euro zona

Vladimiras Putinas savo politiką kreipia į Tolimuosius rytus, kur tikisi sustiprinti ryšius su Ramiojo vandenyno žiedu ir įgyvendinti ambicingą Rusijos plėtrą. Pradžia – paversti buvusią slaptą karinę tvirtovę Vladivostoką į prekybos laivais centrą, rašo „New York Times“. V. Putino pasirinktas laikas negalėtų būti geresnis.

Finansų ministerija, įvertinusi pirmojo 2012 m.  pusmečio Lietuvos ekonomikos raidą ir susiformavusias tendencijas esminių pakeitimų vidutinio laikotarpio  ekonominės raidos scenarijuje 2012 m. nedaro. Ūkio lėtėjimas ES ir euro zonoje pirmąjį 2012 m. pusmetį neturėjo esminio poveikio nei Lietuvos eksportui, nei vidaus paklausai.

„Societe Generale“ ekonomistė Michala Marcussen patikslino kiekvienos didžiausios pasaulio ekonomikos prognozes, kurios rodo, kad visame pasaulyje ryškėja lėtėjimo ženklai, rašo „Business Insider“. Ataskaitoje, į kurią įeina augimo ir infliacijos prognozės iki 2016 m., apžvelgia ir individualius ekonomikų aspektus ir ekonomiką lemsiančius veiksnius. Viena iš pagrindinių pasaulio tendencijų visame pasaulyje yra lėtėjanti prekyba, kurią lėmė besitraukiančios euro zonos ekonomikos.

Europos centrinio banko prezidentas Mario Draghi sako, kad valdžios pareigūnai sutiko neribotai obligacijui pirkimo programai, kuri turėtų sukontroliuoti palūkanų normas euro zonoje ir pabaigti spekuliacijas dėl euro zonos skilimo, skelbia „Bloomberg“. Programa leis kovoti su dideliu valstybių obligacijų rinkos iškraipymų, kuris pagrinde kilo dėl nepagrįstų investuotojų baimių dėl euro žlugimo galimybės, sakė M. Draghi po to, kai ECB nusprendė nemažinti rekordiškai žemos 0,75 proc.

JAV pareigūnai greitai supylė trilijonus dolerių į krūvą programų, skirtų gelbėti šalį iš finansinės krizės 2008 ir 2009 metais. Jie dažnai pažeidė įprastos politikos ribas. 2010 m. ekonomika vėl augo, rašo „Washington Post“. Europoje priešingai – lyderiai ėmėsi atsargaus požiūrio į savo finansų krizę ir dabar, kai euro zona baiginėja trečius krizės metus, atsigavimo nematyti. Europos ekonomika sustojo ir grasina užkrauti naštą didesnei pasaulio ekonomikos daliai.

Ekonomistai ir investuotojai laukia iš Europos centrinio banko (ECB) vadovo aiškaus euro gelbėjimo plano, nuo to priklauso valdininko reputacija, ketvirtadienį praneša „Bloomberg“. Daugiau nei prieš mėnesį ECB vadovas Mario Draghi pažadėjo padaryti visa, kas būtina, kad bendroji Europos valiuta būtų išgelbėta, ir dabar jam daromas spaudimas, nes investuotojai nori išsamesnės informacijos apie valstybinių obligacijų pirkimus siekiant sumažinti Ispanijos ir Italijos skolinimosi kainą ir užkirsti k...

Rugsėjo 12 dieną Nyderlandų gyventojai rinksis prie balsadėžių išreikšti savo valią parlamento rinkimuose. Šie rinkimai gali pakreipti ne tik Olandijos, tačiau ir visos Europos plėtros bei integracijos raidą. Lietuvoje rinkimai į Seimą vyks tik spalio 14-ąją, tačiau pirmieji debatai jau kaitina politines aistras dėl svarbiausių šalies ūkio klausimų.

