euro zona

Euro zonos bendroji valiuta antradienį pirmą kartą per praktiškai dvi dešimtis metų pasiekė paritetą su JAV doleriu, senkančiam rusiškų dujų tiekimui į Europą didinant baimę dėl ekonomikos nuosmukio. Pasiekęs paritetą su JAV doleriu, euras vėliau šiek tiek pasistiebė.

Euro zonoje metų infliacija birželį vėl pasiekė rekordinį  lygį, rodo penktadienį paskelbti oficialūs duomenys, karo Ukrainoje padariniams toliau varžant Europos ekonomiką. ES duomenų agentūra „Eurostatas“ nurodė, kad vartotojų kainų augimas 19-os eurą naudojančių šalių bloke birželį pasiekė 8,6 procento. Mėnesiu anksčiau fiksuotas 8,1 proc. rodiklis.

Euro zonoje sparčiai kylant infliacijai, Europos Centrinis Bankas (ECB) savo palūkanų normas, kurios šiuo metu yra istoriškai mažos, galėtų padidinti jau liepą, trečiadienį davė suprasti euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB obligacijų pirkimą turėtų užbaigti „trečiojo ketvirčio pradžioje“, pareiškė ji, sakydama kalbą Liublianoje. Po to, praėjus „vos kelioms savaitėms“, euro zonos centrinis bankas galėtų padidinti palūkanų normas, pridūrė ji.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį sumažino euro zonos augimo prognozę 2022 metams iki 3,7 proc., palyginti su anksčiau prognozuotais 4,2 proc., atsižvelgdamas į Rusijos invazijos į Ukrainą poveikį euro zonos ekonomikai. Bankas skaičiuoja, kad 2023 metais bendrasis vidaus produktas (BVP) sieks 2,8 proc., palyginti su anksčiau skaičiuotais 2,9 procento.  2024 metų prognozė išliko nepakitusi – 1,6 procento.

Antradienį Finansų ministerija pranešė išpirkusi euroobligacijų emisiją, valstybės skolą sumažindama beveik 1,35 mlrd. JAV dolerių arba 2,2 proc. numatomo 2021 m. bendrojo vidaus produkto (BVP). Pasaulinės finansinės krizės metu, 2011 m. kovo 9 d., Lietuva tarptautinėse rinkose išplatino euroobligacijų emisiją išleidžiant 750 mln. JAV dolerių nominalios vertės euroobligacijų ir tais pačiais metais emisiją papildant dar 750 mln. JAV dolerių.

Euro zonos bankai 2020 metų ketvirtąjį ketvirtį dar labiau sugriežtino skolinimo sąlygas, antradienį parodė Europos Centrinio Banko (ECB) atliktas tyrimas, nes COVID-19 plitimo atsinaujinimas pablogino perspektyvas.

Europos Centrinio Banko (ECB) valdančioji taryba ketvirtadienį paliko nepakeistas pagrindines palūkanų normas ir kovos su krizės padariniais programos apimtis, pranešė banko atstovė spaudai, euro zonai tęsiant kovą su pandemijos sukeltu nuosmukiu. Kaip ir tikėtasi, Frankfurte įsikūręs skolintojas paliko pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų normą nepakeistą, kuri ir toliau sudarys rekordinius 0 proc., o palūkanų norma, naudojantis ribinio skolinimosi galimybe, – 0,25 procento.

Euro zonos finansų ministrai penktadienį susitarė dėl finansinės „paramos priemonės“, turinčios sušvelninti COVID-19 pandemijos pasekmes Europoje, sąlygų. „Vykdome mūsų susitarimą dėl trijų apsaugos tinklų, skirtų darbuotojams, įmonėms ir suverenioms valstybėms“, – po vaizdo konferencijos sakė Eurogrupei pirmininkaujantis Portugalijos finansų ministras Mario Centeno. Jis priminė, kad ES valstybių lyderiai patvirtino šį susitarimą ir pavedė parengti veiksmų planą iki birželio 1 dienos.

Europos ekonomikos dėl koronaviruso pandemijos laukia precedento neturintis nuosmukis, po Europos Centrinio Banko (ECB) posėdžio ketvirtadienį surengtoje spaudos konferencijoje pareiškė euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde. ECB prognozėmis, euro zonos bendrasis vidaus produktas (BVP) 2020 metais gali smukti 5–12 procentų. „Euro zonos ekonomika susidūrė su nuosmukiu, kurio mastas ir sparta neturi precedento.

