, kaip reikėtų, ketvirtadienį Baltijos investuotojų forume teigė Lietuvos eksportuotojai. Euro klausimas – esminis SBA koncerno verslo plėtros vadovas Egidijus Valentinavičius džiaugėsi, kad bendroji ES rinka auga. ,,Per šiuos metus mes galėjome integruotis į dideles korporacijas, mūsų našumas geresnis. Tapome kur kas geriau integruoti.