Vakar Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų institute surengtoje konferencijoje „Šiaurės Europos šviesa ir šešėliai: saugumo ir tapatybės modeliai“ dalyvavę ekspertai tvirtino, kad euras šiandien tapo regiono dezintegracijos kurstytoju. Analitikai taip pat nerimauja, kad dėl bendrų tvirtų institucijų nebuvimo Šiaurės ir Baltijos šalių bendradarbiavimas ilgainiui gali prarasti savo reikšmę.

Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis teigia, kad jo šalis prie euro zonos prisijungs, kai krizės prislėgtas bendros valiutos blokas išspręs savo problemas, informuoja AFP. „Mes esame pasirengę prisijungti, kai jūs išspręsite savo problemas ir kai mes savo žmonėms galėsime pasakyti, kad dabar prisijungti yra saugu“, - Vokietijos leidiniui „Frankfurter Allgemeine Zeitung“ sakė ministras.

Euras sulaukė rudens, nors mažiau nei prieš metus daug kas abejojo tokia sėkme. Po išskirtinai ramaus rugpjūčio Europos politikai kibs į naują darbymetį. Šiemet, kaip ir praėjusį rudenį, pagrindiniu darbotvarkės klausimu išliks euro zonos ateitis, rašo „The Wall Street Journal“. Metų metais ekonomikos teoretikai svarstė, kas nutiktų, jeigu didelė euro zonos narė, tarkim Ispanija, prarastų rinkų pasitikėjimą ir prieigą prie finansų šaltinio.

Galimą Graikijos valdančiųjų sprendimą trauktis iš euro zonos (ir tikėtinas jo pasekmes kitoms Europos pinigų sąjungos valstybėms) šiuo metu galima laikyti hipotetine prielaida. Pirmiausia todėl, kad tokio precedento euro zonoje iki šiol nėra buvę. Kita vertus – ir dėl to, kad, nepaisydama įvairių ekonomikos ekspertų ir aukšto rango politikų raginimų, Graikija iki šiol neigia ketinanti žengti tokį žingsnį.

Euro zonos subyrėjimas Vokietijai kainuotų 10 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), teigia Vokietijos vyriausybės patarėjas ekonomikos klausimais Larsas Feldas, kurio komentarai dažnai sukelia karštų diskusijų tarp vokiečių. Pasak ekonomisto, vien tik Graikijos pasitraukimas iš valiutos sąjungos sukeltų rimtų rizikų Vokietijos verslui. Bendras euro zonos valstybių ir įmonių sektoriaus įsiskolinimas Vokietijai siekia 3,5 trln. eurų.

Kitas Graikijos valstybinių išlaidų mažinimo etapas, suplanuotas 2013-2014 m., bus paskutinis, pareiškė Graikijos vyriausybės vadovas Antonis Samaras, praneša „Associated Press“. „Daugelis šių priemonių gana skausmingos, tačiau kartu jos neišvengiamos. Be jų šalis praras pasitikėjimą“, - pabrėžė A. Samaras. Kartu jis pastebėjo, kad Graikijos ekonomika nebeatlaikys tolesnių griežto taupymo priemonių. Valstybės išlaidas planuojama sumažinti 11,5 mlrd. eurų.

Šių metų rugpjūtį nedarbas Vokietijoje auga jau penktą mėnesį iš eilės, tam daugiausia įtakos turi euro zonos skolų krizė, skaudžiai smogusi didžiausios regiono ekonomikos darbo rinkai, ketvirtadienį pranešė Federalinė įdarbinimo agentūra. Kaip rodo oficialūs duomenys, bedarbių skaičius rugpjūtį, atsižvelgus į sezoninius svyravimus, išaugo daugiau nei prognozuota – 9 tūkstančiais. Bendras bedarbių skaičius rugpjūtį siekė 2,9 mln. žmonių. Nedarbo lygis išlieka nepakitęs ir siekia 6,8 proc.