Bendras verslo ir vartotojų pasitikėjimo euro zonos ekonomika indeksas balandį krito iki 67 punktų, pasiekęs žemiausią lygį nuo 2009 metų kovo, parodė Europos Komisijos paskelbti duomenys. Patikslintais duomenimis, mėnesiu anksčiau šis rodiklis sudarė 94,2 punkto, o ne 94,5 punkto, kaip buvo skelbta pirmiau. Portalo „Trading Economics“ duomenimis, analitikai prognozavo, jog balandį šis rodiklis nusileis iki vidutiniškai 74,7 punkto.

Statistikos departamentui paskelbus, jog Lietuvos BVP trečiąjį šių metų ketvirtį augo 3,6 proc., analitikai teigia, jog šalies ekonomika išlaikė stabilų plėtros tempą. Tačiau, anot jų, ūkio augimas praranda pagreitį ir paskutinį metų ketvirtį bei kitąmet tokios plėtros tikėtis neverta. „BVP augimo tempas yra tik nežymiai vangesnis nei pirmąjį pusmetį.

Jei euro zonos ekonomiką lygintume su žmogaus kūnu, joje cirkuliuojantys pinigai atstotų kraują, o Europos Centrinis Bankas (ECB), valdydamas pinigų kainą – palūkanų normą, atliktų širdies funkciją.

Euro zonos ekonomikos augimo, kurio prognozę Europos Centrinis Bankas (ECB) sumažino net 0,6 punkto iki 1,1 proc., sulėtėjimas neturėtų būti ilgalaikis ir jau 2020 bei 2021 metais turėtų vėl paspartėti, teigia ECB valdančiosios tarybos posėdyje ketvirtadienį dalyvavęs Lietuvos banko (LB) vadovas Vitas Vasiliauskas.

Atsižvelgęs į įvairius neapibrėžtumą skatinančius veiksnius, kurie daro spaudimą euro zonos ekonomikai, Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį pablogino bendros valiutos bloko ūkio augimo šiais ir kitais metais prognozes. Euro zonos centrinis bankas dabar numato, kad bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet padidės 1,1 proc., nors anksčiau prognozavo, kad ūkio prieaugis 2019-aisiais sieks 1,7 procento. 2020 metų augimo prognozė buvo apkarpyta kur kas mažiau – nuo 1,7 iki 1,6 procento.

Euro zonos ekonomikos raida pastaruoju metu buvo „silpnesnė negu tikėtasi“, pareiškė Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario Draghi ir pabrėžė, jog būtina tęsti piniginį skatinimą. Rinkose vis labiau nerimaujama dėl didžiausių Europos Sąjungos (ES) ūkių – Vokietijos, Prancūzijos ir Italijos – augimo lėtėjimo, taip pat dėl neapibrėžtumo dėl „Brexit“ ir šalutinio įtampos JAV ir Kinijos prekybos santykiuose poveikio.

Euro zonos ekonomika pirmą pusmetį augo lėčiau, negu buvo tikėtasi, todėl šių metų prognozuojama 2,1 proc. ūkio plėtra jau neprilygs praėjusių metų augimo tempui. O štai Baltijos šalių plėtra po puikių praėjusių metų šiemet tik truputį lėtesnė ir nėra akivaizdžių vidaus požymių, kurie perspėtų apie rimtus pavojus artimiausiu metu. Kitąmet Lietuvos BVP turėtų augti 3 proc., Latvijos ir Estijos – po 3,5 procento.

Graikija šią savaitę oficialiai užvers paskutinį savo ilgos skolų krizės istorijos puslapį, tačiau euro zona tebėra pažeidžiama nuo būsimų krizių, o ypatingą nerimą ekonomistams kelia padėtis Italijoje. Po ilgų aštuonerių metų ir trijų pagalbos programų, dėl kurių teko įgyvendinti daugybę griežto taupymo priemonių, Atėnai pirmadienį oficialiai pasitrauks iš savo kreditorių iš Europos Sąjungos (ES) ir Tarptautinio valiutos fondo (TVF) finansinės pagalbos prieglobsčio.

