euro zona

 Europa pavojingai balansuoja ant totalinio karo, jeigu Ukrainoje nepavyks pasiekti paliaubų, ir totalinio ekonominio nuosmukio, jeigu Graikijai teks pasitraukti iš euro zonos, ašmenų. O lietuviai pešasi dėl „50 pilkų atspalvių“ ir dalinasi į filmą dievinančius ir filmo nekenčiančius.

Diskusijos ir ginčai dėl Graikijos gelbėjimo plano po truputį įgyja neįtikėtiną įtampą. Po nesėkmingo trečiadienio euro zonos finansų ministrų susitikimo tampa aišku, kad, nors laikas kapsi ne Graikijos naudai, ši šalis visai nėra linkusi nusileisti.

 Europa pirmadienį laukia rinkų reakcijos į sekmadienį vakare Graikijos premjero pasakytą kalbą, kurioje Alexis Tsipras patvirtino vykdysiąs visus rinkimų pažadus, kurie gali atvesti prie bankroto ir pasitraukimo iš euro zonos. Pristatydamas vyriausybės programą, A. Tsipras pažadėjo nutraukti reformas, kurių reikalavo skolintojai, ir nebepratęsti su jais susitarimo, nors jau po kelių savaičių Graikijai gali pritrūkti pinigų skoloms grąžinti.

Prieš euro įvedimą Lietuvos žiniasklaida mirgėjo straipsniais, kad su euru Lietuva pateks į euro zonos rojų. Bet nepraėjo nė mėnuo, straipsnių rašytojai savo honorarų gal nė nespėjo pragerti, o euras smuko į rekordines žemumas. Tačiau kažkas juk turi išlošti, nebūna taip, kad pralaimi visi.

Sekmadienį įvykę Graikijos parlamento rinkimai baigėsi taip, kaip ir buvo nuogąstauta – daugumą parlamente užsitikrino radikali kairiųjų pažiūrų partija „Syriza“, vedama aštriai nusiteikusio Alexis Tsipras. Pirmadienis prasidėjo plačiomis diskusijomis apie tai, kokią įtaką politiniai pokyčiai Graikijoje darys euro zonos pozicijai fiskalinės drausmės atžvilgiu bei finansų rinkoms.

Graikijos parlamento rinkimuose laimėjusios partijos „Syriza“ retorika buvo karinga, tačiau radikalios kairiosios partijos politikai suvokia, kad ultimatumais euro zonoje daug pasiekti nepavyks, sako LRT.lt pašnekovai. „Graikijos pasitraukimas iš euro zonos turėtų labai prastų pasekmių pačiai šaliai bei pasitikėjimui euro zonos viduje.

 Naujoji euro zonos narė Lietuva antradienį dar labiau pakurstė diskusijas dėl Graikijos pareiškusi, kad šalys privalo laikytis savo pažadų, ir paragino Europą užimti bendrą poziciją dėl Rusijos. Finansų ministras Rimantas Šadžius naujienų agentūrai „Reuters“ sakė besitikintis tolesnio euro kurso kritimo, Europos centriniam bankui (ECB) paskelbus, kaip jis tikisi, apie „efektyvius, bet gana atsargius“ veiksmus šią savaitę.

Europos Sąjungos (ES) statistikos agentūros „Eurostat“ skaičiavimais, jaunimo nedarbas Lietuvoje rudenį mažėjo – nuo 17,5 proc. pernai spalį iki 15, 5 proc. lapkritį. Visoje ES pernai lapkritį nedirbo 5,101 mln. jaunesnių nei 25 m. asmenų. Vidutinis jaunimo nedarbo lygis siekė 21, 9 proc. Ši statistika rodo, kiek nesimokančių ir nedirbančių jaunuolių gali dirbti, ieško darbo, bet neranda.