Tarptautinė reitingų agentūra „Moody's Investors Service“ sumažino Didžiojo dvidešimtuko (G20) šalių ekonomikos augimo prognozę 2012-2013 m. laikotarpiu dėl pablogėjusių besivystančių ekonomikų grupės perspektyvų, praneša naujienų tinklapis rbc. G20 ekonomikų prieaugis 2012 m. sieks apie 2,8 proc. (lyginant su 3 proc. balandį prognozuotu prieaugiu) ir 3,4 proc. - 2013 metais (pagal ankstesnę prognozę - 3,5 proc.), pranešama atnaujintoje 2012-2013 m. „Moody's“ prognozėje.

Prancūzijos vyriausybė taip nori, kad kompanijos įdarbintų jaunus žmones, jog yra pasirengusi padengti didžiąją dalį jų atlyginimų, praneša AP. Prezidentas Francois Hollande'as ministrų kabinetui trečiadienį sakė, kad nori paskelbti karą prieš nedarbą, ir pristatė planą, pagal kurį vyriausybė padengtų didžiąją dalį dešimčių tūkstančių jaunų žmonių, įdarbintų kitais metais, atlyginimų išlaidas. Nedarbo lygis Prancūzijoje siekia 10 proc.

Euro zonos užkampyje esanti Suomija per skolų krizę buvo beveik užmiršta, bet šiuo metu ji privertė ekonomistus ir finansininkus pakelti akis nuo Pietų į Šiaurę, mat Suomijos valdžios atstovai vis garsiau užsimena apie galimybę palikti euro zoną. Suomijos finansų ministrė Jutta Urpilainen pagrasino prieš apmokant kitų šalių skolas palikti euro zoną. Šalies užsienio reikalų ministras Erkki Tuomioja pareiškė, kad Suomija svarsto apie galimybę išeiti iš euro zonos.

Graikija „yra euro zonos narė ir turi ja likti“, tačiau kartu privalo parodyti, kad yra pasirengusi laikytis susitarimų dėl antikrizinių reformų šalyje, šeštadienį pareiškė Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as per susitikimą su Graikijos vyriausybės vadovu Antoniu Samaras.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel trečiadienį Berlyne euro zonos skolų krizę aptars su Italijos premjeru Mario Monti, informuoja AFP. „Didžiausias dėmesį jie skirs situacijai euro zonoje ir ekonominei plėtrai Europoje“, – per vyriausybės spaudos konferenciją sakė kanclerės atstovas spaudai Steffenas Seibertas. A. Merkel po vasaros atostogų jau surengė kelis susitikimus su euro zonos lyderiais.

Krizė drebinanti euro zonos silpniausias šalis gali būti apibūdinta paprastai: viskas tapo pernelyg brangu, rašo „Wall Street Journal“. Darbo jėga tapo per brangi, todėl turėjo mažėti atlyginimai. Tačiau pabrango ir maisto produktai, transportas, būstai bei gausybė kitų prekių ir paslaugų. Sparčiai augančios kainos krizės prispaustose šalyse per pirmą prisijungimo prie euro dešimtmetį išsiurbė jų ekonomikų konkurencingumą, kas galų gale lėmė augimo sulėtėjimą bei nedarbo išaugimą.

Vokietijos valdančiosios partijos (CDU) frakcijos vadovas parlamente Volkeris Kauderis penktadienį, likus vos kelioms valandoms iki kanclerės Angelos Merkel  ir Graikijos premjero Antonio Samaro susitikimo, pareiškė, kad negali būti keičiami nei Graikijos paketo sąlygose nurodyti planiniai laikotarpiai, nei paketo turinys. Manoma, kad per susitikimą su kanclere Graikijos premjeras paprašys suteikti daugiau laiko pasiekti planinius rodiklius.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį pristatė naują kampaniją, skirtą įtikinti vokiečius Europos vienybės nauda, tuo tarpu euroskepticizmas didžiausioje kontinento ekonomikoje auga, informuoja AFP. Kanclerė naują kampaniją „Aš noriu Europos“ pristatė vaizdo žinute, kurioje gyrė Europos bendradarbiavimo privalumus ir sakė, kad jie atnešė "taiką, klestėjimą ir sutarimą su kaimynėmis". "Mes išgyvename vieną iš didžiausių Europos krizių.