Europos Centrinis Bankas (ECB) pranešė šių metų pirmąjį pusmetį iš apyvartos išėmęs 301 tūkst. padirbtų euro banknotų – 17,1 proc. mažiau negu 2017 metų antrąjį pusmetį ir 9,1 proc. mažiau negu 2017 metų pirmąjį pusmetį. Dažniausiai ir toliau klastojami 20 bei 50 eurų nominalo banknotai – jie sudarė 83 proc. pirmąjį pusmetį nustatytų klastočių. Trečioje vietoje yra 100 eurų nominalo banknotai, kurių dalis sudarė 10,9 procento.

Bulgarija – skurdžiausia Europos Sąjungos (ES) valstybė narė – dar žingsniu priartėjo prie narystės euro zonoje. Po ketvirtadienį Briuselyje įvykusio euro zonos finansų ministrų susitikimo Europos Komisija (EK) ir Europos Centrinis Bankas (ECB) pareiškė, kad šalies įvertinimas galėtų būti užbaigtas „per maždaug metus“. „Europos Komisija palankiai vertina Bulgarijos pastangas prisijungti prie euro zonos“, – per spaudos konferenciją pareiškė Komisijos pirmininko pavaduotojas Valdis Dombrovskis.

Vokietijai ir Prancūzijai šią savaitę sutarus dėl bendro euro zonos biudžeto sudarymo, Lietuva nėra įsitikinusi jo nauda, sako finansų ministras. Vilius Šapoka tvirtina, kad Vyriausybė palaiko stiprią ir įvairiems svyravimams atsparią euro zoną. „Palaikome Vokietijos ir Prancūzijos norą stiprinti konkurencingumą, konvergenciją, stabilumą ir investicijas į inovacijas. Tačiau nesame įsitikinę dėl šių šalių siūlomo kurti atskiro Euro zonos biudžeto naudos.

Praėję metai euro zonos ekonomikai buvo įspūdingi − BVP pademonstravo sparčiausią augimą per pastarąjį dešimtmetį, ir verslo bei vartotojų lūkesčiai daugelyje valiutos bloko šalių kilo į visų laikų aukštumas. Tačiau po gražaus ir šilto pavasario netikėtai vėl padvelkė apniukusiu rudeniu. Šių metų pradžioje ekonomikos augimas sulėtėjo labiau nei tikėtasi, o prastėjantys išankstiniai indikatoriai rodo, kad lėtėjimo tendencija tęsėsi ir antrąjį ketvirtį.

Trimis skurdžiausiomis Europos Sąjungos šalimis įvardijamos Bulgarija, Kroatija ir Rumunija siekia būti ne tik ES dalimi, bet ir euro zonos. Analitikų teigimu, jų dar laukia ilgas kelias, tačiau būtent skausmingos reformos gali lemti, kad į euro zoną įsilietų nestabilios „mažosios Italijos“. Iš šių trijų šalių Rumunija buvo trečioji, kuri praeitą savaitę pareiškė norą prisijungti prie euro zonos. Kaip „Bloomberg“ įvardija, šios šalys yra skurdžiausios ES šalys.

Protekcionizmo prekyboje didėjimas, kurį rodo JAV prezidento Donaldo Trumpo administracijos planuojami metalų importo muitai, kelia didžiausią grėsmę euro zonos ekonomikos augimui, ketvirtadienį įspėjo Europos Komisija. Praėjus dienai po to, kai oficialūs duomenys parodė, kad ekonomikos augimas euro zonoje sulėtėjo, Briuselis paskelbė optimistiškas ūkio plėtros 2018 ir 2019 metais prognozes.

 Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Donaldas Tuskas penktadienį perspėjo, kad šiuo metu yra tik ribotas sutarimas tarp nacionalinių vyriausybių dėl planų po „Brexit“ reformuoti euro zoną. Todėl jis paragino vadovus būti vieningus. Apie D. Tuskas prakalbo tuo metu, kai Vokietijos kanclerė Angela Merkel Paryžiuje susitiko su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu (Emanueliu Makronu), kad aptartų stringančias reformas.