Žinių radijas Pirmą kartą per penkerius metus užfiksuota metinė defliacija euro zonoje. „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis „Žinių radijui teigė, nors defliacija euro zonoje pristatoma kaip bloga naujiena, tačiau tai nėra labai blogas reiškinys, žvelgiant iš vartotojo pusės. „Tai yra susiję su kainų mažėjimu ir gyventojų perkamoji galia didėja. Už tas pačias pajamas, gyventojai gali nusipirkti daugiau prekių“,- sakė N.Mačiulis.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Europos Sąjungos (ES) statistikos tarnyba prognozuoja, kad euro zonos ekonomikoje prasideda defliacija – bendro kainų lygio mažėjimas. Antradienį paskelbtoje negalutinėje gruodžio mėnesio infliacijos ataskaitoje užfiksuotas kiek didesnis kainų kritimas, nei spėjo ekspertai. Baiminamasi, kad, užsitęsus šiai padėčiai, Europoje mažės ne tik kainos, bet ir atlyginimai, lėtės ekonomika.

Jurgita Čeponytė, LRT Radijas, LRT.lt Trečiadienį Europos Sąjungos statistikos tarnyba skelbs naujausius duomenis apie infliacijos lygį euro zonoje. Ekonomistai spėja, kad bus fiksuojama defliacija, tai yra bendro kainų lygio mažėjimas. Jei spėjimai pasitvirtintų, euro kursas dolerio atžvilgiu gali dar labiau kristi. Gruodį Vokietijoje užfiksuotas lėčiausias kainų augimas per penkerius metus. Jos nedidėja arba krinta ir kitose Bendrijos šalyse.

Lietuvos įstojimas į euro zoną padidins Baltijos šalių pasaulinį konkurencingumą, teigia Latvijos finansų ministras Janis Reiras. „Baltijos šalys yra vienas regionas, todėl šis įvykis reikšmingas ne vien Lietuvai, bet ir Latvijai bei Estijai.

Žinių radijas Ovidijus Lukošius, „IQ“ vyriausiasis redaktorius Sudėtingame šių laikų pasaulyje visuomet yra ramesnių užutėkių, kuriuos aplenkia politinės ir ekonominės negandos, gamtos stichijos ar neatsakingų žmogaus veiksmų sukeltos nelaimės. Nors nė viena valstybė negali nusipirkti tokio draudimo poliso, visai tikėtina, kad Lietuva 2015 metais liks puiki vieta gyventi.

Informaciją parengė Kęstutis Celiešius, „Danske Bank“ Finansų maklerio skyriaus vadovas Baigiantis metams laukiama svarbių naujienų iš kelių didžiųjų pasaulio rinkų - JAV, Kinijos bei euro zonos. Kaip ir praėjusią savaitę, daugiausiai gerų žinių tikimasi iš JAV, kur bus skelbiami BVP rezultatai, ilgalaikio prekių užsakymo ir nekilnojamojo turto rinkos rodikliai. Kelios geros žinios iš JAV Paskutinę šių metų savaitė JAV bus gausi makroekonominėmis naujienomis.

Informaciją parengė Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Euro zonoje ši savaitė bus kupina makroekonominių duomenų, kurie turėtų kiek prasklaidyti prieššventinį snaudulį. Laukiama gruodžio PMI, ZEW ir IFO indeksų, kurie visi, tikimasi, turėtų parodyti nuotaikų atsigavimą. Tikimasi gerų žinių iš Vokietijos Gamybos sektoriaus PMI indeksas, rodantis sektoriaus plėtrą, paaiškės antradienį.

Alvyda Bajarūnaitė, Artūras Matusas, LRT Radijo laida „Ryto garsai“, LRT.lt Europos Centrinis Bankas (ECB) pradeda vadovauti euro zonos bankų sąjungai. Istorinis finansų sistemos pertvarkymas pradėtas tam, kad visame regione būtų užtikrintas vienodas priežiūros standartas. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė sako, kad Lietuvoje ECB prižiūrės tris didžiausius čia veikiančius bankus.

Vytenis Radžiūnas, LRT.lt Euro įvedimas buvo neabejotinai naudingas Latvijai ir jos ekonomikai, portalui LRT.lt sako buvęs Latvijos premjeras, būsimos Europos Komisijos (EK) vicepirmininkas Valdis Dombrovskis. Politikas mano, kad lygiai tokį patį poveikį euras turės ir Lietuvai.