Suomijos Europos reikalų ministras Alexanderis Stubbas ketvirtadienį perspėjo dėl to, ką pats apibūdino kaip bandymą pastatyti „Berlyno sieną“, kuri atskirtų Šiaurės Europą nuo skolų slegiamos Pietų Europos, informuoja AFP. „Europa beveik 50 metų buvo padalinta į Vakarų ir Rytų, o šiandien beprasmiška ją dalinti į Šiaurės ir Pietų. Mes nenorime naujos Berlyno sienos“, – Švedijos dienraščiui „Dagens Nyheter“ sakė A. Stubbas.

Vokietijos biudžetas pirmąjį šių metų pusmetį – pirmą kartą perteklinis, nors daugumą Europos šalių tebeslegia didžiulė skolų našta, praneša AFP. Per sausio-birželio mėnesius į Vokietijos iždą įplaukė 8,3 mlrd. eurų daugiau nei buvo išleista. Pertekliaus suma sudaro 0,6 proc. BVP. Vokietijos biudžeto perteklius užfiksuotas pirmą kartą nuo 2007 metų. Po pasaulinės krizės šalies vyriausybė buvo priversta skolintis lėšų siekdama palaikyti ekonomiką.

Euro zonos šalių ekonominiai ir finansiniai sunkumai vidutinėje perspektyvoje išliks, šiais ir kitais 2013 metais bendrasis euro zonos BVP toliau smuks, prognozuoja JAV bankas „Citigroup“ savo ataskaitoje, kurią ketvirtadienį skelbia Londono Sitis. „Citigroup“ specialistų nuomone, dėl išliekančių sunkumų Graikija bus priversta pasitraukti iš euro zonos per artimiausius 12-18 mėnesių.

Vokietijos centrinis bankas pirmadienį įspėjo, kad šalis gali pajusti regione vykstančią finansinę krizę. Europos didžiausioje ekonomikoje matyti lėtėjimo ženklai, nors labiau nei bet kada tikimasi, kad ši parems savo kaimynes, rašo „Washington Post“. „Pasitikėjimas Vokietijos viešaisiais finansais yra pagrindinis stabilumo inkaras šioje krizėje, tačiau jo negalima laikyti savaime suprantamu dalyku“, - teigia Vokietijos centrinis bankas savo mėnesinėje ataskaitoje, ir prieštarauja kalboms dėl g...

Suomijos prezidentas Saulis Niinisto antradienį pareiškė, kad pasitraukimas iš euro zonos nepadėtų išspręsti euro zonos skolų krizės, praneša AFP. „Nėra jokio greito ir lengvo Europos krizės sprendimo. Arba bent jau aš negaliu tokio sugalvoti. ES turi iš visų jėgų stengtis įveikti problemas. Pasitraukimas iš euro zonos nėra išeitis“, - per metinį ambasadorių susitikimą Helsinkyje sakė S. Niinisto.

Kaip teigia „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis,  niūriame euro zonos kontekste ne tik Lietuva, bet ir visos trys Baltijos valstybės demonstruoja stebėtinus rezultatus, kurie ypač pastebimi pramonėje. Pirmauja gamyboje „Baltijos valstybės yra vienos iš nedaugelio Europoje, kurių gamybos lygis jau viršija prieškrizinį lygį. Euro zonoje matome, kad jis yra 10 proc. mažesnis negu buvo 2008 m. pradžioje, Švedijoje jis yra beveik 15 proc. mažesnis.

