euro zona

Atidžiai stebimas kas mėnesį atliekamas ekonominis tyrimas rodo, kad Didžiajai Britanijai priėmus sprendimą pasitraukti iš Europos Sąjungos (ES) šalies ekonomikai trečiąjį ketvirtį gresia nemažas nuosmukis, tuo tarpu euro zonos ekonomika, regis, išvengė neigiamo vadinamojo „Brexit“ poveikio – bent jau kol kas.

Jungtinės Karalystės sprendimas palikti Europos Sąjungą kirto tiek per vartotojų, tiek ir per investuotojų pasitikėjimą. Vienas po kito skelbiami lūkesčius matuojantys indeksai rodo prastėjančias nuotaikas – kai kuriais atvejais jos netgi prilygsta toms, kurios buvo fiksuojamos 2012-aisiais, kuomet euro zoną purtė valstybių skolų krizė.

Šią savaitę finansų rinkos gyvens daugiausia pirmųjų vasaros dienų naujienomis – nemenku sukrėtimu, atsiritusiu iš JAV, pakeitusiu anksčiau vyravusias optimistines nuotaikas ir privertusiu peržiūrėti lūkesčius dėl rinkų pokyčių šiais metais. Nuvylė JAV darbo rinkos duomenys Penktadienį buvo paskelbti itin prasti JAV darbo rinkos duomenys. Svarbiausias jų – algalapių skaičiaus pokytis, kuris vietoj prognozuotų 160 tūkst. darbo vietų gegužės mėnesį tesudarė 38 tūkst.

Ar euro zonos krizė atkalbėjo kitas šalis priimti vieną valiutą? Nei kiek, rašo The Economist. Nuo 2009 metų, kai euro zonos BVP susitraukė 5 proc., 4 šalys – Slovakija, Estija, Latvija ir Lietuva, prisijungė prie euro zonos narių. Pasak The Economist, būtent šių šalių patirtis rodo, kad euras vis dar atneša tam tikros naudos, bet taip pat kelia pavojų.

Norėdami išjudinti euro zonos ekonomiką iš letargo, Europos centrinio banko vadovai nutarė dar labiau išplėsti pinigų politikos apimtis, superkant įmonių obligacijas. ECB jau pelnė „mago“ statusą, eilinį kartą ištraukdami kiškį iš tuščios skrybėlės. Po tokio ECB sprendimo, pirminės euro zonos rinkos kaista nuo naujų platinimų – didieji regiono verslai pradėjo skolintis vis daugiau pinigų, rinkose išleisdami skolos popierius.

Graikijos parlamentarams patvirtinus papildomas griežto taupymo priemones, euro zonos akcijų rinkos pirmadienį nusidažė žaliai, tačiau Londone akcijų kursai judėjo priešinga kryptimi, visų pirma dėl žaliavų kainų smukimo.

  Šią savaitę finansų rinkų dalyviai atidžiai seks įvykius JAV, kur laukiama naujausių duomenų iš darbo rinkos. Taip pat jie nagrinės euro zonoje ir Kinijoje skelbiamus reikšmingus rodiklius. Naujienos iš JAV darbo rinkos Šią savaitę JAV bus skelbiami net keli svarbūs darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad balandį šioje šalyje buvo sukurta 210 tūkst. naujų darbo vietų. Galima palyginti: kovo mėn. šis skaičius siekė 195 tūkst.

2,4 proc. metinį augimą šiemet pasiekęs Lietuvos ūkis ateityje turėtų plėstis dar sparčiau, mano ekonomistai. Anot jų, augimą skatins sustojęs eksporto į Rusiją nuosmukis, stabilesnė Rytų šalių ekonomika bei toliau augantis Lietuvos namų ūkių vartojimas. „Nieko keisto, kad spartėja Lietuvos ekonomikos augimas - tuos ženklus matėme, žiūrėdami į mažmeninės prekybos augimą, pramonės augimą pirmaisiais mėnesiais, eksportas nesitraukė.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių dėmesys bus nukreiptas į JAV, kur vyks dvi dienas truksiantis Federalinės rezervų sistemos (FED) susitikimas. Tuo tarpu euro zona skelbs bendrojo vidaus produkto (BVP) ir nedarbo lygio duomenis. Rinkos iš FED netikėtumų nelaukia Manoma, kad JAV centrinis bankas po dvi dienas vyksiančio posėdžio šios savaitės viduryje, staigmenų nepateiks – bazinės palūkanų normos turėtų išlikti 0,25-0,5 proc. ribose.