Lietuvai prisijungus prie Euro zonos, teko prisiimti ir finansinius įpareigojimus šelpti tokias šalis, kaip Graikija ar Ispanija. Sumokama suma įspūdinga, tačiau tikinama, kad šis fondas ateityje padės ir Lietuvai. Žinoma, tik jei to prireiks. Kol lietuviai tenkinasi 400 eurų minimalia alga, Graikijoje ji siekia 683 eurus, o Ispanijoje dar didesnė – 756 eurai.

Euro zonos finansų ministrai vėlų pirmadienio vakarą pritarė dar vienai išmokai, kurią Graikija gaus pagal trečiąją gelbėjimo programą. Ji dar labiau priartins šalį prie ilgos ir skausmingos programos pabaigos, numatomos vėliau šiais metais. 6,7 mlrd. eurų išmoka yra naujausia finansinė infekcija, kurios Graikija sulaukė pagal jau trečią gelbėjimo programą nuo 2010 metų, kai kilusi Graikijos skolų krizė vos nesužlugdė euro zonos.

Europos Sąjungos (ES) viršūnių susitikime dalyvaujanti prezidentė Dalia Grybauskaitė sako pasigendanti konkretumo didžiosioms Bendrijos narėms siūlant įkurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą zonos biudžetą. „Kol kas pavadinimai skambūs, įvairūs, bet turinio mažai“, – žurnalistams Briuselyje sakė šalies vadovė. Pasak jos, Lietuvos parama šioms iniciatyvoms priklausys nuo to, ar jos paskatins efektyvesnį euro zonos vystymąsi.

Euro zonos šalys turėtų sukurti elektroninę platformą prekiauti vadinamosiomis „neveiksniomis“ paskolomis, kurios euro zonos bankams tapo tikra našta, pirmadienį pareiškė Europos Centrinis Bankas (ECB). „Rinkos nepakankamumas“ stabdo prekybą paskolomis, kurios yra „blogos“ arba artėjama prie nemokumo, nustatė ECB ekonomistai. Jų teigimu, šiuo metu esantis per mažas pirkėjų skaičius smukdo kainas, o ir sandorių skaičius yra labai mažas.

Europos Centrinis Bankas (ECB) ketvirtadienį praneš gerokai mažinantis savo vykdomos kiekybinio švelninimo programos apimtis, prognozuoja analitikai. Tai bus pirmas žingsnis atpratinant euro zoną nuo „vaistų“, kurių jai duodama nuo finansų krizės laikų. Regiono ekonomika atsigauna, o nedarbas mažėja. Todėl ECB yra įsitikinęs, kad euro zona jau gali tvirtai stovėti ant abiejų kojų. Visgi nerimą dar kelia tai, kodėl infliacija niekaip neauga iki tikslinio lygio.

Ne kartą minėta kodėl Lenkijoje yra pigu: pridėtinio vertės mokesčio (PVM) lengvatos kai kuriems produktams, konkurencinga didelė rinka ir, be abejo, žemas zloto kursas. Ar atėmus paskutinį ingredientą žemų kainų rojus išnyktų? Europos Komisijos (EK) pirmininkas Jeanas Claude Junckeris Europos Parlamente skaitydamas metinį pranešimą apie ES padėtį pareiškė, kad bendrą Europos valiutą būtina įsivesti visoms ES šalims.

Lietuvos ekonomikos augimas pirmąjį šių metų pusmetį paspartėjo iki 4%, palaikomas itin palankių išorės ir vidaus veiksnių. Euro zonos ekonomikos renesansas bei iš recesijos lipanti Rusijos ekonomika lėmė dviženklį eksporto augimą, o plūstelėjusios ES paramos lėšos suteikė laikiną postūmį investicijų augimui. Vidaus vartojimas taip pat augo sparčiau nei prognozuota, namų ūkiams plačiai atveriant savo pinigines nežiūrint įsibėgėjančios infliacijos.

Euro kursas JAV dolerio atžvilgiu pasiekė aukščiausią lygį nuo 2015-ųjų sausio. Į tokias aukštumas jį stumtelėjo Europos centrinio banko (ECB) vadovo Mario Draghi ir JAV Federalinės rezervų sistemos (FED) vadovės Janet Yellen kalbos Džeksone (JAV) vykusiame pasaulio ekonomikos simpoziume. Įdomu tai, kad šie, itin daug įtakos pasaulio ekonomikai turintys žmonės, konferencijoje atsisakė kalbėti apie ateities planus ir ypač daug dėmesio skyrė praeities pasiekimams suvaldant finansų krizės pasekmes.