Graikijos pasitraukimas iš euro zonos yra įmanomas, nors būtų nepaprastai brangus ir tik paskatintų nedarbo augimą, pareiškė Europos centrinio banko (ECB) valdybos narys Joergas Asmussenas, praneša AFP. Kartu jis pabrėžė, kad Graikija turi likti euro zonoje ir kad ji pajėgi išsaugoti savo narystę. Jeigu graikai vis dėlto nutartų palikti euro zoną, toks žingsnis būtų neatsiejamas nuo ekonominių sukrėtimų ne vien šioje Balkanų šalyje.

Šią savaitę daug ekonominių pranešimų sulauksime iš Lenkijos. Mūsų kaimynė paskelbs liepos mėnesio pramonės produkcijos, mažmeninės prekybos bei nedarbo rodiklius. Lenkijos ekonomika nemažina apsukų, liepą gamyba galėjo išaugti 3,9 proc. Lenkijos zlotas nuo vasaros pradžios euro atžvilgiu stiprėjo (8 proc.) ne tik dėl padidėjusio investuotojų rizikos apetito, bet ir dėl geresnių nei euro zonos Lenkijos ekonomikos perspektyvų. Vis dėlto ši šalis sunkiai tvarkosi su nedarbo problemomis.

Euro zona grįžta į recesiją, pareiškė ekonomistai, gavę oficialius duomenis, kurie vaizduoja bliūkštančią ekonomiką. Tačiau kai kurių požymių nuosmukis fiksuojamas jau ne vienerius metus, rašo „The New York Times“. Išskyrus Vokietiją, nė viena iš didžiausių Europos ekonomikų nepasiekė lygio, kuriame buvo 2008 metų pradžioje.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį palaikė antikrizinę Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi strategiją ir paragino Europos partnerius kuo greičiau pradėti biudžeto politikų integraciją, pareiškusi, kad laikas senka. Savo vizito Kanados sostinėje Otavoje metu A. Merkel aptarė su Kanados ministru pirmininku Stephenas Harperas Europos krizę, sutartį dėl laisvosios prekybos tarp Europos Sąjungos ir Kanados bei situaciją Sirijoje.

Pabandykite įsivaizduoti valstybę, kurios gyventojai dirba mažiau laiko nei dauguma kitų, kurios darbuotojai nėra patys produktyviausi, o moksleiviai mokykloje praleidžia mažiau laiko nei kaimyninių valstybių vaikai, rašo BBC. Iš pirmo žvilgsnio toks kokteilis nežada nieko gero. Vis dėlto Vokietija sėkmingai pritaikė šį receptą. Šalis tapo visos Europos ekonomikos varikliu ir antra pagal dydį eksportuotoja visame pasaulyje.

Aplinkybės euro zonoje pernelyg sudėtingos, kad dabar galima būtų daryti kokias nors išvadas. Būtina nuolat sekti situaciją, o dėl Latvijos prisijungimo prie bendrosios Europos valiutos sąjungos svarbu būti itin išmintingiems, teigia SEB banko Latvijos padalinio makroekonomikos ekspertas Dainius Gašpuitis. „Skolų krizė dar nepasiekė dugno - daugelis svarbių sprendimų ir jų įgyvendinimas dar priešaky. Prognozuojamas labai neramus ruduo, o galimų įvykių plėtros scenarijų vis daugėja.

Pastaraisiais mėnesiais įvairių analitinių agentūrų prognozės dėl tolesnės Graikijos narystės euro zonoje tampa vis skeptiškesnės. Šių metų gegužės pradžioje reitingų agentūros „Standard & Poor's“ ekspertai, įvertinę Graikijos šansus artimiausiais mėnesiais palikti euro zoną, tokią tikimybę įvardijo esant lygią vienai galimybei iš trijų, tai yra 33,3 procento.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, šių metų birželį, palyginti su geguže ir atsižvelgus į sezoninius svyravimus, pramonės gamyba euro zonoje sumažėjo 0,6 proc., visoje ES - 0,9 proc. Gegužę pramonės gamyba abiejose zonose padidėjo atitinkamai 0,9 ir 0,8 proc. 2012 metų birželį, palyginti su tuo pačiu mėnesiu ankstesniais metais, šis rodiklis euro zonoje sumažėjo 2,1 proc., o ES - 2,2 procento.