Savaitgalį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai buvo nukreipti į Dohą (Kataras), kur vyko naftą išgaunančių šalių atstovų susitikimas. Jiems nepasiekus reikšmingų susitarimų, investuotojai turės atnaujinti naftos kainos prognozes. O vėliau savo dėmesį jie nukreips į JAV, kur paaiškės naujausi duomenys apie pramonės lūkesčius, ir euro zoną, kur laukiama Europos centrinio banko (ECB) tarybos susitikimo.

„Danske Bank“ pateikia praėjusios savaitės bei ateinančių įvykių pasaulio finansų rinkų apžvalgą.  Svarbiausi pasaulio rinkų veiksniai  Svarbiausias šią savaitę JAV pasirodysiantis rodiklis yra preliminarus balandžio mėnesio pramonės Markit PMI indeksas. Kitas pramonės sektoriaus būklę atspindintis rodiklis – ISM – kovo mėnesį parodė itin gerą rezultatą, kurį labiausiai nulėmė silpnesnis doleris ir stabilizacijos ženklai Kinijos ekonomikoje.

Vartotojų kainos euro zonoje kovą nejudėjo iš vietos – infliacija siekė 0,0 proc. Toks lygis šiek tiek nustebino rinkas, kadangi pagal pirminius vertinimus buvo tikimasi tolimesnės defliacijos. Nors stagnuojančios vartotojų kainos nėra itin optimistiškas ženklas, tai yra geriau už rinkose dominavusius kainų kritimo lūkesčius. Po vasarioį -0,2 proc. smukusių euro zonos vartotojų kainų, rinkos sunerimo dėl regiono ūkio gyvybingumo.

Skirtingai nuo daugelio pasaulio šalių, Lietuvos ekonomikos tendencijos šių metų pradžioje buvo geresnės nei tikėtasi. Nepaisant didelių svyravimų finansų rinkose, Lietuvoje vartotojų ir verslo lūkesčiai išliko stabilūs ar net gerėjo, o mažmeninės prekybos, apdirbamosios gamybos ir eksporto augimas paspartėjo. „Swedbank“ nekeičia Lietuvos BVP augimo prognozių – šiemet ekonomika augs 3,3 procento, dvigubai sparčiau nei pernai ir daugiausiai Baltijos šalyse.

Šią savaitę investuotojai atidžiai nagrinės JAV skelbiamus naujausius makroekonominius rodiklius – mažmeninės prekybos statistiką ir vartotojų kainų indeksą. Tačiau jų akiratyje taip pat išliks naujienos ir iš euro zonos, kurios turėtų atkartoti Vokietijoje užfiksuotas tendencijas, ir iš Didžiosios Britanijos, kur vyks centrinio banko susirinkimas. JAV tikimasi mažmeninės prekybos augimo Trečiadienį JAV skelbs kovo mėn. mažmeninės prekybos statistiką.

„Swedbank“ vyriausias ekonomistas prognozuoja, jog infliacija Lietuvoje turėtų augti ir toliau. Nerijaus Mačiulio manymu, kainas augins brangstančios paslaugos, o tai lemia didėjantys atlyginimai. „Nėra netikėta, kad 1 proc. padidėjo kainos kovą, lyginant su vasario mėnesiu, nes to buvo galima tikėtis, žiūrint į naftos ir paslaugų kainas.

Daliai Europos Sąjungos valstybių nesutariant su Europos Komisija dėl biudžetų vertinimo metodikų, Lietuvos finansų ministras sako, jog problema kyla, Lietuvai ir kai kurioms šalims prognozuojant ketverių metų ekonomikos ciklus, o Komisijai - dvejų, todėl jų duomenys yra nepalyginami. Dėl to, anot Rimanto Šadžiaus, EK nepagrįstai kritikuoja šių metų Lietuvos biudžeto projektą. Tuo metu analitikai sako, kad skaičiavimo būdas yra susitarimo reikalas.

Į Lietuvą ateinant pavasariui, gerėjančias nuotaikas demonstruoja ir verslo aplinka. Šiandien Lietuvos statistikos departamento paskelbti kovo mėnesio verslo tendencijų ir lūkesčių tyrimo duomenys rodo, kad nuotaika gerėja visuose tiriamuose sektoriuose. Kovo mėnesio ekonominių vertinimų rodiklis pakilo iki -1 nuo -5, užfiksuotų vasarį. Tyrimas atliekamas apklausiant įmonių vadovus ir vertinant jų nuomonę dėl pokyčių verslo aplinkoje bei ateities lūkesčius.