Nedarbo lygis Lietuvoje šių metų birželį buvo 7,2 proc. ir buvo mažesnis už Europos Sąjungos (ES) vidurkį, kur jis buvo 7,7 proc., skelbia Eurostatas. Per metus - birželį, palyginti su 2016-ųjų birželiu - šis rodiklis Lietuvoje sumažėjo 1 punktu, o palyginti su šių metų geguže - 0,1 punkto, rodo pirmadienį paskelbti ES statistikos tarnybos duomenys. Birželio pabaigoje Lietuvoje darbo neturėjo 105 tūkst. gyventojų.

Lietuva yra atvira diskusijai Prancūzijos prezidento pasiūlymui sukurti euro zonos finansų ministro pareigybę ir sudaryti atskirą zonos biudžetą, tačiau dabar tai nėra pats svarbiausias klausimas, teigia finansų ministras Vilius Šapoka. „Pasiūlymas dėl euro zonos biudžeto ir finansų ministro svarstytinas ilguoju laikotarpiu.

Europos Centrinio Banko (ECB) vyriausiasis ekonomistas teigia, kad, euro zonoje įgyvendinant pinigų politiką, būtina elgtis kantriai ir nuosekliai, nes grynoji infliacija tebėra nepakankamai aktyvi, o jos augimo prognozės pagrįstos prielaida, kad ir toliau bus taikoma skatinamoji pinigų politika.

Po prezidento ir parlamento rinkimų Prancūzijoje naujajam šalies vadovui Emanueliui Macronui ir jo vadovaujamai partijai „La République En Marche!“ suteiktas toks politinis mandatas, kokio jau seniai nebuvo ne tik Prancūzijoje, bet ir kitose Europos senbuvėse. Pagrindiniai E. Macrono pažadai yra orientuoti į ekonomiką ir jos konkurencingumo didinimą. Tačiau ne mažiau svarbus ir jo siekis – gilesnė euro zonos integracija, kuri būtų naudinga ir Lietuvai.

Vokietijos kanclerė Angela Merkel antradienį pareiškė esanti pasirengusi apsvarstyti naujojo Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono (Emanuelio Makrono) siūlomas euro zonos reformas.

Euro zonos ministrai ketvirtadienį sutarė dėl naujo finansinės pagalbos paketo Graikijai, jis sieks 8,5 mlrd. eurų, pranešė Europos Sąjungos (ES) šaltiniai. „Turime sprendimą dėl programos ir sutarėme dėl 8,5 mlrd. eurų Graikijai“, - naujienų agentūrai AFP sakė šaltinis po 19 euro zonos šalių finansų ministrų susitikimo Liuksemburge.

Euro zona turėtų turėti savo atskirą parlamentą ir biudžetą, kad būtų sumažinta nelygybė tarp turtingesnių ir varginesnių zonos narių, potencialiai galinti sužlugdyti bloką, pirmadienį paskelbtame interviu sakė Europos Sąjungos ekonomikos reikalų komisaras Pierre‘as Moscovici (Pjeras Moskovisis). „Reikia sukurti euro zonos biudžetą.

Lietuva, Latvija ir Estija – pirmūnės fiksuojant mėnesinę kovo infliaciją. Ir, pasak ekonomistų, tai – ne pabaiga. Ši tendencija lydės visus 2017 metus. Eurostato duomenimis, metinis kainų augimas kovą vidutiniškai ES buvo 1,6 proc., o euro zonoje – 1,5 proc. Tuo tarpu Baltijos šalyse – dvigubai didesnis. Kovą Lietuvoje buvo 3,2 proc., Latvijoje – 3,3 proc., Estijoje – 3 proc. infliacija.

Pasaulyje vyraujant neapibrėžtumui ir nežinomybei dėl ateities kvestionuojama ne tik pati Europos Sąjunga, bet ir euro zona, kurios nare Lietuva yra vos porą metų.