Euro zonos šalys, besistengiančios ištverti gelbėjimo programas, galėtų pasimokyti iš Islandijos, kurios atsigavimas po gelbėjimo buvo stebėtinais stiprus, teigia Tarptautinio valiutos fondo (TVF) misijos šalyje vadovė. TVF pažymėjo, kad Islandijos pasišventimas vykdyti programą, sprendimas nuostolius primesti obligacijų savininkams, o ne mokesčių mokėtojams bei socialinio aprūpinimo sistemos apsaugojimas padėjo nuo žlugimo šalį nukreipti atsigavimo link.

Net jei kitos šalys tam nepritars, Vokietija blokuos naujos finansinės paramos teikimą Graikijai, jei ši neįgyvendins visų gelbėjimo paketų sąlygų, sekmadienį pareiškė kanclerės Angelos Merkel Konservatorių frakcijos parlamente vadovo pavaduotojas Michaelis Fuchs, rašo laikraštis „The Daily Telegraph“. „Galite mane cituoti: net jeigu stiklinė yra puspilnė, to nepakanka, kad būtų išduota tolesnė parama. Vokietija negali su tuo sutikti ir nesutiks“, - sakė M. Fuchs.

Olimpinės žaidynės nukreipė dėmesį nuo euro zonos krizės. Europos centrinio banko prezidento Mario Draghi obligacijų pirkimo planas, skirtas mažinti skolinimosi kainą, nepaisant neužbaigtumo, kuriam laikui nuramino rinkas. O nei vienai iš probleminių šalių neruošiant obligacijų aukciono, spaudimas mąžta, rašo BBC. Panašu, kad euro zonos krizė išėjo vasaros atostogų.

Euro grupės, jungiančios euro zonos finansų ministrus, pirmininkas, Liuksemburgo premjeras Žanas Klodas Junkeris (Jean-Claude Juncker) antradienį pareiškė, kad euro zona galėtų atlaikyti Graikijos pasitraukimą iš bendros valiutos bloko, tačiau tai nėra patrauklus pasirinkimas. „Žiūrint iš esamos perspektyvos, Graikijos pasitraukimas yra suvaldomas procesas. Tačiau tai nereiškia, kad tai trokštamas kelias“, – interviu Vokietijos televizijos kanalui WDR sakė Ž. K. Junkeris.

Tarptautinis valiutos fondas (TVF) perspėjo, kad, nepaisant euro zonos skolų krizės jau padarytos žalos, blogiausia dar laukia ateityje, rašo „The Guardian“. Didelis sukrėtimas regione euro zonai kainuotų daugiau nei 5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), neigiamas poveikis Didžiajai Britanijai būtų beveik toks pat didelis, o JAV gali netekti 2 proc. BVP. Japonijos ekonomika dėl sukrėtimo gali susitraukti daugiau nei 1 proc.

Pasibaigus ECB tarybos susitikimui tapo šiek tiek aiškiau, kokiomis priemonėmis Mario Draghi rems į bėdą papuolusias euro zonos nares. Prieš keletą dienų ECB prezidentas pareiškė, kad imsis visų būtinų priemonių, kad išgebėtų monetarinę sąjungą, tačiau po vakarykščio susitikimo vis dar liko neatsakytų klausimų, rašo BBC. M. Draghi patvirtino banko planus supirkinėti valstybių narių obligacijas antrinėje rinkoje. Vis dėlto ECB iškėlė tris sąlygas.