Lietuvos verslo lūkesčiai, nepaisant pasaulio ūkio lėtėjimo, įgauna pagreitį. Daugiau optimizmo skleidžia vidaus vartojamu mintančios veiklos. Paslaugų sektorius (išskyrus statybą ir prekybą) Lietuvoje sugeneruoja apie pusę visos pridėtinės vertės, todėl šių veiklų optimizmas palaikys šalies ūkio plėtrą šiemet. Ekonominių vertinimų rodiklis atspindi dabartines verslo tendencijas paslaugų, vartotojų, statybos, mažmeninės prekybos ir pramonės sektoriuose.

Šią savaitę finansų rinkų dalyvių žvilgsniai labiausiai krypsta į JAV, kur bus paskelbti naujausi padėtį darbo rinkoje atspindintys rodikliai. Svarbių naujienų investuotojai taip pat sulauks iš Vokietijos ir Kinijos. Darbo vietų skaičius JAV auga greičiau Ketvirtadienį JAV bus paskelbtas kovo mėn. Čikagos pirkimų vadybininkų asociacijos verslo aktyvumo indeksas. Prognozuojama, kad jis augo iki 50,8. Galima palyginti: vasario mėn. indeksas siekė 47,6. Penktadienį laukiama kovo mėn.

Šią savaitę investuotojai tiek JAV, tiek euro zonoje labiausiai laukia naujausių gamybos sektoriaus pasitikėjimo indekso (PMI) duomenų. Prognozuojama, kad JAV šis rodiklis paaugs iki 51,9 ir taip parodys gerėjančią šalies ekonomikos būklę. Tačiau optimistiškų euro zonos PMI pokyčių nelaukiama – neigiamą įtaką jam daro ir sustiprėjęs euras, ir „Brexit“ baimė. JAV skelbs du svarbius rodiklius JAV bus skelbiami du reikšmingi makroekonominiai rodikliai: antradienį paaiškės kovo mėn.

Ketvirtadienį Norvegijos centrinis bankas, sumažindamas Norvegijos kronos palūkanų normą, iškomunikavo, jog neatmeta neigiamų palūkanų galimybės. Regis, neigiamos palūkanos tampa naująja realybe. Japonija, Šveicarija, Danija, Švedija, euro zona – štai šalys, gyvenančios be palūkanų, nenustebsime, jei į klubą įstos ir Norvegija. Kas prieš dvejus metus skambėjo kaip kažkas iš fantastikos srities, dabar nieko nebestebina. Bėda yra ta, kad, panašu, nauda menksta kartu su palūkanomis.

Praėjęs ketvirtadienis įeis euro istorijon kaip diena, kai pinigai tapo nemokami. Europos centrinis bankas nustatė nulinę bazinę palūkanų normą, taigi nuo šiol centrinis bankas skolins komerciniams bankams visiškai nemokamai. Nuo 1999 metų sausio 1 dienos, kai buvo įvestas euras, bazinės palūkanų normos buvo 3 procentai, tai pačiais metai buvo kiek sumažintos, kitais metais truputį pakeltos.

Europos centriniam bankui (ECB) sumažinus bazinę palūkanų normą iki nulio, o indėlių laikymą padarius dar labiau neigiamą, reaguoti turės ne tik komerciniai bankai, bet ir vartotojai. Ekonomistų nuomone, ECB taip žvelgia į kintančią aplinką ir skatina euro zonos ekonomikos augimą. „XXI a. bankininkystės verslas bus pagrįstas tuo, kad bankai primokės už paskolas klientams, o indėlininkai – bankams už "priglaustus" juose indėlius.

Nors pastaruoju metu pasaulio ekonomikos ateitis darosi vis sunkiau nuspėjama, euro zonos makroekonominiai rodikliai kol kas rodo, kad regiono ekonomika toliau po truputį atsigauna. 2015 m. euro zonos BVP augimo įvertis buvo 1,5 proc. „Euromonitor International“ prognozuoja, kad 2016–2017 m. euro zonos ekonomika augs apie 1,7 proc. Tai sparčiausias metinis augimas nuo 2011 m. Vis dėlto, euro zonos BVP tik dabar baigia pasiekti lygį, stebėtą prieš pasaulinę finansinę krizę.