Žinių radijas Europos audito rūmų 8 narių delegacija kartu su Lietuvos atstove Europos audito rūmuose Rasa Budbergyte nuo pirmadienio praleis 3 dienas Lietuvoje. Čia susitiks su valdžios institucijomis, pradedant parlamentu, ministrais, Vyriausybe, baigiant Valstybės kontrole. „Vizito metu susitiksime ir su mūsų centrinio banko valdytoju, taip pat kalbėsime ir su ministru pirmininku Algirdu Butkevičiumi apie tai, kokios rizikos ir nauda yra Lietuvai įstojus į eurozoną.

Giedrė Gečiauskienė, „Danske Bank“ Finansų rinkų departamento direktorė Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi įdarbino visą „užantyje“ laikytą arsenalą – tai rodo, kad ECB šįkart nusiteikęs itin aktyviai. ECB ketvirtadienį žengė netikėtą žingsnį ir dar kartą sumažino palūkanų normas – bazinės palūkanos nuo 0,15 proc. sumažintos iki 0,05 proc. Komercinių bankų indėlių palūkanos atitinkamai sumažėjo nuo -0,10 proc. iki -0,20 procento.

Eurą įsivedusi Lietuva turės ir toliau vykdyti Mastrichto kriterijus, teigia Europos centrinio banko pirmininkas. Pasak Lietuvos banko vadovo, ECB Lietuvai ir kitoms šalims siunčia žinią, kad struktūrinės reformos turi būti tęsiamos.

Algirdas Acus, LRT televizijos naujienų tarnyba, LRT.lt Apžvalgininkai nerimauja, kad Rusijos ir Europos Sąjungos konfrontacija bei abipusės sankcijos dar labiau susilpnins bendrijos kėlimąsi iš skolų krizės, kurį Europos centrinis bankas ir taip vadina silpnu bei trapiu. Pagal „Eurostat“ agentūros atnaujintus duomenis, antrą šių metų ketvirtį euro zonos ūkio augimas visai sustojo, bendras šalių BVP rodiklis palyginti su pirmuoju ketvirčiu lygus nuliui.

Šiandien finansų ministras Rimantas Šadžius ir viceministras Algimantas Rimkūnas išvyksta į Briuselį, kur dalyvaus renginiuose, skirtuose oficialiam Lietuvos kvietimui prisijungti prie euro zonos. Trečiadienį Briuselyje į Bendrųjų reikalų tarybą (BRT) susirinkę ES šalių užsienio reikalų ministrai priims galutinį sprendimą leisti Lietuvai nuo kitų metų sausio 1-osios įsivesti eurą ir pakvies mūsų šalį tapti euro zonos nare.

Prieš porą savaičių patvirtinta naujoji Europos centrinio banko (ECB) ekonomikos skatinimo programa iš esmės pateisino investuotojų lūkesčius. Iki 0,15 proc. sumažintos bazinės palūkanų normos, taip pat pirmą kartą pristatytos neigiamos palūkanų normos komerciniams bankams už ECB laikomus indėlius bei kiti ECB veiksmai turėtų paskatinti tvaresnį euro zonos ekonomikos augimą.

Šiandien Europos Komisija pateikė vertinimą, jog Lietuva turėtų tapti 19-ąja euro zonos nare ir prisijungti prie euro zonos 2015 m. sausio 1 d. Tai dar nėra galutinė išvada ir rekomendacija Lietuvai prisijungti prie euro zonos. Galutinio pritarimo galima tikėtis liepos viduryje, kuomet vyks galutinis balsavimas Europos Parlamento plenarinėje sesijoje.

Europos centrinio banko vadovui Mario Draghi pavyko beveik neįmanoma: pasakęs, kad „padarys viską, ko tik reikės“, jis išsaugojo eurą, taip ir neišsprendęs nė vienos nuo pat vieningos valiutos įkūrimo ją lydėjusios problemos. Tačiau bent kelios finansų krizės pamokos buvo išmoktos ir, Europos Sąjungos institucijoms leidus, Lietuva kitąmet prisijungs prie kitokios euro zonos, nei tą būtų padariusi 2007 metais.