Spaudos konferencijoje, vykusioje po ECB sprendimo nekeisti pinigų politikos parametrų, Mario Draghi teigė, jog krizės tikimybė euro zonoje sumažėjo. Tokia ECB prezidento retorika paskatino palūkanų šoktelėjimą ir euro brangimą. Vis dėlto, Draghi taip pat pasakė, jog dėl pabrangusios energijos išaugusi infliacija nėra pakankama priežastis svarstyti apie dabartinio pinigų politikos skatinimo mažinimą.

Remiantis naujausiais duomenimis, pagal nealkoholinių gėrimų ir maisto produktų kainas Lietuva – daug pigesnė nei Latvija ar Estija, tačiau visoms trims Baltijos sesutėms nosį nušluosto Lenkija. Ji – pigiausia valstybė Europos Sąjungoje. Eurostat skelbia, kad pagal 2015 m. duomenis brangiausi maisto produktai ir nealkoholiniai gėrimai iš ES šalių yra Danijoje, 45 proc. aukščiau ES vidurkio. Ją pralenkia Norvegija ir Šveicarija, kurios nėra ES narės.

Blogiausias scenarijus pildosi. Po Italijos referendumo neapibrėžtumas Europoje dar labiau padidėja. Jau išgyvenanti „Brexit“ scenarijų, Europos Sąjunga (ES) susidurs su rinkimais Prancūzijoje, Vokietijoje, o dabar didėja šansas, kad ir Italijoje. Politologai ir ekonomistai tvirtina, Europos Sąjungai – sunkūs laikai. Referendumas dėl šalies premjero Matteo Renzio vyriausybės siūlomų valstybės valdymo pertvarkų susilaukė didžiulio italų susidomėjimo. Balsuoti atėjo apie 70 proc.

Iš visų 19-os euro zonos centrinių bankų vadovų mažiausiai uždirba Lietuvos centrinio banko vadovas. Vito Vasiliausko metinis atlyginimas yra 83 tūkst. eurų ir sudaro tik maždaug penktadalį sumos, kurią per metus uždirba Europos Centrinio Banko (ECB) vadovas Mario‘us Draghis - jo metinis užmokestis siekia 386 tūkst. eurų. Daugiausiai euro zonoje uždirba Belgijos, kurios ekonomika yra tik aštunta pagal dydį, centrinio banko vadovas Janas Smetsas - maždaug 480 tūkst.

Euro zonos pareigūnai antradienį pranešė pritarę 2,8 mlrd. eurų išmokai Graikijai iš trečiojo rimtų finansinių sunkumų krečiamos šalies gelbėjimo paketo. Įskaičius šią trečią dalį, Graikija iš jos gelbėjimo planą koordinuojančios euro zonos institucijos – Europos stabilumo mechanizmo (ESM) – bus gavusi jau 31,8 mlrd. iš 86 mlrd. eurų, dėl kurių buvo sutarta 2015 metų liepą. „Šiandienos sprendimas išmokėti Graikijai 2,8 mlrd.

Stambaus Didžiosios Britanijos verslo interesams atstovaujančios organizacijos pasirašė bendrą pareiškimą, kuriame vyriausybę ragina išsaugoti laisvąją prekybą su Europos Sąjunga (ES), kai šalis trauksis iš bloko, praneša BBC. Pareiškimą pasirašė Britų pramonės konfederacija (CBI), IT įmonių interesams atstovaujanti grupė „TechUK“ ir dar kelios panašios grupės.

Lėtas ekonomikos augimas ne tik paveikia verslininkų lūkesčius, bet ir gyventojų: lėčiau auga atlyginimai, iškyla šešėlinės ekonomikos grėsmių. Europos centrinis bankas (ECB) bandė išjudinti ekonomiką skatindami vartojimą – nustatė rekordiškai žemas palūkanų normas. Tačiau šiai strategijai nepasiteisinus, žvilgsniai krypsta į pačių šalių valdžias. ECB vadovas Mario Draghi ketvirtadienį pranešė, kad bazinių palūkanų norma išlieka žemumose – 0 proc.

Fiskalinės sąjungos idėja būtų prasminga, jei atsakomybės principas vienodai galiotų visiems, sako Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas, penktadienį dalyvausiantis Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos ir finansų reikalų tarybos (Ecofin) posėdyje, kur bus tariamasi dėl naujų priemonių euro zonos finansiniam stabilumui užtikrinti.