Pirmadienį finansų rinkų dalyvių žvilgsniai krypo į euro zoną, kur buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys. Šio rodiklio pokyčiams didelės įtakos turėjo žemos naftos kainos, tradiciškai nulemiančios apie 50 proc. mėnesinių infliacijos svyravimų. Vėliau šią savaitę laukiama duomenų apie pokyčius JAV darbo rinkoje ir gamybininkų nuotaikas Kinijoje. Euro zonoje užfiksuota neigiama infliacija Pirmadienį buvo paskelbti naujausi infliacijos duomenys euro zonoje.

Euro zonos ekonomika, kaip didelis milžinas, pamažu stojasi ant kojų. Praėjusių metų IV ketvirtį, palyginti su III ketvirčiu, bendros valiutos erdvės ūkis ūgtelėjo 0,3 proc., o iš viso 2015 m. ekonomika augo 1,5 proc. Nors pagal bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą euro zona vis dar atsilieka nuo JAV, kurios praėjusiais metais augo 2,4 proc., atsižvelgus į besitęsusią Graikijos skolų krizę bei išliekančias struktūrines euro zonos problemas, tai yra visai neblogas rezultatas.

Rinkos dalyvių dėmesys šią savaitę bus nukreiptas ir į euro zoną, ir į JAV – bus paskelbti naujausi darbo rinkos rodikliai. „Danske Bank“ prognozuoja, kad šiose ekonomikose pastaruoju metu stebimos teigiamos tendencijos darbo rinkoje ir toliau išsilaikys. O situacija euro zonoje gali reikšti artimiausiu metu spartėsiantį atlyginimų kilimą. JAV: finansų rinkas gali nudžiuginti darbo rinkos rodikliai Svarbiausi JAV šios savaitės makrekonominiai rodikliai bus paskelbti penktadienį.

 Susitraukusios eksporto rinkos ir Rusijos ekonominio sąstingio pernai pristabdytas Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet bus dvigubai didesnis ir kils nuo 1,6 iki 3,2 proc.

Lietuvoje, kaip ir visoje euro zonoje, populiariausias yra 50 eurų banknotas, o stambiausių – 500 eurų banknotų Lietuvos bankas daugiau išėmė iš apyvartos, negu išleido, jais atsiskaitoma itin retai, rašo dienraštis „Lietuvos žinios“. „Šio (500 eurų) nominalo eurų banknotų į Lietuvos banką sugrįžta daugiau, negu bankas jų išleidžia. Vadinasi, Lietuvoje cirkuliuoja kitose euro zonos šalyse išleisti 500 eurų banknotai.

Darbo netekimas arba jo paieškos kiekvienam žmogui yra tikras iššūkis. Nors 2015 – aisiais metais nedarbo rodikliai šalyje toliau mažėjo, tačiau ilgą laiką darbo nerandančių asmenų skaičius beveik nepakito. Žmonės, praradę viltį rasti tinkamą bei jų išsilavinimą atitinkantį darbą, paprasčiausiai nustoja jo ieškoti. Specialistai teigia, kad ilgalaikiai bedarbiai – bene pažeidžiamiausias gyventojų sluoksnis Lietuvoje.

Euro zonos infliacija vėl įkrito į neigiamą, tai yra defliacijos, teritoriją – vietoje laukto nulinio infliacijos tempų augimo buvo paskelbta -0,1 proc. metinė infliacija. Pastarųjų 5 metų palūkanų norma, kuri yra vienas iš svarbiausių ir labiausiai stebimų Europos centrinio banko (ECB) ateities palūkanų bei infliacijos prognozių indikatorių, nukrito žemiau 1,60 proc. Taip žemai ji paskutinį kartą buvo šių metų vasarį.

Euro zonoje trečiadienį bus skelbiamas rugsėjo gamintojų pasitikėjimo indeksas (angl. PMI). Rinkos dalyviai akylai stebės šio rodiklio dinamiką, ir bandys įžvelgti, kiek Kinijos ekonominio sulėtėjimas turės realaus poveikio euro zonos ekonomikai. Prognozuoja smukimą Nepaisant JAV ir Kinijoje susilpnėjusių PMI rodiklių, euro zonos gamintojų pasitikėjimo rodiklis iki šiol išsilaikė palyginti aukštame lygyje. Vis tik labiau tikėtina, kad rugpjūčio euro zonos PMI jau galėjo smukti.