Šią savaitę investuotojų akys kryps į skelbiamus euro zonos kovo mėnesio infliacijos duomenis, o didžiausioje pasaulio ekonomikoje JAV rinkos dalyviai stebės, kiek atsigauna vartojimas. Europoje šį pirmadienį paaiškėjo vasario mėnesio pramonės produkcijos duomenys. Euro zonos gamyba per vasarį paaugo 0,2 proc. Trečiadienį bus paskelbti galutiniai kovo mėnesio infliacijos rodikliai. Skirtingai negu JAV, Europoje laukiama apie 1 proc. mėnesinio augimo.

Euro zonoje investuotojų akys kryps į ketvirtadienį vyksiantį Europos centrinio banko (ECB) susirinkimą. Nors dauguma analitikų nesitiki bazinės palūkanų normos pokyčių, ECB yra kaip reikiant įspaustas į kampą dėl itin sumažėjusios infliacijos. JAV laukiama ISM gamintojų pasitikėjimo indekso naujausių duomenų. Šį pirmadienį paskelbtas preliminarus kovo mėnesio euro zonos metinis infliacijos rodiklis siekė 0,5 proc. (vasario mėnesį jis buvo 0,7 proc.

Nepadėtas taškas dėl euro įvedimo Lietuvos ekonomikoje įneša daug kintamųjų Po ilgos pertraukos euro zonos ekonomika, nors ir iš lėto, bet vėl auga – tačiau vis dar nesitikima, kad jai nors kiek pavyks prisivyti kitas didžiąsias pasaulio ekonomikas. Kaip rodo profesinių paslaugų bendrovės EY analitikų naujausios ketvirtinės euro zonos ekonominės prognozės, tik 2018 m. euro zonai pavyks 5 proc. viršyti prieškrizinį (2008 m. I ketvirčio) ekonomikos lygį.

Lietuvos valdžia tvirtina, kad, litą keičiant euru, kainos kils minimaliai, tačiau „nesisteminiai “ ekonomistai tuo abejoja. Anot jų, per ilgesnį laiką kai kurios kainos gali pakilti keliais procentais.

Apžvelgdamas pasaulio ekonomikos tendencijas „Coface“ vyriausiasis ekonomistas Centrinės ir Rytų Europos regionui Grzegorz Sielewicz teigė, kad išsivysčiusios ekonomikos šalys jau pradėjo atsigauti, bet euro zonos atsigavimas, kol kas yra silpnas ir netolygus.

Daugelis rizikų, pastaruoju metu grasinusių euro zonos ir pasaulio ekonomikų stabilumui, šiemet yra mažiausios nuo finansų krizės pradžios. Tai leidžia manyti, kad euro zonos atsigavimas šiemet ir toliau nuosekliai judės teigiama linkme kartu su bendru pasaulio ekonomikos augimu, prognozuoja Reijo Heiskanenas, didžiausios Suomijos finansų grupės „OP-Pohjola“, kuriai priklauso Lietuvoje veikiantis bankas „Pohjola“, vyriausiasis ekonomistas.

Informacinių technologijų sektoriaus sąnaudos Lietuvoje įvedant eurą gali siekti 300 mln. litų. IT paslaugų valdymo ir informacijos saugos bendrovė „Synergy Consulting“ apskaičiavo, kad verslo įmonės, keičiant informacines sistemas, turės daugiau išlaidų nei viešojo sektoriaus įstaigos.

Europoje daugiausiai dėmesio sulauks savaitės pabaigoje skelbiami visos euro zonos ir didžiausių jos ekonomikų ketvirtojo ketvirčio BVP rodikliai. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, jog per paskutinį 2013 m. ketvirtį euro zonos ūkis augo 0,25 proc. JAV ši savaitė, skirtingai nei praėjusioji, nebus turtinga skelbiamais svarbiais makroekonominiais duomenimis. Prognozuojama, kad Vokietijos ekonomika galėjo išaugti 0,3 proc., Prancūzijos – 0,2 proc.

Susitarti dėl dėl bankų sąjungos ateities Europos Sąjunga (ES) siekia dar su šios kadencijos europarlamentarais. Sprendimai turėtų būti priimti iki gegužę vyksiančių rinkimų. Šiandien Europos parlamentas balsuos dėl bankų pertvarkymo fondo. Jo esmė – gelbėti bankų sistemą, jeigu ateityje kurioje nors Eurozonos valstybėje ji susvyruotų. Į fondą lėšas suneštų patys bankai – 1 proc. nuo apdraustų indėlių per metus. Per 10 metų į fondą planuojama surinkti apie 55 mlrd. eurų.