Liepos 26 dieną Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pažadėjo daryti viską, kad tik išsaugotų eurą. Šie žodžiai nuramino rinkas, tačiau daugelis maklerių ir ekonomistų kasydami pakaušius svarstė galimas pažado interpretacijas, rašo „Time“. M. Draghi žodžiai netruko apskrieti pasaulį. Pažadą vieningai pakartojo ir Vokietijos kanclerė Angela Merkel bei Prancūzijos prezidentas Francois Hollande'as. Prie šio choro prisijungė ir Italijos premjeras Mario Monti.

Lietuvoje politikai ir verslininkai diskutuoja, ar pajusime antrąją krizės bangą, o „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Latvijoje Martinas Kazakas teigia, kad Baltijos šalys namų darbus paruošė, todėl yra atsparesnės sukrėtimams. Netyla diskusijos dėl antrosios krizės bangos. Ar ją pajusime? Mes ją jau jaučiame. Antra ar kuri kita banga būtų, jai būdinga kas nors nauja, palyginti su pirmąja krize, prasidėjusia 2007–2008 metais ir paskandinusia visą Europą.

Rekordines skolinimosi kainos aukštumas tarp euro zonos šalių pasiekusi Ispanija pasižadėjo imtis tvirtų, visa apimančių ekonomikos reformų, tačiau ar jų įgyvendinimas atneš laukiamų rezultatų? Birželio mėnesį euro zonos finansų ministrai sutiko skirti 100 mlrd. eurų (345 mlrd. litų) Ispanijos bankams gelbėti, tačiau šiandien ne vienas ekonomistas sutinka, jog to nepakaks, kad šalis būtų išgelbėta iš krizės, į kurią pateko 2008 metais žlugus nekilnojamojo turto rinkai.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ duomenimis, birželį, atsižvelgus į sezoninius pokyčius, nedarbo lygis euro zonoje, palyginti su geguže, liko nepakitęs ir siekė 11,2 proc. 2011 metų birželį nedarbas euro zonoje siekė 10,0 proc. Visoje ES nedarbas birželį, palyginti su geguže, taip pat liko nepakitęs ir siekė 10,4 proc. 2011 m. birželį nedarbas ES siekė 9,5 proc. „Eurostat“ skelbia, kad birželį darbo ES neturėjo 25,112 mln. žmonių, įskaitant 17,801 mln.

Visi kas netingi ieško išeičių iš euro krizės, tačiau bėda ta, kad daugelis sprendimų apsiriboja dviem alternatyvomis. Siūlomi euro zonos gelbėjimo planai tėra tik skirtingos šių dviejų kelių variacijos, rašo „Spiegel“. Pastaruosius kelis metus Europoje buvo taikomas taupymo režimas ir gelbėjimo paskolos ant bankroto slenksčio atsidūrusioms valstybėms. Nepaisant to vis garsiau girdisi politikų ir ekonomistų kalbos, jog Graikijos laukia nekontroliuojamas bankrotas.

Dauguma vokiečių mano, kad jų šaliai būtų geriau neturėti euro, o šalies ekonomikos ministras dar kartą suabejojo Graikijos ateitimi bendros valiutos bloke, praneša AFP. Remiantis Vokietijos laikraščio „Bild am Sonntag“ užsakymu atliktos apklausos rezultatais, 51 proc. vokiečių mano, kad didžiausiai Europos ekonomikai geriau sektųsi už euro zonos ribų, o 29 proc. apklaustųjų teigė, kad tada Vokietijos padėtis būtų blogesnė. 71 proc.

Gilėjant euro zonos krizei daugelis eilinių piliečių pajautė vyriausybių taikomų taupymo priemonių poveikį. Tačiau krizės apgaubtoje Europoje taip pat gyvena ne vienas itin turtingas asmuo, kurio asmeninis turtas nuolat auga. Nors Ispanijai netrukus gali prireikti finansinės paramos, vienas iš šios šalies gyventojų neseniai tapo turtingiausiu žmogumi euro zonoje. Jo turtas, itin turtingų asmenų stebėjimo agentūros „Wealth-X“ duomenimis, pasiekė 40,2 mlrd. JAV dolerių.