Lietuviai vidutiniškai per mėnesį „į rankas“ uždirba 541 eurą. Europos Sąjungos (ES) vidutinis atlyginimas siekia 2,26 tūkst. eurų. Vis dėlto, už aprangą ir avalynę lietuviams tenka tokios pačios kainos kaip ir vidutiniam europiečiui. ES statistikos agentūra Eurostat atliko tyrimą ir palygino avalynės bei aprangos kainas praėjusiais metais ne tik ES šalyse, bet ir pretenduojančiomis įstoti į bloką bei Norvegijoje, Šveicarijoje ir Islandijoje.

Atsigavimo ženklai didžiųjų Europos šalių ekonomikose leidžia spėti, kad 2016 m. bus geriausi metai regione per visą dešimtmetį. Skelbiama, kad Europos centrinio banko finansinio stimuliavimo programa, silpnas euras ir žemos naftos kainos euro zonai atneša naudos ir padeda sušvelninti neigiamą Graikijos skolų įtaką. Banko „Nordea“ ekonomistas Žygimantas Mauricas „Žinių radijo“ laidoje „Žvilgsnis“ teigė sutinkantis, jog kiti metai Europai bus išties geri.

Europos stabilumo mechanizmo (ESM) valdytojų tarybos posėdyje 19 euro zonos šalių finansų ministrai penktadienį balsuos, ar pritarti paramai Atėnams iš ESM. Balsavime, kuris planuojamas 16 val. Lietuvos laiku, dalyvaus ir finansų ministras Rimantas Šadžius. „Šiandien vyks Europos stabilumo mechanizmo valdytojų - 19 euro zonos šalių finansų ministrų - tarybos posėdis.

 Lietuva turi draugiškai padėti Graikijai, bet broliškai pareikalauti iš jos atsakomybės, trečiadienį sakė prezidentė Dalia Grybauskaitė, komentuodama euro zonos finansinę paramą Atėnams mainais už mokesčių ir pensijos reformas. „Turime padėti, turime draugiškai paremti, bet seseriškai ir broliškai pareikalauti atsakomybės, ir šitą Lietuva daro“, - žurnalistams per vizitą Italijoje sakė prezidentė. „Euro zona yra tokių valstybių sąjunga, kuri, kai yra bėda, vienai kitai padeda.

 Lietuvos prezidentė pareiškė, kad Graikija nepaliks euro zonos, o jei taip nutiktų, Lietuvos ekonomikai tai neturėtų neigiamos įtakos. „Iš euro zonos, manau, Graikija nepasitrauks todėl, kad tai būtų didžiulė ekonominė ir finansinė griūtis pačiai valstybei.

 Graikija ir jos skolintojai – Europos Sąjungai ir Tarptautinis valiutos fondas (TVF) – artimiausiomis dienomis gali pasiekti susitarimą dėl finansinės pagalbos, antradienį pareiškė Valdis Dombrovskis, Europos Komisijos pirmininko pavaduotojas, Atėnams pateikus naują reformų planą.

Euro zonos ekonomika pirmąjį ketvirtį, palyginti su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu, augo 0,5 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Euro zonos pirmojo ketvirčio bendrojo vidaus produkto (BVP) duomenys bus paskelbti šią savaitę. Pigi nafta skatino vartojimą Manoma, žema naftos kaina buvo vartojimo augimo „variklis“ ir pagrindinis ekonomikos augimo veiksnys. „Danske Bank“ prognozuoja, kad didžiosios Europos ekonomikos augo – Vokietijos BVP galėjo augti 0,6 proc.

Žemesnės naftos kainos, valiutos kursų pokyčiai ir skatinančioji centrinių bankų politika gerina euro zonos ekonomikos perspektyvą, nors kai kurių kitų svarbių šalių, pavyzdžiui JAV ir Kinijos, plėtra lėtėja, teigia SEB grupės analitikai šiandien Stokholme paskelbtoje pasaulio ekonomikos apžvalgoje „Nordic Outlook“. Leidinyje taip pat pabrėžiama, kad pasaulio ekonomikos plėtra šiuo metu yra labai priklausoma nuo didžiųjų centrinių bankų vykdomos pinigų politikos.