Lietuvos planus įsivesti eurą kolegoms Europos Sąjungoje (ES) pristatęs finansų ministras Rimantas Šadžius teigia, kad šis siekis demonstruoja pasitikėjimą euro zona. „Lietuva demonstruoja, kad euro zona turi perspektyvą, yra labai geras projektas, ir mes prie jo prisidedame“, – žurnalistams Briuselyje antradienį sakė finansų ministras. Jis ES finansų ministrams pristatė Lietuvos Vyriausybė siekį nuo 2015 metų tapti 19-ąją euro zonos nare.

Investuotojų dėmesys šią savaitę bus nukreiptas į JAV Federalinių rezervų sistemos (FED) susirinkimo sprendimus, kurie bus paskelbti trečiadienį. Rinkos dalyviai mano, jog obligacijų mėnesinis supirkimo mastas bus sumažintas dar 10 mlrd. – iki 65 mlrd. JAV dolerių. Euro zonoje reikšmingiausia savaitės naujiena bus penktadienį skelbiamas preliminarus sausio mėnesio infliacijos rodiklis. Rinkoje vyrauja lūkesčiai, jog metinė infliacija euro zonoje ūgtelės iki 0,9 proc. (gruodį užfiksuota 0,8 proc.

Britų leidinys „The Economist“, kaip ir kiekvieną pusmetį, paskelbė taip vadinamą „Big Mac“ indeksas, kuriuo vertinama valiutos vertė JAV dolerio atžvilgiu. Vertinimo matui pasirinktas vieno populiariausių greito maisto restoranų „McDonalds“ sumuštinis „Big Mac“. Indeksas sudaromas nuo 1986-ųjų metų ir remiasi perkamosios galios pariteto teorija, kuri sako, kad bėgant laikui, identiškas prekių krepšelis turėtų kainuoti tiek pat, mat sunaudojami resursai yra tie patys.

Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas sako, kad euro įvedimas Lietuvai yra ilgalaikis ir ne tik piniginis projektas. Pasak jo, tai yra investicija, kuri ilgalaikėje perspektyvoje atsipirks.   „Euras yra ilgalaikis projektas. Ta nauda, kurią mes kaip Centrinis bankas, ekonominių tyrimų kompetenciją turintis subjektas, esame paskaičiavę, – kad vidutiniu laikotarpiu euro įvedimas darys teigiamą poveikį BVP.

Finansų ministras abejoja, kad Lietuvai stojant į eurozoną, bus nustatytas kitas lito ir euro kursas. Dabar Lietuvoje yra nustatytas 3,4528 lito už eurą kursas. "Kad tas kursas būtų kažkoks kitoks negu dabar mes turime, nematau jokių protingų pagrindų. Iki šiol praktiškai visoms šalims (įsivedančioms eurą - BNS), kurios turėjo fiksuotą savo valiutos kursą su euru, buvo nustatytas kursas toks, koks buvo fiksuotas anksčiau", - ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė Rimantas Šadžius.

Rengiantis nuo 2015 mtų Lietuvoje įvesti eurą, Seimas neeilinėje sesijoje siekia apsvarstyti, o esant politinei valiai - ir priimti dalį pataisų, reikalingų šalies stojimui į eurozoną. Parlamentarai ketvirtadienį antrame neeilinės sesijos posėdyje svarstys įstatymų pakeitimus, leidžiančius Lietuvos centriniam bankui laisvai disponuoti savo turtu, bei nustatančius Valstybės kontrolės (VK) galias atliekant Lietuvos banko (LB) veiklos auditą. Parlamentarai planuoja šias pataisas priimti.

Latvijoje viešinti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako, kad euro įvedimas Baltijos šalyse sustiprins konkurencingumą regione. Tai ji pareiškė su Latvijos prezidentu Andriu Bėrziniu aptarusi šios šalies prisijungimo prie euro zonos patirtį. Pasak D.Grybauskaitės, Lietuva jau dabar atitinka visus Mastrichto kriterijus, tačiau būtina ir toliau mažinti biudžeto deficitą, siekti, kad infliacijos rodikliai atitiktų kriterijų numatytas normas.