 Defliacinis periodas euro zonoje balandį galų gale baigėsi ir metinė infliacija šį mėnesį galėjo siekti 0,1 proc., prognozuoja „Danske Bank“ analitikai. Kovą buvo fiksuota 0,1 proc. defliacija. Infliacija toliau augs Prognozuojama, kad antroje metų pusėje infliacija euro zonoje toliau kils ir jau gali perkopti 1 proc. ribą. Įtaką infliacijos augimui darys kylanti naftos kaina eurais – nafta šiuo metu kainuoja 60 eurų už barelį, nors sausį kainavo eurų už barelį.

Pagreitį įgavusi Europos centrinio banko (ECB) kiekybinio euro zonos ekonomikos skatinimo programa superkant euro zonos vyriausybių obligacijas gali prieiti liepto galą, prognozuoja „Nordea“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas, rašo „Verslo žinios“. Dėl kovą pradėtos obligacijų supirkimo programos euro zonos vyriausybių vertybinių popierių (VVP) pajamingumas, jau ir iki tol buvęs itin žemas, susitraukė dar labiau, o saugiausių vyriausybių VVP pajamingumas tapo neigiamas.

Graikijai bus nelengva surasti kreditorių už Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) ribų, pareiškė Vokietijos finansų ministras Wolfgang Schaeuble. Apie tai informuoja BBC. Pasak W. Schaeuble, pastangos surasti investicijų iš Pekino ar Maskvos būtų sveikintinos, tačiau tam gali kilti sunkumų. Toks W. Schaeuble perspėjimas nuskambėjo po to, kai, išaugus susirūpinimui dėl Graikijos nemokumo, šalies vyriausybės skolinimosi kaina šoktelėjo 3,5 proc., iki 27 proc.

 Europos Sąjunga nekloja pamatų Graikijos pasitraukimui iš euro zonos, ketvirtadienį pareiškė ekonomikos reikalų eurokomisaras Pierre'as Moscovici. „Nevyksta pasirengimas „Grexit“ (Graikijos pasitraukimui iš euro zonos)“, - pabrėžė komisaras naujienų agentūrai AFP. „Plano B nėra... Europos Komisijos toliau laikosi pozicijos, kad Graikijos vieta - euro zonoje. Dirbame remdamiesi šiuo pagrindu“, - sakė jis.

Lietuvos politikams besidžiaugiant euro įvedimo šimtadieniu, Nepriklausomybės akto signataras, ekonomistas Audrius Rudys teigia, kad dėl euro Lietuva neteko dalies valstybingumo.

 Šią savaitę bus paskelbta euro zonos kovo mėnesio infliacija. „Danske Bank“ analitikai prognozuoja, kad defliacijos tempai kovą šiek tiek sumažėjo – nuo -0,3 proc. vasarį iki -0,1 proc. kovą. Prognozuojama, kad bazinė infliacija kovą pakilo nuo 0,7 proc. iki 0,8 proc. Be to, kovą, palyginti su vasariu, nežymiai augo ir degalų kainos. Vienoje pagrindinių Europos ekonomikų Vokietijoje, manoma, kainos kovą nepakito. Nedarbas – ties 11,2 proc.

Baigiantis trečiam mėnesiui, kai Lietuvoje vietoj litų atsiskaitoma eurais, keturi Nepriklausomybės Akto signatarai, tarp kurių ir buvęs Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas (1990-1993) Vilius Baldišis, paskelbė kreipimąsi į Prezidentę, Seimą ir Vyriausybę bei Lietuvos banką, ragindami stabdyti Lietuvos integracijos į euro zoną procesą bei pradėti derybas dėl mūsų šalies išstojimo iš euro zonos.

 Graikai yra netoliaregiai išlaidūnai, o vokiečiai apdairiai tvarko savo finansus – maždaug taip apibūdinami pastaraisiais mėnesiais vykusių kovų dėl Europos ekonominės politikos dalyviai. Tačiau dalis ekonomistų sako, kad taupymo politika ne tik atgyveno, bet ir niekada nebuvo teisinga.

Šią savaitę rinkos dalyviai laukia Europos centrinio banko (ECB) susirinkimo, kuriame, tikimasi, bus paskelbta daugiau detalių apie obligacijų supirkimo programą. Tuo tarpu JAV laukiama darbo rinkos duomenų. Tikimasi sužinoti daugiau detalių Europoje svarbiausia diena bus ketvirtadienis, kuomet vyks ECB susirinkimas. Manoma, kad bus paviešinta daugiau techninių detalių, kaip bus įgyvendinama sausio mėnesio susirinkime patvirtinta obligacijų supirkimo programa.