Diskusijose dėl euro įvedimo pasikartoja vienas ir tas pats argumentas, esą kodėl jaučiamės protingesni už britus, švedus ar lenkus, kurie savo nacionalinių valiutų bent jau kol kas neketina atsisakyti. Gal ir nesame protingesni už juos, tačiau čia reikia atsižvelgti į kai kuriuos objektyvius veiksnius, kuriuos besiginčydami dažnokai pamirštame. Vienas iš tokių veiksnių yra ekonomikos atvirumo lygis.

Aukščiausio rango Europos Sąjungos lyderiai sako esą optimistai dėl Lietuvos stojimo į euro zoną 2015 metais; tuomet visos trys Baltijos šalys turėtų vieną europinę valiutą. „Aš tikiuosi, kad Lietuva jau kitais metais taps 19-ąja nare ir užbaigs euro įvedimą Baltijos regione“, – sakė penktadienį Rygoje Europos Tarybos pirmininkas Hermanas van Rompuy (Hermanas Rompėjis) Rygoje, kai Latvija nuo šių metų pradžios jau yra 18-oji euro zonos narė.

Finasų ministerija ir Lietuvos bankas kitą savaitę valdančiųjų politinei tarybai pristatys euro įvedimo planą. Į posėdį taryba Seime rinksis antradienį. "Bus agitacinė medžiaga pristatyta, bus nubrėžti euro įvedimo privalumai ir trūkumai", - ketvirtadienį po susitikimo su Seimo vadove "darbiete" Loreta Graužiniene žurnalistus informavo premjeras Algirdas Butkevičius.

 2014 m. sausio 1 d. Latvija įsivedė eurą ir tapo 18-ąja euro zonos nare. Prie euro pereinama pagal planą. Naujausios, 2014 m. sausio 4 d. atliktos „Eurobarometro“ apklausos duomenimis, jau ketvirtąją dieną parduotuvėse net du trečdaliai mokėjimų grynaisiais atlikti tik eurais. Beveik visi pirkėjai (95 %) grąžą gavo eurais.

„Braliukai“ latviai tapo 18-ąja euro zonos nare. Tai reiškia, kad Lietuva liko vienintelė Baltijos šalis, kuri tebeturi savo nacionalinę valiutą. Tiesa, Adolfo Šleževičiaus dėka – mes su šviesios atminties Juliumi Veselka tam nesėkmingai priešinomės – mūsų šalis jau seniai, t.y. nuo 1994 metų neturi tikros, visavertės nacionalinės valiutos ir, atitinkamai, savarankiškos monetarinės politikos, nes mūsų centrinis bankas veikia pagal taip vadinamą valiutų valdybos modelį.

„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis teigia, kad Lietuva yra mažiausiai patraukli užsienio investuotojams, palyginti su Estija ir Latvija.  „Latvija ir Estija holdingo kompanijoms yra patraukli tuo, kad užsienyje uždirbtiems dividendams, palūkanoms netaikomi mokesčiai. Šiuo aspektu Lietuva tampa tikrai nepatraukli investicijoms.

Nemira Pumprickaitė, LRT televizijos laida „Savaitė“ Euras – vienas iš svarbiausių vyriausybės rūpesčių šiais metais. 2007 m. Lietuva buvo visai arti euro, tačiau tada sutrukdė infliacija. Dabar eurą turi jau ir Estija, ir Latvija, o Lietuva planuoja prie euro zonos prisijungti 2015-aisiais.

 Seimo pirmininkė Loreta Graužinienė yra sakiusi, kad jei norime įsivesti eurą 2015 metais, tai minimali mėnesio alga (MMA), įvedus eurą, turės būti 1500 litų. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotoja Ingrida Šimonytė teigia, kad euras ir 1500 litų MMA 2015 metais yra nesuderinami dalykai.  „Jei kas nors įsivaizduoja, kad Lietuvoje nuo 2015 metų turėtų būti minimali alga 1500 litų ir euras, tai šitas idėjas reikėtų tiesiog pamiršti.